Legislator Case Law & Legislation
c91d5191-2e7a-4cab-a8df-85183663fbe7 AI generated

c91d5191-2e7a-4cab-a8df-85183663fbe7 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number c91d5191-2e7a-4cab-a8df-85183663fbe7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),teisėjų: Kęstučio Jucio, Rūtos Mickevičienės,  sekretoriaujant Rasai Maldanytei,              dalyvaujant prokurorui Liutaurui Rudzevičiui, gynėjai Virginijai Bradulskienei,                           išteisintajam D. V.,nukentėjusiajai D. V., ekspertui R.

Legislator headnote

AI generated

c91d5191-2e7a-4cab-a8df-85183663fbe7 · Lietuvos apeliacinis teismas: kaltę. Teisme D. V. teigė nežinantis, kÄ Å¡i žinutė reiÅ¡kia, ir neprisimenantis, kokiomis aplinkybėmis ji iÅ¡siųsta. Daugiau jokių aplinkybių, susijusių su SMS žinutės raÅ¡ymu ar jos turiniu, teismas nesiaiÅ¡kino. NeaiÅ¡ku, kodėl teismas paliko jam pačiam iÅ¡kilusias abejones, nesiėmė priemonių nustatyti SMS žinutės turinio prasmės. Jeigu teismas pats to negalėjo padaryti, galėjo kviesti specialistus: lingvistus, vertėjus ar pan. SMS žinutės turinio prasmę gana detaliai paaiÅ¡kina bylos dokumentas – suėmimo protokole užfiksuotas kaltinamojo prisipažinimas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-138/2014Proceso Nr. 1-88-1-00790-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1; 1.2.4.2.3; 2.1.7.4                                                                                                                     LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS   N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   2014 m. balandžio 11 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),teisėjų: Kęstučio Jucio, Rūtos Mickevičienės,  sekretoriaujant Rasai Maldanytei,              dalyvaujant prokurorui Liutaurui Rudzevičiui, gynėjai Virginijai Bradulskienei,                           išteisintajam D. V.,nukentėjusiajai D. V., ekspertui R.

L.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ iÅ¡teisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : D. V. buvo kaltinamas sunkiai sužalojęs savo Å¡eimos narį, o bÅ«tent:2012 m. rugsėjo 29 d. apie 22 val. bute (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, asmeninio konflikto su savo žmona      D.

V. metu tyčia tris kartus jai dÅ«rė į kairę kojÄ , padarydamas vienÄ durtinę-pjautinę žaizdÄ kairėje Å¡launyje ir dvi durtines-pjautines žaizdas blauzdoje, tai komplikavosi sunkiu hipovoleminiu Å¡oku, dėl durtinių-pjautinių žaizdų sukelto sunkaus Å¡oko sunkiai sutrikdė savo Å¡eimos nario – žmonos sveikatÄ .Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu D. V. iÅ¡teisintas pagal  BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

Teismas nurodė, jog prokuroras nepateikė pakankamų ir patikimų įrodymų D. V. kaltei pagrįsti, o pateikti jį kaltinantys įrodymai yra abejotini.Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad išteisinamajame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimai, pažeistos nuosprendžio surašymo taisyklės, netinkamai išspręsti kiti klausimai.

Teismas nepagrįstai nusprendė, jog ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. lapkričio 9 d. ir   2012 m. lapkričio 15 d. apklausiant nukentėjusiÄ jÄ D. V. nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė dėl galimybės neduoti parodymų prieÅ¡ savo Å¡eimos narį arba neatsakyti į kai kuriuos klausimus. IÅ¡ 2012 m. lapkričio 9 d. protokolo matyti, kad pirmame lape yra D. V. paraÅ¡as po žodžiais „(liudytojo paraÅ¡as)“, virÅ¡ paraÅ¡o pacituotos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies, BPK 82 straipsnio 2 dalies nuostatos bei BPK 81, 83 ir 163 straipsniuose numatytos liudytojo teisės, pareigos bei atsakomybė.

Akivaizdu, jog liudytoja pasirašė, susipažinusi su visais išaiškinimais, susijusiais su jos apklausa. Toks liudytojo apklausos protokolo blankas yra pavyzdinis. Dėl to laikytina, kad liudytojai D. V. viskas išaiškinta tinkamai.Prieš pradedant D. V. apklausas, abiejuose protokoluose nurodyta: „Man išaiškinta mano teisė atsisakyti duoti parodymus arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, kadangi įtariamasis D. V. yra mano sutuoktinis. Aš pareiškiu, kad sutinku duoti parodymus“. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas nepagrįstai šių protokolų nevertino.

Apeliantui dėl Å¡ių apklausų teisėtumo nekilo jokių abejonių, tačiau, jeigu teismui kiltų abejonių, tikslinga į teismo posėdį kviesti tyrėjÄ A. R. ir nukentėjusiÄ jÄ D. V.Teismas nepagrįstai konstatavo, jog kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai nėra patikimi. Nukentėjusiosios parodymai teisme tik perskaityti, ji pati neapklausta, todėl niekuo nepagrįsta iÅ¡vada, kad parodymus davė ne savo noru, jai kas nors darė įtakÄ . Dėl D. V. parodymų, jog jie neduoti „gera valia, be paÅ¡alinės įtakos“, teismas taip pat nepateikė jokių įrodymų.

Teismas galėjo kviesti į apklausÄ policijos pareigÅ«nus, atlikusius su D. V. ikiteisminio tyrimo veiksmus, ar paties D. V. paklausti, kas ir kokie pareigÅ«nai su juo elgėsi netinkamai, tačiau to nepadarė. Tai, kad kaltinamojo parodymai duoti gera valia, patvirtina kiti bylos dokumentai: skiriant suėmimÄ posėdžio protokole užfiksuota, jog jis pripažįsta sužalojęs žmonÄ . Be to, visose D. V. apklausose dalyvavo jo gynėjas, yra jų paraÅ¡ai, pastabų nėra, todėl daroma iÅ¡vada, kad D.

V. visi parodymai duoti bei užfiksuoti pagal įstatymų reikalavimus ir turi bÅ«ti vertinami. Jeigu apeliacinės instancijos teismui kiltų abejonių dėl D. V. parodymų patikimumo ar teisėtumo, į teismo posėdį galima kviesti prokurorÄ G. V., policijos pareigÅ«nus E. O., S. Å ., V. K., V. B.  Teismas nuosprendyje nurodė, ko nebuvo padaryta Å¡ioje byloje (netirtas peilis, nukentėjusiosios drabužiai, bute rastas kraujas). Teismo pareiga objektyviai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes, teismui iÅ¡kilusias teisminio nagrinėjimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras nesiėmė veiksmų atlikti biologinius, trasologinius tyrimus, laikydamas juos pertekliniais. Baigdamas ikiteisminį tyrimÄ ir suraÅ¡ydamas kaltinamÄ jį aktÄ , prokuroras pateikė tiek duomenų, kiek, jo įsitikinimu, pakako apkaltinamajam nuosprendžiui dėl D. V. priimti. Teismas nesiėmė jokių priemonių, jog Å¡ie tyrimai bÅ«tų atlikti, jei manė juos esant reikalingus, todėl nuosprendyje pateikė neobjektyvius duomenis bei iÅ¡vadas. Tyrimai galėjo bÅ«ti atlikti, nes prokuroras užtikrino, kad byloje yra daiktai, turintys reikÅ¡mės bylai tirti ir nagrinėti.

Prokuroras tinkamai atliko savo funkcijas, o teismas neiÅ¡tyrė jam pačiam iÅ¡kilusių abejonių. Tai vertintina kaip esminis BPK pažeidimas.Jeigu teismui kilo abejonių dėl nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmo ir pan., teismas turėjo Å¡ias abejones paÅ¡alinti, iÅ¡kviesdamas D. V. medicininį tyrimÄ atlikusį ekspertÄ R. L., tačiau to nepadarė.Nuosprendyje teismas nurodė, jog nenustatęs SMS žinutės „zek, sakyk mentam, kad pati, nes man blogai bus“ turinio prasmės, vadovaudamasis tik spėjimais dėl Å¡io prokuroro pateikto įrodymo, teismas negali juo remtis įrodinėjant D.

V. kaltę. Teisme D. V. teigė nežinantis, kÄ Å¡i žinutė reiÅ¡kia, ir neprisimenantis, kokiomis aplinkybėmis ji iÅ¡siųsta. Daugiau jokių aplinkybių, susijusių su SMS žinutės raÅ¡ymu ar jos turiniu, teismas nesiaiÅ¡kino. NeaiÅ¡ku, kodėl teismas paliko jam pačiam iÅ¡kilusias abejones, nesiėmė priemonių nustatyti SMS žinutės turinio prasmės. Jeigu teismas pats to negalėjo padaryti, galėjo kviesti specialistus: lingvistus, vertėjus ar pan. SMS žinutės turinio prasmę gana detaliai paaiÅ¡kina bylos dokumentas – suėmimo protokole užfiksuotas kaltinamojo prisipažinimas.

Pagal šiuos parodymus, juos vertinant kartu su kitais faktais, yra aiški minėtos SMS žinutės turinio prasmė.Teismas nuosprendį priėmė, vadovaudamasis BPK 297, 301 straipsniais, 303 straipsnio        5 dalies 2 punktu, 304–310 straipsniais, 313 straipsniu. Tai reiškia, jog teismas vadovavosi visais straipsniais nuo 304 iki 310, tačiau BPK 306 straipsnis neteko galios nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. Taigi teismas priėmė nuosprendį, vadovaudamasis negaliojančiu BPK 306 straipsniu. Tuo padarytas esminis BPK pažeidimas.

Teismas nuosprendyje konstatavo kaltinamojo akto ydingumÄ , nes jame nurodyta, kad      D. V. visiÅ¡kai prisipažino kaltu. BPK 254 straipsnio 3 dalis numato: jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, jog suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ , byla perduodama prokurorui. IÅ¡ teismo priimto sprendimo matyti, kad Å¡ioje byloje jis nenustatė BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimo ar kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, tačiau ėmėsi vertinti prokuroro veiksmus ir savo vertinimus pateikė galutiniame procesiniame sprendime.

Ä®statymas nustato reikalavimus teismo nuosprendžių suraÅ¡ymui, tačiau niekur nenumatyta, jog nuosprendyje turi bÅ«ti nurodymai ar prokuroro atliktų tik jam įstatymo priskiriamų funkcijų tiesioginis vertinimas. Teismas neturi imtis tiesioginės pareigos vertinti prokuroro darbÄ ir tai aptarti nuosprendyje. Å ioje byloje, ypač nuosprendyje, teismas aiÅ¡kiai peržengė savo funkcijas ir detaliai vertino prokuroro darbÄ . Tai yra nuosprendžiui taikomų suraÅ¡ymo taisyklių pažeidimas.Teisėja 2013 m. sausio 10 d. teismo posėdyje nusprendė nubausti D.

V. už neatvykimÄ Ä¯ teismÄ , tačiau byloje nėra jokių duomenų apie nuobaudos jai paskyrimÄ . Ä® kitÄ posėdį vėl neatvykus D. V., teismas jai neskyrė areÅ¡to, kaip buvo nutaręs ankstesniame posėdyje, o protokoline nutartimi nurodė prokurorui D. V. apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Taigi teismas nesilaikė savo ankstesnių sprendimų, jų nepanaikino, net nepaaiÅ¡kino, kodėl jie nebus nevykdomi.Apelianto nuomone, vertinant įrodymų visetÄ , pakanka įrodymų dėl D.

V. kaltės.Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad bute, kuriame gyveno D. ir D. V., rasta krauju sutepta sofa, ant grindų rastas kraujo klanas, kuriame yra peilis atlenkiama geležte, koridoriuje yra kraujo klanas, rastos juodos spalvos džinsinės kelnės, ant kurių matyti kraujo dėmių bei skylių. Liudytoja J. G. parodė Å¡ias kelnes numovusi nuo D. V., kai jai teikė pagalbÄ . Konstatuota, jog Å¡iame bute įvyko konfliktas, kurio metu rasta sužalota nukentėjusioji. Ä®tariamasis D. V. pirmoje apklausoje savo kaltę visiÅ¡kai pripažino.

Pirminiai parodymai yra nuoseklÅ«s, bet apklaustas 2012 m. spalio 19 d. D. V. jau nurodė savo sutuoktinės nesužalojęs, ji meluoja. Tačiau tame pačiame protokole jis nurodė, kad į butÄ , kai buvo sužalota D. V., niekas nebuvo atėjęs, jis pamatė žmonÄ klane ir kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Apklaustas teisme skiriant kardomÄ jÄ priemonę D. V. patvirtino, jog dėl pateikto įtarimo prisipažįsta, tačiau visko, kas buvo, neatsimena; žmonÄ sužalojo, turbÅ«t kai kažko nepasidalino; kai kurių detalių neprisimena dėl girtumo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. V. parodė įvykio aplinkybes. Anksčiau ne vienÄ kartÄ buvo kilę įvairių konfliktų, prieÅ¡ dvejus metus ji irgi buvo sužalota peiliu. Å ie parodymai gauti teisėtai. Su D. V. atliktas parodymų patikrinimas vietoje, ji patvirtino savo parodymus. ReikÅ¡mingi liudytojų E. P., J. G. parodymai. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu iÅ¡ buto paimtas lenktinis peilis, krauju suteptos džinsinės kelnės, kurias numovė medicinos darbuotoja nuo D. V. ir kuriose yra keturi audeklo sužalojimai.

Taigi yra objektyvių duomenų, kad tikrai suduoti smÅ«giai peiliu. Asmens kratos metu iÅ¡ D. V. paimtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas, kurį apžiÅ«rint nustatyta, jog 2012 m. rugsėjo 30 d. 11.46 val. gavėjui Dianai iÅ¡siųsta SMS žinutė „Zek mentam sakyk pati kad nes bus blogai man“, o tÄ pačiÄ dienÄ po 3 min. iÅ¡ siuntėjo „Diana“ iÅ¡siųsta SMS žinutė „Pasakiau kad nieko neaiÅ¡kinsiu. o jei Nijole atvaris tai sakyk kad dirbu. ritoj ateik ant 5v nes lankymas tada. myliu“.

Vėliau abu sutuoktiniai laikėsi versijos, jog nieko neatsimena, kadangi abu buvo neblaivūs. Ši pozicija matyti iš ankstesnių susirašinėjimų, vykusių tuoj pat po įvykio. D. V. padaryti sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje užfiksuoti duomenys, kad laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2012 m. rugsėjo 30 d. užregistruota 17 pranešimų dėl įvairių įvykių bute, kur gyvena D. ir D. V., iš jų 13 pranešimų dėl triukšmo ir girtavimo nakties metu.

Abu sutuoktiniai gana ilgai gyveno netinkamai, nuolat vartojo alkoholį, dėl to kildavo konfliktai. PrieÅ¡ dvejus metus D. V. taip pat buvo sužalojęs žmonÄ peiliu, padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Taigi yra pakankamai duomenų jį pripažinti kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .Skiriant bausmę apeliantas praÅ¡o teismo įvertinti, jog nenustatyta D. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.

Teistumui neiÅ¡nykus, jis vėl padarė labai sunkų nusikaltimÄ , todėl turi bÅ«ti pripažintas pavojingu recidyvistu. Naujas labai sunkus nusikaltimas padarytas, neatlikus bausmės už ankstesnį labai sunkų analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ .BÅ«tina atsižvelgti, kad D. V. padarė baigtÄ tyčinį nusikaltimÄ , kuris priskiriamas prie labai sunkių, sukėlė sunkius padarinius – sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymÄ , nusikaltimas padarytas esant neapibrėžtai tyčiai. Tikslinga atsižvelgti į kaltinamojo asmenybę, amžių, sveikatÄ , jo padaryto nusikaltimo paskatas ir motyvus, o bÅ«tent, jog nusikaltimas padarytas be rimtos priežasties, dėl eilinio konflikto, jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, nedirba, baustas administracine tvarka.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, D.

V. skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu artima straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.             Byloje pateiktas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2 024,66 Lt civilinis ieÅ¡kinys už nukentėjusiosios D. V. gydymÄ . IeÅ¡kinys pateiktas teismui iki įrodymų tyrimo pradžios, todėl teismas privalėjo priimti sprendimÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio, tačiau to nepadarė. Tai yra esminis BPK pažeidimas. Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovas byloje nebuvo pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu, tuo pažeistos civilinio ieÅ¡kovo teisės ir pareigos.

Teismui pripažinus D. V. kaltu, iš jo Valstybinei ligonių kasai priteistinos D. V. gydymo išlaidos.Teismas visiškai nepasisakė dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas šis klausimas išsprendžiamas priimant nuosprendį. Ši teismo pareiga numatyta ir BPK 307 straipsnio 6 dalies 2 punkte. Šioje byloje yra daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis, juodos spalvos džinsinės kelnės, marškinėliai, D.

V. mobiliojo ryÅ¡io telefonas ,,Nokia Cl“, IMEI Nr. xxxx, kurie saugomi Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato saugykloje. Minėti daiktai nėra nusikalstamos veikos įrankiai, jų apyvarta neuždrausta, taip pat tai nėra BPK 91 straipsnyje numatytų požymių turintys dokumentai ar laikmenos su informacija, gauta BPK 160 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl turi bÅ«ti taikomos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, jie turi bÅ«ti grÄ Å¾inti teisėtiems savininkams, jeigu jie nenori kitaip spręsti Å¡ių klausimų.

Teismas Å¡ių aplinkybių visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino. Prokuroras apeliaciniu skundu prašė:skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti bausmę laisvės atėmimÄ 7 metams;vadovaujantis BK 64, 65 straipsniais, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės visiÅ¡kai pridėti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 7 metams 1 mėnesiui ir         9 dienoms, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, D.

V. pripažinti pavojingu recidyvistu;iÅ¡ D. V. priteisti 2 024,66 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiosios gydymÄ ;daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį, juodos spalvos džinsines kelnes, marÅ¡kinėlius nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti D. V.; mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ,,Nokia Cl“, IMEI Nr. xxxx, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti D. V.Teismo posėdyje, kuriame buvo sakomos baigiamosios kalbos, iÅ¡teisintasis bei nukentėjusioji nedalyvavo ir savo nuomonės dėl prokuroro apeliacinio skundo neiÅ¡dėstė.

Prokuroras prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintojo gynėja prašė skundÄ atmesti. Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.Teisėjų kolegijos nuomone, D. V. iÅ¡teisinimas dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pagrįstas neteisingu įrodymų vertinimu, neatitinkančiu BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės, todėl teismas nepagrįstai priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.                          Dėl esminių BPK pažeidimų Prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad nagrinėdamas bylÄ pirmosios instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį.BPK 369 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie Å¡io kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ nuosprendį ar nutartį.Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, tačiau jie nelaikytini esminiais BPK pažeidimais, nes jie nesuvaržė kaltinamojo teisių ir ne dėl jų priimtas neteisingas nuosprendis.

Toliau aptariami procesiniai pažeidimai, kuriuos prokuroras pagrįstai nurodė apeliaciniame skunde ir kuriuos buvus sutinka apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, be kitų straipsnių teismas vadovavosi BPK 304–310 straipsniais, t. y. aÅ¡tuoniais straipsniais. Prokuroras teisingai nurodė, kad BPK 306 straipsnis ,,Sutrumpinta apraÅ¡omoji nuosprendžio dalis“ neteko galios 2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1236, todėl teismas negalėjo vadovautis negaliojančiu kodekso straipsniu.Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė kai kurių BPK normų, reglamentuojančių nuosprendžio suraÅ¡ymÄ .

BPK 307 straipsnio 6 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi bÅ«ti nurodomi sprendimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir daiktinių įrodymų likimo. Å ie reikalavimai keliami ne tik apkaltinamojo, bet ir iÅ¡teisinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai.IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas Å¡io reikalavimo nesilaikė. Dėl to suraÅ¡ydamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį teismas iÅ¡ tiesų pažeidė        BPK 307 straipsnio 6 dalies 1, 2 punktų nuostatas.

BPK 261 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisiamojo posėdžio protokole nurodomi teismo veiksmai iÅ¡ eilės, kaip jie buvo atliekami posėdyje; nagrinėjimo teisme dalyvių pareiÅ¡kimai bei praÅ¡ymai; nutartys, teismo priimtos pačioje posėdžių salėje; nuoroda apie nutarčių priėmimÄ pasitarimų kambaryje ir pan. Taigi, jei byloje nėra BPK 261 straipsnyje nustatyta tvarka pateiktų ir iÅ¡nagrinėtų pastabų dėl protokolo, jo neteisingumo ar neiÅ¡samumo, aukÅ¡tesnės instancijos teismui tikrinant teismo sprendimo teisingumÄ , apie teismo atliktus veiksmus bei priimtas protokolines nutartis sprendžiama pagal posėdžio protokolÄ .IÅ¡ 2013 m. sausio 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, jog į posėdį neatvykus nukentėjusiajai D.

V. teismas nutarė į kitÄ teismo posėdį nukentėjusiÄ jÄ atvesdinti ir nubausti už neatvykimÄ , kitÄ kartÄ neatvykus į teismo posėdį – paskirti areÅ¡tÄ (2 t., 11 b. l.). TÄ pačiÄ dienÄ priimta nutartis į kitÄ teismo posėdį D. V. atvesdinti (2 t., 15 b. l.). Ä® kitÄ teisiamÄ jį posėdį 2013 m. vasario 8 d. vėl neatvykus nukentėjusiajai D. V., teismas jai neskyrė areÅ¡to, kaip buvo nutaręs ankstesniame posėdyje, o protokoline nutartimi nurodė prokurorui D. V. apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (2 t., 20 b. l.).Taigi prokuroras teisus, kad teismas nesilaikė savo ankstesnių sprendimų, nors toks nukentėjusiosios elgesys dar mėnesiui užtęsė bylos nagrinėjimÄ .Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas ydingai, kadangi jame nurodyta, kad D.

V. visiÅ¡kai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nors jo parodymai to nepatvirtina.Viena iÅ¡ pirmosios instancijos teismo pareigų tiek bylos parengimo nagrinėti teisme, tiek teisminio nagrinėjimo stadijoje – patikrinti, ar tinkamai suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas, o esant jo trÅ«kumų – ar jie netrukdo nagrinėti bylos. Nustačius, jog suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ , byla perduodama prokurorui (BPK 254 straipsnio 3 dalis).Nagrinėjamos bylos kaltinamojo akto turinys (1 t., 177–180 b. l.) patvirtina, kad jame pateiktas D.

V. inkriminuotos nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas, nurodant jos padarymo laikÄ , vietÄ , bÅ«dÄ , kitas aplinkybes tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo metu. Nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas atitinka baudžiamojo įstatymo turinį, parodo veikos sudėties bÅ«tinus elementus ir visa, kas reikÅ¡minga jai kvalifikuoti.Taigi prieÅ¡ingai, nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas tinkamai, nebuvo pažeista D. V. teisė gintis nuo aiÅ¡kaus ir suprantamo kaltinimo. Tai, kad kaltinamajame akte dėstant įtariamojo D.

V. parodymus nurodyta, jog jis dėl pateikto įtarimo visiškai pripažino kaltę, nors, teismo nuomone, parodymų turinys to nepatvirtina, nedaro kaltinamojo akto ydingo ir netrukdo nagrinėti bylos. Atkreipiamas dėmesys, kad visus kaltinamajame akte pateiktus duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, analizuoja ir vertina teismas ir tik teismas, patikrinęs bei įvertinęs byloje surinktus duomenis, nustato faktines bylos aplinkybes, sprendžia dėl asmens kaltumo.Prokuroras teisus, apeliaciniame skunde nurodęs skundžiamo teismo nuosprendžio nepagrįstus argumentus dėl liudijimo ypatumų.

BPK 82 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog įtariamojo ir kaltinamojo Å¡eimos nariai ar artimieji giminaičiai turi liudytojo imunitetÄ , t. y. jie gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus.Å i teisė turi bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinta, pradedant tokių asmenų apklausÄ .Å eimos nario ar artimojo giminaičio apklausa, jam neiÅ¡aiÅ¡kinus aptariamos jo teisės ir tokiu bÅ«du neužtikrinus galimybės realiai ja pasinaudoti, yra neteisėta, o jos metu gauti duomenys negali bÅ«ti laikomi įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus.BPK 301 straipsnio nuostatos numato, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje.Pirmosios instancijos teismui įpareigojus prokurorÄ nukentėjusiÄ jÄ D.

V. apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , ji pasinaudojo BPK 82 straipsnio 2 dalies nuostatų jai suteikta teise.Tokiu atveju bylÄ nagrinėjantis teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti galėjo perskaityti ikiteisminio tyrimo tyrėjui duotus nukentėjusiosios D. V. parodymus ir jais remtis.Teismas to nepadarė, nesirėmė ankstesniais nukentėjusiosios D. V. parodymais skundžiamame nuosprendyje nurodęs, jog jie gauti, pažeidus baudžiamojo proceso įstatymÄ , t. y. neiÅ¡aiÅ¡kinus nukentėjusiajai BPK 82 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės neduoti parodymų prieÅ¡ Å¡eimos narį.Tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nepagrįsta.Nukentėjusioji D.

V. ikiteisminio tyrimo metu apklausta keturis kartus. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti teismÄ nusprendus, kad apklausiant nukentėjusiÄ jÄ 2012 m. lapkričio    9 d. ir 2012 m. lapkričio 15 d. jai nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė dėl galimybės neduoti parodymų prieÅ¡ savo Å¡eimos narį.Ikiteisminio tyrimo metu D. V. parodymai užfiksuoti liudytojo apklausos protokoluose, kurių forma patvirtinta Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. I-51 (vėliau pakeista Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymo Nr. I-212 redakcija).Apklausos protokolų turinys (1 t., 107–110 b. l.) įrodo D. V. savo paraÅ¡u patvirtinus, jog jai iÅ¡aiÅ¡kintos visos teisės, pareigos bei atsakomybė, iÅ¡ jų ir teisė neduoti parodymų prieÅ¡ savo Å¡eimos narį. Be to, prieÅ¡ pradėdama pasakoti įvykio aplinkybes, D. V. patvirtino, kad jai iÅ¡aiÅ¡kinta teisė atsisakyti duoti parodymus arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, kadangi įtariamasis D. V. yra jos sutuoktinis. Negalima neatkreipti dėmesio, jog pirmos apklausos metu nukentėjusioji pasinaudojo Å¡ia savo teise ir atsisakė duoti parodymus prieÅ¡ savo vyrÄ .

Tik apklausiama vėliau ji pareiÅ¡kė sutinkanti duoti parodymus.Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji D. V. patvirtino, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji buvo įspėta apie galimybę neduoti parodymų prieÅ¡ savo vyrÄ ; taip pat patvirtino ant apklausos protokolų esant jos paraÅ¡us.Taigi apklausiant nukentėjusiÄ jÄ D. V. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo suvaržyta         BPK 82 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kaltinamojo (įtariamojo) Å¡eimos nario teisė neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos klausimus.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija D.

V. parodymus, įstatymo nustatyta tvarka duotus ikiteisminio tyrimo metu, laiko įrodymais ir jais grindžia D. V. kaltę.Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nurodęs, jog netirtas peilis, nukentėjusiosios drabužiai bei bute rastas kraujas, turėjo visas galimybes iÅ¡taisyti ikiteisminio tyrimo trÅ«kumÄ , jei tokį nustatė, įstatymo numatytomis priemonėmis. Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatas įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras disponuoja tik tam tikrais duomenimis, ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri įrodymais virsta tik tada, kai įrodymais Å¡iÄ medžiagÄ pripažįsta teismas (BPK 20 straipsnio 2 dalis).Nepriklausomai nuo to, kokie duomenys pateikti, teismas turi teisę atlikti bet kokį byloje reikalingÄ proceso veiksmÄ arba pavesti jį atlikti ar organizuoti jo atlikimÄ prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 287 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas Å¡ia galimybe nepasinaudojo.                                       Dėl D.

V. kaltės Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė ir pripažįsta įrodytu, kad D. V.    2012 m. rugsėjo 29 d. apie 22 val. bute (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, asmeninio konflikto su savo žmona D. V. metu tyčia tris kartus jai dÅ«rė į kairę kojÄ , padarydamas vienÄ durtinę-pjautinę žaizdÄ kairėje Å¡launyje ir dvi durtines-pjautines žaizdas blauzdoje, tai komplikavosi sunkiu hipovoleminiu Å¡oku, dėl durtinių-pjautinių žaizdų sukelto sunkaus Å¡oko sunkiai sutrikdė savo Å¡eimos nario – žmonos sveikatÄ .Pirmosios instancijos teismas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį motyvavo tuo, jog, be abejotinų ir nepatikimų kaltinamojo bei nukentėjusiosios parodymų, kitų D.

V. kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nėra.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl išteisintojo D. V. ir nukentėjusiosios D. V. parodymų patikimumo iš esmės argumentuotos ne bylos įrodymų visetu, jų tarpusavio sugretinimu ir palyginimu, bet byloje nustatytu kaltinamojo ir nukentėjusiosios apsvaigimo nuo alkoholio faktu, išsamiau neanalizuojant bylos įrodymų turinio bei įrodymų vertinimui svarbių aplinkybių.Skundžiamo nuosprendžio argumentas, jog D.

