c9288476-cd3e-4def-bb87-d1a94697eb94 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-223-579/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37013-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.6; 1.1.8.6.10; 1.1.8.7.9; 1.2.3.1.1; 1.2.3.2; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.15.1.2; 2.4.6.4.4; 2.4.6.5.1 LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Virginijos Liudvinavičienės, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, nuteistajam K.

J., gynėjui advokatui Egidijui Jonui Grigaravičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir 2811 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas: - pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų; - pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį 50 (penkiasdeÅ¡imčia) parų areÅ¡to.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir K. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, K. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 16 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuotas automobilis ,,Audi A4“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) IÅ¡ K. J. priteista nukentėjusiajai R. C. 20 000 Eur neturtinės ir 2 020 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. K. J. nuteistas už tai, kad: 1.1. 2019 m. rugpjūčio 28 d., laikotarpiu nuo 15.46 val. iki 16.38 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko parke netoli (duomenys neskelbtini), įvykus konfliktui, tyčia ne mažiau negu 3 kartus suduodamas kietu buku daiktu į galvÄ , padarė V.

Č. muÅ¡tines galvos žaizdas su poodine kraujosruva, odos nubrozdinimus ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas, suduodamas kietais bukais daiktais į įvairias kÅ«no vietas ne mažiau negu 13 kartų, padarė V. Č. poodines kraujosruvas plaÅ¡takose, kairiame žaste, krÅ«tinėje, gaktoje, kairiame dilbyje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus pilve, odos nubrozdinimÄ kairėje alkÅ«nėje, durdamas ne mažiau 12 kartų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu V.

Č. į krÅ«tinę, nugarÄ , kairę ausį ir kaklÄ , padarė V. Č. sužalojimus: pjautinę žaizdÄ ir poodinę kraujosruvÄ kairės ausies kauÅ¡elyje, durtinius-pjautinius kaklo sužalojimus su kairio klajoklio nervo, kairės pažandinės seilių liaukos, kairių miego arterijos ir iÅ¡orinės jungo venos, gerklų kremzlių, trachėjos, kairės skydliaukės skilties, kaklo raumenų pažeidimais, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas kakle, durtinius-pjautinius kiauryminius kairės krÅ«tinės pusės ir kairės nugaros pusės sužalojimus su kairio plaučio, Å¡irdies kiauryminiu ir kiauriniu bei kepenų, daugybiniais kairės krÅ«tinplėvės, kairių Å¡onkaulių pažeidimais, kraujosruvomis krÅ«tinės ir nugaros minkÅ¡tuosiuose audiniuose; dėl poodinių kraujosruvų plaÅ¡takose, kairiame žaste, krÅ«tinėje, gaktoje, kairiame dilbyje, poodinių kraujosruvų ir odos nubrozdinimo pilve, odos nubrozdinimo kairėje alkÅ«nėje padarė V.

Č. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , dėl muÅ¡tinės galvos žaizdos su poodine kraujosruva, odos nubrozdinimų ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvų padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , dėl durtinių-pjautinių kaklo sužalojimų su kairio klajoklio nervo, kairės pažandinės seilių liaukos, kairės skydliaukės skilties, kairių miego arterijos ir iÅ¡orinės jungo venos, gerklų kremzlių, trachėjos pažeidimais, durtinių-pjautinių kiauryminių kairės krÅ«tinės pusės ir kairės nugaros pusės sužalojimų su kairio plaučio, Å¡irdies kiauryminiu ir kiauriniu bei kepenų pažeidimais, kas komplikavosi iÅ¡oriniu ir vidiniu kraujavimu, nukraujavimu, Å¡oku, padarė V.

Č. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , ko pasekoje V. Č. mirė, t. y. nužudė V. Č.. 1.2. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, 2019 m. rugpjūčio 28 d., laikotarpiu nuo 15.30 val. iki 20 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kol laikotarpiu nuo 19.37 val. iki 20 val., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į griovį, ir K.

J. patikrinę policijos pareigÅ«nai nustatė jam vidutinį – 1,73 promilių neblaivumÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Nuteistasis K. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o:

1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti dėl kaltinimo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuoti į BK 130 straipsnį;

2) paskirti K. J. pakartotinę teismo psichiatrinę, psichologinę ekspertizę, paskiriant jÄ atlikti kitiems teismo medicinos ekspertams;

3) atmesti ar sumažinti nukentėjusiosios R. C. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio;

4) grÄ Å¾inti K. J. automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, automobilyje buvusius darbinius įrankius, automobilio raktÄ su distanciniu pulteliu ir pakabuku, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“ su SIM kortele. 2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad K. J. nepagrįstai buvo nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Anot nuteistojo, jis niekada neprisipažino, kad neblaivus vairavo automobilį, tik pripažino aplinkybę, jog buvo neblaivus tuo metu, kai policijos pareigÅ«nas alkotesteriu tikrino neblaivumÄ .

Kaip paaiÅ¡kino apeliantas, automobilį 2019 m. rugpjūčio 28 d. jis vairavo bÅ«damas blaivus, nesukėlė eismo įvykio, nesugadino jokio turto, tik su automobiliu užstrigo kelkraÅ¡tyje ir kol laukė su technine pagalba atvykstančios D. B. (R.), apie 20–30 min. iki neblaivumo patikrinimo, iÅ¡gėrė automobilyje buvusio sidro, nes jau nebeketino vairuoti ir daugiau nebevairavo automobilio, todėl jokių Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Teisme apklaustas liudytojas R. S. paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ K.

J. negėrė alkoholio. Å io liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai vertintini atsargiai, nes liudytojas tuo metu buvo neblaivus, jį (R. S.) į apklausÄ nusivežė patys tyrėjai. 2.2. Skunde nesutinkama ir su apelianto veikos kvalifikavimu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kadangi K. J. tyčia nenužudė V. Č.. Skundo autoriaus teigimu, K. J. anksčiau niekada nevartojo fizinio smurto prieÅ¡ kitus žmones, yra taikus, ramaus bÅ«do, su nukentėjusiuoju V. Č. anksčiau niekada nekonfliktavo, tik įvykio dienÄ tarp apelianto ir V.

Č. kilo konfliktas dėl nukentėjusiojo neteisėto elgesio K. J. ir jo mylimosios atžvilgiu. Kaip nurodoma skunde, 2019 m. rugpjūčio 29 d. popietę apeliantas prie parduotuvės sutiko V. Č., kuris buvo neblaivus bei paprašė (jį) pavėžėti. Bevažiuojant nukentėjusysis automobilyje pradėjo vartoti skundo autoriaus nupirktÄ sidrÄ , o netrukus V. Č. ėmė Å¡aipytis, paniekinančiai užgaulioti K. J., Å¡meižti jo gyvenimo draugę D. B., po to nukentėjusysis sudavė apeliantui.

Ä® tai smÅ«giu atsakė ir skundo autorius. Žodinis konfliktas tęsėsi ir atvažiavus į (duomenys neskelbtini) miÅ¡kelio aikÅ¡telę, be to V. Č. sudavė kumščiu (ar rankoje turėtu kietu daiktu) K. J. į galvÄ , po ko skundo autorius teigia praradęs sÄ monę, kuriÄ atgavo jau važiuodamas automobiliu gatvele palei (duomenys neskelbtini) miÅ¡kelį, kur, norėdamas apsisukti, užstrigo Å¡alikelėje. Anot nuteistojo, sÄ monė jam galėjo aptemti ne vien nuo V. Č. smÅ«gio į galvÄ , bet ir dėl staiga kilusio labai didelio susijaudinimo dėl nukentėjusiojo neteisėto, itin įžeidžiančio apeliantÄ K.

J. ir D. B. elgesio. Dėl sÄ monės aptemimo nuteistasis teigia neatsimenantis jokių aplinkybių apie galėjusias įvykti muÅ¡tynes su nukentėjusiuoju V. Č., bet nepaisant to K. J. teigia neturtėjęs jokio motyvo nužudyti V. Č.. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad K. J. iki konflikto su nukentėjusiuoju nebuvo sužalotas, nustatyti kÅ«no sužalojimai apeliantui buvo padaryti tik konflikto su V. Č. metu. Kartu tai patvirtina, jog skundo autoriui teko gintis nuo užpuolimo. Be to, nukentėjusiojo kÅ«ne rasta keliolika durtinių pjautinių sužalojimų, bet pas apeliantÄ K.

J. ant avalynės užfiksuoti tik minimalÅ«s pėdsakai, taip pat nerastas nusikaltimo įrankis. 2.3. Skunde praÅ¡oma įvertinti tai, kad K. J. protinis suvokimas nėra toks, kaip sveiko žmogaus. Apeliantas yra turėjęs galvos operacijÄ , turi antros grupės neįgalumÄ , nuteistojo reakcijos į tyrėjo, prokuroro, teisėjo klausimus nėra procesiÅ¡kai tipinės, atsakymai iÅ¡reiÅ¡kiami pagal menkus sugebėjimus, skurdų leksikonÄ , vos patenkinamÄ iÅ¡silavinimÄ . Duodamas parodymus K. J. buvo netinkamai suprastas tyrėjo, kuris pats stengėsi pateikti tipines konfliktų priežastis siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti nesutarimo tarp K.

J. ir V. Č. aplinkybes. Taip pat skundo autorius teigia ikiteisminio tyrimo pradžioje negavęs tinkamos teisinės pagalbos, pirminis paskirtas gynėjas nesuteikė jokios konsultacijos, todėl teismo praÅ¡oma remtis K. J. 2019 m. spalio 3 d. atviru prisipažinimu, kuriame apraÅ¡ytos visos esminės įvykio aplinkybės. Tuo tarpu D. B. pati bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti su buvusiu sutuoktiniu A. R., ar Å¡is ir jo bendrai kÄ nors žino apie konfliktÄ (duomenys neskelbtini) miÅ¡kelyje bei nagrinėjant bylÄ teisme paaiÅ¡kino, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo iÅ¡sigandusi, parodymus davė tokius, kaip jai aiÅ¡kino tyrėjas ir kaip subjektyviai suprato K.

J. iÅ¡sireiÅ¡kimus. Pažymima, kad apeliantas neturėjo tikslo sunaikinti V. Č. asmens tapatybės dokumentÄ , pats į stiklainį kortelės neįdėjo ir nebandė sudeginti, galimai D. B. netinkamai suprato jo (K. J.) iÅ¡sireiÅ¡kimÄ , jog dėl V. Č. asmens tapatybės kortelės gali kilti problemų. Nuteistasis K. J. teigia nieko nežinojęs apie savo motinos D. G. pervestus pinigus A. R. pažįstamai E. R.. Skunde akcentuojami pastarosios liudytojos parodymai, kad atvykę tyrėjai iÅ¡ karto papasakojo, jog A.

R. už pinigus pripažįsta asmens nužudymo organizavimÄ , kas rodo aiÅ¡kų iÅ¡ankstinį pareigÅ«nų nusistatymÄ ir galimÄ Ä¯takÄ liudytojų parodymams. KritiÅ¡kai vertintini tyrėjo Å . Ž. paaiÅ¡kinimai, kurie tėra tyrėjo asmeninė subjektyvi nuomonė. 2.4. Taip pat skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai pasisakė dėl BK 130 straipsnio taikymo galimybės. Veika kvalifikuojama pagal BK 130 straipsnį kaip nužudymas padarytas staiga labai susijaudinus, kai kaltininko veiksmų priežastis yra neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimÄ asmenį nukentėjusio asmens poelgis, dėl kurio kaltininkas labai susijaudino.

Didelį susijaudinimÄ turi sukelti nelauktai, staiga padarytas, netikėtas kaltininkui nukentėjusiojo poelgis, o kaltininko veiksmai turi bÅ«ti padaryti iÅ¡ karto po nukentėjusiojo asmens neteisėto ar įžeidžiančio poelgio kaip greitas atsakas į jį. Staigus didelis susijaudinimas – tai fiziologinio afekto bÅ«sena, kai žmogui staiga labai susijaudinus iÅ¡ dalies aptemsta sÄ monė ir susilpnėja savitvarda, jis ne visai gali valdytis ir padaro tai, ko bÅ«damas įprastos bÅ«klės nepadarytų (skunde cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-53/2005, 2K-292/2005, 2K-27/2007, 2K-403/2007).

Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad pagrindine priežastimi, iÅ¡provokavusia konfliktÄ ir galimai nusikaltimo padarymÄ V. Č. atžvilgiu, buvo paties nukentėjusiojo neteisėtas, agresyvus, itin įžeidžiantis poelgis nuteistojo ir jo gyvenimo draugės D. B. atžvilgiu, dėl ko K. J. staiga labai susijaudino. 2.5. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis (K. J.) su dabartine gyvenimo drauge D. B. (R.) susilaukė kÅ«dikio, tvarkosi santuokos dokumentus.

K. J. teigia ypatingai stengęsis apsaugoti dabartinę gyvenimo draugę, nes ankstesnis D. B. sutuoktinis A. R. yra pavojingas nusikaltėlis, į nusikalstamas veikas įtraukęs ir D. B., pati jo draugė nepažįstamų asmenų ne vienÄ kartÄ buvo gÄ sdinama tiek žodžiu, tiek fiziniais veiksmais, todėl kai V. Č. ėmė elgtis itin įžūliai, iÅ¡Å¡aukiančiai, agresyviai, nuteistasis K. J. teigia labai susijaudinęs ir negalėjęs susitvardyti siekdamas nutraukti tokį nukentėjusiojo neteisėtÄ elgesį.

Skundžiamame nuosprendyje taip pat nutylėta, kad V. Č. buvo teistas už fizinio smurto pavartojimÄ , buvo probacijos įskaitoje, o Å¡i aplinkybė paneigia tariamai teigiamÄ nukentėjusiojo charakteristikÄ , liudytojų, buvusių V. Č. pažįstamų ir sugėrovų, paaiÅ¡kinamus. 2.6. Be to, staiga kilusiam susijaudinimui įtakos turėjo ir skundo autoriaus protinės sveikatos bÅ«klė. Po galvos operacijos K. J. protinė sveikatos bÅ«klė yra silpna, sÄ monės užtemimai, atminties sutrikimai turi įtakos visai sveikatos bÅ«klei, kalbai, sÄ vokų iÅ¡sireiÅ¡kimams, veiksmams.

Dėl galvos dešinio pusrutulio kraujagyslių formavimosi ydos apeliantui neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, prasidėjusi kraujagyslinė demencija su organizmo funkcijų sutrikimais, neterminuotai nustatytas tik 30 proc. darbingumo lygis. Gydytojų specialistų buvo konstatuota, kad K. J. yra sutrikę įgūdžiai, interesai, potraukiai, sutrikusi asmenybė, sutrikusi atmintis, kartais nesiorientuoja laike, erdvėje, būdingas afektų šiurkštumas, emocijų nevaldymas.

Netgi ekspertė J. D., byloje atlikusi teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, pripažino, kad skundo autorius yra kitoks nei visi sveiki žmonės, kad galimos impulsyvios, greitos reakcijos, apelianto jautrumo slenkstis sumažėjęs, asmenys, patyrę galvos traumas, greičiau praranda pusiausvyrÄ . Tačiau, K. J. nuomone, ekspertizę atlikę medicinos ekspertai pasirinko netinkamÄ tyrimo metodikÄ , nepagrįstai suteikdami iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę tariamam girtumui, nors galimo nusikaltimo padarymo metu K.

J. teigia buvęs blaivus, todėl byloje skirtina pakartotinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, pavedant jÄ atlikti kitiems teismo medicinos ekspertams. Dėl K. J. atliktos galvos operacijos, protinės sveikatos bÅ«klės daugiau galėtų paaiÅ¡kinti (duomenys neskelbtini) Å¡eimos gydytoja J. A., neurologė R. M., psichiatrė M.. 2.7. Skunde nesutinkama ir su nuteistajam K. J. nustatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jog nusikalstama veika buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaip jau buvo nurodyta ankstesniuose skundo argumentuose, apeliantas įvykio metu buvo blaivus, inkriminuojamo nusikaltimo padarymo laikas yra nuo 15.46 val. iki 16.38 val., kai alkotesteriu nuteistasis patikrintas tik 20.15 val., neilgai trukus po to, kai K. J. automobilyje teigia išgėręs sidro. 2.8. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis, rizikingas nukentėjusio asmens elgesys ir kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai).

Teismų praktikoje provokuojančiu elgesiu BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme pripažįstamas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai ar neatsargiai atlieka veiksmus (pavyzdžiui, įžeidinėja, smurtauja), skatinančius kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį, todėl kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-571/2007, 2K-510/2008, 2K-446/2010 ir kt.).

BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas didelis susijaudinimas arba fiziologinis afektas yra emocinė žmogaus bÅ«sena, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų iÅ¡ dalies aptemsta sÄ monė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. Fiziologinė afekto bÅ«sena lengvina asmens atsakomybę, nes pripažįstama, kad žmogui esant kritinei situacijai sunku rasti tinkamÄ iÅ¡eitį iÅ¡ susidariusios situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-87/2007, 2K-510/2008). 2.9.

Kaip teigiama, atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes apie K. J. protinę sveikatos bÅ«klę, spręstina ir dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog veikÄ padarė ribotai pakaltinamas asmuo, kaip numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 11 punkte, konstatavimo. Å i atsakomybę lengvinanti aplinkybė taikoma, kai nustatoma, kad asmuo nusikalstamos veikos darymo metu dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiÅ¡kai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobÅ«džio ar valdyti savo veiksmų (BK 18 straipsnis). 2.10.

Taip pat skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į tai, kad skundo autorius dirba, gauna legalias darbines pajamas, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, rÅ«pinasi ir padeda auginti, teikia iÅ¡laikymÄ dukrai, gimusiai gyvenant su ankstesne sugyventine, taip pat rÅ«pinasi, iÅ¡laiko dabartinę gyvenimo draugę D. B. ir jų bendrÄ mažametę dukrÄ . Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo Å¡ias aplinkybes, rodančias mažesnį padarytos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumÄ , pripažinti kitomis atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. 2.11.

Skunde dėl civilinio ieškinio nurodoma, kad V. Č. nusikaltimo padarymo laikotarpiu nebegyveno šeimyninio gyvenimo su sugyventine R. C., todėl nukentėjusiajai nepagrįstai buvo priteistas 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis K. J. ir jo gynėjas advokatas Egidijus Jonas Grigaravičius prašė tenkinti nuteistojo K. J. apeliacinį skundÄ , prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies 4. Nuteistojo K. J. apeliaciniame skunde ginčijamos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl V. Č. nužudymo aplinkybių, praÅ¡ant nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį, bei dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam, praÅ¡ant Å¡ioje bylos dalyje priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. J. pripažino kaltu dėl tyčinio V. Č. nužudymo ir nusikalstamÄ veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, tačiau padarė faktinėms bylos aplinkybėms prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas spręsdamas dėl K. J. vairavimo bÅ«nant neblaiviam, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nuosprendis keičiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 329 straipsnio 1 punkto pagrindu, panaikinant nuosprendžio dalį, kurioje K. J. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, bei iÅ¡teisinant K. J. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡sprendė daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimÄ , todėl Å¡ioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Dėl V. Č. nužudymo 6. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama, kad būtent K. J. padarė sužalojimus, sukėlusius V. Č. mirtį, bet, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismui netinkamai įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, K. J. veika nepagrįstai buvo kvalifikuota kaip tyčinis nužudymas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

7. Tačiau iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra objektyvaus pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais dėl netinkamo įrodymų vertinimo bylos dalyje dėl V. Č. nužudymo. 7.1. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų iÅ¡vadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylÄ nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , apkaltinamojo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ , prieÅ¡taringumÄ , jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-4-511/2020, 2K-69-648/2021 ir kt.). 7.2.

Vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Ä®rodymų vertinimo rezultatas – iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti.

Be to, nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė ne visada nustatoma tik tiesioginiais įrodymais. Ä®statymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais ar iÅ¡vestiniais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019, 2K-226-976/2020 ir kt.). 7.3.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadas dėl V. Č. nužudymo aplinkybių, nuteistojo K. J. kaltės padarė įvertinęs tiek kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, tiek ir jų visumÄ , kartu patikrinęs įrodymų patikimumÄ , nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pagrįstai pripažino, jog byloje surinktų įrodymų pakanka nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti ir K. J. kaltei konstatuoti. Nuosprendyje ne tik iÅ¡samiai apraÅ¡ytas byloje iÅ¡tirtų įrodymų turinys, bet taip pat iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvai, nurodyta, kodėl buvo nesivadovauta apelianto K.

J. parodymais, pripažįstant nuteistojo iÅ¡keltas įvairias įvykių versijas nepagrįstomis. 7.4. Atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamoje byloje skundžiamas nuosprendis (bylos dalyje dėl V. Č. nužudymo) buvo priimtas visapusiÅ¡kai neiÅ¡siaiÅ¡kinus bylai reikÅ¡mingų aplinkybių. PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo atliktas iÅ¡samus įrodymų tyrimas, iÅ¡tiriant ne tik ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir kaltinamajame akte nurodytus įrodymus, bet ir aiÅ¡kinantis tik pirmosios instancijos teisme K.

J. ir jo sugyventinės D. B. (R.) iÅ¡keltÄ versijÄ apie tariamÄ buvusio D. B. sutuoktinio A. R. prisidėjimÄ prie V. Č. nužudymo. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas iÅ¡vadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-270-628/2020).

TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-236-648/2020).

8. BK 129 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas nužudė kitÄ Å¾mogų. Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ kyla tik tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys.

9. Specialisto išvadoje Nr. M 775/2019(02) nurodyta, kad V. Č. konstatuota durtiniai-pjautiniai kaklo sužalojimai su kairio klajoklio nervo, kairės pažandinės seilių liaukos, kairių miego arterijos ir išorinės jungo venos, gerklų kremzlių, trachėjos, kairės skydliaukės skilties, kaklo raumenų pažeidimais, minkštųjų audinių kraujosruvomis kakle, padaryti dviem ar daugiau trauminiais poveikiais duriančių-pjaunančių savybių turinčiu įrankiu; durtiniai-pjautiniai kiauryminiai kairės krūtinės pusės ir kairės nugaros pusės sužalojimai su kairio plaučio, širdies kiauryminiu ir kiauriniu bei kepenų, daugybiniais kairės krūtinplėvės, kairių šonkaulių pažeidimais, kraujosruvomis krūtinės ir nugaros minkštuosiuose audiniuose, padaryti devyniais trauminiais poveikiais duriančių-pjaunančių savybių turinčiu įrankiu; pjautinė žaizda ir poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje, padarytos vienu trauminiu poveikiu, aštriu pjaunančiu daiktu; muštinės galvos žaizdos su poodine kraujosruva, odos nubrozdinimais ir minkštųjų audinių kraujosruvomis, padarytomis trimis trauminiais poveikiais kietu buku daiktu; poodinės kraujosruvos plaštakose, kairiame žaste, krūtinėje, gaktoje, kairiame dilbyje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas pilve, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, padaryti trylika ar daugiau trauminių poveikių kietais bukais daiktais (3 t., b. l. 19–26).

Specialisto išvadoje taip pat nustatyta, kad V. Č. mirtis įvyko dėl durtinių-pjautinių kaklo sužalojimų su kairio klajoklio nervo, kairės pažandinės seilių liaukos, kairės skydliaukės skilties, kairių miego arterijos ir išorinės jungo venos, gerklų kremzlių, trachėjos pažeidimais, durtinių-pjautinių kiauryminių kairės krūtinės pusės ir kairės nugaros pusės sužalojimų su kairio plaučio, širdies kiauryminiu ir kiauriniu bei kepenų pažeidimais, kas komplikavosi išoriniu ir vidiniu kraujavimu, nukraujavimu, šoku.

Nurodyta ir tai, kad V. Č. mirtis įvyko ne daugiau kaip 2–3 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje 2019 m. rugpjūčio 28 d. 19.30 val., t. y. apie 16.30 val.

10. Specialisto iÅ¡vadoje nurodytas galimas V. Č. mirties laikas atitinka byloje surinktus duomenis apie nuteistojo K. J. judėjimÄ savo automobiliu „Audi A4“ įvykio dienÄ . Vaizdo kamerų įraÅ¡uose užfiksuota, kaip K. J. automobilis 2019 m. rugpjūčio 28 d., 15.44 val., važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve, vėliau toje pačioje vietoje vėl užfiksuotas jau 18.24 val. (2 t., b. l. 3–6). Vaizdo kameromis, esančiomis (duomenys neskelbtini) gatvėje 2019 m. rugpjūčio 28 d., 15.46 val., užfiksuotas skundo autoriaus automobilis, važiuojantis nuo (duomenys neskelbtini), t. y. link įvykio vietos, kur buvo nužudytas V.

Č., kita kamera 16.37 val. užfiksuotas K. J. automobilis jau grįžtantis nuo (duomenys neskelbtini), vėl nuteistojo K. J. automobilis važiuojantis nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) užfiksuotas 18.27 val. (2 t., b. l. 9–13). Taigi, K. J. pirmasis vykimo į (duomenys neskelbtini) kaimÄ (tai yra į įvykio vietÄ ) ir grįžimo iÅ¡ ten laikas sutampa su V. Č. nužudymo laiku, o antrasis vykimo į (duomenys neskelbtini) kaimÄ laikas atitinka vėliau įvykusio automobilio užstrigimo kelkraÅ¡tyje laikÄ .

11. Nors nuteistasis K. J. neneigia buvęs kartu su V. Č. tuo metu, kai Å¡is buvo nužudytas, bet savo kaltės dėl V. Č. nužudymo nepripažįsta, tvirtina, kad neturėjo jokio tikslo ir nenorėjo nužudyti V. Č.. Visgi, aiÅ¡kindamas įvykio aplinkybes K. J. pateikė skirtingas, viena kitai prieÅ¡taraujančias, įvykių versijas. 11.1. K. J. pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. turėjo važiuoti į darbÄ â€“ tuo metu garažuose remontuodavo automobilius, bet pagalbinis darbuotojas pranešė, jog neatvažiuos, todėl reikėjo surasti pamainÄ .

Nuvažiavo pas R. S., Å¡is buvo pagiringas, todėl kartu nuvažiavo iki parduotuvės „Koops“, kur K. J. teigia nupirkęs R. S. butelį sidro, kurį iÅ¡gėręs minėtas asmuo nuėjo namo. Kaip parodė nuteistasis, prie tos pačios parduotuvės jis susitiko V. Č. ir pasiÅ«lė važiuoti kartu padirbėti, davė vienÄ butelį sidro, bet nukentėjusįjį, Å¡io praÅ¡ymu, dar turėjo pavežti iki Topolio parduotuvės. Neprivažiavus minėtos parduotuvės, V. Č. apsigalvojo ir pasiÅ«lė važiuoti kur nors už miesto iÅ¡gerti sidrÄ , todėl kartu nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko.

Dar bevažiuojant tarp jo ir V. Č. kilo žodinis konfliktas, kuriam tęsiantis nukentėjusysis sudavė ranka (K. J.) į petį, o jis tuomet nukentėjusiajam sudavė alkÅ«ne. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini) miÅ¡kÄ ir iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, konfliktas tęsėsi. Kaip paaiÅ¡kino K. J., jis su V. Č. susistumdė, be to nukentėjusysis sudavė galimai rankoje turėtu kažkokiu daiktu K. J. į kaktÄ . Kaip apklausiamas nurodė apeliantas, po smÅ«gio į kaktÄ jam aptemo sÄ monė ir jis neprisimena tolimesnių savo veiksmų, taip pat ir to, kad bÅ«tų dÅ«ręs nukentėjusiajam V.

Č.. Nuteistojo manymu, peilį jis (K. J.) galėjo atimti iÅ¡ V. Č., kuris dar važiuojant automobilyje su lenktiniu peiliu kažkÄ darė savo telefonui. Toks peilis bÅ«davo laikomas automobilio durelėse, todėl nukentėjusysis galėjo peilį pasiimti. Taip pat K. J. nurodė, kad neprisimena nei kur padėjo peilį (su kuriuo galėjo sužaloti V. Č.) pasibaigus konfliktui, nei kaip iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos. Teigia, kad tik važiuodamas susivokė, kad reikia grįžti atgal į (duomenys neskelbtini), kur paskui pasiklydęs gretimose gatvelėse ir bandydamas apsisukti, automobiliu pakibo ant kelkraščio ir užstrigo, dėl ko skambino D.

B. praÅ¡ydamas iÅ¡kviesti pagalbÄ automobiliui iÅ¡tempti. 11.2. Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu, kitÄ dienÄ po nusikaltimo, K. J. kaip įtariamojo apklausos metu duoti parodymai (4 t., b. l. 35–37). Å ios apklausos metu K. J. taip pat nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, bet tvirtino V. Č. galėjęs nužudyti besigindamas vykstant tarpusavio konfliktui. K. J. nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. turėjo važiuoti į darbÄ , bet jį pavedė pagalbinis darbininkas, todėl susitiko su R.

S., su kuriuo iÅ¡gėrė sidro, paskui šį asmenį kažkur nuvežė, o pats prie parduotuvės „Koops“ sutiko V. Č., kuris paprašė pavežti iki Topolio parduotuvės. Bevažiuojant abu sutarė važiuoti į (duomenys neskelbtini) miÅ¡kÄ iÅ¡gerti sidro. Dar automobilyje tarp jo (K. J.) ir V. Č. kilo konfliktas. Nesutarimai prasidėjo kai jis paklausė, kada nukentėjusysis grÄ Å¾ins skolÄ (apie 200 Eur). Po tokio klausimo V. Č. susierzino, pradėjo neadekvačiai elgtis, sudavė (nuteistajam) į petį.

K. J. teigė į tokį smÅ«gį atsakęs nukentėjusiajam trenkdamas alkÅ«ne. Kaip apklausiamas paaiÅ¡kino nuteistasis, besitęsiant konfliktui, jis (K. J.) sustabdė automobilį ir pasiÅ«lė vyriÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti santykius (einam „snukių pasidaužyt“). IÅ¡lipus jie susistumdė. K. J. teigia prisiminantis tik tai, kad blokavo V. Č. smÅ«gį ir užlaužė jam rankÄ , o kas vyko po to neprisimena. Atsipeikėjo jau važiuodamas vienas automobilyje. AnalogiÅ¡kas aplinkybes K. J. nurodė ir parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (4 t., b. l. 41–44). 11.3.

Sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo klausimÄ K. J. irgi nurodė, jog važiuojant su V. Č. į (duomenys neskelbtini) iÅ¡gerti, tarp jų kilo konfliktas dėl skolos, kurio metu jis nukentėjusiajam pasakė, kad „jeigu nori muÅ¡tis, tai einam muÅ¡tis“ (4 t., b. l. 65-66). 11.4. Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo perskaityti ir 2019 m. spalio 30 d. papildomos apklausos metu K. J. duoti parodymai (4 t., b. l. 49–51). Å ios apklausos metu skundo autorius nurodė, kad nužudė V.

Č. itin susijaudinęs, paveiktas nukentėjusiojo elgesio. K. J. patikslino pirminės apklausos metu nurodytas aplinkybes dėl važiuojant automobilyje kilusio konflikto su V. Č. priežasties. Apeliantas paaiÅ¡kino, kad važiuojant V. Č. pradėjo priekaiÅ¡tauti, priekabiauti, sudavė į deÅ¡inį petį. Atsakydamas teigia sudavęs nukentėjusiajam. Jau atvažiavus į (duomenys neskelbtini) miÅ¡kÄ ir iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, V. Č. toliau elgėsi įžūliai, užgauliojo, įžeidinėjo (tame tarpe vartodamas ir necenzÅ«rinę leksikÄ ) tiek K.

J., tiek jo gyvenimo draugę D. B.. Teigia, kad jie susistumdė, o nukentėjusysis V. Č. ir sudavė K. J. kažkokiu kietu daiktu į kaktÄ . Kiek prisimena, nukentėjusysis dar norėjo smogti daiktu, panaÅ¡iu į lenktinį peiliukÄ , bet jis (K. J.) blokavo tokį smÅ«gį, dėl to nukentėjusysis dar labiau įnirÅ¡o ir toliau įžeidinėjo D. B.. K. J. teigimu, po V. Č. iÅ¡sakytų užgauliojimų jis pasijuto įžeistas, nes kartu su D. B. gyveno daugiau kaip metus, ruošėsi kurti Å¡eimÄ , todėl toks žeminantis elgesys iÅ¡Å¡aukė fiziologinį afektÄ , dėl kurio (K.

J.) nebeprisimena tolimesnių savo veiksmų ir negali paaiškinti, kaip atėmė iš V. Č. peilį, juo dūrė nukentėjusiajam, kur paskui peilį išmetė bei kaip išvažiavo iš įvykio vietos.

12. Kaip matyti iÅ¡ iÅ¡dėstytų K. J. parodymų, nors nuteistojo pozicija dėl to, kad jis tarpusavio konflikto metu galėjo sužaloti V. Č., nekito, bet kiekvienos apklausos metu K. J. nurodydavo skirtingas konflikto priežastis ir konflikto aplinkybes, kurias teigė prisimenantis. Pirmosios apklausos metu (visa tai patvirtindamas parodymų patikrinimo vietoje metu) K. J. nurodė, kad konfliktas su V. Č. kilo dėl pasiskolintų ir negrÄ Å¾intų apie 200 Eur, tuo tarpu papildomai apklausiamas jau teigė, kad nukentėjusysis užgauliojo tiek patį apeliantÄ , tiek jo sugyventinę D.

B.. Pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus K. J. iÅ¡ pradžių nenurodė jokios konkrečios konflikto su nukentėjusiuoju priežasties, tik atsakydamas į klausimus paneigė, kad buvo paskolinęs V. Č. pinigų, ir teigė, kad konfliktas kilo iÅ¡ esmės dėl nukentėjusiojo įžūlaus ir užgaulaus elgesio. Taip pat pirmosios apklausos metu K. J. nurodė, kad atvažiavus į (duomenys neskelbtini) miÅ¡kÄ ir įvykus susistumdymui, V. Č. sudavė smÅ«gį jam į kaktÄ , o kitÄ smÅ«gį jis teigia blokavęs ir užlaužęs V.

Č. rankÄ , o po to sekusių įvykių neprisimenantis. Be to, Å¡ios apklausos metu nuteistasis negalėjo paaiÅ¡kinti, iÅ¡ kur įvykio metu pas jį atsirado peilis. Papildomai apklausiamas K. J. vėlgi nurodė, kad nukentėjusysis smogė jam į kaktÄ , po ko (V. Č.) dar norėjo smogti daiktu, panaÅ¡iu į peilį, tuo tarsi paaiÅ¡kindamas, jog peilį K. J. atėmė iÅ¡ V. Č., bet dar patikslino aplinkybes, jog įvykių nebeprisimena nuo to momento, kai nukentėjusysis itin užgauliai ir įžeidžiančiai pradėjo kalbėti apie jo sugyventinę.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus K. J. tvirtino, kad nagrinėjamų įvykių neprisimena nuo to momento, kai V. Č. smogė į kaktÄ , atitinkamai negalėjo prisiminti ir momento, kai tariamai nukentėjusysis jį puolė peiliu. Nenuoseklus K. J. buvo ir dėl to, kodėl važiavo bÅ«tent į (duomenys neskelbtini) miÅ¡kÄ . Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, jis parodė, kad į (duomenys neskelbtini) važiavo iÅ¡gerti sidro, nes nenorėjo, kad kas nors juos pamatytų vartojančius alkoholį.

Tuo tarpu teisme K. J. jau tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke buvo susitaręs susitikti su kažkokiais asmenimis, kurių nuteistasis taip ir negalėjo įvardinti. Tariamo susitikimo su nenustatytais asmenimis pagrindu tiek K. J., tiek D. B. bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iÅ¡kėlė versijÄ apie apeliantÄ persekiojusius asmenis, tariamai pasiųstus jo draugės buvusio sutuoktinio A. R., kurie suklydę galėjo nužudyti ne K. J., o V. Č.. Visgi, kaip jau buvo nurodyta, pastaroji nuteistojo pateikta įvykių versija buvo iÅ¡samiai patikrinta ir paneigta apygardos teisme apklausus A.

R., A. M., A1. R1., E. R., D. G., Å . Ž.. Apeliacinės instancijos teisme (taip pat ir skunde) skundo autorius K. J. Å¡ia įvykių versija nebesirėmė, todėl Å¡ioje dalyje plačiau nuteistojo ir liudytojų parodymai nebus aptariami. Atsižvelgiant į nurodytÄ nuteistojo K. J. parodymų nenuoseklumÄ , skundo autoriaus parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi tik tiek, kiek juos patvirtino ir kiti bylos duomenys.

13. Pirmosios instancijos teisme kaip liudytoja apklausta K. J. sugyventinė D. B. parodė, kad kartu su nuteistuoju gyveno nuo 2018 m. birželio ar liepos mėnesio. 2019 m. rugpjūčio 28 d., apie 17 val., nesulaukdama, kada K. J. grįš iÅ¡ darbo namo, paskambino nuteistajam, kuris paaiÅ¡kino, kad yra (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke, kad buvo persekiojamas kažkokių vaikinų, kurie jį sužeidė peiliu. Pokalbiai ir susiraÅ¡inėjimas su K. J. truko iki maždaug 17.30 val., po to apie valandÄ su sugyventiniu negalėjo susisiekti.

Å ios liudytojos nurodytos aplinkybės atitinka K. J. telefono iÅ¡klotinės duomenis, iÅ¡ kurių matyti, kad jis su D. B. bendravo nuo 16.23 val. iki 17.13 val., o po to tarpusavio bendravimas vėl prasidėjo tik nuo 18.12 val. Be to, nustatyta ir tai, kad pirmÄ kartÄ K. J. skambino techninės pagalbos numeriu 19.30 val. (2 t., b. l. 166–168). Liudytoja D. B. nurodė, kad apie 19 val. jos sugyventinis paskambino praÅ¡ydamas pagalbos iÅ¡tempiant automobilį, po ko ji paskambino į taksi įmonės, kurioje dirbo, dispečerinę norėdama iÅ¡kviesti taksi automobilį.

Liudytojas G. B., kuris atvažiavo D. B. iÅ¡kviestas, parodė, kad jam iÅ¡ taksi įmonės dispečerinės paskambino apie 19.28 val., t. y. praktiÅ¡kai tuo momentu, kai pagal telefono iÅ¡klotinės duomenis K. J. pirmÄ kartÄ skambino vienu iÅ¡ techninę pagalbÄ teikiančių subjektų telefono numeriu. Apie vėlesnius vakaro įvykius D. B. ir G. B. parodymai sutampa: liudytojai nurodė, kad atvažiavus į K. J. nurodytÄ vietÄ , pamatė, jog nuteistojo automobilis yra pakibęs ant kelkraščio Å¡laito, prie automobilio jau buvo policijos pareigÅ«nai, kurie nurodė, jog K.

J. yra neblaivus. Kaip teigė D. B., belaukiant atvykstančio tralo, kuris turėjo nutempti užstrigusiÄ transporto priemonę, ji iÅ¡ automobilio įvairius daiktus (daugiausia statybinius įrankius) perkrovė į taksi automobilį. Perkraunant rado V. Č. asmens tapatybės kortelę, kuriÄ , kaip paaiÅ¡kino K. J., nukentėjusysis galėjo pamesti bevežant jį iki Topolio parduotuvės. Policijos pareigÅ«nai atidavė V. Č. asmens tapatybės kortelę liudytojai, pasižadėjusiai kortelę grÄ Å¾inti jos savininkui.

14. Išdėstyti liudytojos D. B. parodymai atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu jos duotus parodymus (1 t., b. l. 80–84, 85–86). Tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė ir tai, kad grįžus namo K. J. paklausė, kaip automobilyje atsirado V. Č. asmens tapatybės kortelė, kur nuteistasis buvo dingęs tuo metu, kai su juo nebuvo galima susisiekti. K. J. iš karto pareikalavo duoti jam nukentėjusiojo asmens tapatybės kortelę, nes dėl šios kortelės gali kilti problemų ir dėl to reikia jos atsikratyti.

Tik paėmęs minėtÄ asmens tapatybės kortelę, K. J. jÄ padegė ir įmetė į peleninę. Tuomet D. B. teigia paklaususi sugyventinio, ar jis nužudė V. Č., į kÄ K. J. atsakė, kad „koks tavo reikalas, nužudė, nenužudė, nieks nieko neras, nes viskas sunaikinta“. IÅ¡ visų Å¡ių aplinkybių D. B. teigė padariusi iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent K. J. nužudė V. Č.. Pirmosios instancijos teisme liudytoja D. B. Å¡iuos savo parodymus bandė neigti, bet negalėjo logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė neteisingas aplinkybes.

Anot liudytojos, iš tikrųjų (duomenys neskelbtini) miške K. J. ir V. Č. buvo užpulti nepažįstamų vaikinų, galimai siųstų buvusio jos vyro A. R., bet, kaip jau buvo minėta, ši liudytojos ir nuteistojo K. J. iškelta versija buvo paneigta.

15. Liudytojas D. J. paaiÅ¡kino, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. nuo ryto kartu su V. Č. vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau po pietų, apie 14 val., iÅ¡siskyrė. Liudytoja J. J. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. po pietų, apie 15 val., pradėjo ieÅ¡koti savo sutuoktinio (D. J.), skambino V. Č. paklausti, ar jis nežino, kur jos vyras. Bekalbėdama telefonu su nukentėjusiuoju, per buto langÄ pamatė, jog V. Č. stovi prie parduotuvės „Koops“ laiptų kartu su kitu asmeniu, todėl ji nuėjo iki minėtos parduotuvės, kur ant laiptų nukentėjusysis ir kitas vyriÅ¡kis gėrė alų.

Su Å¡iais asmenimis bekalbant prie parduotuvės pilkos spalvos „Audi“ automobiliu atvažiavo K. J., kuris V. Č. kažkÄ kalbėjo apie garaÅ¾Ä , prašė pagalbos. Liudytojas S. K. paaiÅ¡kino, kad su V. Č. buvo susitikę prie parduotuvės „Koops“, kartu iÅ¡gėrė po vienÄ butelį alaus, tÄ pačiÄ dienÄ prie parduotuvės K. J. (automobiliu „Audi“) iÅ¡ viso buvo atvažiavęs tris kartus, du kartus kartu buvo ir R. S., o paskutinį kartÄ atvažiavo vienas ir iÅ¡važiavo kartu su V.

Č..

16. Liudytojas R. S. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. pas jį atvažiavo K. J., jie kartu nuvažiavo į parduotuvę „Koops“, kur nuteistasis nupirko sidro, kurį liudytojas išgėrė. Paskui, kiek atsimena, vėl K. J. nuėjo į parduotuvę ir nupirko dar sidro, bet R. S. nupirkto sidro nebegėrė ir paprašė jį parvežti namo. Tačiau šio liudytojo parodymai iš dalies skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie buvo perskaityti pirmosios instancijos teismo posėdyje (1 t., b. l. 108–110).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. parodė, kad kai apie 13.15 val. susitiko su K. J. ir nuvažiavo į parduotuvę, nuteistasis nupirko du butelius sidro, kurį jie abu iÅ¡gėrė (lygiomis dalimis) prie (duomenys neskelbtini) mokyklos esančioje aikÅ¡telėje, ten užtruko apie valandÄ ir antrÄ kartÄ Ä¯ parduotuvę atvažiavo apie 14.30 val. K. J. vėl nuėjo į parduotuvę ir grįžo su trimis buteliais sidro, po ko parvežė liudytojÄ namo. Liudytojo R. S. parodymai praktiÅ¡kai atitinka ir parduotuvės „Koops“ vaizdo kamerų įraÅ¡us, kuriuose užfiksuota, kad pirmÄ kartÄ K.

J. į parduotuvę atėjo 2019 m. rugpjūčio 28 d., 12.12 val., antrÄ kartÄ 14.34 val. (2 t., b. l. 37). Teisme pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus R. S. pripažino, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų sakė tiesÄ . Be to, 2019 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdyje, kuriame nagrinėtas klausimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo, K. J. pats pripažino, kad prieÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, bet nebuvo girtas (4 t., b. l. 65–67).

Apie tai, kad nusikaltimo padarymo dienÄ vartojo alkoholį („kiek gėriau net nežinau“), K. J. pripažino ir atliekant paskirtÄ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę (teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto 9 lapas) (4 t., b. l. 9). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir liudytoja D. B. parodė, jog 2019 m. rugpjūčio 28 d. susiraÅ¡inėjant su K. J., Å¡is darė daug gramatinių klaidų, kurias darydavo, kai bÅ«davo iÅ¡gėręs. IÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad K.

J. 2019 m. rugpjūčio 28 d. dienos metu vartojo alkoholinius gėrimus ir nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

17. Nors K. J. apibÅ«dino nužudytÄ jį V. Č. kaip pakankamai konfliktiÅ¡kÄ , su kuriuo ne kartÄ kildavo nesutarimai ar pasistumdymai, tačiau Å¡iuos nuteistojo parodymus paneigė byloje apklausti liudytojai. Tiek D. J. ir J. J., buvę V. Č. kaimynai, tiek S. K. nurodė, kad V. Č., nepaisant piktnaudžiavimo alkoholiu, buvo ramaus bÅ«do, draugiÅ¡kas, nekonfliktiÅ¡kas, net kai bÅ«davo neblaivus. Netgi nuteistojo K. J. sugyventinė D. B. apibÅ«dino V. Č. kaip labai gerÄ , ramų žmogų, nekonfliktuojantį ir prie nieko nepriekabiaujantį, todėl Å¡i liudytoja netgi teigė, kad nepatikėjo sugyventinio papasakota įvykių versija, jog V.

Č. iÅ¡provokavo konfliktÄ ir puolė K. J.. PrieÅ¡ingai, liudytoja J. J. nurodė, kad yra girdėjusi, jog pavartojęs alkoholinių gėrimų K. J. bÅ«na neprognozuojamas. Taip pat ir liudytojas R. S. nurodė, kad apelianto bÅ«das priklauso nuo jo bÅ«senos – girtumo, kad iÅ¡gėręs K. J. tapdavo agresyvus, priekabiaudavo prie nepažįstamųjų (kaip pavyzdį pateikė atvejį, kai einant per gatvę K. J. pradėjo kabinėtis prie praeivių). Byloje esantys duomenys iÅ¡ policijos informacinės sistemos apie D.

B. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) gautus net keturis iÅ¡kvietimus dėl galimų konfliktų artimoje aplinkoje, dėl netinkamo, agresyvaus apelianto elgesio patvirtina, jog bÅ«damas neblaivus K. J. konfliktuodavo ir su savo sugyventine, netgi laikinai, kol nusiramins, buvo iÅ¡praÅ¡ytas iÅ¡ buto (3 t., b. l. 3–12). Pažymėtina ir tai, kad tiek R. S., tiek D. B. parodė, kad K. J. nuolat neÅ¡iodavosi, o ne laikydavo kur nors padėtÄ (pavyzdžiui, automobilio keleivio durelėse) atlenkiamÄ peilį, kurį, kaip tvirtino skundo autorius, konflikto metu tariamai turėjo bÅ«tent V.

Č..

18. Ä®vertinus aptartus byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visumos pakanka veikos aplinkybėms nustatyti, sujungti jas į nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ grandinę, o kartu ir K. J. kaltei konstatuoti. 18.1. Byloje neginčytinai nustatyta (Å¡ios aplinkybės neginčija ir apeliantas), kad K. J. kartu su V. Č. dviese 2019 m. rugpjūčio 28 d., nuo 15.46 val. iki 16.38 val. buvo (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke, toje vietoje, kur vėliau buvo rastas V.

Č. kūnas su daugybiniais muštinio ir durtinio-pjautinio pobūdžio sužalojimais, padarytais ne mažiau kaip 28 trauminiais poveikiais. Nėra abejonių, kad būtent K. J., o ne kas nors kitas 2019 m. rugpjūčio 28 d. turėtu peiliu, taip pat suduodamas rankomis ir kojomis padarė nukentėjusiajam V. Č. specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus. Tai, kad sužalojimus V. Č. padarė nuteistasis galima spręsti ir iš specialisto išvados Nr. 140-(4030)-IS1-6188, kurioje nustatyta, kad ant K.

J. dešinės kojos bato rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (iš jų ir žmogaus kraujo), iš kurių vieno vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. Č. genotipu, o ant nuteistojo kairės kojos bato rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su V. Č. genotipu; ant K. J. marškinėlių rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, kurių vieno vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. Č. genotipu (3 t., b. l. 53–60). 18.2.

Nors byloje nėra duomenų, paneigiančių nuteistojo K. J. nurodytÄ aplinkybę apie kilusį tarpusavio konfliktÄ su V. Č., tačiau byloje surinktų duomenų nepakanka abejonių nekeliančiai iÅ¡vadai dėl tikrosios konflikto priežasties. Kita vertus, byloje surinkti duomenys paneigia K. J. teiginius apie tariamÄ V. Č. įsiskolinimÄ nuteistajam ar bÅ«dingÄ nukentėjusiajam konfliktiÅ¡kÄ elgsenÄ , kas sudarytų pagrindÄ pripažinti V. Č. konflikto iniciatoriumi. Taigi, iÅ¡tyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, galima spręsti tik apie įvykusį tarpusavio konfliktÄ , kurio aktyvÅ«s dalyviai buvo tiek K.

J., pripažinęs, jog pats siÅ«lė V. Č. iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio ir iÅ¡siaiÅ¡kinti santykius (eiti „snukių pasidaužyt“, „jeigu nori muÅ¡tis, tai einam muÅ¡tis“), tiek nukentėjusysis V. Č.. 18.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau aptartų aplinkybių visuma paneigia nuteistojo K. J. teiginius apie V. Č. sužalojimÄ tik ginantis nuo pastarojo agresyvių veiksmų. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis (aptartomis anksčiau nuosprendyje), tarp K. J. ir V. Č. kilęs žodinis konfliktas vėliau peraugo į abipusį smurto naudojimÄ .

Å iame kontekste pažymėtina, kad muÅ¡tynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, bÅ«dinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, abi pusės smurtÄ naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais; dėl to muÅ¡tynėse nėra besiginančiųjų; muÅ¡tynių metu teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-489/2011, 2K-501/2013, 2K-92/2014, 2K-221-511/2018). Be to, sprendžiant iÅ¡ abiem konflikto dalyviams nustatytų sužalojimų skaičiaus ir pobÅ«džio neabejotinai aktyvesnis muÅ¡tynių dalyvis buvo bÅ«tent K.

J.. Kaip jau buvo minėta, V. Č. daugybiniai sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip 12 trauminių poveikių duriančių-pjaunančių savybių turinčiu įrankiu ir ne mažiau kaip 16 trauminių poveikių kietais bukais daiktais. Dar daugiau, specialisto išvadoje nustatyta, kad krūtinės kairės pusės durtiniai-pjautiniai sužalojimai galėjo būti padaryti V. Č. esant horizontalioje padėtyje, t. y. gulint ant nugaros, taigi, jau nekeliant jokio realaus pavojaus K. J.. Tuo tarpu 2019 m. rugpjūčio 29 d. apžiūrėjus K.

J. surašytoje specialisto išvadoje Nr. G2331/2019(02) nurodyta, kad šiam asmeniui konstatuota poodinė kraujosruva (blyškiai violetinės spalvos gelsvu pakraščiu, t. y. jau nykstanti) plaukuotoje kaktos dalyje, padaryta kietu buku daiktu vienu ar daugiau trauminiu poveikiu ne mažiau kaip penkios paros iki apžiūros; poodinės kraujosruvos nugaroje, padarytos kietais bukais daiktais dviem ar daugiau trauminiais poveikiais keleto valandų iki apžiūros bėgyje; odos nubrozdinimai kairiame žaste, plaštakose, padaryti kietais bukais daiktais, keturiais ar daugiau trauminiais poveikiais paros iki apžiūros bėgyje (3 t., b. l. 31–32).

Taigi, tik odos nubrozdinimų kairiame žaste, plaÅ¡takose padarymo laikas atitinka konflikto su V. Č. laikÄ . Nustatytų sužalojimų pobÅ«dis, lokalizacija ir sunkumas nepatvirtina nuteistojo K. J. parodymų dėl nukentėjusiojo pavojingo kėsinimosi, nuo kurio bÅ«tų reikėję gintis, tuo labiau panaudojant peilį. Akivaizdu, kad suduodamas smÅ«gius nuteistasis ne tiek siekė apsiginti, kiek pats atlikdamas puolamuosius veiksmus padaryti V. Č. įvairius sužalojimus. 18.4. Taip pat apeliaciniame skunde nepagrįstai praÅ¡oma nuteistojo K.

J. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį kaip padarytÄ labai susijaudinus. Konstatuojant, kad nužudymas padarytas staiga labai susijaudinus, bÅ«tina nustatyti:

1) neteisėtÄ ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį, kuris turi bÅ«ti bÅ«tent pagrindinė priežastis, iÅ¡provokavusi nužudymÄ ;

2) kaltininko buvimÄ afekto bÅ«senos (t. y. situacijÄ , kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų kaltininkui iÅ¡ dalies aptemsta sÄ monė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti);

3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nužudymo. Teismų praktikoje nužudymas pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininkÄ ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas į tai. Jei nuo nukentėjusiojo poelgio iki nužudymo praėjo ilgesnis laiko tarpas ar kaltininkas atliko kokius nors pasiruoÅ¡imo tam veiksmus, toks nužudymas paprastai negali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip padarytas staiga labai susijaudinus, nes Å¡ios aplinkybės rodo, kad staigaus didelio susijaudinimo bÅ«sena daugeliu atvejų jam jau buvo praėjusi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-648/2016, 2K-38-942/2017).

Kaip jau buvo minėta, byloje nėra nustatyta tikroji tarp K. J. ir V. Č. kilusio konflikto priežastis, tačiau bet kuriuo atveju K. J. pripažino, kad žodinis konfliktas ir pirminis apsikeitimas smÅ«giais įvyko dar važiuojant automobiliu link (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko, o jau atvažiavus į įvykio vietÄ , nuteistasis pats pasiÅ«lė V. Č. iÅ¡lipti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti „santykius“ vyriÅ¡kai, po ko konfliktas toliau tęsėsi, įvyko susistumdymas ir buvo suduoti smÅ«giai. Taigi, akivaizdu, kad apsikeitimas smÅ«giais įvyko jau po kurio laiko nuo konflikto pradžios, tarpusavio nepagarbus elgesys tęsėsi jau kurį laikÄ , todėl K.

J. fizinio smurto panaudojimas nebuvo pasekmė staiga įvykusio didelio susijaudinimo, nulėmusio K. J. tariamÄ sÄ monės aptemimÄ . 18.5. Apeliaciniame skunde taip pat keliamos abejonės dėl K. J. negalėjimo suvokti savo veiksmų ir jų valdyti, nes nusikaltimo metu K. J. galimai buvo fiziologinio afekto bÅ«senoje. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-46/2019 konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu ir atlikto tyrimo metu K. J. nustatytas organinis asmenybės sutrikimas, kuris netrukdė ir dabar netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, taip pat konstatuota, kad apeliantas inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto bÅ«senoje (4 t., b. l. 5–11).

Kaip matyti iÅ¡ ekspertizės akto, tyrimo metu įvertinti visi medicininiai duomenys apie K. J. turėtas galvos traumas 2002 ir 2004 metais, atliktÄ galvos operacijÄ 2010 metais, kitus nusiskundimus, tame tarpe įvertinta ir medicininė dokumentacija iÅ¡ VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini), taip pat įvertinta ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo skundo teiginiais apie nevisapusiÅ¡kai atliktÄ ekspertizę ir neiÅ¡samiai iÅ¡tirtas reikÅ¡mingas aplinkybes. Ekspertizės akte pažymėta, kad pagal bylos aplinkybes nusikaltimo padarymo metu nebuvo fiziologiniam afektui bÅ«dingos emocinės reakcijos vystymosi dinamikos, veikla po nusikalstamos veikos buvo nuosekli ir kryptinga, atitinkanti susiklosčiusiÄ situacijÄ , be to, nurodyta, kad K.

J. elgesį veikos padarymo metu galėjo sÄ lygoti apsvaigimas nuo alkoholio. Pirmosios instancijos teisme apklausta ekspertizę atlikusi ekspertė J. D. patvirtino ekspertizės akto iÅ¡vadas, paaiÅ¡kino, kad atlikus trumpÄ protinės bÅ«klės tyrimÄ , K. J. kognityvinių funkcijų defekto nenustatyta, tyrimo metu gauti 25 balai atitinka normos ribas, demencijos reiÅ¡kinių, galinčių įtakoti galimybę prisiminti įvykio aplinkybes, nenustatyta. Ekspertė paaiÅ¡kino, kad K. J. teiginiai apie tai, kad jis neprisimena dalies įvykio aplinkybių, gali bÅ«ti vertinama arba kaip gynybinė reakcija, arba alkoholio vartojimo pasekmė, kadangi nuteistasis, duodamas parodymus, apie aplinkybes prieÅ¡ įvykį ir po įvykio nuosekliai papasakojo visas bÅ«senas, detales, tik neatsiminė paties nusikaltimo momento, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti K.

J. laikino psichikos sutrikimo ar sÄ monės sutrikimo, tuo tarpu esant patologiniam girtumui bÅ«na sÄ monės sutrikimas, žmogus neprisimena kas vyko, bÅ«na visiÅ¡ka amnezija, gilus miegas, ko nagrinėjamu atveju irgi nebuvo. Ekspertė atkreipė dėmesį į tai, kad tyrimo metu K. J. akcentavo savo sunkiÄ ligÄ , negaliÄ , tuo galimai manipuliuodamas. Kaip paaiÅ¡kino ekspertė, organiniam asmenybės sutrikimui bÅ«dinga impulsyvios, greitos reakcijos, padidėjęs dirglumas, tokio asmens jautrumo slenkstis sumažėjęs, lyginant su sveikais žmonėmis, organinis asmenybės sutrikimas gali iÅ¡Å¡aukti eksplozyvias reakcijas, gali duoti impulsyvius veiksmus, o alkoholis Å¡ias reakcijas gali tik sustiprinti. 18.6.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, daroma iÅ¡vada, kad suduodamas V. Č. ne mažiau kaip 28 smÅ«gius (12 peiliu, 16 rankomis ir kojomis), dalį jų į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas, ir padarydamas daugybinius kÅ«no sužalojimus, K. J. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , numatė tokiais veiksmais atimsiantis Å¡io asmens gyvybę ir sÄ moningai siekė V. Č. mirties. Apie sÄ moningÄ apelianto veikimÄ atimant V. Č. gyvybę galima spręsti ir iÅ¡ to, kad kartu su D.

B. grįžęs į namus iÅ¡ įvykio vietos, K. J. pareikalavo atiduoti automobilyje buvusiÄ V. Č. asmens tapatybės kortelę, kuriÄ netgi bandė sudeginti, sakydamas, jog Å¡i kortelė gali sukelti problemų.

19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. J. pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl V. Č. nužudymo ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Dėl vairavimo būnant neblaiviam 20. Skundžiamu nuosprendžiu K. J. nuteistas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d., laikotarpiu nuo 15.30 val. iki 20 val., vairavo automobilį „Audi A4“ būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai jam nustatytas daugiau negu 1,73 promilių neblaivumas).

21. Ä®vertinusi byloje surinktus ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje bylos dalyje priimtas Kauno apygardos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, skundžiamame nuosprendyje iÅ¡ esmės nėra iÅ¡dėstyta jokių įrodymų vertinimo motyvų, kurie pagrįstų teismo iÅ¡vadÄ , kad K. J. pareikÅ¡tas kaltinimas Å¡ioje dalyje pasitvirtino. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas atliko tik formalų situacijos vertinimÄ , iÅ¡ esmės į bylos aplinkybes nesigilino, bylos dalyje dėl kaltinimo vairavus bÅ«nant neblaiviam surinktų įrodymų nevertino.

22. Pažymėtina, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali bÅ«ti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamo asmens kaltumas yra visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai įrodytas, o teismo iÅ¡vados apie kaltinamojo kaltumÄ grindžiamos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais. Å iame kontekste yra svarbi baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali bÅ«ti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiÅ¡kiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymÄ , bÅ«tina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai), kas taip pat reiÅ¡kia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

23. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

24. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas K. J. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, iš esmės apsiribojo vien nuteistojo girtumo fakto nustatymu. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, K. J. girtumas buvo tikrinamas alkotesteriu: 2019 m. rugpjūčio 28 d., 20.15 val., nustatyta 1,87 promilės, 20.32 val. nustatyta 1,73 promilės (3 t., b. l. 139). Tačiau šių duomenų įrodomosios vertės sureikšminti negalima, kadangi nuteistojo girtumas tikrintas ne iš karto jį sustabdžius vairuojant automobilį, o tik po kurio laiko nuo automobilio vairavimo.

Kaip jau buvo aptarta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, K. J. kartu su R. S. 2019 m. rugpjūčio 28 d. kartu iÅ¡gėrė po (1,5 l) butelį sidro, tai galėjo bÅ«ti iki 14.34 val., kai nuteistasis antrÄ kartÄ atvažiavo į parduotuvę nusipirkti Å¡io alkoholinio gėrimo. Pažymėtina, kad antrÄ kartÄ Ä¯sigyto sidro kartu su R. S. apeliantas nevartojo, o turėjo iÅ¡gerti kartu su V. Č. nuvažiavę į (duomenys neskelbtini) miÅ¡kÄ , bet dėl įvykusio tarpusavio konflikto nusipirkto sidro taip ir nepavartojo.

Taigi alkoholinių gėrimų (sidro) automobilyje apeliantas turėjo. Byloje nustatyta ir tai, kad jau 19.30 val. K. J. skambino norėdamas iÅ¡sikviesti techninę pagalbÄ užstrigusiam kelkraÅ¡tyje automobiliui iÅ¡traukti, tuo pat metu skambino ir D. B. praÅ¡ydamas atsiųsti taksi automobilį. Apklaustas D1. B1. patvirtino, kad apie 19.36 val. matė K. J., iÅ¡ pažiÅ«ros neblaivų, gyvenvietėje ieÅ¡kantį pagalbos automobiliui iÅ¡traukti. NuteistÄ jį K. J. prie kelkraÅ¡tyje užstrigusio automobilio policijos pareigÅ«nai E. S. ir K.

V. rado apie 20 val. Taigi, automobilį nuteistasis vairavo ne vėliau kaip iki 19.30 val. ir iki policijos pareigÅ«nų atvykimo 20 val. automobilis jau nebuvo naudojamas. Pirmosios instancijos teisme K. J. parodė, kad alkoholinius gėrimus (sidrÄ ) vartojo bÅ«damas (duomenys neskelbtini), bet jau po to, kai automobilis užstrigo kelkraÅ¡tyje. Jo tvirtinimu policijos pareigÅ«nai atvažiavo maždaug po 10 minučių nuo sidro iÅ¡gėrimo. Ikiteisminio tyrimo metu K. J. nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. vairavo bÅ«damas iÅ¡gėręs (kas atitinka iÅ¡gertÄ po butelį sidro su R.

S.), taip pat sidrÄ vartojo ir po to, kai automobilis pakibo kelkraÅ¡tyje (4 t., b. l. 49–51). Å ie nuteistojo parodymai byloje yra nepaneigti. PrieÅ¡ingai, policijos pareigÅ«nai E. S. ir K. V. parodė, taip pat E. S. suraÅ¡ytame tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad K. J. jiems sakė, jog yra iÅ¡gėręs du butelius sidro, o tai atitinka K. J. parodymus apie vienÄ butelį sidro iÅ¡gertÄ su R. S. iki 14.34 val. ir vienÄ butelį iÅ¡gertÄ jau užstrigus automobiliui tarp 19.30 val. ir 20 val. Dar daugiau, apžiÅ«ros metu automobilyje „Audi“ rastas 1,5 l talpos tuščias sidro butelis (1 t., b. l. 164-177).

25. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad K. J. automobilį tikrai vairavo bÅ«damas neblaivus. Girtumo (neblaivumo) patikrinimo metu jis jau buvo iÅ¡gėręs ir dar vienÄ butelį sidro, bet po to automobilio nevairavo. Taigi, alkotesterio parodymai iÅ¡ esmės neatspindi to nuteistojo K. J. neblaivumo laipsnio, kuris buvo vairuojant automobilį. Kadangi alkotesteriu K. J. nustatytas neblaivumas pakankamai nedaug virÅ¡ija 1,5 promilės neblaivumo ribÄ , nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, todėl Å¡iuo atveju negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog ir iki paskutinio butelio sidro iÅ¡gėrimo apelianto neblaivumas virÅ¡ijo 1,5 promilės ribÄ .

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminis tyrimas K. J. buvo pradėtas ne dėl vairavimo esant neblaiviam, o dėl to, kad šis asmuo vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (1 t., b. l. 24–25), bet eismo įvykio sudėties byloje nebuvo nustatyta ir K. J. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemones (3 t., b. l. 165).

26. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra neginčijamai įrodytas toks K. J. neblaivumas vairuojant automobilį, nuo kurio kiltų baudžiamoji atsakomybė, skundžiamo nuosprendžio dalis, kurioje K. J. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, naikinama BPK 329 straipsnio 1 punkto pagrindu ir šioje dalyje priimamas naujas nuosprendis, išteisinant K. J. dėl kaltinimo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl bausmės 27. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su K. J. paskirta bausme. 27.1. Pažymėtina, kad kaltininkui turi bÅ«ti paskirta teisinga bausmė, kuriÄ paskyrus bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebÅ«tų per griežta ar per Å¡velni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). 27.2. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Skundžiamu nuosprendžiu K. J. buvo paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė. 27.3. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors K. J. kiekvienos apklausos metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, bet iÅ¡ ankstesnėje nuosprendžio dalyje iÅ¡dėstytų apelianto parodymų matyti, kad nuteistasis kiekvienos apklausos metu akcentavo nukentėjusiojo netinkamÄ elgesį, kuris ir iÅ¡provokavo konfliktÄ , smurtinius V. Č. veiksmus, nuo kurių jis tik gynėsi.

IÅ¡ pradžių K. J. nurodė, kad nukentėjusysis V. Č. supyko papraÅ¡ytas grÄ Å¾inti skolÄ , vėliau, kad be jokios priežasties pradėjo žeminti, įžeidinėti ir užgaulioti apeliantÄ ir jo sugyventinę, o galiausiai neva (duomenys neskelbtini) miÅ¡kelyje K. J. ir V. Č. galėjo užpulti sugyventinės buvusio sutuoktinio atsiųsti vaikinai, kurie suklydę nužudė nukentėjusįjį V. Č., o ne K. J.. Taigi, nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu kÅ«rė įvairias savo nusikaltimÄ pateisinančias versijas, kurių nepatvirtino jokie kiti bylos duomenys, taip siekdamas nepagrįstai suÅ¡velninti savo atsakomybę, todėl nei K.

J. prisipažinimas nusikaltus, nei išreikštas gailėjimasis nelaikytini nuoširdžiais ir nesudaro pagrindo konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. 27.4. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistojo K. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis, rizikingas nukentėjusio asmens elgesys ir kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai).

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai nustatoma, jog kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu pripažįstamas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali bÅ«ti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis ir pan.

Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016, 2K-3-648/2021).

Kaip jau buvo nurodyta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, byloje negalima nustatyti tikrosios tarp K. J. ir V. Č. įvykusio konflikto priežasties, bet bylos duomenys nepatvirtina nė vienos iš nuteistojo nurodytų galimų versijų, tuo labiau kad K. J. buvo aktyvus konflikto dalyvis dar iki V. Č. mirtį sukėlusių veiksmų atlikimo. Pats apeliantas K. J. pripažino, kad važiuojant automobiliu apsižodžiavo su nukentėjusiuoju, taip pat sudavė šiam asmeniui alkūne, siūlė išlipti iš automobilio ir išsiaiškinti santykius.

Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti nei didelio K. J. susijaudinimo, nei V. Č. iÅ¡skirtinai provokuojančio ar rizikingo elgesio BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. 27.5. Nuteistojo K. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikaltimÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai:

a) kaltininkas padarė veikÄ apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų;

b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaip jau buvo nurodyta, byloje nustatyta, kad dienos metu iki konflikto su V. Č. nuteistasis K. J. buvo iÅ¡gėręs alkoholio. Nors tikslus apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis nenustatytas, bet Å¡iuo atveju tai neturi juridinės reikÅ¡mės, nes ekspertizės metu nustatyta, jog alkoholio vartojimas sustiprina K. J. diagnozuotam organiniam asmenybės sutrikimui bÅ«dingas impulsyvias reakcijas, dirglumÄ , todėl akivaizdu, kad K. J. neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Juolab, kad kaip tvirtina apeliantas, dėl sveikatos bÅ«klės jam alkoholinių gėrimų iÅ¡vis vartoti negalima. 27.6. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad K. J. nuteistas už baigtÄ tyčinį labai sunkų smurtinį nusikaltimÄ , sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus gyvybės atėmimÄ , kad nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Apeliantas baustas administracine tvarka, nusikalto bÅ«damas neteistas, turi sukÅ«ręs faktinę Å¡eimÄ , dirba. 27.7.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nėra pagrindo skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytų aplinkybių vertinti kitaip ir tokiu bÅ«du suÅ¡velninti K. J. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtos vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmės. Nuteistajam paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti bausmė neprieÅ¡tarauja teisingumo ir proporcingumo principams, užtikrins bausmei keliamų tikslų įgyvendinimÄ bei negali bÅ«ti vertinama kaip aiÅ¡kiai per griežta.

Apeliaciniame skunde akcentuojama K. J. sveikatos būklė taip pat nesudaro pagrindo vertinti nuteistajam paskirtos bausmės kaip per griežtos. Dėl civilinio ieškinio 28. Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo K. J. nukentėjusiajai R. C. buvo priteista 2 020 Eur turtinei ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su priteistu neturtinės žalos dydžiu.

29. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie kriterijai, kuriais remiantis teismas nustato neturtinės žalos dydį: nusikalstamos veikos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ turi bÅ«ti nustatyta tokia piniginė kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį ir fizinį skausmÄ .

30. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, spręsdamas dėl nukentėjusiajai priteistino neturtinės žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Nukentėjusioji R. C. su nužudytuoju V. Č. kartu gyveno 14 metų, vedė bendrÄ Å«kį. Nekyla abejonių dėl to, kad artimo žmogaus nužudymas sukėlė nukentėjusiajai dvasinius iÅ¡gyvenimus. Nukentėjusioji pripažino, kad paskutinius du mėnesius ji vengdavo bendrauti su V. Č., nes Å¡is kasdien vartodavo alkoholinius gėrimus, visgi tai nereiÅ¡kia, kad jų tarpusavio santykiai buvo nutrÅ«kę kaip teigiama apeliaciniame skunde.

Tuo labiau, kad būtent R. C., o ne kiti V. Č. šeimos nariai organizavo V. Č. laidotuves. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos nužudytojo artimiausiems asmenims paprastai svyruoja nuo 15 000 Eur iki 30 000 Eur (pavyzdžiui, kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje Nr. 2K-44-648/2016 sutuoktinei priteista 20 273 Eur, byloje Nr. 2K-57-697/2018 – 30 000 Eur, byloje Nr. 2K-371-697/2018 – 20 000 Eur, byloje Nr. 2K-88-788/2019 – 15 000 Eur).

Teisėjų kolegijos nuomone, nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra adekvatus bylos aplinkybėms, atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, neprieÅ¡tarauja tokio pobÅ«džio bylose formuojamai teismų praktikai, todėl mažinti nukentėjusiajai R. C. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Dėl kitų nuosprendžio klausimų 31. Taip pat apeliaciniame skunde praÅ¡oma nuteistajam K. J. grÄ Å¾inti automobilį „Audi A4“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, automobilyje buvusius darbinius įrankius, automobilio raktÄ su distanciniu pulteliu ir pakabuku, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“ su SIM kortele. Pastebėtina, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis yra grÄ Å¾intina K. J., todėl dėl Å¡ios klausimo papildomai nebus pasisakoma.

32. BPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesÄ , daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas iÅ¡sprendžiamas taip:

1) BK 72 ir 723 straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;

2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;

3) dokumentai, turintys BPK 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų praÅ¡ymu; laikmenos su informacija, gauta BPK 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptÄ sekimÄ , grÄ Å¾inamos jų lydimuosius dokumentus suraÅ¡iusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų praÅ¡ymo;

4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;

5) kiti daiktai grÄ Å¾inami teisėtiems savininkams, o jeigu Å¡ie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę.

33. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs K. J. kaltu dėl vairavimo esant neblaiviam, vadovaudamasis BK 72 straipsniu, konfiskavo nuteistojo automobilį „Audi A4“, tačiau Å¡iuo nuosprendžiu K. J. iÅ¡teisinus dėl kaltinimo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, nebėra teisinio pagrindo automobilį konfiskuoti, todėl vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu automobilis „Audi A4“, kartu su automobilio raktu su distanciniu pulteliu, grÄ Å¾intinas K. J.. Taip pat nuteistajam grÄ Å¾intinas jo mobilaus ryÅ¡io telefonas „Nokia“ su SIM kortele, kurį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė sunaikinti kaip menkavertį daiktÄ .

34. Atskirai pasisakytina dėl nuteistojo K. J. praÅ¡ymo grÄ Å¾inti automobilyje „Audi A4“ buvusius darbinius įrankius. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, tokie daiktai kaip darbiniai įrankiai baudžiamojoje byloje nėra atskirai paimti ir perduoti saugoti. Tačiau automobilio „Audi A4“ apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad automobilio bagažinėje yra daug įvairių aprÅ«dijusių ir dulkėmis padengtų statybinių ir darbo įrankių, tai matyti ir prie apžiÅ«ros protokolo pridėtose nuotraukose, be to, įvairių daiktų matyti ir automobilio salono viduje (1 t., b. l. 164–174). Darytina iÅ¡vada, kad Å¡i transporto priemonė buvo perduota saugoti kartu su joje esančiais daiktais, taip pat ir darbiniais įrankiais, todėl nusprendus automobilį „Audi A4“ grÄ Å¾inti K. J., automobilis nuteistajam grÄ Å¾intinas kartu su jame buvusiais daiktais.

35. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų, grÄ Å¾inant K. J. automobilį „Audi A4“ su automobilio raktu ir distanciniu pultu, mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“ su SIM kortele. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 4 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje K. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, ir K. J. iÅ¡teisinti dėl kaltinimo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl subendrintos bausmės K. J. paskyrimo, taip pat panaikinti K. J. paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 16 d.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl automobilio „Audi A4“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio rakto su distanciniu pulteliu ir pakabuku konfiskavimo ir automobilį „Audi A4“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio raktÄ su distanciniu pulteliu ir pakabuku grÄ Å¾inti K. J.. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl mobilaus ryÅ¡io telefono „Nokia“ su SIM kortele sunaikinimo ir grÄ Å¾inti mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“ su SIM kortele K. J.. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Evaldas Gražys Virginija Liudvinavičienė Linas Šiukšta