2022-09-13 Nr. AB-22611-4-13-3-00119-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3798-552/2022

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00119-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui J. T.,

jo atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Mindaugui Liaudinskui

vertėjaujant Nomedai Gritėnaitei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio J. T. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui J. T..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Medininkų Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam J. T. (toliau – ir užsienietis), (duomenys neskelbtini).

2. Teikime nurodyta, kad VSAT pareigūnai 2021 m. liepos 4 d. sulaikė iš Baltarusijos Respublikos pėsčiomis Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai neleistinoje vietoje kirtusių asmenų grupę, iš kurių vienas – minėtasis užsienietis, kuris neturėjo asmens tapatybę ir teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjo skubos tvarka ir 2021 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“.

Sprendimas šioje dalyje įsiteisėjo. Įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 8 d. nutarčiai, kuri yra galutinė ir neskundžiama, pasikeitė užsieniečio teisinis statusas Lietuvoje, jis nėra prieglobsčio prašytojas, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2022 m. sausio 4 d. sprendimu užsienietis buvo apgyvendintas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

Taip pat Departamentas užsieniečio atžvilgiu yra priėmęs 2022 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. 22S65225 įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Užsieniečiui dar kartą buvo pasiūlyta pasinaudoti galimybe savanoriškai išvykti į kilmės šalį ir gauti vienkartinę piniginę išmoką, nes kitu atveju bus pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, tačiau jis nėra suinteresuotas ar motyvuotas savanoriškai sugrįžti į savo kilmės šalį ir kategoriškai atmetė šią galimybę bei nurodė, kad bet kokiomis aplinkybėmis nori pasilikti Europos Sąjungoje ir niekur neketina išvykti. Užsienietis nebendradarbiauja su VSAT pareigūnais, atsisako teikti ir slepia papildomus duomenis ir detales apie savo asmens tapatybę ir pilietybę, išvykimą iš kilmės valstybės ir atvykimą į Lietuvos Respubliką, galimai bando sutrukdyti gauti jam asmens grįžimo pažymėjimą į kilmės valstybę bei įvykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.

Užsienietis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, kadangi į Lietuvos Respubliką jis atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kertant valstybės sieną, prieglobsčio prašymą pateikė tik jį sulaikius. Taip pat užsienietis neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčiai, pasikeitė užsieniečio teisinis statusas, jis nėra prieglobsčio prašytojas, užsienietis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Neskyrus užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės ir neribojant jo judėjimo teisės, kiltų reali rizika nepasiekti tikslų - įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, o asmeniui neturint kelionės dokumento, asmens išsiuntimas į kilmės valstybę yra ilga ir sudėtinga procedūra, yra reali grėsmė, kad minėtas užsienietis gali pasislėpti, siekiant išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl prašė taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. sausio 25 d.

3. VSAT Centras teismo posėdžio metu nurodė, kad užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas, nenustatyta, kad jis turėtų ryšių ir artimųjų asmenų Lietuvoje.

4. Užsienietis teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su teikimu. Jis turi piniginių lėšų ir turėdamas galimybę laisvai judėti galėtų nuomotis būstą ir dirbti Lietuvoje. Jis per visą sulaikymo laikotarpį bendradarbiavo su valstybės atstovais, nėra pažeidęs viešosios tvarkos. Tėvynėje jam grėsė pavojus. Nurodė, kad daugiau nei metus yra faktiškai sulaikytas, nėra duomenų, kad jis keltų pavojų ar pažeidinėtų viešąją tvarką, nėra nustatyti jo ryšiai Lietuvoje, todėl nebėgs iš Lietuvos ir jam gali būti netaikomi judėjimo laisvės apribojimai.

II. 5. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu buvo nuspręsta VSAT Centro teikimą tenkinti.

6. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, be to, jis nėra pakartotinai pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų. Dėl šių aplinkybių teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Duomenų, kad užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos gali būti užtikrintas netaikant judėjimo laisvės suvaržymų, nesurinkta. Atitinkamai tai reiškia, kad Įstatyme numatytų tikslų – įvykdyti Departamento sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, negalima pasiekti kitomis priemonėmis, todėl teikimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo tenkintas. Minėtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas proporcingas siekiamam tikslui – įvykdyti sprendimą dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

III. 7. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo teismo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A20.-325-319/2022 – taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

8. Savo skundą užsienietis argumentuoja tuo, kad nors jam taikomas apgyvendinimo režimas vadinamas alternatyvia sulaikymui priemone, jo faktinis įgyvendinimas prilygsta sulaikymui, tokiomis sąlygomis jo judėjimo laisvė ribojama jau ilgą laiką. Be to, nustatyti ribojimai neatitinka proporcingumo ir pagrįstumo reikalavimų. Užsienietis nebandė bėgti iš apgyvendinimo teritorijos ar pažeidinėti vidaus tvarkos taisykles, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pakartotinai pažeidęs įstatymų.

9. VSAT Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo užsieniečio apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Centras iš esmės pakartoja teikime išdėstytus argumentus, papildomai nurodo, kad jau yra gautas užsieniečio grįžimo dokumentas iš (duomenys neskelbtini) ambasados Briuselyje, jo išsiuntimo procedūra yra galutinėje stadijoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas VSAT Centro teikimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

12. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog siekiant užtikrinti, kad užsienietis nepasišalintų iš Lietuvos Respublikos iki jo išsiuntimo iš Lietuvos procedūros pabaigos, yra pagrįsta paskirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, VSAT Centro teikimą tenkino.

13. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo skirti jam švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir ekstremalioji situacija iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1407 str.).

15. Pagal Įstatymo 14018 straipsnio 1 dalį užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. VSAT periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, patikrina aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir šio Įstatymo 14021 straipsnyje nustatytais atvejais bei nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.

16. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

17. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

18. Užsieniečio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, pavyzdžiui, ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018). Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktą alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų – gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

19. Nagrinėjamu atveju užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūra yra baigta, Departamento 2021 m. spalio 14 d. sprendimas, kuriuo, be kita ko, užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, yra įsigaliojęs, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 8 d. galutine ir neskundžiama nutartimi užsieniečio apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo atmetė. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) Briuselyje išdavė Užsieniečio grąžinimo į (duomenys neskelbtini) Respubliką dokumentą Nr.031/22/ACB/SEC, derinama konkreti Užsieniečio grąžinimo data. Taigi, šiuo metu vykdoma galutinė Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę procedūros stadija.

20. Iš bylos medžiagos matyti, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, su savimi neturėjo dokumentų, galinčių patvirtinti jo asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio paduotas prašymas suteikti prieglobstį, kaip buvo nustatyta Departamento ir patvirtinta pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų, buvo nedetalus, abstraktus, stokojo suderinamumo su kompetentingų institucijų surinkta informacija apie kilmės valstybę ir nebuvo susijęs su užsieniečiui kylančia grėsme dėl ginkluoto konflikto ar valdžios institucijų persekiojimo. Minėta aplinkybė rodo, kad prieglobsčio gavimas Lietuvos Respublikoje nebuvo užsieniečio tikslas, taip pat vertintina, jog jis prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu tinkamai su kompetentingų valstybės institucijų pareigūnais nebendradarbiavo. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi šeiminių, ekonominių, socialinių bei kitokių ryšių Lietuvos Respublikoje, atsisako savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, padidina užsieniečio pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos ir iš Lietuvos Respublikos riziką.

21. Atsižvelgdama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Įstatymo keliamiems tikslams – įvykdyti užsieniečio išsiuntimo į kilmės valstybę procedūrą – šiuo metu užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga ir būtina, o pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę nebus užkardyta užsieniečio pabėgimo ir pasislėpimo rizika.

22. Apibendrinant nurodytina, kad užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimas paliekamas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečiu prsistatančio J. T. apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą, kuriuo J. T. apgyvendintas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. sausio 25 d. , palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius