2016-12-21 Nr. AB-24157-3-61-3-03698-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-974-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03698-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. (V. P.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. P. elektroninėmis ryšio priemonėmis 2016 m. spalio 16 d. išsiuntė teismui skundą, kurį vėliau tikslino, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2016 m. rugpjūčio 5 d. raštą Nr. VILN(12.5.13.)-20678 ir tolesnių registracijos nuosavybės teises V. P. vardu; 2) panaikinti turto registraciją; 3) panaikinti antstolių patvarkymą; 4) panaikinti turto areštą.

V. P. skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo skundui keliamus reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. teismo nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2016 m. spalio 11 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. nustatyta tvarka pateikti teismui naują skundą, kuris būtų suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai, jame nurodyti reikalavimo faktinį pagrindą –aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, pateikti jas patvirtinančius įrodymus; pateikti VĮ Registrų centro 2016 m. rugpjūčio 5 d. raštą Nr. VILN(12.5.13.)-20678; tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus; sumokėti 30 Eur žyminį mokestį arba pateikti teismui įrodymus apie tai arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo; pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui taip pat buvo išaiškinta teisė turėti kvalifikuotą atstovą, o, jeigu jis neturi pakankamai lėšų pasisamdyti kvalifikuotą atstovą –teisė nustatyta tvarka kreiptis dėl nemokamos arba iš dalies mokamos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo į Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybą (Odminių g. 3, Vilnius). V. P. buvo išaiškinta, kad nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui.

V. P. elektroninėmis ryšio priemonėmis išsiuntė patikslintą skundą, prie jo pridėjo VĮ Registrų centro 2016 m. rugpjūčio 5 d. raštą Nr. VILN912.5.13.)-20678, patikslintame skunde nurodė, kad turto registracija vyko neteisėtai ir prašė atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. teismo nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2016 m. spalio 11 d. skundo trūkumams pašalinti, tačiau V. P. per nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino: nepateikė teismui naujo skundo, kuris būtų suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai, jame tinkamai nenurodė reikalavimo faktinio pagrindo – t. y. aplinkybių, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, tinkamai nesuformulavo skundo reikalavimų. Pareiškėjo patikslintas skundas surašytas nerišliai, jame dėstomi argumentai nenuoseklūs, iš patikslinto skundo sakinių struktūros nėra visiškai aiškios jame dėstomos aplinkybės, nėra aiškus reikalavimas priešingai šaliai, kuris turėtų atitikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje nustatytas teismo galimų priimti sprendimų rūšis. Nors pareiškėjas pateikė teismui VĮ Registrų centro 2016 m. rugpjūčio 5 d. raštą Nr. VILN912.5.13.)-20678, tačiau iš patikslinto skundo turinio nėra aišku, kodėl šis aktas yra neteisėtas ir kokį reikalavimą V. P. dėl jo formuluoja. Teismas pažymėjo, kad tam tikrose patikslinto skundo dalyse pareiškėjas nerišliu tekstu nurodo, kad VĮ Registrų centro veiksmai buvo neteisėti, ginčija šios institucijos atliktą registraciją, o kitoje patikslinto skundo dalyje prašo panaikinti turto areštą, galiausiai prašo bylą spręsti teismo nuožiūra, žodinio proceso ar rašytinio proceso metu.

Teikdamas patikslintą skundą, pareiškėjas nesumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio, patikslintame skunde prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba 30 Eur sumą išskaidyti 12 mėnesių po 2,5 Eur. V. P. nurodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki, slaugo motiną, tačiau nepateikė jokių minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Nors teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartyje pareiškėjui buvo išaiškinta teisė turėti kvalifikuotą atstovą bei galimybė pasinaudoti valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, tačiau iš jis tokia teise ir galimybe nepasinaudojo. Įvertinęs tai, kad V. P. per teismo nustatytą terminą 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalino ir dėl termino pratęsimo nesikreipė, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą nutarė laikyti nepaduotu. V. P. buvo paaiškinta, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant administraciniam teismui skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus atitinkantį skundą.

III. Pareiškėjas V. P. pateikė atskirąjį skundą, iš kurio turinio matyti, kad jis nesutinka su Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi. Pareiškėjas pažymi, kad pateikė teismui patikslintą skundą ir paaiškino, jog turto registracija vyko neteisėtai. Nurodo, kad skundė VĮ Registrų centro 2016 m. rugpjūčio 5 d. raštą Nr. VILN(12.5.13.)-20678 ir paaiškino, kodėl jis yra neteisėtas, t. y., kad VĮ Registrų centras V. P. vardu neteisėtai registravo nuosavybės teises. Mano, kad gramatinės ir stiliaus klaidos nesudaro pagrindo patikslinto skundo nepriimti. Pažymi, kad prašė atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nurodė, kad jo finansinė padėtis yra sunki. Pareiškėjas globoja sunkiai sergančią ir neveiksnia pripažintą mamą, todėl negali dirbti visą darbo dieną ir gauti pakankamai pajamų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjo atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas buvo laikomas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog V. P. skundas neatitiko jam Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo keliamų reikalavimų, 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, o šių trūkumų pareiškėjui nepašalinus – jo skundą laikė nepaduotu. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsniuose. Pagal šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, skunde pareiškėjas privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindas), ir tai patvirtinančius įrodymus bei skundo reikalavimą (skundo dalykas). Minėti įstatymu nustatyto skundo turinio reikalavimai užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą.

Be to, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 ir 35 straipsniais, paduodant skundą teismui, turi būti mokamas 30 Eur žyminis mokestis, o to paties įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad skunde turi būti nurodytas pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Prie skundo turi būti pridedami skundžiami aktai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 punktas).

Sprendžiant, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti skundą, turi būti aiškus pareiškėjo pasirinktas jo galbūt pažeistų teisių gynimo būdas, t. y. teismui, nagrinėjančiam skundo priėmimo klausimą, neturi kilti abejonių, ar pareiškėjas tiksliai suformulavo skundo dalyką. Be to, skunde turi būti nurodytos aplinkybės (skundo pagrindas), kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas (skundo dalykas). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Pabrėžtina, kad teismas gali suteikti efektyvią galbūt pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą. Abstraktus faktinių aplinkybių ar subjektyvios nuomonės išdėstymas negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iš jo turinio neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis grindžia savo reikalavimus.

Iš V. P. 2016 m. rugsėjo 15 d. skundo matyti, kad jis yra surašytas nerišliai, dėstomi argumentai nėra nuoseklūs, iš skundo sakinių struktūros nėra aiškios jame dėstomos aplinkybės, o pateikti reikalavimai taip pat nėra konkretūs ir aiškūs. Pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, taip pat nebuvo sumokėjęs žyminio mokesčio, pateikęs VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. rugpjūčio 5 d. rašto Nr. VILN(12.5.13.)-20678 bei nurodęs, ar pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi V. P. nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Įvertinusi šios nutarties turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo pateikto skundo trūkumai buvo nurodyti aiškiai bei suprantamai ir nustatytas protingas terminas šiems trūkumams pašalinti. Be to, V. P. buvo išaiškinta teisė kreiptis į advokatą bei teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Vykdydamas teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį, pareiškėjas 2016 m. spalio 6 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis išsiuntė patikslintą skundą, tačiau jo turinys patvirtina, kad V. P. iš esmės teismo nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino: reikalavimų aiškiai ir tiksliai nesuformulavo, aplinkybių, kuriomis grindžia reikalavimus, tinkamai nenurodė ir jas patvirtinančių įrodymų nepateikė, žyminio mokesčio nesumokėjo ir sunkią materialinę padėtį patvirtinančių dokumentų pirmosios instancijos teismui nepateikė.

Pažymėtina, kad negalima situacija, kai skundas, paduotas su trūkumais, yra priimamas, iškeliama byla ir nagrinėjama iš esmės, įtraukiant į procesą kitus asmenis, eikvojant teismo ir proceso dalyvių laiką bei lėšas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nepašalino nustatytų skundo trūkumų – tinkamai nesuformulavo aiškių ir konkrečių reikalavimų, dėl kurių teismas galėtų priimti sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. P. atskirajame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, leidžiančių abejoti šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. rugpjūčio 5 d. raštas Nr. VILN(12.5.13.)-20678 negali būti skundžiamas teismui, kadangi nebuvo pasinaudota išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnyje.

Vien aplinkybė, kad skundas neatitiko jo turiniui keliamų reikalavimų ir šis trūkumas nebuvo pašalintas, sudaro pagrindą V. P. skundą laikyti nepaduotu, todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo pateiktų jo turtinę padėtį patvirtinančių dokumentų nevertina.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d.) 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. P. (V. P.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė