2025-09-24 Nr. CB-5373-2-29-3-02049-2022-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3280

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02049-2022-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2025 m. rugsėjo 9 d. paduotu atsakovo A. B. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 12 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas A. B. padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. B. Ž., atstovaujamos globėjo A. Ž., ieškinį atsakovams S. S. ir A. B. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir nekilnojamojo turto grąžinimo.

Telšių apylinkės teismas 2025 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ieškovės B. B. Ž. ir atsakovų S. S. (buvusi pavardė J.), A. B. 2012-11-14 Mažeikių rajono 1-ame notarų biure sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį; grąžino ieškovei atsakovams pagal 2012-11-14 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį perleistą nekilnojamąjį turtą: 7/36 dalis pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 7/36 dalis pastato – tvarto (duomenys neskelbtini), 7/36 dalis pastato – garažo (duomenys neskelbtini), 7/36 dalis pastato – ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), 7/36 dalis kitų statinių (inžinerinių) – šulinio (duomenys neskelbtini); kitą ieškinio dalį atmetė.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. birželio 12 d. nutartimi paliko nepakeistą Telšių apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimą.

Atsakovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 12 d. nutartį ir Telšių apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Atsakovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išnagrinėjo bylą atsakovui A. B. nedalyvaujant, neinformuojant apie bylos eigą, procesinius dokumentus, nesuteikiant jam teisės teikti paaiškinimus, prašymus, teikti duomenis apie įvykusius tarp šalių susitarimus. Atsakovo A. B. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Atsakovas neturėjo galimybių tinkamai gintis, teikti įrodymus byloje, teikti savo gynybines versijas, kviesti liudytojus, užduoti klausimus šalims, o teismo sprendimu priteistas turtas iš atsakovo. Todėl pagal CPK 329 straipsnio 3 dalį yra teismo sprendimo absoliutus negaliojimo pagrindas. Nebuvo išnaudotos visos teismui prieinamos protingos priemonės, siekiant įteikti atsakovui procesinius dokumentus, pažeista CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta dokumentų įteikimo tvarka, todėl teismas neturėjo teisės vadovautis įteikimo fikcija, o apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Ieškinys buvo išsiųstas atsakovui tuo metu galiojančiu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Toks formalus teismo pareigos įvykdymas dėl šalių tinkamo informavimo apie procesą pažeidžia atsakovo teises.

2. Byloje teismai, nutraukdami išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, nevertino šalių ankstesnių susitarimų, atsakovo santuokos nutraukimo byloje sudaryto taikaus susitarimo. Teismai nevertino Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-4301-721/2014 patvirtintos taikos sutarties, kai nurodytoje byloje ieškovė pripažino, jog išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra vykdoma tinkamai ir atsisakė savo reikalavimo, taip pat Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-20-169/2016 patvirtintos taikos sutarties, kuria ieškovė atsiėmė savo reikalavimus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti A. B. 25 (dvidešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. rugsėjo 3 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 56, kodas ZO67126.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė