2016-09-20 Nr. AB-17809-3-62-3-00194-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-753-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00194-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundais (b. l. 4, 72), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, (toliau – ir Marijampolės PN) 1 000 000 999 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Nurodė bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas atsisakė tenkinti daugybę nurodytų pareiškėjo skundų ir taip pažeidinėjo jo teises žalojant jam sveikatą, dėl ko ir yra kildinama neturtinė žala. Marijampolės pataisos namai 2014 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 20/07-2226 atsisakė padauginti prašomų dokumentų kopijas, išlaidas sutinkant apmokėti. 2014 m. gruodžio 9 d. Nr. 20/07-2185 raštu atsisakė perduoti banderoles, kuriose buvo pašto ženklai, vokai, balti lapai, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas buvo baudos izoliatoriuje. Pareiškėjas į Marijampolės PN kreipėsi dėl bibliotekoje ir skaitykloje esančios literatūros atnaujinimo bei galimybės naudotis LITLEX elektroniniu teisės šaltiniu. Marijampolės PN 2014 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 20/07-2192 nurodė, jog literatūrą pareiškėjas gali įsigyti iš asmeninių lėšų. Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 49/07-1070(60) kreipėsi į Marijampolės PN, nurodydamas, kad Marijampolės PN yra konfiskavę jo pinigus, todėl yra apriboti jo veiksmai įsigyti natūralių maisto produktų, kad pasveiktų nuo virusinių ligų, nenaudojant cheminių preparatų, gauti pašto reikmenų, knygų bei skųsti valstybės įstaigų ir pareigūnų veiksmus. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 17-20) nurodė, kad pareiškėjas visiškai nepagrindė skundo reikalavimų, nenurodė neturtinės žalos atsiradimo pagrindų. Pareiškėjo reikalavimai remiasi tik asmeninėmis užgaidomis, o administracijos veiksmai teisėti, nes pagrįsti teisės aktų reikalavimais. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 21 d. sprendimu (b. l. 78-83) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnio, 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pateiktu išaiškinimu, CK 6.250 straipsnio nuostatomis, padarė išvadą, jog pareiškėjas turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių bei reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 straipsnio 2 dalies, 64, 116 straipsnių nuostatas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 buvo patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, reglamentuojančios BVK nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į Marijampolės PN dėl dokumentų kopijų padarymo, dokumentai buvo grąžinti pareiškėjui ir kopijas daryti buvo atsisakyta. Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 11 d. skundu (b. l. 27) kreipėsi į Marijampolės PN direktorių dėl atsisakymo padaryti prašomas dokumentų kopijas. Marijampolės PN 2014 m. gruodžio 23 d. atsakymu Nr. 20/07-2226 (b. l. 9) nurodė atsisakymo daryti prašomų dokumentų kopijas priežastis.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 193 punktas numato, jeigu nuteistasis nori prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir medžiagos kopijas. Šios paslaugos nuteistajam suteikiamos, vadovaujantis Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039. Jeigu nuteistojo asmeninėje sąskaitoje nepakanka lėšų pataisos įstaigos administracijai atlyginti už kopijų parengimą, ši suma iš nuteistojo asmeninės sąskaitos nurašoma, kai jis tampa mokus. BVK 112 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, draudžiama turėti su savimi šio Kodekso 1 priede nurodytų daiktų ir reikmenų. BVK 1 priedo 15 punkte numatyta, kad nuteistiesiems draudžiama turėti su savimi dokumentus (išskyrus teisės aktų tekstus, baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nuorašus ar kopijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pareigūnų ir tarnautojų, visuomeninių organizacijų bei tarptautinių institucijų atsakymus, atiduotų saugoti pinigų, vertingų daiktų kvitus). Apklausus pareigūnus ir išsiaiškinus faktines aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas pateikė nepasirašyto ir neužpildyto rašto teismui spausdintą variantą, o tokio spaudinio kopijų daryti nenumatyta (b. l. 9). Minėtas faktines aplinkybes patvirtina būrio viršininko G. A. 2014 m. gruodžio 22 d. pažyma Nr. 14/07-4358 „Dėl V. K. pateiktų lapų kopijavimui“ (b. l. 28). Teismo vertinimu, atsakovo atsakymas parengtas tinkamai išanalizavus faktines aplinkybes ir teisinį ginčo santykių reglamentavimą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas 2014 m. lapkričio 24 d. skundu (b. l. 11, 40) kreipėsi į atsakovą dėl to, jog Marijampolės PN grąžino dvi banderoles su baltais lapais, pašto ženklais, vokais. Marijampolės PN 2014 m. gruodžio 9 d. atsakyme Nr. 20/07-2185 (pareiškėjo skunde nurodytas atsakymas Nr. 20/07-2195) į aukščiau paminėtą pareiškėjo skundą nurodė, dėl kokių priežasčių pareiškėjui nebuvo perduoti smulkieji paketai (b. l. 10, 42).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 7 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d. pagal Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. 2253 atliko nuobaudą baudos izoliatoriuje (b. l. 30-32). Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus pranešimais 2014 m. lapkričio 11 d. ir 2014 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas buvo informuotas, kad smulkieji paketai su spauda į baudos izoliatorių nepriimami (b. l. 41).

