2025-08-13 Nr. AB-12612-3-61-3-01844-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-666-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01844-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.2; 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugpjūčio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. G. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja O. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:

1) panaikinti Kretingos rajono savivaldybės mero 2024 m. birželio 27 d. sprendimą neprieštarauti dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 1,39 m atstumu iki gretimybėje esančios nesuformuotos valstybinės žemės, įformintą raštu Nr. (4.1.17 Mr) D3-4270 „Dėl sutikimo statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“;

2) priteisti iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos 1 000 eurų neturtinę žalą, atsiradusią dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų neteisėtų veiksmų rengiant, patvirtinant ir paprastu paštu išsiunčiant Kretingos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2024 m. birželio 14 d. raštą Nr. (4.1.9 Mr) D3-3997 „Dėl informacijos pateikimo“;

3) panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2024 m. birželio 14 d. raštą Nr. (4.1.9 Mr) D3-3997 „Dėl informacijos pateikimo“; 4 ) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) 2025 m. kovo 6 d. rašte Nr. 2D-5331 įformintą sprendimą nepakeisti ir nepanaikinti tos pačios institucijos 2025 m. vasario 3 d. rašte Nr. 2D-2705 priimtą sprendimą nutraukti pareiškėjos O. G. 2024 m. lapkričio 27 d. skundo dalies, susijusios su statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo teisėtumo patikrinimu, nagrinėjimą;

5) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2025 m. kovo 28 d. rašte Nr. 1SD-35832-(5.75 Mr.) priimtą sprendimą nenagrinėti ir persiųsti nagrinėti VTPSI pareiškėjos 2025 m. kovo 21 d. skundą dėl valstybinės žemės patikėtinio Kretingos rajono savivaldybės galimai neteisėtų veiksmų išduodant Kretingos rajono savivaldybės mero 2024 m. birželio 27 d. rašte Nr. (4.1.17 Mr) D3-4270 sutikimą dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 1,39 m atstumu iki gretimybėje esančios nesuformuotos valstybinės žemės ir įpareigoti NŽT Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 361 straipsnio 1, 3, 4 ir 7 dalyse, 362 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjos 2025 m. kovo 21 d. skundą;

5) panaikinti Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos 2025 m. balandžio 1 d. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. IBPS-V-893451-25 priimtą išvadą, kad nėra pagrindo pradėti tyrimą dėl pareiškėjos 2025 m. kovo 21 d. prašyme Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai nurodyto viešojo intereso gynimo ir įpareigoti Generalinę prokuratūrą Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjos 2025 m. kovo 21 d. prašymo Generalinei prokuratūrai dalį dėl viešojo intereso gynimo.

Paduotas skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2025 m. balandžio 28 d. pašalinti šios nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus skundo trūkumus, t. y., reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsakovu bylos procese nurodyti Kretingos rajono savivaldybę, atstovaujamą Kretingos rajono savivaldybės administracijos; atsižvelgiant į tai, kad atsakovu bylos procese pareiškėja nurodė Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, tačiau nereiškia jai jokių materialinio pobūdžio reikalavimų, patikslinti atsakovus; pateikti teismui skundžiamų sprendimų, t. y. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2024 m. birželio 14 d. rašto Nr. (4.1.9 Mr) D3-3997 „Dėl informacijos pateikimo“, Kretingos rajono savivaldybės mero 2024 m. birželio 27 d. rašto Nr. (4.1.17 Mr) D3-4270 „Dėl sutikimo statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ ir VTPSI 2025 m. kovo 6 d. rašto Nr. 2D-5331 gavimo datą pagrindžiančius įrodymus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčai dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimo teisėtumo nepatenka į administracinių teismų kompetencijos sritį, pasiūlė pareiškėjai atsisakyti reikalavimo dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos 2025 m. balandžio 1 d. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. IBPS-V-893451-25 panaikinimo.

Vykdydama teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutartį, pareiškėja 2025 m. balandžio 23 d. pateikė teismui skundą, kuriame reiškia šiuos reikalavimus: 1) panaikinti Kretingos rajono savivaldybės mero 2024 m. birželio 27 d. rašte Nr. (4.1.17 Mr) D3-4270 „Dėl sutikimo statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ priimtą sprendimą neprieštarauti dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) M. (duomenys neskelbtini), 1,39 m atstumu iki gretimybėje esančios nesuformuotos valstybinės žemės; 2) priteisti iš Kretingos rajono savivaldybės, atstovaujamos Kretingos rajono savivaldybės administracijos, 1 000 eurų atlyginti pareiškėjos patirtą neturtinę žalą, padarytą Kretingos rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų neteisėtais veiksmais rengiant, patvirtinant ir paprastu paštu išsiunčiant Kretingos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2024 m. birželio 14 d. raštą Nr. (4.1.9 Mr) D3-3997 „Dėl informacijos pateikimo“; 3) panaikinti VTPSI 2025 m. kovo 6 d. rašte Nr. 2D-5331 priimtą sprendimą nepakeisti ir nepanaikinti tos pačios institucijos 2025 m. vasario 3 d. rašte Nr. 2D-2705 priimto sprendimo nutraukti pareiškėjos O. G. 2024 m. lapkričio 27 d. skundo dalies, susijusios su statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo teisėtumo patikrinimu, nagrinėjimą; 4) panaikinti NŽT 2025 m. kovo 28 d. rašte Nr. 1SD-35832-(5.75 Mr.) priimtą sprendimą nenagrinėti ir persiųsti nagrinėti VTPSI pareiškėjos 2025 m. kovo 21 d. skundą dėl valstybinės žemės patikėtinio Kretingos rajono savivaldybės galimai neteisėtų veiksmų išduodant Kretingos rajono savivaldybės mero 2024 m. birželio 27 d. rašte Nr. (4.1.17 Mr) D3-4270 sutikimą dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 1,39 m atstumu iki gretimybėje esančios nesuformuotos valstybinės žemės ir įpareigoti NŽT Žemės įstatymo 361 straipsnio 1, 3, 4 ir 7 dalyse, 362 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjos 2025 m. kovo 21 d. skundą. Kartu su skundu pareiškėja pateikė paaiškinimą ir įrodymus dėl skundžiamų aktų gavimo datos.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl šių reikalavimų: 1) panaikinti Kretingos rajono savivaldybės mero 2024 m. birželio 27 d. rašte Nr. (4.1.17 Mr) D3-4270 „Dėl sutikimo statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ įformintą sprendimą neprieštarauti dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 1,39 m atstumu iki gretimybėje esančios nesuformuotos valstybinės žemės; 2) priteisti iš Kretingos rajono savivaldybės, atstovaujamos Kretingos rajono savivaldybės administracijos, 1 000 eurų atlyginti pareiškėjos patirtą neturtinę žalą, padarytą Kretingos rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų neteisėtais veiksmais rengiant, patvirtinant ir paprastu paštu išsiunčiant Kretingos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2024 m. birželio 14 d. raštą Nr. (4.1.9 Mr) D3-3997 „Dėl informacijos pateikimo“.

Teismas priėmė pareiškėjos O. G. skundo, gauto 2025 m. balandžio 23 d., dalį dėl šių reikalavimų: 1) panaikinti VTPSI 2025 m. kovo 6 d. raštu Nr. 2D-5331 įformintą sprendimą nepakeisti ir nepanaikinti tos pačios institucijos 2025 m. vasario 3 d. rašte Nr. 2D-2705 įforminto sprendimo nutraukti pareiškėjos O. G. 2024 m. lapkričio 27 d. skundo dalies, susijusios su statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo teisėtumo patikrinimu, nagrinėjimą; 2) panaikinti NŽT 2025 m. kovo 28 d. rašte Nr. 1SD-35832-(5.75 Mr.) įformintą sprendimą nenagrinėti ir persiųsti nagrinėti VTPSI pareiškėjos 2025 m. kovo 21 d. skundą dėl valstybinės žemės patikėtinio Kretingos rajono savivaldybės galimai neteisėtų veiksmų išduodant Kretingos rajono savivaldybės mero 2024 m. birželio 27 d. rašte Nr. (4.1.17 Mr) D3-4270 įformintą sutikimą dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 1,39 m atstumu iki gretimybėje esančios nesuformuotos valstybinės žemės ir įpareigoti NŽT Žemės įstatymo 361 straipsnio 1, 3, 4 ir 7 dalyse, 362 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjos 2025 m. kovo 21 d. skundą.