V. ir D. V. parodymai vertinami kaip nepatikimi, kadangi nėra duoti gera valia, be paÅ¡alinės įtakos, atmetamas, nes tokių teiginių nepagrindžia jokie bylos duomenys.Apklaustas tuoj po įvykio kaip įtariamasis D. V. parodė, kad įvykio dienÄ nuo ryto girtavo. Grįžus namo žmonos dar nebuvo, ir jis nuėjo miegoti. Vėliau atsikėlęs pamatė, jog ant kitos sofos guli žmona Diana. Kraujo buvo koridoriuje, prie sofos, prie televizoriaus. Jis paskambinęs greitajai medicinos pagalbai (toliau – GMP) pasakė, kad žmona susižalojo.

Ä® GMP skambino du kartus. Kai jis atsikėlė, Diana sėdėjo prie sofos kambaryje, o po to, kai atvažiavo GMP, ji jau sėdėjo koridoriuje ant grindų. Jis neįsivaizduoja, kaip buvo sužalota Diana. Abejoja, jog jis galėjo supjaustyti žmonÄ peiliu. Matė, kad prie sofos kambaryje, kur sėdėjo Diana, ant grindų buvo peilis. Kitų asmenų bute tuo metu nebuvo. Jeigu bÅ«tų prisiminęs, jog dÅ«rė, tai taip ir sakytų, bet neprisimena, kad bÅ«tų taip padaręs (1 t., 131 b. l.).TÄ pačiÄ dienÄ teisme skiriant kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ D.

V. teigė prisipažįstantis dėl jam pareikÅ¡to įtarimo. Jis pripažino sužalojęs žmonÄ , turbÅ«t kažko nepasidalino, neprisimena, nes girtumas buvo per didelis. Jis neprisimena, kiek kartų dÅ«rė peiliu, neatsimena, jog dÅ«rė žmonai. TÄ vakarÄ jie su žmona namie buvo dviese. Prisipažįsta, kad po įvykio susiraÅ¡inėjo su žmona žinutėmis. Jis rašė, jog, kai ateis policija į ligoninę, ji nesakytų, kad jis sužalojo. Žmona pritarė nesakysianti. Jis įsitikinęs, jog dÅ«rė žmonai.

Kas gi kitas galėjo, pati juk negalėjo susižaloti (1 t., 138–139 b. l.).Apklaustas vėliau ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 134 b. l.) įtariamasis D. V. dėl jam pateikto įtarimo neprisipažino, tačiau patvirtino savo pirminius parodymus ir parodymus, duotus teisme skiriant jam kardomÄ jÄ priemonę. Papildomai parodė, kad nežino, kas sužalojo sutuoktinę D. V. Jis tikrai jos nežalojo. Jeigu bÅ«tų jÄ sužalojęs, ji bÅ«tų jam tai pasakiusi, tačiau nieko nesakė. D. V. meluoja kažkam sakydama, jog jis jÄ sužalojo.

Žinutę žmonai, kad ji nesakytų, jog jis jÄ sužalojo, gal rašė, o gal ir nerašė, neprisimena.Abiejų instancijų teismuose nuteistasis D. V. laikėsi savo versijos, kad nežino, kas sužalojo žmonÄ , jis jÄ pamatė jau kraujuojančiÄ .Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog iÅ¡dėstyti nuteistojo              D. V. parodymai yra nenuoseklÅ«s: tai jis abejoja galėjęs sužaloti žmonÄ , tai pripažįsta tai padaręs.Teisėjų kolegija iÅ¡teisintojo D.

V. parodymais remiasi tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus. Kita vertus, iÅ¡teisintasis buvo neblaivus, todėl įvykio aplinkybių iÅ¡ dalies gali neprisiminti dėl girtumo, tačiau tai nepaneigia jo kaltės.Nukentėjusioji D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., 108–110 b. l.), kad įvykio vakarÄ ji grįžo namo iÅ¡gėrusi. Kai grįžo, Donatas gulėjo ar miegojo, po to atsikėlė. Jis taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jie dviese dar iÅ¡gėrė du didelius plastikinius butelius alaus.

Neatsimena, dėl ko pradėjo žodžiais kabinėtis prie Donato. Po to jai dingo sÄ monė. Ji nematė, kuo ir kaip jÄ Donatas sužalojo. Jokių paÅ¡alinių asmenų bute nebuvo. Ji mano, jog Donatas jÄ sužalojo peiliu, kuris buvo ant lentynos po staliuku. Nemano, kad Donatas nei iÅ¡ Å¡io, nei iÅ¡ to ėmė ir jÄ sužalojo, turbÅ«t prieÅ¡ tai jie dėl kažko susiginčijo, tačiau neprisimena, dėl ko. Ji norėjo DonatÄ apginti, todėl ir sakė, jog jÄ sužalojo nepažįstami asmenys.Savo parodymus nukentėjusioji D.

V. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., 111–112 b. l.).Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir nukentėjusiajai nevykstant į posėdžius, teismas nutarė, kad D. V. turi apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjas (2 t., 20 b. l.). Apklausiama Ukmergės rajono apylinkės teisme, ji pasinaudojo Å¡eimos nario teise neduoti parodymų (2 t.,          36 b. l.). Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji D. V. pakeitė parodymus ir teigė, jog grįžtančiÄ namo jÄ tunelyje užpuolė nepažįstami vaikinai, po to neprisimena, nei kaip grįžo namo, nei kaip pateko į ligoninę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama nukentėjusiosios parodymų visumÄ , konstatuoja, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ visų apklausų metu esmines įvykio aplinkybes ji nurodė vienodai. Tai apeliacinės instancijos teismui leidžia nukentėjusiosios D. V. parodymus vertinti kaip patikimus. Faktas, jog įvykio metu ji buvo neblaivi, nedaro esminės įtakos jos parodymų patikimumui.Aplinkybę, kad apeliacinės instancijos teisme D. V. pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir ėmė tvirtinti, jog jÄ sužalojo tunelyje nepažįstami asmenys, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina kaip norÄ savo sutuoktiniui D.