BVK 146 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų laikymo sąlygas baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Teismo vertinimu, atsakovas šioje situacijoje vadovavosi teisės aktų reikalavimais ir tokie suvaržymai pareiškėjo laikymo baudos izoliatoriuje metu buvo teisėti.

Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 24 d. skundu (b. l. 14) kreipėsi dėl teisės aktų, reglamentuojančių knygų atnaujinimą. Marijampolės PN 2014 m. gruodžio 11 d. pateikė atsakymą Nr. 20/07-2192 į pareiškėjo skundą (b. l. 12-13, 43-44), kuriame nurodė, kad Marijampolės PN vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio aprūpinimo normų patvirtinimo, Laivės atėmimo vietose laikomų asmenų laisvalaikiui ir kultūros bei sporto renginiams organizuoti skirto inventoriaus normomis, kuriose vidutiniškai numatyta po 5 grožinės literatūros knygas kiekvienam asmeniui, po vieną laikraštį 50 asmenų. Knygų atnaujinimo teisės aktai nereglamentuoja. 2013 m. šis fondas papildytas 676 knygomis, iš kurių didžioji dalis buvo teisinė literatūra, 2014 m. fondas papildytas 13 grožinės literatūros knygų. Nusidėvėjusios knygos nurašomos. Marijampolės PN 2013 m. siekiant pagerinti klientų aptarnavimą bibliotekoje bei priėjimą prie knygų lentynų, atrinkta ir nurašyta susidėvėjusių, išplėšytais lapais ar kitaip sugadintų ir netinkamų naudoti 4 800 knygų. Pareiškėjas informuotas, kad nuteistųjų bibliotekoje yra kompiuteris su nuolat atnaujinama teisės aktų duomenų baze LITLEX. LITLEX'e yra galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų raidinė-dalykinė rodyklė, tarpinės teisės aktų redakcijos, rubrikatoriai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo leidžiamo biuletenio „Teismų praktika“ medžiaga ir kt. Pareiškėjas informuotas, kad pataisos namai bibliotekoje turi 19 953 knygas iš kurių 13 362 grožinė literatūra, todėl kiekvienam nuteistajam tenka daugiau nei 10 grožinės literatūros knygų.

BVK 93 straipsnis numato nuteistųjų teisę įsigyti literatūros ir rašomųjų reikmenų. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti neribotą kiekį literatūros ir rašomųjų reikmenų, taip pat prenumeruoti laikraščius bei žurnalus. Teismo vertinimu, atsakovo atsakymas (b. l. 12-13, 43-44) parengtas tinkamai išanalizavus faktines aplinkybes ir teisinį ginčo santykių reglamentavimą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į Marijampolės PN, prašydamas išduoti maisto produktus. 2014 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. 20/07-2214 (b. l. 8, 26) pareiškėjui nurodyti maitinimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai ir tai, kad pageidaujamų maisto produktų kiekių pateikti negalima, kadangi to nenumato jokie teisės aktai.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Marijampolės PN konfiskavo jo pinigus, dėl ko jis negalėjo įsigyti natūralių maisto produktų, pašto reikmenų, knygų ir kitų prekių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje buvę pinigai pagal antstolės A. L. patvarkymus, vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (b. l. 45, 46, 47), buvo pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Byloje pateikti nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščiai (b. l. 48, 49-51), kurie patvirtina, kad įstaiga nedraudžia už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, todėl pareiškėjas 2014 m. spalio 23 d., 2014 m. lapkričio 14 d., 2014 m. lapkričio 18 d., 2014 m. gruodžio 4 d. ir 2015 m. kovo 2 d. pirko prekių parduotuvėje. Iš byloje esančio 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. kovo 4 d. V. K. pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, jog pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje 2015 m. kovo 4 d. likutis – 43,13 Eur suma (b. l. 48). Pareiškėjo nurodyti argumentai, dėl negalėjimo įsigyti maisto produktų bei kitų prekių, kadangi Marijampolės PN konfiskavo jo pinigus, nepagrįsti.

