2025-09-17 Nr. AB-14437-3-61-3-01102-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2547-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01102-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai dėl rašto panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. B.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Muitinės departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2025 m. kovo 5 d. rašte Nr. 1P-6974 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir 2025 m. kovo 5 d. raštas, Raštas) pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) vyriausiajam inspektoriui V. B..

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad:

2.1. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2024 m. gruodžio 17 d. pavedimu Muitinės departamento Imuniteto tarnybai buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus TM vyriausiojo inspektoriaus V. B. veiksmų. Muitinės departamento Imuniteto tarnybos vyriausioji tyrėja G. D., atlikusi tarnybinį patikrinimą, 2025 m. vasario 13 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10TTE-71 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus V. B. veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada, Išvada).

Išvadoje konstatuota, kad Vilniaus TM vyriausiasis inspektorius V. B., 2024 m. gruodžio 6 d. nuo 00.00 iki 3.00 val. dirbdamas Vilniaus TM Medininkų kelio posto Išvykstančių iš Lietuvos Respublikos krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo bare, 14 ir 15 darbo vietose (Posto vadovaujančio pareigūno DV E, G, F, H, I eismo juostose ir Muitinės deklaracijų duomenų, dokumentų muitinio tikrinimo, prekių ir transporto priemonių tikrinimo DV E, G, F, H, I eismo juostose), 1.23 val. iš savo tarnybinio elektroninio pašto paskyros (duomenys neskelbtini) juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Westtransit“ atstovui į jo elektroninio pašto paskyrą (duomenys neskelbtini) išsiuntė KOMANDORAS patikrinimo akto Nr. K24LTVK2000TR2373762 tikrinimo instrukcijos tekstą.

Tokiais savo veiksmais V. B. ūkio subjekto atstovui neteisėtai atskleidė tarnybinio pobūdžio informaciją, kuri pagal Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 1B-550 „Dėl Lietuvos Respublikos muitinės informacijos tvarkymo taisyklių“ patvirtintų Lietuvos Respublikos muitinės informacijos tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 13.19 ir 13.27 papunkčius laikoma viešai neskelbtina ir neteiktina informacija. Tokia veika (neveikimu) V. B. pažeidė Taisyklių 18 punkto nuostatas, nesilaikė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 20 straipsnio 6 punkto, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktų nuostatų reikalavimų, netinkamai vykdė Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus 2019 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. 3V-98 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Medininkų kelio posto vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 1 priede „Medininkų posto darbo vietų aprašymas“ pateikto darbo vietos Nr. 14 aprašymo 10 punkto ir darbo vietos Nr. 15 aprašymo 7 punkto reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą tyčia. Įvertinęs Išvadoje konstatuotas faktines aplinkybes, Muitinės departamento generalinis direktorius priėmė sprendimą V.

B. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

2.2. Atsižvelgdamas į tai, kad minėtas pareigūnas yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narys, Muitinės departamento generalinis direktorius 2025 m. vasario 19 d. raštu Nr. (6.31 Mr)3BE-1197 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas duoti sutikimą skirti minėtam pareigūnui tarnybinę nuobaudą. Tačiau Profesinė sąjunga 2025 m. kovo 5 d. raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas dėl toliau išvardintų priežasčių.

2.3. Profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, o nesutikdama su darbdavio paskirta tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą V. B., nenurodė nė vienos pareigūną diskriminuojančios aplinkybės dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje ir, prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją.

2.4. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei Išvadoje, nei Rašte nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą pareigūnui ketinama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga Rašte pateikė tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, jų ryšio su drausmine procedūra, o vien minėto pareigūno buvimas Profesinės sąjungos nariu negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje. Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinę nuobaudą V. B. ketinama skirti konstatavus teisės aktų pažeidimus, tarnybinė nuobauda yra susijusi išimtinai su pareigūno padarytu tarnybiniu nusižengimu, o ne dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje, Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Muitinės departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą.

2.5. Profesinė sąjunga nepagrįstai teigia, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės. Atliekant tarnybinį patikrinimą, tikrinamam pareigūnui V. B. 2024 m. gruodžio 31 d. buvo išsiųstas 2024 m. gruodžio 30 d. pranešimas Nr. 10TTE-476 „Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo“, kuriame buvo prašoma pateikti paaiškinimą dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo. Su 2024 m. gruodžio 30 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo V. B. pasirašytinai susipažino 2025 m. sausio 8 d. V. B. iki tarnybinio patikrinimo išvados surašymo dienos paaiškinimo nepateikė.

3. Atsakovas Profesinė sąjunga atsiliepime į prašymą prašė atmesti prašymą.

4. Atsakovas atsiliepime į prašymą nurodė šias aplinkybes:

4.1. Profesinė sąjunga, pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, vadovavosi ne tik Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo nuostatomis, bet ir 2022 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. PV3-555 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) 35.5 papunkčiu, pagal kurį prieš skiriant tarnybinę nuobaudą ar įspėjimą dėl darbo pareigų pažeidimo darbuotojui, profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas ir išvada dėl atlikto patikrinimo pagrįstumo, bei Lietuvos Respublikos vidaus reiklų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis. Aprašo 25 punkte numatyta, kad tarnybinio patikrinimo medžiaga ir išvada dėl padaryto nusižengimo teikiama vadovui, kuris, įvertinęs gautą medžiagą priima sprendimą, t. y. komisijos išvada nėra privaloma įstaigos vadovui, kuriam suteikta teisė skirti tarnybinę nuobaudą. Apraše nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis gali būti priimtas toks sprendimas, todėl darytina išvada, kad dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo sprendžia įstaigos vadovas vadovaudamasis ne tik savo vidiniais įsitikinimais, tarnybinio patikrinimo medžiaga, bet ir kita turima informacija, Profesinės sąjungos 2025 m. kovo 5 d. raštu pateikto atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus TM posto vyriausiajam inspektoriui V. B. motyvais.

4.2. Atsakovas nesutiko su Muitinės departamento pozicija, jog Profesinė sąjunga savo atsisakymo skirti tarnybinę nuobaudą nemotyvavo ir nepagrindė. Priešingai, Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovaujasi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų bei įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės taikomus profesinės sąjungos nariams palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai. Profesinė sąjunga, nesutikdama su tarnybinės nuobaudos skyrimu, 2025 m. kovo 5 d. rašte motyvavo savo nesutikimą dvigubų standartų taikymu, t. y. per tarnybinės atsakomybės taikymo pricipus darbdavys siekia paveikti Profesinės sąjungos narius.

4.3. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės. Dėl to pareigūnui nepagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą. Tarnybinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Tarnybinio patikrinimo byloje nėra pateikta jokių duomenų ir nesurinkta įrodymų, kad pareigūnas savo veiksmais piktnaudžiavo ar siekė sau naudos. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad šioje situacijoje negali būti keliamas klausimas dėl veiksmų neteisėtumo. Jeigu pareigūno veiksmai ar neveikimas nesukėlė jokios žalos ar nepažeidė viešojo intereso, tai yra esminis pagrindas sprendžiant dėl tarnybinės, drausminės nuobaudos neskyrimo ir drausminės bylos nutraukimo. Faktiniai duomenys patvirtina tai, kad pareigūnas savo pareigas iš esmės atlieka tinkamai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūnas veikė pagal savo kompetenciją, atliko savo darbą tinkamai.

4.4. Iš tarnybinio tyrimo medžiagos nematyti jokių aplinkybių, kurios vienareikšmiškai pagrįstų tarnybinį nusižengimą, todėl darytina išvada, kad galimą tarnybinį nusižengimą tyrusi tikrintoja aplinkybes vertino šališkai, tendencingai, turint išankstinį įsitikinimą, nurodymą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, galbūt dėl to, jog jis yra Profesinės sąjungos narys ir priklauso Profesinės sąjungos valdymo organui. Atsakomybė negali būti taikoma už padarytas pavienes klaidas ar teisės aktų pažeidimus, nebent tokios klaidos ar pažeidimai būtų itin šiurkštūs, pažeidžiantys pagrindines žmogaus teises, sukėlę kitokią didelę žalą ar itin neigiamų pasekmių. Tokių duomenų nagrinėjamu atveju nėra nustatyta.

