2017-10-05 Nr. AB-17870-3-61-3-02694-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Test Word Document

Administracinė byla Nr. AS-847-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02694-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. E. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. E. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kybartų pataisos namams, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. E. Č. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. rugpjūčio 1 d. paštu išsiuntė teismui skundą (b. l. 1–3), kuriuo prašė panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2017 m. birželio 30 d. raštą Nr. 2S-4317 „Dėl jūsų skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Kalėjimų departamento sprendimas), Kybartų pataisos namų 2017 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. 5/48-401 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir priteisti iš atsakovo 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi (b. l. 31–35) atsisakė priimti pareiškėjo skundą, išaiškino pareiškėjui, kad skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti paduota Kauno apygardos administraciniam teismui, taip pat nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą grąžinti pareiškėjui.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundė teismui Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 30 d. raštą Nr. 2S‑4317 „Dėl jūsų skundo nagrinėjimo“, kuriuo, be kita ko, buvo išnagrinėtas pareiškėjo 2017 m. birželio 8 d. skundas dėl Kybartų pataisos namų pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų, perkeliant jį į kamerą su rūkančiais asmenimis, asmenimis, kurie platina narkotines medžiagas, mobiliojo ryšio telefonus. Kalėjimų departamentas priėjo išvadą, kad Kybartų pataisos namų administracija teisės aktų nepažeidė.

Kybartų pataisos namų pateiktų duomenų pagrindu teismas nustatė, kad Kalėjimų departamento sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2017 m. liepos 7 d. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui, pareiškėjas skundą teismui dėl Kalėjimų departamento sprendimo turėjo pateikti vėliausiai 2017 m. liepos 27 d. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalį, teismas, pareiškėjo prašymu, skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu pripažintų, kad terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties. Tačiau pareiškėjas minėto termino atnaujinti neprašė, todėl termino atnaujinimo klausimo teismas nenagrinėjo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Kalėjimų departamento sprendimo panaikinimo (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat nustatė, kad antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė teismo panaikinti Kybartų pataisos namų 2017 m. gegužės 18 d. nutarimą. Kalėjimų departamentas sprendimu išnagrinėjo ne tik pareiškėjo skundą dėl Kybartų pataisos namų pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų, tačiau sprendė ir Kybartų pataisos namų 2017 m. gegužės 18 d. nutarimo teisėtumo klausimą, nurodydamas, kad nuobauda minėtu nutarimu buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Šios faktinės aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad antrasis pareiškėjo reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo panaikinti Kalėjimų departamento sprendimą, todėl, atsisakius priimti pagrindinį skundo reikalavimą, atsisakyta priimti ir išvestinį skundo reikalavimą – panaikinti Kybartų pataisos namų 2017 m. gegužės 18 d. nutarimą.

Teismas nurodė, kad trečiuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė teismo priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nors pareiškėjas, formuluodamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, konkrečiai nenurodė, iš kurio atsakovo prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, tačiau iš skundo turinio suprastina, jog neturtinės žalos atlyginimą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Kybartų pataisos namuose (laikomas su rūkančiais, prekiaujančiais narkotikais bei telefonais asmenimis). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta prieš tai, bei vadovaudamasis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas pažymėjo, kad skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti paduotas Kauno apygardos administraciniam teismui.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 40) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir priimti jo skundą nagrinėti.

Pareiškėjas teigia, kad iš tiesų jis nežino, kodėl praleido Kalėjimų departamento sprendimo apskundimo terminą. Pažymi, kad terminas buvo praleistas nežymiai, todėl šis praleidimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Akcentuoja, jog kilusią neturtinę žalą kildina iš Kalėjimų departamento neveikimo ir pataisos įstaigų įvairių neteisėtų veiksmų toleravimo.

Kalėjimų departamentas atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, nes ji teisėta ir pagrįsta.

Kybartų pataisos namai atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, nes ji teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 1 d. paštu (b. l. 10) išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–3), prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 30 d. raštą Nr. 2S-4317 „Dėl jūsų skundo nagrinėjimo“ (b. l. 4–5); 2) panaikinti Kybartų pataisos namų 2017 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. 5/48-401 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (b. l. 6); 3) priteisti iš atsakovo 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš Kybartų pataisos namų pateiktos 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuteistojo susirašinėjimo apskaitos kortelės (b. l. 17) matyti, kad pareiškėjui ginčijamas Kalėjimų departamento sprendimas buvo įteiktas 2017 m. liepos 7 d.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip“.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui“.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo seka, kad pareiškėjas apskųsti Kalėjimų departamento sprendimą turėjo per 20 dienų nuo jo įteikimo pareiškėjui dienos.

Teisės aktuose (BVK) įtvirtinta sprendimo apskundimo tvarka ir terminai buvo konkrečiai nurodyti ir ginčijamame Kalėjimų departamento sprendime (b. l. 5), todėl pareiškėjui buvo žinomi. Kaip jau buvo minėta prieš tai, Kalėjimų departamento sprendimą pareiškėjas gavo 2017 m. liepos 7 d., o skundą dėl jo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė tik 2017 m. rugpjūčio 1 d., t. y. praleidęs minėto sprendimo apskundimo terminą 4 dienas.

Pareiškėjas skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą nesuformulavo, todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, jį priimti atsisakė (t. y. pirmus du skundo reikalavimus, pripažinęs, jog antrasis skundo reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo). Atskirajame skunde pareiškėjas jau suformulavo prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose <...>“. „Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas). Kai prašymas atnaujinti terminą paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, skundas (prašymas, pareiškimas) taip pat paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis“ (2 dalis).

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (lot. – įskaitant) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016). Nors ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015).

Šiuo gi atveju pareiškėjas jokių svarbių, objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių laiku kreiptis į teismą apskųsti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 30 d. raštą Nr. 2S-4317 „Dėl jūsų skundo nagrinėjimo“ (b. l. 4‑5), nenurodė, tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti minėtą Kalėjimų departamento sprendimą bei išvestinį reikalavimą – panaikinti Kybartų pataisos namų 2017 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. 5/48-401 „Dėl nuteistojo nubaudimo“.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka ir su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nutarta, kad skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti paduotas Kauno apygardos administraciniam teismui, nes iš skundo turinio galima daryti išvadą, jog neturtinės žalos atlyginimas kildinamas iš netinkamų kalinimo sąlygų Kybartų pataisos namuose (laikomas su rūkančiais, prekiaujančiais narkotikais bei telefonais asmenimis). Nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad patirtą neturtinę žalą kildina iš Kalėjimų departamento neveikimo, tačiau tokio pobūdžio aplinkybės (skundo dalykas ir pagrindas; ABTĮ 24 str. 2 d. 6 ir 7 p.) turi būti nurodytos ir atskleistos skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, o ne atskirajame skunde, todėl atitinkama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis taip pat paliekama nepakeista.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. E. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas