c923b295-e156-4d8c-9d72-30232caffc3b · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Irma Čuchraj                                 Civilinė byla Nr. 2A-61-513/2013Teisėja Violeta Olcvikienė                               Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                              30.6; 121.21                                                                                                                                                                                                                                                        (S)                                                                                                                 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2013 m. sausio 24 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės J.

Å . ės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. Å . patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, tretieji asmenys V. Å ., T. Å ., M. Å ., dėl teisės privatizuoti butÄ pripažinimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti teisę privatizuoti nuomojamÄ butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymÄ bei įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybę sudaryti pagal Butų privatizavimo įstatymÄ su ieÅ¡kove nuomojamo buto pirkimo –pardavimo sutartį.

Nurodė, kad nuo 1983 m. ji kartu su Å¡eima gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ginčo butas Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu buvo privatizavimo objektas ir ieÅ¡kovė norėjo šį butÄ privatizuoti, tačiau institucijos, atsakingos už buto privatizavimÄ , darbuotojai suklaidino ieÅ¡kovę, nurodydami, kad negali bÅ«ti leidžiama privatizuoti buto asmeniui, turinčiam įsiskolinimų už komunalinius patarnavimus, todėl ieÅ¡kovė buto laiku neprivatizavo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-07-13 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl ieÅ¡kovės teisės privatizuoti butÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , reikia nustatyti visas Å¡iame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sÄ lygas:

1) ieÅ¡kovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis);

2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai);

3) ieÅ¡kovas kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ , Å¡ia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieÅ¡kovo bei atsakovo kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2009-12-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009). Tam, jog bÅ«tų realizuota teisė lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti butÄ , asmuo turėjo bÅ«ti valstybinio ar visuomeninio buto nuomininku, gyvenamoji patalpa (butas) galėjo bÅ«ti privatizavimo objektu ir nuomininkas turėjo iÅ¡reikÅ¡ti ketinimÄ Ä¯sigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas iki 1992-12-01 arba Seimo 1997-04-29 nutarimo numatyta tvarka buvo priimtas sprendimas leisti paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl buto privatizavimo iki 1997-12-31.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama apdairi ir rÅ«pestinga, turėjo domėtis savo teisėmis, susijusiomis su jos Å¡eimai skirto buto privatizavimu, o kilus dėl jų neaiÅ¡kumų, – kreiptis į kompetentingus asmenis ar institucijas. Gavusi atsakymÄ iÅ¡ institucijų, buvusių atsakingomis už butų privatizavimÄ , kad dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas, ginčo butas negali bÅ«ti privatizuojamas, ieÅ¡kovė galėjo ginti savo teises teismine tvarka Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu, tačiau to nepadarė.

Butų privatizavimo procesas įtraukė daugumÄ Lietuvos žmonių, apie šį procesÄ ir jo sÄ lygas visuomenė buvo Å¡viečiama ir per masines informavimo priemones, todėl ieÅ¡kovė, bÅ«dama atidi, apdairi, rÅ«pestinga, turėjo žinoti apie savo teises ir rÅ«pintis jų apsauga. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė teisės aktų nustatyta tvarka, forma ir terminais nesikreipė į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus, todėl ieÅ¡kovė neiÅ¡reiÅ¡kė, kaip to reikalavo įstatymas, savo valios (ketinimų) įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė J. Å imkÅ«nienė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-13 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, neparemtas byloje surinktais įrodymais. UAB „Debreceno valdos“ dokumentai dėl buto privatizacijos nėra iÅ¡likę. Dokumentai neiÅ¡liko ne dėl jos kaltės, o dėl atsakingų institucijų kaltės. Dokumentų neiÅ¡likimas negali patvirtinti ar paneigti, kad dokumentai nebuvo pateikti.