4.5. Iš Tarnybinio patikrinimo išvados yra akivaizdu, jog, nustatant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jo padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti pareigūno paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Patikrinimą atlikusi tikrintoja pasirėmė tik savo matymu bei supratimu ir nesiėmė jokių priemonių dėl objektyvių aplinkybių nustatymo. Sprendimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą atsakovas vertino kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už pareigūno dalyvavimą Profesinės sąjungos veikloje.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 10 d. sprendimu pareiškėjo Muitinės departamento prašymą patenkino ir panaikino Profesinės sąjungos 2025 m. kovo 5 d. raštą.

6. Teismas nustatė šias aplinkybes:

6.1. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2024 m. gruodžio 17 d. pavedimu Muitinės departamento Imuniteto tarnybai buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus V. B. veiksmų.

6.2. Tarnybinį patikrinimą atlikusi Muitinės departamento Imuniteto tarnybos vyriausioji tyrėja G. D. 2025 m. vasario 13 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10TTE-71 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus V. B. veiksmų“. Išvadoje konstatuota, kad Vilniaus TM vyriausiasis inspektorius V. B., 2024 m. gruodžio 6 d. nuo 00.00 iki 3.00 val. dirbdamas Vilniaus TM Medininkų kelio posto Išvykstančių iš Lietuvos Respublikos krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo bare, 14 ir 15 darbo vietose (Posto vadovaujančio pareigūno DV E, G, F, H, I eismo juostose ir Muitinės deklaracijų duomenų, dokumentų muitinio tikrinimo, prekių ir transporto priemonių tikrinimo DV E, G, F, H, I eismo juostose), 1.23 val. iš savo tarnybinio elektroninio pašto paskyros (duomenys neskelbtini) juridinio asmens UAB „Westtransit“ atstovui į jo elektroninio pašto paskyrą (duomenys neskelbtini) išsiuntė KOMANDORAS patikrinimo akto Nr. K24LTVK2000TR2373762 tikrinimo instrukcijos tekstą. Tokiais savo veiksmais V. B. ūkio subjekto atstovui neteisėtai atskleidė tarnybinio pobūdžio informaciją, kuri pagal Taisyklių 13.19 ir 13.27 papunkčius laikoma viešai neskelbtina ir neteiktina informacija. Tokia veika (neveikimu) V. B. pažeidė Taisyklių 18 punkto nuostatas, nesilaikė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 20 straipsnio 6 punkto, Muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktų nuostatų reikalavimų, netinkamai vykdė Vidaus tvarkos taisyklių 1 priede „Medininkų posto darbo vietų aprašymas“ pateikto darbo vietos Nr. 14 aprašymo 10 punkto ir darbo vietos Nr. 15 aprašymo 7 punkto reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą tyčia. Įvertinęs Išvadoje konstatuotas faktines aplinkybes, Muitinės departamento generalinis direktorius priėmė sprendimą V. B. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

6.3. Atsižvelgdamas į tai, kad V. B. yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narys, Muitinės departamentas 2025 m. vasario 19 d. raštu Nr. (6.31Mr)3BE-1197 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas duoti sutikimą skirti minėtam pareigūnui tarnybinę nuobaudą.

6.4. Profesinė sąjunga 2025 m. kovo 5 d. raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Nurodė, kad nesutinka su tarnybinės nuobaudos skyrimu ir sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą (pastabą) vertina kaip poveikio priemonę pareigūnams – Profesinės sąjungos nariams ir jų persekiojimą.

7. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, nenustatė tarnybinės nuobaudos ryšio su V. B. naryste ar veikla Profesinėje sąjungoje. Sprendė, kad nustatyti trečiojo suinteresuoto asmens galimai padaryti pažeidimai nei fakto, nei teisės prasme nėra susiję su šio asmens naryste bei veikla Profesinėje sąjungoje. Tai nesuteikia pagrindo spręsti, jog Muitinės departamentas siekė imtis diskriminacinių veiksmų prieš V. B., kaip Profesinės sąjungos narį. Vien faktas, kad Profesinės sąjungos narys yra traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nėra pakankamas išvadai, kad jis diskriminuojamas priklausymo Profesinei sąjungai pagrindu.

8. Nagrinėjamu atveju teismas sutiko su pareiškėju, jog V. B. teisės pažeidimo sudėtis konstatuota Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir jokių duomenų, kad galimai padaryti pažeidimai yra susiję su trečiojo asmens veikla ar naryste Profesinėje sąjungoje nustatyta nebuvo. Teismo vertinimu, byloje nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti V. B. išimtinai tik dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos narys.

9. Byloje nėra įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų būti vertinamas kaip nepalankus asmuo pareiškėjui (darbdaviui) dėl jo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankų Profesinės sąjungos narį. Šiuo atveju aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo nustatymo aplinkybėmis nėra aktualios, nes jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei trečiajam suinteresuotam asmeniui bus paskirta tarnybinė nuobauda ir ši nuobauda bus ginčijama.

10. Teismas konstatavo, kad Profesinė sąjunga 2025 m. kovo 5 d. raštu atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą V. B., viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai nurodė, kad tarnybinė nuobauda skiriama dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos Profesinėje sąjungoje, tokiu būdu apribodama pareiškėjo teisę operatyviai reaguoti į V. B. atliktus tarnybinius nusižengimus. Profesinės sąjungos 2025 m. kovo 5 d. raštas, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus TM vyriausiajam inspektoriui V. B., naikintinas.

III. 11. Atsakovas Profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimą.

12. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Nepagrįstas tiek teismo, tiek Muitinės departamento teiginys, kad Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nepagrįstai vertino Tarnybinio patikrinimo išvadą.

12.2. Nusprendžiant skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, buvo taikomi ne tik dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, bet ir toleruojamas muitinės pareigūnų – Profesinės sąjungos narių – persekiojimas. Nesant išsamiai atliktam tarnybiniam patikrinimui, nenustačius padarytos žalos muitinei, nepateikus neginčijamų įrodymų dėl galimo pareigų netinkamo atlikimo, o Tarnybinio patikrinimo išvadą grindžiant tik subjektyviais pamąstymais bei teisės aktų išvardijimu, siūlymas skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiajam inspektoriui V. B., Profesinės sąjungos nariui, yra susijęs tik su jo naryste bei veikla Profesinėje sąjungoje.

12.3. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir priimtas nepašalinus esminių abejonių dėl Profesinės sąjungos nario V. B. diskriminavimo ir persekiojimo už tai, kad pastarasis yra Profesinės sąjungos narys.

12.4. Pareikšdama savo nuomonę apie tarnybinio patikrinimo atlikimą ir tarnybinių nuobaudų skyrimą, Profesinė sąjunga vadovavosi jai teisės aktais suteiktomis teisėmis. Profesinė sąjunga nesutikime skirti tarnybinę nuobaudą nurodė faktus ir aplinkybes dėl, jos nuomone, Profesinės sąjungos narių persekiojimo. Nei Muitinės departamentas, nei teismas nesigilino į tas aplinkybes, bylą nagrinėjo paviršutiniškai.

12.5. Teismas neatliko savarankiško bylai svarbių aplinkybių objektyvaus ir visapusiško tyrimo, atsižvelgiant į atsakovo atsiliepime, paduotame pirmosios instancijos teismui, nurodytas aplinkybes, t. y. iš esmės neišnagrinėjo ginčo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka procesiniame įstatyme nustatytų reikalavimų, kurie keliami teismo sprendimo turiniui.