Sveikatos priežiūros paslaugos nuteistiesiems Marijampolės PN teikiamos remiantis Marijampolės PN direktoriaus 2006 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 4/07-34 patvirtinta Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka nuteistiesiems ir areštuotiesiems (b. l. 22-23). Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos pateiktais duomenimis nuteistasis V. K. 2014-2015 m. Marijampolės PN jokiomis peršalimo ligomis nesirgo ir dėl to į Sveikatos priežiūros tarnybą nesikreipė (b. l. 21). Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos pateiktais duomenimis pareiškėjas 2013-2014 m., remiantis „Ambulatorinių ligonių apskaitos žurnalo“ duomenimis, nei karto nėra skundęsis depresijos požymiais, miego sutrikimais“ (b. l. 52). Pateikta Marijampolės PN 2014 m. gruodžio 29 d. pažyma Nr. 55/04-609 patvirtina, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Marijampolės PN, į Psichologinę tarnybą dėl psichologinių problemų kreipęsis nebuvo (b. l. 53), todėl pareiškėjo argumentai dėl nurodytų psichologinių, moralinių ir dvasinių kančių nepagrįsti, atmestini.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos buvo gautas pareiškėjo skundas dėl anksčiau išvardintų Marijampolės PN administracijos pateiktų atsakymų į V. K. prašymus ir skundus pagrįstumo. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nustatė, jog Marijampolės PN administracijos pateikti atsakymai yra teisėti ir pagrįsti (b. l. 5-7).

Remdamasis išdėstytais argumentais, atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo nagrinėjimo apimtį, į aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teismas akcentavo, kad pats pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Pažymėta, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (2009 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-95/2009). Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl teismas padarė išvadą, jog skundo reikalavimas dėl 1 000 000 999 Eur neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 57 str.). Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

III. Pareiškėjas V. K. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 86), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo pirminio skundo reikalavimus.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė akto, nustatančio, jog pareiškėjas dokumentų kopijų neturi teisės gauti.

2. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė akto, reguliuojančio tai, kad po drausminės nuobaudos atlikimo, pareiškėjui negali būti išduodama banderolė, kuri grąžinama siuntėjui. Tačiau siuntėjui banderolė grąžinama tik tada, kai nuteistasis perkeliamas į kitą laisvės atėmimo įstaigą.

3. Pirmosios instancijos teismas neįrodė, kad teisės aktai numato galimybę slėpti nuo nuteistųjų informaciją ir knygas (bet kokią literatūrą).

4. Pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kaip pareiškėjui įsigyti knygų, jei antstolis konfiskavo pareiškėjo pinigus. Be to, nuteistiesiems nustatyta 30 kg asmeninių daiktų leistina riba.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas pirmiausia turi prarasti sveikatą ir tik po to jam bus leista gydytis.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 90) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad byloje atsakovas yra pateikęs visus atsiliepimus ir išsamiai bei detaliai atsakęs į visus teismo bei pareiškėjo paklausimus ir teiginius, taip pat pateikęs visus teismui reikalingus įrodymus bei su byla susijusius dokumentus. Byloje esantys rašytiniai dokumentai visiškai atspindi atsakovo poziciją šioje byloje, kitų duomenų, tikslinančių ar papildančių bylos nagrinėjimą, atsakovas neturi. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia naujų duomenų, įrodančių, kad pirmosios instancijos teismas priėmė netikslų ar neteisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pažymėtina, jog 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija. Tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas, paduotas 2015 m. birželio 1 d., išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo įstaigos veiksmų (atsakymų bei atsisakymų atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus), atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo įkalinimo įstaigos, t. y. Marijampolės pataisos namų, administracija atsakė į visus pareiškėjo pareikštus prašymus, pateikė išsamią jo prašomą informaciją, tai padarė motyvuotai, teisėtai ir pagrįstai, todėl neatliko neteisėtų veiksmų, kas yra viena iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.271 str.). Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, ginčo klausimus reglamentuojančius teisės aktus, pripažino pareiškėjo argumentus dėl Marijampolės PN administracijos neva padarytų pažeidimų teikiant pareiškėjui atsakymus bei pareiškėjo neva patirtų psichologinių, moralinių ir dvasinių kančių, dėl kurių, pareiškėjo nuomone, jam turėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas, nepagrįstais ir atmetė.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam ginčo santykių kvalifikavimui, šias aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus tinkamai įvertino, teisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, t. y. bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, todėl priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

Pabrėžtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus nurodyti savo sprendimų motyvus, tačiau plėtodamas doktriną vėliau nagrinėtose bylose, papildomai nurodė, kad šis straipsnis negali būti aiškinamas, kaip įpareigojantis teismą pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad teismo pareigos nurodyti savo sprendimų motyvus apimtis gali keistis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio. Be to, būtina atsižvelgti į, inter alia, pareiškimų, kuriuos teismams gali pateikti bylos šalis, įvairovę ir į Susitariančiose šalyse egzistuojančius skirtumus, susijusius su įstatymų nuostatomis, praktikoje susiklosčiusiomis taisyklėmis, teisine doktrina ir teismų sprendimų paskelbimu bei surašymu. Todėl klausimas, ar teismas neįvykdė savo įsipareigojimo, kylančio iš Konvencijos 6 straipsnio, pateikti motyvus, gali būti sprendžiamas tik įvertinant bylos aplinkybes (1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Hiro Balani prieš Ispaniją, pareiškimo nr. 18064/91, § 27; 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, pareiškimo nr. 18390/91, § 29; 2003 m. liepos 1 d. sprendimas byloje Suominen prieš Suomiją, pareiškimo nr. 37801/97, § 34 ir kt.). Taigi, atsižvelgęs į tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą ir, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo nr. 16034/90, § 61, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo nr. 20772/92, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją, pareiškimo nr. 30544/96), apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, įrodančių, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Pareiškėjo teiginiai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė tam tikrų teisės aktų (nustatančių, jog pareiškėjas neturi teisės gauti dokumentų kopijų, jam siųstos banderolės ar kitos informacijos ir knygų (literatūros)), nepagrįsti, kadangi, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė kiekvieną ginčo situaciją, nurodė ją reglamentuojančius teisės aktus, atsakovo atstovo pateiktus atsakymus bei tinkamai juos įvertino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai paaiškino bei aptarė ir pareiškėjo asmeninių lėšų bei galimybės įsigyti papildomus, pareiškėjo pageidaujamus maisto produktus, raštinės reikmenis, literatūrą ir pan., klausimą. Todėl su tuo susiję pareiškėjo argumentai taip pat nepagrįsti ir atmestini.

Nenustatęs, jog pareiškėjo sveikata nagrinėjamu laikotarpiu buvo pablogėjusi ir dėl to pareiškėjas kreipėsi į gydymo įstaigą, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, jog atsakovo atstovo atsisakymas išduoti pareiškėjui jo prašomus maisto produktus (papildomą kiekį pieno, medaus, imbiero, citrinos), kurie, anot pareiškėjo, leistų jam pataisyti savo sveikatą, yra teisėtas ir pagrįstas.

Pabrėžtina, jog šiuo atveju Marijampolės pataisos namų administracija užtikrino teisės aktuose numatytas minimalias (būtinas ir privalomas) nuteistųjų aprūpinimu literatūra, teisine informacija ir jos elektronine prieiga bei maistu normas, taip pat teisės aktuose numatytas pareiškėjo teises gauti nustatytų dokumentų kopijas, jam siunčiamus siuntinius, turėti asmeninių lėšų sąskaitoje, todėl šių teisės aktų nuostatų nepažeidė. Pareiškėjo reikalavimai šiuo atveju iš esmės buvo susiję su tokių nustatytų normatyvų ir reikalavimų viršijimu (pagerinimu), tačiau jų nepatenkinimas negali būti laikomas įkalinimo įstaigos neteisėtu neveikimu ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimu, juo labiau sukėlusiu pareiškėjui tokius psichologinius, moralinius ir dvasinius išgyvenimus ar kančias, kurie būtų pagrindas atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys

Virginija Volskienė