V. padėti iÅ¡vengti atsakomybės.Be nukentėjusiosios D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, aplinkybę, kad jÄ sužalojo iÅ¡teisintasis D. V., patvirtina kiti byloje surinkti bei iÅ¡tirti įrodymai.Liudytojas E. P., nukentėjusiÄ jÄ veždavęs uogauti bei supirkdavęs jos surinktas Å¡altalankių uogas, ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 117 b. l.) ir pirmosios instancijos teisme parodė, jog įvykio dienÄ D. V. parvežė iÅ¡ darbo, iÅ¡leido prie namų, ji buvo blaivi ir nesusižalojusi.Liudytoja J.

G., GMP felčerė, ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 119–120 b. l.) ir teisme parodė, kad atvykusi pagal iÅ¡kvietimÄ D. V. rado bute gulinčiÄ kraujo klane prie vonios. Jos vyras sakė, jog ji peiliu pati susibadė kojas. Liudytoja numovė jai kelnes, nes norėjo apžiÅ«rėti žaizdÄ . Vienoje kojoje rado tris žaizdas. Bute buvo keli kraujo klanai: vienas – svetainėje, kitas – toje vietoje, kur ji gulėjo, t. y. koridoriuje. Jokių kitų asmenų, be pagalbÄ kvietusio vyriÅ¡kio ir nukentėjusiosios, bute nebuvo.Liudytojos J.

G. parodymus apie D. V. padarytų sužalojimų lokalizacijÄ patvirtina specialisto iÅ¡vados Nr. G 344/12 (14) duomenys (1 t., 51–52 b. l.), kurie įrodo, kad D. V. padaryta durtinė-pjautinė žaizda kairėje Å¡launyje ir dvi durtinės-pjautinės žaizdos kairėje blauzdoje, tai komplikavosi sunkiu hipovoleminiu Å¡oku. Sužalojimai padaryti duriančiu-pjaunančiu daiktu, kuo galėjo bÅ«ti peilis.Teismo medicinos ekspertas R. L. apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog tokios lokalizacijos sužalojimai nėra bÅ«dingi savęs žalojimui.

Tai paneigia D. V. pirminę versijÄ , kad nukentėjusioji pati susižalojo.Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole (1 t., 4 b. l.) užfiksuota, jog ant sofos prie įėjimo durų gale padėta pagalvė, kurios apatinė dalis kruvina; ant sofos deÅ¡inėje pusėje prie pagalvės yra kruvina dėmė su kraujo kreÅ¡uliais. Ant grindų deÅ¡iniame kraÅ¡te yra kraujo klanas su kraujo kreÅ¡uliais. Kraujo klane 0,62 m nuo sienos, kur yra įėjimo durys, ir 0,42 m nuo įėjimo durų guli atlenkiamas peilis.

PrieÅ¡kambaryje ant grindų yra kraujo dėmė, einanti link vonios kambario durų. Vonios kambaryje ant grindų yra raudonos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į batų pėdsakus. Tualete ant grindų prieÅ¡ duris yra kraujo dėmė, unitazas deÅ¡inėje pusėje kruvinas.Taigi kraujo klanai ir dėmės rasti tik buto viduje. Nei laiptinėje prie buto durų, nei tunelyje prie parduotuvės jokių į kraujÄ panaÅ¡ių dėmių nerasta (1 t., 45 b. l.). Tai paneigia nukentėjusiosios      D.

V. versijÄ , kad jÄ prie parduotuvės tunelyje užpuolė ir kojas supjaustė nepažįstami jaunuoliai.Nukentėjusiosios D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog jÄ sužalojo sutuoktinis, patvirtina ir kiti objektyvÅ«s bylos duomenys.Asmens kratos metu iÅ¡ D. V. paimtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas, kurį apžiÅ«rint nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 30 d. 11.46 val. gavėjui Dianai iÅ¡siųsta SMS žinutė: „Zek mentam sakyk pati kad nes bus blogai man“, o tÄ pačiÄ dienÄ po 3 min. iÅ¡ siuntėjo „Diana“ iÅ¡siųsta SMS žinutė:

„Pasakiau kad nieko neaiÅ¡kinsiu. o jei Nijole atvaris, tai sakyk, kad dirbu. ritoj ateik ant 5v, nes lankymas tada. myliu“ (1 t., 30–31 b. l.).Ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡teisintasis D. V. patvirtino rašęs žmonai žinutę, jog Å¡i nesakytų, kad jis jÄ sužalojo.Atmetamas kaip nepagrįstas skundžiamo nuosprendžio teiginys, jog įrodinėjant                 D. V. kaltę negalima remtis SMS žinute kaip įrodymu, nes nenustatyta SMS žinutės turinio prasmė, jÄ galima tik spėti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nežiÅ«rint į SMS žinutėje esančias gramatines klaidas, atsižvelgus į jau aptartus parodymus, žinutės turinys aiÅ¡kus ir suprantamas. Ä®vertinusi įrodymus teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiÄ jÄ D. V. sužalojo jos vyras D. V.. Durdamas peiliu į kojÄ , iÅ¡teisintasis neabejotinai suvokė bei numatė, kad žmonÄ gali sužaloti, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).Minėta specialisto iÅ¡vada Nr. G 344/12 (14) nustatyta, jog D.

V. dėl durtinių-pjautinių žaizdų sukelto sunkaus Å¡oko padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.Kai veikiama tiesiogine neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – nagrinėjamu atveju kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.Dėl iÅ¡dėstytų motyvų D. V. veika kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ kaip savo Å¡eimos nario sunkus sveikatos sutrikdymas.     Dėl bausmės Skiriant bausmę D. V. atsižvelgiama, kad jis tiesiogine neapibrėžta tyčia padarė labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimÄ .Jis anksčiau teistas už analogiÅ¡kÄ veikÄ , teistumas neiÅ¡nykęs. IÅ¡ Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniosios inspektorės raÅ¡to matyti, jog   D.

V. pažeidinėjo ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ Ä¯pareigojimÄ , dėl to 2011 m. spalio 28 d. jam skirta nuobauda – įspėjimas, 2012 m. balandžio 17 d. – griežtas papeikimas. Probacijos tarnybos vykdomose socialinės reabilitacijos programose jis nedalyvavo (1 t., 169 b. l.).Tai rodo, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, D. V. neturėjo jokio teigiamo poveikio ir neatliko savo paskirties. Nuteistasis niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nuolat piktnaudžiauja alkoholiu    (1 t., 163, 164 b. l.).Nenustatyta D.

V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos Å¡iai veikai padaryti.Ä®vertinusi bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nukentėjusiosios                D. V. pozicijÄ dėl jai padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, kad ji atleido ir jokių pretenzijų neturi, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bausmės taikymo efektyvumo bei tikslingumo principus, teisėjų kolegija D.

V. skiria vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmę.D. V. padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , neatlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatomis bausmės subendrinamos. Prokuroras apeliaciniame skunde prašė subendrinant bausmes, skiriant galutinę bausmę taikyti visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«dÄ ir prie naujai paskirtos bausmės pridėti visÄ ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktÄ dalį, jÄ keičiant į laisvės atėmimÄ , t. y. 1 mėnesį ir          9 dienas.Teisėjų kolegija konstatuoja, jog prokuroras apeliaciniame skunde neteisingai nustatė neatliktos bausmės dalį.

Iš bylos duomenų matyti, kad ankstesnę bausmę D. V. pradėjo atlikinėti 2011 m. sausio 17 d. (1 t., 152 b. l.), todėl iki jo laikino sulaikymo nagrinėjamoje byloje 2012 m. rugsėjo 30 d. (1 t., 126 b. l.) jis atliko 1 m. 8 mėn. ir 13 d. laisvės apribojimo bausmės dalį. Neatlikta bausmės dalis sudaro 3 mėn. ir 17 d. Taikant BK 65 straipsnio 1 dalyje numatytas bausmių keitimo taisykles, ši dalis atitinka 1 mėn. ir 23 d. laisvės atėmimo bausmę.BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos numato, jog nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, subendrindama dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, taiko ne visiÅ¡ko, bet dalinio bausmių sudėjimo bÅ«dÄ ir prideda prokuroro apeliaciniame skunde praÅ¡omÄ pagal ankstesnį nuosprendį neatliktos bausmės dalį – 1 mėnesį ir 9 dienas.      Teisėjų kolegijos nuomone, skiriama bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taisykles (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga.Pagrįstas prokuroro praÅ¡ymas D.

V. pripažinti pavojingu recidyvistu.BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.BK 27 straipsnio 2 dalyje, be kitų atvejų, 1 punkte nustatyta, jog nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali bÅ«ti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu Å¡is asmuo, turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ už labai sunkų nusikaltimÄ , padaro naujÄ labai sunkų nusikaltimÄ .

Pagal to paties straipsnio 3 dalį teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį už paskutinį nusikaltimÄ , atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, dalyvavimo darant nusikaltimus pobÅ«dį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad labai sunkų nusikaltimÄ , už kurį nuteistas Å¡iuo nuosprendžiu, D. V. padarė, turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ už analogiÅ¡kÄ tyčinį labai sunkų nusikaltimÄ .Tai atitinka, kaip ir nurodo apeliaciniame skunde prokuroras, BK 27 straipsnio 2 dalies       1 punkte numatytÄ sÄ lygÄ , kuriai esant asmuo gali bÅ«ti pripažintas pavojingu recidyvistu.Ä®vertinusi visas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog D.

V. pripažintinas pavojingu recidyvistu.                    Dėl civilinio ieÅ¡kinio BPK 110 straipsnio 1 dalis numato, kad civiliniu ieÅ¡kovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtÄ turtinę ar neturtinę žalÄ .Civilinis ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas paduodant ieÅ¡kinį ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, bet ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios         (BPK 112 straipsnio 1 dalis).Gavus civilinį ieÅ¡kinį, turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl šį ieÅ¡kinį pateikusio fizinio ar juridinio asmens pripažinimo civiliniu ieÅ¡kovu.Nagrinėjamoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa, atstovaudama Valstybinę ligonių kasÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pateikė 2 024,66 Lt ieÅ¡kinį už nukentėjusiosios                     D.

V. gydymÄ ir prašė pripažinti civiliniu ieÅ¡kovu (2 t., 4–5 b. l.).Nustačiusi, jog civilinis ieÅ¡kinys pirmosios instancijos teisme paduotas laiku, t. y. iki įrodymų tyrimo pradžios, bei pagrįstas dokumentu (2 t., 6 b. l.), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažino Valstybinę ligonių kasÄ civiliniu ieÅ¡kovu ir tenkina ieÅ¡kinį.       Dėl daiktų Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas iÅ¡sprendžiamas, atsižvelgiant į daiktų priklausomybę.Peilis, juodos spalvos džinsinės kelnės, marÅ¡kinėliai, vadovaujantis BPK 94 straipsnio         1 dalies 5 punktu, grÄ Å¾inami D.

V..Mobiliojo ryÅ¡io telefonas ,,Nokia Cl“, IMEI Nr. xxxx, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grÄ Å¾inamas D. V..             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi,         329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 7 (septyneriems) metams;vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsniu, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalį ir galutinę subendrintÄ bausmę D.

V. paskirti laisvės atėmimÄ 7 (septyneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui ir 9 (devynioms) dienoms, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, D. V. pripažinti pavojingu recidyvistu.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo jos vykdymo dienos.D. V. į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 30 d. iki 2013 m. balandžio 26 d.IÅ¡ D. V. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2 024,66 Lt (du tÅ«kstančius dvideÅ¡imt keturis litus ir 66 centus) nukentėjusiosios D.

V. gydymo iÅ¡laidų.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:peilį, juodos spalvos džinsines kelnes, marÅ¡kinėlius grÄ Å¾inti D. V.;mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ,,Nokia Cl“, IMEI Nr. xxxx grÄ Å¾inti D. V. Kolegijos pirmininkė                                                                        Violeta Ražinskaitė Teisėjai                                                                                    Kęstutis Jucys                                                                                     RÅ«ta Mickevičienė