12.6. Teismas nevertino 2022 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos Muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. PV3-555 35.5 punkto, pagal kurį prieš skiriant tarnybinę nuobaudą ar įspėjimą dėl darbo pareigų pažeidimo darbuotojui, profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas ir išvada dėl atlikto patikrinimo pagrįstumo.

13. Pareiškėjas Muitinės departamentas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

14. Pareiškėjas nurodo, kad nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, Profesinei sąjungai nepriklausančių, muitinės pareigūnų atžvilgiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Profesinės sąjungos Rašto, kuriuo atsakovas atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiajam inspektoriui V. B., teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad byloje nėra pagrindo teigti, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą buvo siūloma skirti dėl šio asmens narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje, o Profesinės sąjungos atliktas vertinimas šiuo atveju taip pat buvo susijęs su pažeidimo, nurodyto Tarnybinio patikrinimo išvadoje, pagrįstumo ginčijimu, tenkino Muitinės departamento prašymą ir panaikino Raštą.

17. Profesinė sąjunga, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog priimant Tarnybinio patikrinimo išvadą Muitinės departamentas nevertino visų reikšmingų aplinkybių, taikė dvigubus standartus ir persekiojo trečiąjį suinteresuotą asmenį kaip Profesinės sąjungos narį. Profesinė sąjunga iš esmės ginčija pagrindinę pirmosios instancijos teismo išvadą, jog šiuo atveju Profesinė sąjunga neįrodė, kad Muitinės departamentas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje.

18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Dėl to teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

19. Statuto 62 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

20. Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka.

21. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo (1 d.). Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (2 d.).

22. Aprašo 28 punkte nustatyta, kad vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų nuo šio kreipimosi dienos privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Jeigu per šį laikotarpį gaunamas profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinė nuobauda neskiriama, o profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti skundžiamas administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi nurodyti faktus, leidžiančius daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi pagrįsti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga nurodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama ir tai, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

25. Nurodytas teisinis reguliavimas ir nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą turi būti grindžiamas tikslais, kurių siekiant buvo įtvirtintas toks įstatyminis reikalavimas – nustatyti garantijas statutiniams pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, kad jie nebūtų diskriminuojami tarnyboje dėl jų narystės profesinėse sąjungose arba dėl veiklos profesinėse sąjungose (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1457/2009; 2010 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-165/2010; 2011 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1492/2011; 2014 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2271/2014; 2024 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3404-968/2024; 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1349-463/2024).

26. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės, jog Vilniaus TM vyriausiasis inspektorius V. B., 2024 m. gruodžio 6 d. nuo 00.00 iki 3.00 val. dirbdamas Vilniaus TM Medininkų kelio posto Išvykstančių iš Lietuvos Respublikos krovininių automobilių muitinio tikrinimo darbo bare, 14 ir 15 darbo vietose (Posto vadovaujančio pareigūno DV E, G, F, H, I eismo juostose ir Muitinės deklaracijų duomenų, dokumentų muitinio tikrinimo, prekių ir transporto priemonių tikrinimo DV E, G, F, H, I eismo juostose), 1.23 val. iš savo tarnybinio elektroninio pašto paskyros (duomenys neskelbtini) juridinio asmens UAB „Westtransit“ atstovui į jo elektroninio pašto paskyrą (duomenys neskebtini) išsiuntė KOMANDORAS patikrinimo akto Nr. K24LTVK2000TR2373762 tikrinimo instrukcijos tekstą. Tokiais savo veiksmais V. B. ūkio subjekto atstovui neteisėtai atskleidė tarnybinio pobūdžio informaciją, kuri pagal Taisyklių 13.19 ir 13.27 papunkčius laikoma viešai neskelbtina ir neteiktina informacija. Tokia veika (neveikimu) V. B. pažeidė Taisyklių 18 punkto nuostatas, nesilaikė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 20 straipsnio 6 punkto, Muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktų nuostatų reikalavimų, netinkamai vykdė Vidaus tvarkos taisyklių 1 priede „Medininkų posto darbo vietų aprašymas“ pateikto darbo vietos Nr. 14 aprašymo 10 punkto ir darbo vietos Nr. 15 aprašymo 7 punkto reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą tyčia.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi ir patikrinusi šias Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas aplinkybes išdėstyto teisinio reguliavimo bei teismų praktikos kontekste, nenustatė tarnybinės nuobaudos ryšio su trečiojo suinteresuoto asmens naryste ar veikla Profesinėje sąjungoje. Kaip matyti iš Tarnybinio patikrinimo išvados, nustatyti trečiojo suinteresuoto asmens galbūt padaryti pažeidimai nei fakto, nei teisės prasme nėra susiję su šio asmens naryste bei veikla Profesinėje sąjungoje. Tai nesuteikia pagrindo spręsti, jog Muitinės departamentas siekė imtis diskriminacinių veiksmų prieš trečiąjį suinteresuotą asmenį, kaip Profesinės sąjungos narį. Vien faktas, kad Profesinės sąjungos narys yra traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nėra pakankamas išvadai, kad jis diskriminuojamas priklausymo Profesinei sąjungai pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2469-520/2022).