Teismas išaiškino pareiškėjai teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą civilinio proceso tvarka dėl Kretingos rajono savivaldybės mero 2024 m. birželio 27 d. rašte Nr. (4.1.17 Mr) D3-4270 „Dėl sutikimo statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ įforminto sutikimo statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, ir neturtinės žalos, padarytos Kretingos rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų neteisėtais veiksmais rengiant, patvirtinant ir paprastu paštu išsiunčiant Kretingos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2024 m. birželio 14 d. raštą Nr. (4.1.9 Mr) D3-3997 „Dėl informacijos pateikimo“, atlyginimo.

Teismas, spręsdamas dėl patikslinto skundo priėmimo, rėmėsi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 2 dalies, 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis ir pažymėjo, kad pareiškėja skundu, be kita jo, prašė panaikinti Kretingos rajono savivaldybės mero 2024 m. birželio 27 d. raštu Nr. (4.1.17 Mr) D3-4270 „Dėl sutikimo statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ įformintą sprendimą neprieštarauti dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 1,39 m atstumu iki gretimybėje esančios nesuformuotos valstybinės žemės. Iš šio dokumento turinio matyti, kad jis priimtas, be kita ko, vadovaujantis Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2024 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. T2-24 patvirtintų Kretingos rajono savivaldybės sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis. Taisyklių 16 punkte nurodyta, kad mero arba įgalioto administracijos direktoriaus ir Skyriaus veiksmai (neveikimas) išduodant sutikimą ar atsisakant išduoti sutikimą gali būti skundžiami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Mero arba įgalioto administracijos direktoriaus priimtas sprendimas išduoti sutikimą arba neišduoti sutikimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismui.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija Kretingos rajono savivaldybės mero sutikimą dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), įformintą Kretingos rajono savivaldybės mero 2024 m. birželio 27 d. raštu Nr. (4.1.17 Mr) D3-4270, todėl, pagal Taisyklių 16 punktą, skundas dėl jo turi būti teikiamas bendrosios kompetencijos teismui. Dėl šių priežasčių teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Kretingos rajono savivaldybės mero 2024 m. birželio 27 d. rašte Nr. (4.1.17 Mr) D3-4270 „Dėl sutikimo statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ priimtą sprendimą neprieštarauti dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 1,39 m atstumu iki gretimybėje esančios nesuformuotos valstybinės žemės ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti jos naudai iš Kretingos rajono savivaldybės, atstovaujamos Kretingos rajono savivaldybės administracijos, 1 000 eurų atlyginti neturtinę žalą, padarytą Kretingos rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų neteisėtais veiksmais rengiant, patvirtinant ir paprastu paštu išsiunčiant Kretingos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2024 m. birželio 14 d. raštą Nr. (4.1.9 Mr) D3-3997 „Dėl informacijos pateikimo“, nors yra iš viešojo administravimo srities, tačiau, teismo vertinimu, yra tiesiogiai susijęs su pagrindiniu reikalavimu panaikinti Kretingos rajono savivaldybės mero sutikimą dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), todėl šis reikalavimas, kaip išvestinis reikalavimas, turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka kartu su pagrindiniu reikalavimu panaikinti Kretingos rajono savivaldybės mero sutikimą dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), įformintą Kretingos rajono savivaldybės mero 2024 m. birželio 27 d. raštu Nr. (4.1.17 Mr) D3-4270 vienoje byloje. Todėl teismas atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimo priteisti iš Kretingos rajono savivaldybės, atstovaujamos Kretingos rajono savivaldybės administracijos, 1 000 eurų atlyginti neturtinę žalą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti pareiškėjos patikslinto skundo antrąjį reikalavimą priteisti iš Kretingos rajono savivaldybės, atstovaujamos Kretingos rajono savivaldybės administracijos, patirtos neturtinės žalos atlyginimą, bei perduoti Regionų administracinio teismui iš naujo nagrinėti pareiškėjos patikslinto skundo antrojo reikalavimo priėmimo klausimą.

