Legislator Case Law & Legislation
c925824d-a957-49de-9f8b-e871490861e7 AI generated

c925824d-a957-49de-9f8b-e871490861e7 · Marijampolės apylinkės teismas

Case Number c925824d-a957-49de-9f8b-e871490861e7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) ha ploto, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valdybos potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini).;

Legislator headnote

AI generated

c925824d-a957-49de-9f8b-e871490861e7 · Marijampolės apylinkės teismas: Ž. terminÄ palikimui priimti po jų (suinteresuotų asmenų) senelės G. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirties. Nurodė, kad nėra jokių įrodymų, kad velionis A. Ž. norėjo priimti palikimÄ , likusį po jo sutuoktinės G. Ž. mirties, nes pats velionis A. Ž. visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ laikė savo asmenine nuosavybe ir taip suklaidino suinteresuotus asmenis, kurie to pasekoje klaidingai buvo įsitikinęs, kad visas turtas yra asmeninis senelio A.

Keywords

AI generated
favor testamenti disposition mortis causa dismissal of testamentary executor irrevocable disposition landlord right of retention delivery of possession by agreement
AI generated
0371f4a9-bbb8-4a11-90dc-a13d820319b9
pareiÅ¡kėja E. V. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – kad priėmė po sutuoktinio J. V. mirties atsiradusį palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti (el. b. medž. 1-3 l.). PareiÅ¡kime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis J. V. Po pareiÅ¡kėjos sutuoktinio mirties liko turtas, įgytas santuokos metu: dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bei įvairÅ«s kilnojamieji daiktai, t. y. buitinė technika, įrankiai, knygos, drabužiai ir pan.
34b7342d-dbad-4614-b20c-806d44114170
Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00872-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal R. C. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, L. C., J. A..
5febe7dc-a686-4786-b5cb-c7d8a372bbc0
pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto - palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys – A.
bdac5a6b-c9c7-4649-b864-14f6beedb337
ŠVENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m.
5422a4ad-580f-49eb-8357-46920065f8a7
A., VÄ® „Turto bankas“, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad L.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?CIV Civilinė byla Nr. e2YT-153-301/2022 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02119-2021-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.7.1. (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 3 d. Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų teisėja Teresė Klimienė, sekretoriaujant Erikai Å elmienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei advokato padėjėjai RÅ«tai Zarankienei (dalyvauja ZOOM vaizdo konferecijos bÅ«du), suinteresuotų asmenų atstovui advokatui Viliui Masiuliui (dalyvauja ZOOM vaizdo konferecijos bÅ«du), teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. A. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims U.

P., Å . Ž. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir pagal suinteresuotų asmenų U. P. ir Å . Ž. pareiÅ¡kimÄ pareiÅ¡kėjui E. A. dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo). Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas (duomenys neskelbtini) patikslintu pareiÅ¡kimu ((duomenys neskelbtini)) praÅ¡o paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po G. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimÄ faktiÅ¡kai priėmė jos sutuoktinis A.

Ž., miręs (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti ir juo naudotis. Su suinteresuotų asmenų U. P. ir Å . Ž. pareiÅ¡kimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti. PareiÅ¡kime nurodo, kad palikėja G. Ž. turėjo du vaikus, tai yra: dukrÄ O. Ž., kuri mamos palikimo nepriėmė, nes pati mirė (duomenys neskelbtini); sÅ«nų R. Ž., mirusį (duomenys neskelbtini), kuris turėjo du vaikus dukrÄ U.

P. ir sÅ«nų Å . Ž., kurie Å¡ioje byloje yra patraukti suinteresuotais asmenimis. PareiÅ¡kime nurodė, kad A. Ž. visÄ savo turtÄ asmeniniu testamentu, patvirtintu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų (duomenys neskelbtini) nutartimi (c.b.Nr. (duomenys neskelbtini)), paliko testamentiniam įpėdiniui – tai yra jam (pareiÅ¡kėjui) E. A., kuris per įstatymų nustatytÄ terminÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notaro biurÄ . Tačiau jis/pareiÅ¡kėjas iki Å¡iol negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į visa palikėjo A.

Ž. palikimÄ , nes velionis testatorius po sutuoktinės mirties nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo. Nurodė, kad G. Ž. ir A. Ž. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė testatoriaus A. Ž. sutuoktinė G. Ž., gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po G. Ž. mirties liko Å¡is palikimas: ½ dalis Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kiemo rÅ«sio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kalvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad Å¡ioje sodyboje esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai - (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai- kiemo statiniai (Å¡ulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai – (duomenys neskelbtini) , - yra tik A. Ž. asmeninė nuosavybė, nes jie įgyti, teigia, paveldėjimo bÅ«du dar iki A. ir G. Ž. santuokos (tai yra iki (duomenys neskelbtini)), tačiau paveldėjimo faktÄ patvirtinančių dokumentų neturi ir neteikia. Nurodė, kad velionis testatorius A.

Ž. palikimÄ po velionės sutuoktinės G. Ž. mirties priėmė faktiÅ¡kai pradėjęs turtÄ valdyti ir juo naudotis, tai yra: po sutuoktinės mirties A. Ž. liko gyventi tame pačiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini): mokėjo visus namo iÅ¡laikymo mokesčius, priėmė kaip sutuoktinės palikimÄ baldus, kitus namo apyvokos bei apstatymo daiktus, kadangi jais naudojosi kaip savo ir iki pat mirties; A. Ž. toliau naudojosi ir visais Å«kiniais pastatais (juose laikė viÅ¡tas, lauko virtuvėje virė viÅ¡toms bulves, naudojosi kalve, kiemo rÅ«siu), Å¡iuos stainius tvarkė ir prižiÅ«rėjo kaip savo, taip pat, kiek tai leido jo sveikata, prižiÅ«rėjo bei tvarkė aplinkÄ .

PareiÅ¡kėjo atstovė teisme nurodė, kad teismo (duomenys neskelbtini) nutarimi buvo patvirtintas asmeninis A. Ž. testamentas, kuriuo jis visa turtÄ paliko E. A.. Nurodė, kad lauko virtuvė, kalvė ir visi Å«kiniai pastatai buvo statyti A. ir G. Ž. santuokos, kuri buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), metu, o gyvenamÄ jį namÄ (statytas (duomenys neskelbtini) metais) ir kitus inžinerinius statinius- kiemo statinius (Å¡ulinį) (statyti (duomenys neskelbtini) metais) – A. Ž. įgijo iki santuokos paveldėjimo bÅ«du (įrodymų dėl paveldėjimo neturi).

Po sutuoktinės G. Ž. mirties A. Ž. liko gyventi tuose pačiuose pastatuose, pats rÅ«pinosi Å«kiniais pastatais (laikė viÅ¡tų, lauko virtuvėje ruošė viÅ¡toms paÅ¡arÄ ), prižiÅ«rėjo ir tvarkė aplinkÄ , naudojosi visais namų apyvokos ir apstatymo daiktais bei reikmenimis. Todėl nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad A. Ž. palikimÄ po sutuokitnės G. Ž. mirties priėmė padėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti ir juo naudotis. Nurodė, kad suinteresuotų asmenų praÅ¡ymas atnaujinti terminÄ palikimui priimti atmestinas, nes jų nežinojimas, jog G.

Ž. turėjo turto, nėra svarbi termino palikimui priimti praleidimo priežastis. Abu suinteresuoti asmenys jau nuo (duomenys neskelbtini) oficialiai žinojo, kad G. Ž. turėjo turto, nes abu jie kaip suinteresuoti asmenys, atstovaujami to pačio advokato kaip ir Å¡ioje byloje – tai yra advokato V. M., - dalyvavo Å¡io teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiÅ¡kėjo E. A. pareiÅ¡kimÄ jiems (U. P. ir Å . Ž.) dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi A.

Ž. asmeninis testamentas, kuriuo jis visa turtÄ palieka E. A., patvirtintas. T. U. P. ir Å . Ž. nėra jokių svarbių termino palikimui priimti po senelės G. Ž. mirties praleidimo priežasčių. Jie po senelės mirties neiÅ¡reiÅ¡kė jokio noro palikimui priimti iki (duomenys neskelbtini), t.y. kai pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo Å¡ioje byloje. Iki (duomenys neskelbtini) jiems niekas netrukdė kreiptis dėl termino atnaujinimo, tačiau iÅ¡ jų pusės nebuvo jokio suinteresuotumo.

Mano, kad suinteresuotų asmenų atstovo aiÅ¡kinimas, kad jo klientai laukė, kol pareiÅ¡kėjui bus iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, kurį jie ginčys, nėra laikoma svarbia termino palikimui priimti praleidimo priežastimi. Suinteresuotų asmenų U. P. ir Å . Ž. atstovas teisme su pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir praÅ¡o tenkinti suinteresuotų asmenų (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimÄ ((duomenys neskelbtini)), tai yra: atnaujinti U. P. ir Å .

Ž. terminÄ palikimui priimti po jų (suinteresuotų asmenų) senelės G. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirties. Nurodė, kad nėra jokių įrodymų, kad velionis A. Ž. norėjo priimti palikimÄ , likusį po jo sutuoktinės G. Ž. mirties, nes pats velionis A. Ž. visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ laikė savo asmenine nuosavybe ir taip suklaidino suinteresuotus asmenis, kurie to pasekoje klaidingai buvo įsitikinęs, kad visas turtas yra asmeninis senelio A.

Ž., todėl nesikreipė dėl palikimo priėmimo po senelės G. Ž. mirties ir taip praleido terminÄ jos palikimui priimti. Tai, kad velionis A. Ž. turtÄ laikė asmenine nuosavybe, patvirtino pareiÅ¡kėjo iniciatyva apklaustas liudytojas pareiÅ¡kėjo tėvas J. A.. Nurodė, kad bÅ«tent to pasekoje (kad laikė savo asmenine nuosavybe) pats velionis A. Ž. irgi nesikreipė po sutuoktinės G. Ž. mirties dėl palikimo priėmimo, t.y. dėl ½ dalies sutuoktinės G. Ž. santuokoje įgyto turto paveldėjimo.

Atkreipė dėmesį į tai, kad po savo dukros O. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties A. Ž. kreipėsi į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo. Todėl mano, kad pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas atmestinas, nes A. Ž. po sutuoktinės mirties valdė likusį visÄ turtÄ kaip savo asmeninį, o ne kaip palikimÄ , – t.y. ir ½ dalį sutuoktinės G. Ž. santuokoje įgyto turto, nes buvo įsitikinęs, kad jis yra viso turto savininkas, todėl priimti sutuoktinės palikimo nenorėjo. L.

R. K., kuri buvo A. ir G. Ž. artima kaimyne nuo (duomenys neskelbtini) m. (gyvena (duomenys neskelbtini), o G. ir A. Ž. gyveno (duomenys neskelbtini)) iki jų mirties, ir kuri dirbo lankomosios priežiÅ«ros darbuotoja bei lankėsi pas Ž. jau nuo 2018 metų dėl atliekamo darbo, parodė, kad A. Ž. po sutuoktinės G. Ž. mirties tvarte laikė viÅ¡tas, naudojosi kalve ( pataisydavo kauptukÄ , padarydavo puodÄ , nes buvo kalvis). Ji ateidavusi pas A. Ž.: padarydavo jam valgyti, sutvarkydavo kambarius ir virtuvę.

AnÅ«kai (suinteresuoti asmenys) senelį aplankė tik vienÄ kartÄ â€“ tai yra po jo dukros O. Ž. mirties. J. A. (pareiÅ¡kėjo E. A. tėvas) buvo G. ir A. Ž. augintinis: jį augino nuo 0,5 metų amžiaus viena G., po to nuo 2 metukų ir A. Ž.. Parodė, kad po G. Ž. mirties pareiÅ¡kėjas E. A. apsigyveno pas A. Ž. ir juo rÅ«pinosi, tai yra: padėdavo jam pasidaryti valgyti, pakurti pečių, nupirkdavo ir paduodavo vaistus. Parodė, kad nei U. P., nei Å . Ž. senelės G. Ž. laidotuvėse nedalyvavo: tik pastovėjo prie kapų tvoros.

Liudytojas J. A., kuris yra pareiÅ¡kėjo E. A. biologinis tėvas, parodė, kad G. Ž. buvo jo teta (motinos sesuo), kuri jį augino nuo 0,5 metų amžiaus, po to augino kartu su A. Ž.. Nuo (duomenys neskelbtini) metų jis gyvena atskirai (turi Å¡eimÄ ), tačiau G. ir O. Ž. ir toliau jam labai padėdavo. Parodė, kad po G. Ž. mirties ((duomenys neskelbtini)) A. Ž. toliau naudojosi Å«kiniais pastatais, lauko virtuvėje virė bulves viÅ¡toms, kalvėje dar nukaldavo suktukÄ / kuolÄ karvei pririÅ¡ti, mokėjo mokesčius (už elektrÄ ir kt.).

Parodė, kad po G. Ž. mirties pas A. Ž. apsigyveno jo sÅ«nus E. A., nes seneliui vienam buvo nesmagu. A. U. P. senelį A. Ž. aplankė tik 1 kartÄ : siÅ«lė važiuoti kartu į K. Žino, kad senelei G. Ž., kai Å¡i skambindavo anÅ«kams, jie (suintereuoti asmenys) netgi nekeldavo ragelio/ neatsakydavo. Parodė, kad gyvenamasis namas yra statytas labai seniai, jis nebuvo pakeistas. Parodė, kad po G. Ž. mirties A. Ž. pas notarÄ nesikreipė dėl paveldėjimo, nes manė, kad jos (G) čia nieko nėra, “… nepagalvojome apie Å«kinius pastatus”.

PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo tenkintinas Tam, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama priimti palikimÄ iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Asmens valia priimti palikimÄ , t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ â€“ tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.).

Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2009). Praleidus palikimo priėmimo terminÄ ir jo įstatymo nustatytu bÅ«du nepratęsus, prarandama teisė paveldėti palikėjo turtÄ (CK 5.50 str. 1 ir 3 d.). Palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, yra vienas iÅ¡ CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo bÅ«dų.

Taip priimant palikimÄ nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti: tuo palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, iÅ¡ esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo bÅ«dų. Nurodytos įstatymo normos, reglamentuojančios įpėdinio teisės į palikimÄ Ä¯gyvendinimÄ , taikytinos ir tuo atveju, kai įpėdinis yra pergyvenęs sutuoktinis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai, mirus vienam iÅ¡ sutuoktinių lieka turto, turinčio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statusÄ , pergyvenęs sutuoktinis, kaip 1/2 dalies savininkas, turi teisę gauti dokumentÄ , patvirtinantį jo nuosavybės teisę, – nuosavybės teisės liudijimÄ .

Pergyvenusio sutuoktinio, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyvio ir kaip mirusio sutuoktinio įpėdinio, teisinis statusas yra savarankiÅ¡kas. Pergyvenęs sutuoktinis paveldėjimo teisę gali įgyvendinti laisva valia ir nepriklausomai nuo to, kaip įgyvendina savo kaip bendraturčio teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2009). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad palikimo priėmimo pradėjus faktiÅ¡kai jį valdyti esmė – aktyvÅ«s paveldėtojo veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ ; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtÄ kaip palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytÄ terminÄ , nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimÄ si tuo turtu ir turto priežiÅ«rÄ , pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į naujÄ stadijÄ â€“ naudojimÄ si, valdymÄ ir disponavimÄ turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2012-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012).

Ar įpėdinis priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, teismas sprendžia, nustatęs, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs konkrečios bylos reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad suinteresuotų asmenų U. P. ir Å . Ž. senelė G. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), o senelis A. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas E. A. yra byloje apklausto liudytoju - J. A. sÅ«nus. J. A. yra velionės G. Ž. sesers sÅ«nus, kurį velioniai G. Ž. ir A.

Ž. užaugino nuo pusės metų amžiaus, t.y. mirus G. Ž. seseriai, iki pilnametystės ir vėliau palaikė glaudžius draugiÅ¡kus tarpusavio santykius (pvz., pasak liudytojo, abu velioniai jam padėdavo jau sukÅ«rus Å¡eimÄ ). Velionis A. Ž. visÄ savo turtÄ asmeniniu testamentu, patvirtintu Å¡io teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paliko testamentiniam įpėdiniui – pareiÅ¡kėjui E. A., kuris per įstatymų nustatytÄ terminÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notaro biurÄ , tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neiÅ¡duotas, nes velionis testatorius A.

Ž. po sutuoktinės G. Ž. mirties nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo. V. A. ir G. Ž. santuoka buvo sudaryta 1957-01-13. IÅ¡ bylos duomenų seka, kad nekilnojamojo turto, kuris A. Ž. mirties ((duomenys neskelbtini)) dienÄ registruotas jo vardu nuosavybės teise, įregistravimas palikėjo vardu buvo atliktas santuokos metu su G. Ž., mirusia (duomenys neskelbtini), tai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). O bÅ«tent velionio A. Ž. vardu VÄ® RC yra registruotas Å¡is turtas:

1) žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) ha ploto, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valdybos potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini).;

2) statiniai esantys (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - (duomenys neskelbtini) išrašas iš ūkinių knygų Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai - (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai- kiemo statiniai (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai – (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai – (duomenys neskelbtini) ; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai - (duomenys neskelbtini); kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai - (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai - (duomenys neskelbtini); kalvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai - (duomenys neskelbtini);

ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai - (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai - (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas patikslintu pareiškimu ir jo atstovė teisme teigia, kad po G. Ž. mirties liko šis palikimas: ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kalvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nes gyvenamasis namas, pa statytas (duomenys neskelbtini) m., ir kiti inžineriniai statiniai- kiemo statiniai (šulinys) pastatyti (duomenys neskelbtini), yra velionio A.

Ž. įsigyti iki santuokos, t.y. paveldėti (įrodymų nepateikė), ir jie santuokos metu nebuvo pagerinti/perstatyti, todėl yra asmeninis velionio testatoriaus A. Ž. turtas. Suinteresuotų asmenų atstovas teisme teigė, kad visas nurodytas turtas yra bendroji jungtinė velionių A. ir G. Ž. nuosavybė, nes visų statinių įregistravimo pagrindas yra vienas, tai yra (duomenys neskelbtini) išrašas iš ūkinių knygų Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu byloje kilo ginčas koks turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (velionių G. ir A.

Ž.), o kokį turtÄ asmeninės nuosavybės teise valdė testatorius velionis A. Ž.. Kadangi byloje pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo patikslintame pareiÅ¡kime nurodytÄ aplinkybę, jog dalis statinių buvo asmeninė velionio testatorius A. Ž. nuosavybė, teismas Å¡iuo atveju vadovaujasi vieÅ¡o registro duomenų teisiniu satusu, nes įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.), t.y.

VĮ RC nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020-12-28 išrašu, kuriame visų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise A. Ž. vardu įregistravimo pagrindas yra nurodytas - (duomenys neskelbtini) išrašas iš ūkinių knygų Nr. (duomenys neskelbtini) velionių G. ir A. Ž. santuokos metu . Todėl konstatuotina, kad visas aukščiau nurodytas turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių G. ir A. Ž. nuosavybė. Nagrinėjamu atveju liudytojai J. A. (velionių augintinis) ir R.

K. (artima kaimynė ir lankomosios priežiÅ«ros darbuotoja) patvirtino, kad velionis A. Ž. po sutuoktinės G. Ž. mirties liko gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) : naudojosi visais namų apyvokos ir apstatymo daiktais bei reikmenimis, naudojo bei valdė ir visus Å«kinius pastatus (juose laikė viÅ¡tų, lauko virtuvėje ruošė viÅ¡toms paÅ¡arÄ , kalvėje kaldavo kuolus karvėms pririÅ¡ti, taisydavo kauptukus, darydavo puodus,- nes buvo kalvis), mokėjo mokesčius (pvz. už elektrÄ ir kt.), kiek leido jėgos prižiÅ«rėjo ir tvarkė aplinkÄ .

Atkreiptinas dėmesys į tuometinį velionio testatoriaus A. Ž. amžių, tai yra sutuoktinės G. Ž. mirties momentu jis buvo jau 85-erių metų amžiaus, ko pasekoje galimai klaidingai suvokė turto įregistravimo vieÅ¡ame registre tik jo vardu, nors ir esant santuokoje su G. Ž., statusÄ ir per įstatymų nustatytÄ terminÄ nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo. Minėta, kad, pasak liudytojo J. A., kuris, bÅ«damas Ž. užaugintas nuo 0,5 metų amžiaus kaip pastarųjų sÅ«nus, ir vėliau visÄ laikÄ padėjęs Ž., o Ž. padėdavę jam, parodė, kad „ ...nepagalvojome apie Å«kinius pastatus”- kas patvirtina, jog velionio augintinis J.

A. padėdavo senyvo amžiaus A. Ž. orientuotis ir socialiniame gyvenime, tai yra spręsti ar kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo ar tiesiog toliau gyventi ten pat ir tvarkyti bei valdyti visÄ likusį turtÄ . Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str.) sprendžia, kad Å¡iuo atveju velionis A. Ž., miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės G. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, tai yra per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių laikotarpį palikimui priimti, toliau gyveno statiniuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jais naudojosi bei valdė, todėl, ir atsižvelgus į jo (A.

Ž.) garbingÄ amžių bei jo (amžiaus) sÄ lygotÄ , esant augintinio J. A. pritarimui, galimai klaidingÄ socialinės aplinkos suvokimÄ , laikytina, kad bÅ«tent tokiais aktyviais veiksmais jis palikimÄ po sutuoktinės mirties priėmė. Dėl pasakyto praÅ¡omas juridinę reikÅ¡mę turintis palikimo priėmimo faktas pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti ir juo naudotis nustatytinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Suinteresuotų asmenų pareiÅ¡kimas dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) natenkintinas CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali bÅ«ti priimtas trimis bÅ«dais:

1) pradėjus faktiÅ¡kai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apraÅ¡o sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . CK 5.50 straispnio 3 dalyje nurodyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimÄ turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikÅ¡ti sutikimÄ priimti palikimÄ per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimÄ atsiradimo dienos.

Jeigu Å¡is terminas praleistas, jis gali bÅ«ti pratęsiamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu. Siekiant užtikrinti apibrėžtumÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimÄ dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi bÅ«ti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminÄ Ä¯pėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimÄ priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimÄ priimti be kreipimosi į teismÄ (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Terminas palikimui priimti gali bÅ«ti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ palikimui priimti, turi:

1) nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ;

3) iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo. Todėl yra bÅ«tina nustatyti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. KlausimÄ , ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007).

Nagrinėjamu atveju nustatyta , kad suinteresuoti asmenys, velionių A. ir G. Ž. anÅ«kai, su seneliais visiÅ¡kai nebendravo (buvo atvykę tik 1 kartÄ - tai yra po tetos O. Ž. mirties aplankė senelį) - buvo klaidingai įsitikinę, kad visas neklinojamasis turtas yra asmeninė senelio A. Ž. nuosavybė, todėl jie nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo po velionės senelės G. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties taip praleisdami įstatymų nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ palikimui priimti.

Vienok, Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Å¡iame teisme (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡kelta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiÅ¡kėjo E. A. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims U. P. ir Å . Ž. dėl asmeninio A. Ž. testamento patvirtinimo, kurioje nuo (duomenys neskelbtini) suteikta prieiga prie el. bylos joje suinteresuotus asmenis U. P. ir Å . Ž. atstovauvusiam atstovui advokatui V. M., kuris yra tų pačių suinteresuotų asmenų atstovas ir Å¡ioje nagrinėjamoje byloje.

BÅ«tent nurodytoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dar (duomenys neskelbtini) kartu su pareiÅ¡kimu dėl asmeninio testamento patvirtinimo buvo pateikti ir VÄ® RC Nekilnojamojo turto registro duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai dėl velionio testatoriaus A. Ž. vardu registruoto turto. Dėl pasakyto, teismas konstatuoja, kad suinteresuoti asmenys trijų mėnesių terminÄ palikimui po senelės G. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) praleido dėl juos objektyviai suklaidinusiuos priežasties, tai yra dėl klaidingo įsitikinimo, kad turto registracija senelio A.

Ž. vardu reiÅ¡kia jo asmeninę nuosavybę, ir visas turtas priklauso jam vienam. Tačiau taip pat teismas konstatuoja ir tai, kad bÅ«tent nuo (duomenys neskelbtini) skaičiuotinas trijų mėnesių terminas palikimui priimti suinteresuotiems asmenims po senelės G. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties baigėsi (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kimÄ suinteresuoti asmenys dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) teismui pateikė nagrinėjamoje byloje tik (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), t.y. praėjus dar 3,5 mėnesio nuo (duomenys neskelbtini) (termino palikimui priimti pabaigos).

Suinteresuotų asmenų atstovas teisme nurodė, kad šį terminÄ suinteresuoti asmenys praeido, nes laukė, kol bus iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pareiÅ¡kėjui, kurį (paveldėjimo teisės liudijimÄ ) jie ir ginčys. Å iuo atveju spręstina, kad suinteresuotų asmenų ketinimas neva ginčyti paveldėjimo teisės liudijimÄ nėra laikytinas svarbia priežastimi, sukliudžiusia suinteresuotiems asmenims, kurie nuosekliai buvo atstovaujami kvalifikuoto teisininko – advokato V. M. paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo po senelės G.

Ž. mirties. Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetÄ , sprendžia, kad Å¡iuo atveju suinteresuoti asmenys terminÄ palikimui priimti nuo (duomenys neskelbtini) (termino palikimui priimti pabaigos) praleido be svarbių priežasčių, tai yra nesant jokių realiai sutrukdžiusių kliūčių: suinteresuoti asmenys /velionės G. Ž. anÅ«kai, nuo (duomenys neskelbtini) turėdami apsisprendimo laisvę ir bÅ«dami nuosekliai atstovaujami kvalifikuoto teisininko – advokato V.

M., nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ , atsiradusį po senelės G. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, iki (duomenys neskelbtini) ir prarado teisę paveldėti palikėjos turtÄ (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys), todėl suinteresuotų asmenų pareiÅ¡kimas netenkinamas kaip nepagrįstas. Patenkinus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir atmetus suinteresuotų asmenų praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ palikimui priimti, iÅ¡ suinteresuotų asmenų kiekvieno atskirai valstybei priteistina po 10,87 Eur dydžio (pažyma) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (CPK 92 str., 96 str. 2 d., 443 str. 6 d.).

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 12 str., 14 str., 448 str., 260 str. , 270 str., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinį faktÄ â€“ kad po G. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimÄ faktiÅ¡kai priėmė jos sutuoktinis A. Ž., miręs (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti ir juo naudotis.

Suinteresuotų asmenų U. P. ir Å . Ž. pareiÅ¡kimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) netenkinti. Priteisti iÅ¡ suinteresuotų asmenų U. P., a.k(duomenys neskelbtini) ir Å . Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) kiekvieno atskirai valstybės naudai po 10,85 Eur (deÅ¡imt eurų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, sumokant VMI prie LR FM sÄ skaiton, įmokos kodas 5660. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mus.

Teisėja Teresė Klimienė