PrieÅ¡ingai, nesant kitų įrodymų, teismas turėjo remtis liudytojos V. K. parodymais, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimais, nes įrodymų, paneigiančių Å¡iuos nustatytus faktinius duomenis byloje nesurinkta. Liudytoja V. K. iÅ¡samiai parodė, kad ieÅ¡kovė kreipėsi dėl jos darbo namų valdoje laikotarpiu dėl buto privatizavimo, nes teigė, jog buvo padavusi praÅ¡ymÄ butÄ privatizuoti. Liudytoja patvirtino, kad buvo suradusi įraÅ¡Ä apie ieÅ¡kovės paduotÄ pareiÅ¡kimÄ dėl buto privatizavimo.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina Å¡ios liudytojos parodymus. IeÅ¡kovė nesutinka su teismo pozicija, kad pažeidė pareigÄ elgtis apdairiai, atidžiai ir rÅ«pestingai. Tuo metu negalvojo ir nesuprato, kad jos teisės yra pažeistos, nes galvojo, jog susimokės skolas ir galės privatizuoti butÄ . Atsakovei butų privatizavimas buvo teisės aktais priskirta funkcija, todėl bÅ«tent atsakovė turėjo užtikinti tinkamÄ teisės privatizuoti butus įgyvendinimÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-13 sprendimÄ praÅ¡o palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodo, kad teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieÅ¡kovė neatliko veiksmų, bÅ«tinų privatizuoti ginčo gyvenamÄ sias patalpas. Be to, susitarimo nepateikimas Butų privatizavimo įstatymo galiojimo terminu reiÅ¡kia buto nuomininko ir jo Å¡eimos narių nesusitarimÄ , kartu ir sÄ lygų, kurioms esant buvo galimas buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas, nebuvimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nesant Å¡eimos narių susitarimo, neatsiranda ir subjektinės teisės privatizuoti butÄ .

Ieškovė teismu nepateikė įrodymų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kad iki 1998-07-01 (Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu) ieškovė Butų privatizavimo įstatymo ir jo nuostatas konkretizuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais būtų kreipusis į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus. Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė su Å¡eima nuo 1983 m. iki Å¡iol nuomininkės teisėmis gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. 2005-08-23 ir 2010-12-09 tarp atsakovės ir ieÅ¡kovės sÅ«naus T. Å . sudarytos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys dėl gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji su uoÅ¡viu J. Å . dar 1992 m. kreipėsi į tuometinę UAB „Debreceno valda“ su praÅ¡ymu dėl buto privatizavimo, tačiau po uoÅ¡vio mirties 1993-07-15 privatizavimo procedÅ«ra nebuvo užbaigta, todėl vadovaujantis Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu praÅ¡o pripažinti teisę privatizuoti jos nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ .

Byloje kilo ginčas tik dėl to, ar ieÅ¡kovė teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas panaÅ¡aus pobÅ«džio bylas, ne kartÄ yra konstatavęs, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtÄ nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė. Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto, tame tarpe ir Butų privatizavimo įstatymo pagrindu. Todėl vertindama apeliacinio skundo argumentų, kad teismas netinkamai nustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, susijusius su pareiÅ¡kimo padavimu ir bute gyvenančių asmenų susitarimu, pagrįstumÄ , teisėjų kolegija pirmiausia atsižvelgia į teisinį privatizavimo procedÅ«rų reglamentavimÄ , kuris bÅ«tent ir apsprendė kiekvieno asmens, pageidavusio pagal Butų privatizavimo įstatymo nuostatas lengvatine tvarka privačion nuosavybėn įsigyti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , veiksmus bei pareigas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, teisingai identifikavo sÄ lygų visumÄ , kuriai esant atsiranda teisė privatizuoti butÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , t.y. asmens priskyrimas prie subjektų rato, kuriems Å¡is įstatymas suteikia teisę privatizuoti; ginčo patalpos priskyrimas gyvenamųjų patalpų, galinčių bÅ«ti privatizavimo objektu, kategorijai; asmenų, kuriems suteikta teisė privatizuoti, pasinaudojimas Å¡ia teise, atliekant tam bÅ«tinus veiksmus. Pažymėtina, kad tokie veiksmai privalo bÅ«ti tik aktyvÅ«s, o ne pasyvÅ«s, kaip situacijÄ traktuoja ieÅ¡kovė, nepagrįstai tvirtindama, jog bÅ«tent atsakovė turėjo užtikinti tinkamÄ teisės privatizuoti butus įgyvendinimÄ .

Ä®statymų leidėjas imperatyviai nustatė, kokius veiksmus reikėjo atlikti kiekvienam asmeniui – gyvenamojo bÅ«sto nuomininkui, Å¡io asmens esamam ar buvusiam Å¡eimos nariui, siekiant privatizuoti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Pirmiausiai toks noras turėjo iÅ¡reikÅ¡tas objektyvia forma ir iki 1992-12-01 buvo privalu paduoti savivaldybei pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ , o jei namas, butas yra įmonės, įstaigos ar organizacijos balanse – atitinkamai jų administracijai pareiÅ¡kimÄ dėl gyvenamojo namo ar buto įsigijimo (Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnis ir 5 straipsnio 2 dalis).

Ne dėl savo kaltės nustatytu laiku nepadavęs pareiÅ¡kimo gyvenamosios patalpoms privatizuoti, toks asmuo iki 1997-12-31 dar galėjo kreiptis į Seimo sudarytÄ komisijÄ , kuri turėjo teisę leisti Å¡iems asmenims paduoti pareiÅ¡kimus gyvenamosioms patalpoms privatizuoti. Vien faktinis ilgÄ laikÄ trunkantis teisėtas naudojimasis butu, kaip teisinė prielaida buto privatizavimo procedÅ«rai pradėti įstatymo leidėjo nebuvo numatytas. IeÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai, kad dokumentai neiÅ¡liko dėl atsakingų institucijų kaltės, teisiÅ¡kai nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teisimo padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė pagal Butų privatizavimo įstatymÄ buvo tinkamas jos Å¡eimai iÅ¡nuomoto buto privatizavimo subjektas, ginčo butas buvo tinkamas privatizavimo objektas. Tačiau byloje jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnis), iÅ¡skyrus pačios apeliantės ir liudytojos V. K. paaiÅ¡kinimus, nebuvo įrodinėta, kad ieÅ¡kovė iki 1998-07-01, t. y. iki kol Butų privatizavimo įstatymas galiojo visa apimtimi, Å¡io įstatymo ir jo nuostatas konkretizuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, bÅ«du bei terminais bÅ«tų kreipusis į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus.

Pagrįsti tokius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, kaip pareiÅ¡kimo padavimas, vien nurodytos liudytojos paaiÅ¡kinimais susiklosčiusiomis aplinkybėmis nėra pagrindo, kadangi ji patvirtino, kad nuo 1996 m. ieÅ¡kovė ne kartÄ lankėsi įmonėje ir žodžiu kreipėsi bei domėjosi buto privatizavimo klausimais, tačiau jos darbo laikotarpiu jokie ieÅ¡kovės dokumentai dėl buto privatizavimo savivaldybei pateikti nebuvo, jokių raÅ¡ytinių praÅ¡ymų ieÅ¡kovė neteikė, tik buvo surastas anksčiau padarytas įraÅ¡as žurnale apie praÅ¡ymo pateikimÄ .

Byloje nepateikta neginčijamų įrodymų ir argumentų, jog ieÅ¡kovė tikrai buvo pateikusi praÅ¡ymÄ bÅ«tent dėl buto privatizavimo, byloje nėra ir kitų bÅ«tinų dokumentų butui privatizuoti, pavyzdžiui, buto nuomininkų notariÅ¡kai patvirtinto susitarimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė dažnai nuo 1996 m. atvykdavo į UAB „Debreceno valda“ dėl skolų. Atsižvelgusi į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė, formaliai pagal įstatymÄ turėjusi teisę į privatizavimÄ , Å¡ia teise tinkamai nepasinaudojo ir neatliko net pradinių veiksmų, bÅ«tinų Å¡iai teisei įgyti, nes, jeigu praÅ¡ymas bÅ«tų paduotas ieÅ¡kovės nurodytu laiku (1992 m., b. l.

95) ir dar neiÅ¡nagrinėtas ir/ar atsakymas netenkintų, kiekvienas suinteresuotas asmuo kreiptųsi pakartotinai, pateiktų skundus ir/ar nustatyta tvarka kreiptųsi į Seimo sudarytÄ butų privatizavimo komisijÄ , kad bÅ«tų pripažinta teisė privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ (Butų privatizavimo įstatymo 5 str. 1 d., 8 str., Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 1 d. 1 p., CK 1.5 str.).

Tokių veiksmų ieÅ¡kovė neatliko, į teismÄ kreipėsi tik 2012-04-19, todėl jos aiÅ¡kinimai apie tai, kad negalėjo buto privatizuoti dėl skolų už komunalines paslaugas, vertintini kritiÅ¡kai, nes nėra patvirtinti kitais įrodymais. Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neiÅ¡reiÅ¡kė valios privatizuoti putÄ ir tarp Å¡alių nesusiklostė ginčo buto privatizavimo santykiai. Gyvenamųjų patalpų privatizavimo teisinė pasekmė – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamÄ sias patalpas – yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpÄ , kÄ lėmė teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumas ir specifika, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ butų privatizavimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu gali bÅ«ti įgyvendintos ir turi bÅ«ti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant Å¡iam įstatymui, tačiau naujų teisių įgyti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03 nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2006-05-15 nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-189/2006; 2008-04-29 nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-254/2008).Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, galimybė teismine tvarka įgyvendinti Å¡io įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas ir pradėtas įgyvendinti asmenų privatizavimo teises nustatyta Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme.

Å io įstatymo 12 straipsnyje reglamentuojamas savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimas lengvatinėmis sÄ lygomis. Jame nustatyta, kad savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali bÅ«ti privatizuojamos laikantis sÄ lygos, kad jų pardavimo kaina nebÅ«tų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo bÅ«ti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliacijÄ , kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ (Ä®statymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , yra nurodęs, kad Å¡ios teisės normos paskirtis – sudaryti galimybę Butų privatizavimo įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedÅ«ras užbaigti Butų privatavimo įstatymui nustojus galioti.

Pagal Å¡iÄ teisės normÄ teismine tvarka galima apginti tik Butų privatizavimo įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų subjektines teises, kurios buvo pažeistos. Å i teisės norma taikytina tokiais atvejais, kai, nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butÄ pažeidimo teisme iÅ¡spręstas ir priimto teismo sprendimo pagrindu ginčo butas turi bÅ«ti privatizuotas (parduotas) arba kai nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butÄ pažeidimo teisme dar neiÅ¡spręstas ir jį iÅ¡sprendus priimto teismo sprendimo pagrindu ginčo butÄ reikėtų privatizuoti (parduoti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

T. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-98/2002; 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2002). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog ieÅ¡kovė įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neatliko veiksmų, bÅ«tinų įgyvendinti teisę privatizuoti butÄ ir todėl neteko teisės privatizuoti ginčo butÄ (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Konstatuotina, kad byloje nenustačius Butų privatizavimo įstatyme įtvirtintų visų bÅ«tinų privatizavimo sÄ lygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto normas ir ieÅ¡kinį atmetė.

Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai argumentavo sprendimÄ , įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir įrodymus, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, todėl priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi CPK 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                              Irma Čuchraj Kolegijos teisėjai                                                              Danguolė Martinavičienė                                                                                                    Alvydas Žerlauskas