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė reikalavimą priteisti neturtinę žalą nesavarankišku (išvestiniu) reikalavimu, nagrinėtinu bendrosios kompetencijos teisme, t. y. teismas netinkamai nustatė nagrinėtino teisinio santykio pobūdį, todėl nepagrįstai vertino patikslinto skundo antrąjį reikalavimą priteisti neturtinę žalą kaip išvestinį reikalavimą. Pareiškėja akcentuoja, kad, pagal antrojo reikalavimo tekstą, vertinant jį kartu su patikslinto skundo pagrindo aplinkybėmis, aiškiai matyti, kad pareiškėja reikalauja apginti jos pažeistas teises į informacijos apie jos gerovę įtakojančius aplinkos pokyčius (gretimame sklype numatomą gyvenamojo namo rekonstravimą neišlaikant norminių atstumų iki sklypo ribos) gavimą ir dalyvavimą priimant administracinį sprendimą dėl numatomų aplinkos pokyčių leistinumo. Patikslintame skunde išdėstyti išsamūs antrojo reikalavimo pagrindo argumentai patvirtina, kad šiuo atveju statybos leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statybos leidimas) priimtas administracinis sprendimas dėl numatomų aplinkos pokyčių leistinumo, o dėl iki mero sutikimo pasirašymo atliktų konkrečių Kretingos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmų – pagal teisės aktus privalomos pateikti informacijos nepateikimo – buvo atimta galimybė pareiškėjai gauti informaciją ir dalyvauti priimant šį Statybos leidimą.

Pareiškėja pažymi, kad teismas neįvertino loginės pasekmių grandinės, kuria sudaro šie veiksmai: informacijos nepateikimas – atėmimas pareiškėjai galimybės dalyvauti priimant administracinį sprendimą dėl numatomų aplinkos pokyčių leistinumo išreiškiant savo prieštaravimą; savivaldybės administracijos išvada (sprendimas), kad pareiškėja neprieštarauja numatomiems jos aplinkos pokyčiams; savivaldybės administracijos išvada grindžiamas Kretingos rajono savivaldybės mero 2024 m. birželio 27 d. raštas; mero raštu grindžiamas Statybos leidimas. Pareiškėja patikslintame skunde aiškiai nurodė, kad žalą padarę neteisėti veiksmai – tai ne Savivaldybės mero sudarytas vienašalis sandoris, leidžiantis statybos gretimame sklype būdu valstybinės žemės patikėtinio valdomam ir pareiškėjos nuomojamam žemės sklypui nustatyti papildomus naudojimo apribojimus, o būtent informacijos nepateikimas, sukėlęs neatkuriamas pasekmes – atėmimą pareiškėjai galimybės dalyvauti priimant administracinį sprendimą dėl numatomų aplinkos pokyčių leistinumo, tai nulėmė Statybos leidimo išdavimą.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Taisyklėse įtvirtintas nuostatas, neatsižvelgė į Taisyklių 16 punkto pirmosios pastraipos nuostatas, pagal kurias Savivaldybės veiksmai (neveikimas) išduodant sutikimą ar atsisakant išduoti sutikimą gali būti skundžiami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Antruoju patikslinto skundo reikalavimu skundžiami būtent tokie veiksmai – Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 6 dalių pažeidimai, kadangi informacija apie galimą pareiškėjos teisių apribojimą nebuvo pateikta pareiškėjai įstatyme nustatyta tvarka per E. pristatymo sistemą. Tai suponuoja, kad viešojo administravimo veiksmas buvo atliktas pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl turi būti įvertintas administraciniame procese. Žemės įstatymo 351 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad institucijų ar kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 32 straipsnyje, administraciniai sprendimai žemėtvarkos srityje, įskaitant Savivaldybės mero sprendimus išduoti Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 29 punkte nurodytus sutikimus (žr., 32 str. 6 d. 3 p.), jeigu šiame įstatyme ar specialiuosiuose įstatymuose nenustatyta kitokia jų apskundimo tvarka, pasirinktinai skundžiami tiesiogiai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai arba administraciniam teismui.

Antrasis patikslinto skundo reikalavimas dėl žalos priteisimo nėra išvestinis reikalavimas, nagrinėtinas Civilinio proceso teisenos nustatyta tvarka kartu su pirmuoju patikslinto skundo reikalavimu, nes jis nesusijęs su reikalavimu panaikinti vienašalį sandorį – Savivaldybės mero 2024 m. birželio 27 d. raštą, jis gali būti siejamas tik su Taisyklių 16 punkto pirmoje pastraipoje nurodytais Kretingos rajono savivaldybės veiksmais (neveikimu) išduodant sutikimą ar atsisakant išduoti sutikimą, kurie gali būti skundžiami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėja, prašydama priteisti neturtinę žalą, nurodė konkrečius Kretingos rajono savivaldybės darbuotojų veiksmus (neveikimą), kurie pažeidė jos teises ir teisėtus interesus – Kretingos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2024 m. birželio 14 d. rašto Nr. (4.1.9 Mr) D3-3997 „Dėl informacijos pateikimo“ rengimo, patvirtinimo ir išsiuntimo paprastu paštu nurodant žinomai neteisingą pareiškėjos nuolatinės gyvenamosios vietos adresą veiksmus (neveikimą), kurie pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte, Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje, Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnyje ir Taisyklių 9 punkte nustatytus reikalavimus informuoti pareiškėją apie gretimame sklype numatomą gyvenamojo namo rekonstrukciją neišlaikant norminių atstumų ir prašyti pareiškėją per 3 darbo dienas nuo informacijos gavimo pateikti informaciją, ar ji neprieštarauja gyvenamojo namo rekonstravimui.

Pareiškėja nekildina žalos iš Kretingos rajono savivaldybės darbuotojų veiksmų (neveikimo) rengiant galimai egzistuojantį Taisyklių 11–13 punktuose numatytą atskirą administracijos sprendimą duoti sutikimą arba tą patį administracijos sprendimą, integruotą į Kretingos rajono savivaldybės mero 2024 m. birželio 27 d. raštą – šių sprendimų atžvilgiu pareiškėja teikė pirmąjį reikalavimą panaikinti administracijos sprendimą, atkuriant būklę iki Kretingos rajono savivaldybės sutikimo – vienašalio sandorio sudarymo, nes, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio 1 dalį, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris negalioja, pagal CK 1.63 straipsnio 4 dalį, pareigos iš vienašalio sandorio atsiranda kitiems asmenims tik įstatymų nustatytais atvejais arba kai tie asmenys sutinka.

Konkrečiu atveju byloje ginčas kilo iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmų – Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2024 m. birželio 14 d. rašto Nr. (4.1.9 Mr) D3-3997 „Dėl informacijos pateikimo“ rengimo, patvirtinimo ir išsiuntimo paprastu paštu nurodant žinomai neteisingą pareiškėjos nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, kurie akivaizdžiai yra iš administracinių teisinių santykių srities.

Pareiškėja teigia, kad tas pats ginčo pagrindas vyrauja ir teismo priimtuose nagrinėti trečiame ir ketvirtame patikslinto skundo reikalavimuose. Teismas, nagrinėdamas šiuos reikalavimus, privalės vertinti, ar aplinkybės, kad Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2024 m. birželio 14 d. raštas Nr. (4.1.9 Mr) D3-3997 „Dėl informacijos pateikimo“ nebuvo įteiktas pareiškėjai pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 6 dalių reikalavimus, pažeidė Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatytas valstybinės žemės patikėtinio Kretingos rajono savivaldybės pareigas, dėl kurių NŽT privalėjo atlikti Žemės įstatyme numatytus kontrolės veiksmus, ir pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimus, dėl kurių VTPSI privalėjo atlikti Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 10 straipsnyje numatytus statybos leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimo veiksmus. Minėtos aplinkybės lemia, kad teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis yra administraciniai teisiniai santykiai, visų pirma, imperatyvių Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 6 dalių reikalavimų pažeidimai. Tiek antras, tiek trečias ir ketvirtas patikslinto skundo reikalavimai kilę iš to paties teisinio santykio.

Atsakovas VTPSI atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime nurodo, jog pareiškėja nepateikė byloje duomenų, kurie patvirtintų, kad iki tapdama žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendrasavininke, ji valdė šį sklypą teisės aktuose nustatytais pagrindais. Taisyklėse naudojama sąvoka „valstybinės žemės naudotojas“ neapibrėžta ir nėra aišku, ar ši sąvoka apima platesnį asmenų, nei nurodyta Žemės įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje, ratą. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytas bylų, kurios priskirtos administracinių teismų kompetencijai, sąrašas. Taip pat nurodyta, kad kitos bylos administracinių teismų kompetencijai gali būti priskirtos įstatymu. ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Taisyklių 16 punkte nurodyta, kad mero arba įgalioto administracijos direktoriaus ir skyriaus veiksmai (neveikimas) išduodant sutikimą ar atsisakant išduoti sutikimą gali būti skundžiami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Mero arba įgalioto administracijos direktoriaus priimtas sprendimas išduoti sutikimą arba neišduoti sutikimo gali būti skundžiamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėja atskirajame skunde nurodė, kad žalą jai sukėlė „atėmimas pareiškėjai galimybės dalyvauti priimant administracinį sprendimą dėl numatomų aplinkos pokyčių leistinumo“. Tokią galimybę gali atimti tik baigiamasis administracinės procedūros dokumentas – Kretingos rajono savivaldybės mero ar įgalioto Kretingos rajono savivaldybės administracijos darbuotojo priimtas administracinis sprendimas. Todėl, atsakovo vertinimu, teismas tinkamai nusprendė dėl pareiškėjos teismui pateikto skundo reikalavimų teismingumo.

Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo atmesti jį ir palikti galioti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos patikslinto skundo antrą reikalavimą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėja ginčija Kretingos rajono savivaldybės mero sutikimą dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), įformintą Kretingos rajono savivaldybės mero 2024 m. birželio 27 d. raštu Nr. (4.1.17 Mr) D3-4270 ir prašo panaikinti Kretingos rajono savivaldybės mero 2024 m. birželio 27 d. rašte Nr. (4.1.17 Mr) D3-4270 „Dėl sutikimo statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ priimtą sprendimą neprieštarauti dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 1,39 m atstumu iki gretimybėje esančios nesuformuotos valstybinės žemės. NŽT pritaria teismo išdėstytai pozicijai, kad pagal Taisyklių 16 punktą, skundas dėl šio reikalavimo turi būti teikiamas bendrosios kompetencijos teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos patikslinto skundo antrąjį reikalavimą (priteisti iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos 1 000 eurų neturtinę žalą, atsiradusią dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų neteisėtų veiksmų rengiant, patvirtinant ir paprastu paštu išsiunčiant Kretingos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2024 m. birželio 14 d. raštą Nr. (4.1.9 Mr) D3-3997 „Dėl informacijos pateikimo“), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad, pagal Taisyklių 16 punktą, pareiškėjos skundas dėl Kretingos rajono savivaldybės mero sutikimo dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), įforminto Kretingos rajono savivaldybės mero 2024 m. birželio 27 d. raštu Nr. (4.1.17 Mr) D3-4270, turi būti teikiamas bendrosios kompetencijos teismui, atsisakė priimti šį reikalavimą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas pabrėžė, kad nors antrasis skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos yra iš viešojo administravimo srities, tačiau yra tiesiogiai susijęs su pagrindiniu reikalavimu panaikinti minėtą Kretingos rajono savivaldybės mero sutikimą, todėl šis reikalavimas, kaip išvestinis reikalavimas, turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka kartu su pagrindiniu reikalavimu.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė reikalavimą priteisti neturtinę žalą nesavarankišku (išvestiniu) reikalavimu, nagrinėtinu bendrosios kompetencijos teisme.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), sąrašas. Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Pagal bendrąją taisyklę, ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.).

Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtinoji sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-369-789/2024).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą. Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-214-502/2024).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016 ir kt.). Skundo priėmimo stadijoje nevertintinas pareiškėjo argumentų pagrįstumas ir civilinės atsakomybės sąlygų visumos egzistavimas – tai sudaro skundo nagrinėjimo iš esmės dalyką.

Taisyklių 16 punkte įtvirtinta, kad mero arba įgalioto administracijos direktoriaus ir Skyriaus veiksmai (neveikimas) išduodant sutikimą ar atsisakant išduoti sutikimą gali būti skundžiami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Mero arba įgalioto administracijos direktoriaus priimtas sprendimas išduoti sutikimą arba neišduoti sutikimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismui.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skundas dėl Kretingos rajono savivaldybės mero sutikimo dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), įforminto Kretingos rajono savivaldybės mero 2024 m. birželio 27 d. raštu Nr. (4.1.17 Mr) D3-4270, turi būti teikiamas bendrosios kompetencijos teismui. Tačiau pirmosios instancijos teismas, remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti iš Kretingos rajono savivaldybės, atstovaujamos Kretingos rajono savivaldybės administracijos, 1 000 eurų atlyginti neturtinę žalą nepriimtinas nagrinėti administraciniame teisme.

Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, jog ji prašo priteisti neturtinę žalą iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos. Pareiškėja nurodė Kretingos rajono savivaldybės darbuotojų veiksmus (neveikimą), kurie, jos vertinimu, pažeidė jos teises ir teisėtus interesus, t. y. veiksmai (neveikimas), susiję su Kretingos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2024 m. birželio 14 d. rašto Nr. (4.1.9 Mr) D3-3997 „Dėl informacijos pateikimo“ rengimu, patvirtinimu ir išsiuntimo paprastu paštu nurodant žinomai neteisingą pareiškėjos nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, kuriais buvo pažeisti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte, Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje, Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnyje ir Taisyklių 9 punkte nustatyti reikalavimai informuoti pareiškėją apie gretimame sklype numatomą gyvenamojo namo rekonstrukciją neišlaikant norminių atstumų ir prašyti pareiškėją per 3 darbo dienas nuo informacijos gavimo pateikti informaciją, ar ji neprieštarauja gyvenamojo namo rekonstravimui. Teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis yra administraciniai teisiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad antrasis pareiškėjos atskirojo skundo reikalavimas yra kilęs iš viešojo administravimo srities, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad jis yra išvestinis ir gali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka tik kartu su pagrindiniu reikalavimu panaikinti Kretingos rajono savivaldybės mero sutikimą.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visas skunde išdėstytas aplinkybes, skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikytinas savarankišku skundo reikalavimu, kuris gali būti nagrinėjamas atsietai nuo kitų skundo reikalavimų, nors ir yra su jais susijęs. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinio akto (veiksmo), iš kurio kildinama žala, neapskundimas ir nenuginčijimas ABTĮ tvarka, paprastai netrukdo asmeniui reikalauti priteisti jam žalos atlyginimą. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo skundo priėmimo stadijoje paprastai neturėtų būti laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, iš kurių kildinama žala, panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-156/2011).

Teisėjų kolegija, apibendrindama byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, panaikinant Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos patikslinto skundo antrąjį reikalavimą priteisti iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos 1 000 eurų neturtinę žalą, atsiradusią dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų neteisėtų veiksmų rengiant, patvirtinant ir paprastu paštu išsiunčiant Kretingos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2024 m. birželio 14 d. raštą Nr. (4.1.9 Mr) D3-3997 „Dėl informacijos pateikimo“, ir perduodant pirmosios instancijos teismui skundo dalies dėl šio reikalavimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos O. G. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti patikslinto skundo reikalavimą – priteisti iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos 1 000 eurų neturtinę žalą, atsiradusią dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų neteisėtų veiksmų rengiant, patvirtinant ir paprastu paštu išsiunčiant Kretingos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2024 m. birželio 14 d. raštą Nr. (4.1.9 Mr) D3-3997 „Dėl informacijos pateikimo“, ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjos patikslinto skundo dalies dėl šio reikalavimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Dalia Višinskienė