28. Pareigūno narystė profesinėje sąjungoje nesukuria ir negali sukurti jam jokių privilegijų, o įstatymų nuostatos dėl profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą, yra tik papildoma garantija siekiant apsaugoti pareigūnus – profesinių sąjungų narius – nuo galimo neteisėto administracijos poveikio dėl pareigūnų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo muitinės tarnybos profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-520/2015).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, Rašte padarytos išvados, jog trečiasis suinteresuotas asmuo buvo persekiojamas (diskriminuojamas) kaip Profesinės sąjungos narys, yra deklaratyvios. Atsakovas nei Rašte, nei teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Todėl su šiomis aplinkybėmis susiję apeliacinio skundo argumentai atmetami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1349-463/2024).

30. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, kuriais atsakovas siekia įrodyti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo visų bylos faktinių aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, jog į bylą pateikta Tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje yra nurodyta trečiojo suinteresuoto asmens galbūt padaryto pažeidimo esmė. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas vertino minėtoje Išvadoje nurodytas aplinkybes, pateiktą padaryto pažeidimo vertinimą ir padarė pagrįstą išvadą, jog tarnybinė atsakomybė trečiajam suinteresuotam asmeniui būtų taikoma dėl galbūt netinkamų tarnybos pareigų ir funkcijų atlikimo, o ne dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje.

31. Dėl byloje surinktų įrodymų taip pat pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.).

32. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė pagrindo spręsti apie šio teismo padarytus pažeidimus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o vien tai, jog Profesinė sąjunga nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to administracinė byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

33. Spręsdama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytų pažeidimų vertinimu, t. y. su trečiajam suinteresuotam asmeniui taikytinos tarnybinės atsakomybės pagrįstumu, teisėjų kolegija akcentuoja, jog šioje byloje yra nagrinėjamas ginčas dėl Profesinės sąjungos Rašto, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir teisėtumo. Taigi teisiškai reikšmingais argumentais pripažintini tik tie argumentai, kurie yra susiję su tuo, ar trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinė nuobauda skiriama išimtinai dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Dėl to tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytų pažeidimų ir numatomos skirti nuobaudos pagrįstumas ir teisėtumas, Tarnybinio patikrinimo išvados teiginių pagrįstumas nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką ir gali būti nagrinėjami tik tuo atveju, jeigu pareigūnui tarnybinė nuobauda bus paskirta ir ji bus ginčijama.

34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Profesinė sąjunga Muitinės departamentui pateiktame Rašte nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus TM vyriausiajam inspektoriui V. B., todėl pirmosios instancijos teismas, tenkinęs pareiškėjo prašymą ir panaikinęs šį Raštą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti. Įvertinus tai, atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė