c915e41d-b30e-449a-be5f-3cd83e9d141e · Kauno apygardos teismas

                                                     Civilinė byla Nr. 2A-50-153/2014;                                                 Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01198-2011-5;Procesinio sprendimo kategorijos: 34.4.8; 34.4.10; 99.5; 114.9.6.2; 114.11; 121.14; 121.18. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Gintauto Koriagino, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R.

V. atstovės advokatės Rasos Gradauskienės apeliacinį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-805/2013 pagal ieÅ¡kovės R. V. ieÅ¡kinį atsakovams A. V., G. V., J. V., R. K., tretiesiems asmenims Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarei D. K. ir Kauno miesto 21-ojo notarų biuro notarui V. L. dėl sandorių – testamentų pripažinimo negaliojančiais.       Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė:                                                    I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiais sandorius: 2008-03-19 testamentÄ (not. reg. Nr. VL1092), 2009-02-20 testamentÄ (not. reg. Nr. VL470), 2010-12-28 testamentÄ (not. reg. Nr. 4697), kuriuos sudarė A. M. V., mirusi 2011-01-31, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 2, b. l. 93–96, t. 4, b. l. 45). IeÅ¡kovė A. M. V.sudarytus tris vienaÅ¡alius sandorius (testamentus) ginčijo dėl ydingai iÅ¡reikÅ¡tos testatorės valios. Nurodė, kad testatorė 2008-03-19, 2009-02-20 ir 2010-12-28 testamentų sudarymo metu buvo tokios psichinės bÅ«senos, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė      Prienų rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės R. V. atsakovui A. V. 2000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 302 Lt pašto išlaidas valstybei. Teismas nurodė, kad ieškovės tėvas R. V., miręs 1985-10-15, buvo A. M. V.sūnus. A. M. V. mirė 2011-01-31, po ieškovės senelės mirties liko jai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, garažas, kiemo statiniai, žemės sklypas, adresu:

Kaunas (duomenys neskelbtini). A. M. V. surašė tris testamentus: 2008-03-19 testamentÄ (not. reg. Nr. VL1092), 2009-02-20 testamentÄ (not. reg. Nr. VL470), 2010-12-28 testamentÄ (not. reg. Nr. 4697), kuriais iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl jos turto paveldėjimo po testatorės mirties pirmosios bei antrosios eilės įstatyminiams įpėdiniams, t. y. vaikams ir vaikaičiams (t. 2, b. l. 109 paveldėjimo byla).Aplinkybių, kad testamentai buvo įtakoti ar verčiami sudaryti prieÅ¡ testatorės valiÄ , ieÅ¡kovė neįrodinėjo.Teismas pagal liudytojų parodymus nustatė, kad testatorė sveikata nesiskundė, gyveno aktyvų gyvenimo bÅ«dÄ , ruošė maistÄ , pati save apsitarnaudavo, iki pat mirties pažino artimus žmones, kalbėjo, reiÅ¡kė savo mintis, taip pat notarės paaiÅ¡kinimais, kad 2010-12-28 testatorė buvo socialiai orientuota, normaliai bendravo, pasekmes suprato, gebėjimas iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ notarei abejonių nekėlė, abejonių mirusiosios psichinė bÅ«sena nekėlė ir Å¡eimos gydytojai, gydžiusiai pacientę, kuri įvardijo bendrojo pobÅ«džio ligas, kurios reikÅ¡mės gebėjimui suprasti ir valdyti savo veiksmus neturėjo.

Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog 2011-01-24–01-26 bÅ«dama ligoninėje testatorė buvo konsultuota psichiatro ir jai konstatuota nepatikslinta demencija, esminės reikÅ¡mės ginčo dalykui neturi, nes tokie tyrimai buvo daromi jau po paskutiniojo testamento suraÅ¡ymo, prieÅ¡ pat palikėjos mirtį. Taip pat teismas vertino ir Å¡alių ir trečiojo asmens notarės D. K. praÅ¡ymais teismo paskirtÄ pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vadÄ (t. 4, b. l. 152–155), kurioje ekspertai aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai atsakė, kad A.

M. V.2008-03-19, 2009-02-20 ir 2010-12-28 testamentų suraÅ¡ymo metu psichikos sutrikimas nekonstatuojamas, ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, taip pat A. M. V.vartoti medikamentai dėl bendrojo pobÅ«džio ligų negalėjo įtakoti testatorės veiksmų pasiraÅ¡ant nurodytus vienaÅ¡alius sandorius. Teismas, įvertinęs įrodymų visetÄ , sprendė, kad testatorė A. M. V., bÅ«dama sÄ moninga bei suprasdama savo veiksmų reikÅ¡mę ir padarinius, laisva valia sudarė ginčijamus testamentus, suprato jų turinį, o Å¡ie atitiko jos valiÄ , todėl ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės dėl Å¡aliÅ¡kos ekspertizės, akto iÅ¡dėstymo formalių reikalavimų bei rezultatų neatitikties tikrovei ir faktinei situacijai nesudarė pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės atstovės praÅ¡ymo, atsižvelgiant ir į proceso koncentracijos, ekonomiÅ¡kumo bei teisinių santykių stabilumo principus.IeÅ¡kinį atmetęs, teismas iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė atsakovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir paÅ¡to iÅ¡laidas valstybei.           III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai       Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovės R. V. atstovė advokatė Rasa Gradauskienė praÅ¡o Prienų rajono apylinkės teismo 2013-05-13 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės R. V. patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes, apeliantės nuomone, tik tokiu atveju bÅ«tų užtikrinta ieÅ¡kovės teisė iÅ¡sakyti savo pozicijÄ ir paneigti teismo neteisingai nustatytus faktus.

Apeliacinio skundo argumentai:1. Aplinkybes, jog testatorė testamentų sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, patvirtina nemaža byloje esančių įrodymų, o įrodymų, patvirtinančių, jog testatorė galėjo suprasti savo veiksmų esmę, nėra, taigi teismas netinkamai ir nevisapusiÅ¡kai įvertino įrodymus, taip pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas. Vertinant testatorės sveikatos bÅ«klę sudarant ginčijamus testamentus atkreiptinas dėmesys, jog: pirma, testatorė negalėjo tinkamai suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, jų valdyti ir tinkamai įvertinti Å¡io sandorio pasekmių, nes buvo senyvo amžiaus, nustatytas didelis specialių poreikių lygis (neįgaliojo pažymėjimas Nr. 023692), jai buvo reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra, dėl nuolatinių galvos skausmų, svaigimų jai buvo rekomenduota tęsti antihipertenzinį gydymÄ bei nervus raminančius slopinančiuosius medikamentus benzodiazepinus; antra, dar prieÅ¡ sudarydama pirmÄ jį testamentÄ 2008 metais skundėsi galvos svaigimu, sutrikusia pusiausvyra jau 4–5 metus; trečia, buvo konsultuota VÅ¡Ä® Kauno 3-iosios klinikinės ligoninės priėmimo skyriuje gydytojo psichiatro dėl pasireiÅ¡kusių haliucinacijų, dezorientacijos, aplinkos nesuvokimo, ir buvo nustatytas afektinis sutrikimas bei paskirtas antihaliucinacinis medikamentas Tiapridalis 100 mg.; ketvirta, 2010 m. gruodžio mėn. stacionaraus gydymo metu buvo visiÅ¡kai dezorientuota, neklausė medicinos personalo, nepažindavo artimųjų, nevalingai tuÅ¡tindavosi, iÅ¡traukdavo laÅ¡ines, be medikamentų nenurimdavo.

Å ios aplinkybės yra patvirtintos byloje esančiais iÅ¡raÅ¡ais iÅ¡ medicininių dokumentų; penkta, iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ medicininių dokumentų paneigia teismo iÅ¡vadÄ , kad testatorės psichinė bÅ«sena pablogėjo tik prieÅ¡ mirtį ir tik dėl to, kad ji sirgo vėžiu. Mano, jog iÅ¡vardinti argumentai neginčijamai įrodo, jog testatorė testamentų sudarymo metu ne tik buvo tokios psichinės bÅ«senos, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, bet ir negalėjo savęs apsitarnauti, nesuvokė paprastų veiksmų prasmės ir nebežinojo, kaip atlikti tam tikrÄ veiksmÄ (pvz. eiti į tualetÄ ir pan.).

Be to, minėta testatorės bÅ«sena pasireiÅ¡kė dar 2006 metais, tai yra dar prieÅ¡ sudarant pirmÄ jį testamentÄ . Dėl iÅ¡vardintų argumentų liudytojų, kurie teigė, jog testatorė iki pat mirties buvo geros psichikos, parodymus teismas turėjo vertinti kritiÅ¡kai, nes esant testatorės ligoms bei simptomams, akivaizdu jog testatorė ne tik nesuvokė aplinkos, bet ir negalėjo apsitarnauti savęs, dėl ko jai 2009 metais GKK buvo nustatytas didelių specialių poreikių lygis – 2009-02-23 testatorės sveikatos bÅ«klė buvo vertinama gydytojų komisijos, ir gydytojų konsultacinė komisija (GKK) padarė iÅ¡vadÄ , kad testatorei yra kraujotakos nepakankamumas, liga F01.9 – nepatikslinta kraujagyslinė demencija, MMSE – 14 balų, Bartelio indeksas (savarankiÅ¡kumo kasdieniame gyvenime įvertinimas) 40 balų, (kur 21–61 beveik visiÅ¡kai priklausoma).2.

Byloje paskirta ekspertizė nebuvo atlikta kompetentingai ir kokybiÅ¡kai, laikantis ekspertinio tyrimo iÅ¡samumo ir objektyvumo principų, ekspertizė buvo atlikta pažeidžiant LR teismo ekspertizės įstatymÄ (toliau – Ä®statymas), todėl turėjo bÅ«ti skirta pakartotinė ekspertizė, kadangi ekspertizės akte nurodytos iÅ¡vados yra Å¡aliÅ¡kos, ekspertizės akte nurodyti ekspertizės rezultatai neiÅ¡plaukia iÅ¡ atlikto tyrimo, rezultatai neatitinka tikrovės ir faktinės padėties, ekspertai netinkamai įvykdė savo pareigÄ garantuoti iÅ¡samų visų duomenų iÅ¡tyrimÄ .

Taigi teismas visiÅ¡kai nepagrįstai vadovavosi nekompetentinga ir nekokybiÅ¡ka iÅ¡vada. Teismo ekspertizės nepagrįstumÄ ir Å¡aliÅ¡kumÄ Ä¯rodantys argumentai: pirma, pateiktame teismo psichiatrijos ekspertizės akte nėra nurodytos tyrimų pradžios ir pabaigos datos, kurios yra privalomos nurodyti pagal įstatymo 24 str. 2 d.; antra, ekspertizės aktas įformintas pažeidžiant įstatymo 24 str. 1 d., kurioje nustatyta, jog ekspertizės aktas susideda iÅ¡ įžanginės dalies, tiriamosios dalies ir iÅ¡vadų, t. y. nepagrįstai įtraukta dalis „atsakymai į nutartyje pateiktus klausimus“; trečia, teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje turi bÅ«ti nurodoma: ekspertui iÅ¡tirti pateikti objektai, jų bÅ«klė ir jų apžiÅ«ros rezultatai; atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės; gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas, tačiau Å¡ios ekspertizės akto tiriamojoje dalyje koncentruojamasi į medicininiuose dokumentuose užfiksuotos informacijos perraÅ¡ymÄ , civilinės bylos duomenų fiksavimÄ , neatliekant visiÅ¡kai jokio tyrimo ir netgi neiÅ¡skiriant kaip įstatyme numatyta privalomų ekspertizės akto dalių, o apie Å¡ios ekspertizės atliktus tyrimus, jų metu naudotus metodus ir priemones, gautų rezultatų motyvuotÄ jų įvertinimÄ yra visiÅ¡kai nepasisakoma; ketvirta, vadovaujantis įstatymo 24 str. 4 d., teismo ekspertizės akto iÅ¡vadose suformuluojami motyvuoti atsakymai į visus pateiktus klausimus, tačiau Å¡iuo atveju akto skyriuje „Teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vada“ iÅ¡ viso jokių iÅ¡vadų, susijusių su teismo užduotais klausimais, iÅ¡plaukiančių iÅ¡ atlikto tyrimo, nėra užfiksuota ir / ar konstatuota, kadangi iÅ¡vadose yra tik perraÅ¡yti duomenys iÅ¡ medicininių dokumentų ir civilinės bylos; penkta, ekspertai peržengė savo kompetencijos ribas ir atlikdami teismo darbÄ padarė iÅ¡vadÄ â€ž<....> nėra pagrindo suabejoti ar padarytas valios pareiÅ¡kimas yra galiojantis“;

Å¡eÅ¡ta, teismo ekspertai nevertino visų jiems pateiktų medicininių dokumentų, kurie patvirtina, jog testatorės psichinė bÅ«klė pablogėjo dar 2006 metais, ir kuriais remiantis testatorei buvo nustatytas didelis specialių poreikių lygis; septinta, ekspertai peržengė savo kompetencijos ribas ir vertino liudytojų parodymus. Pomirtinė ekspertizė, kuri yra atliekama remiantis liudytojų parodymais, negali bÅ«ti laikoma teisinga ar pagrįsta. Todėl jau vien Å¡is faktas yra teisėtas pagrindas suabejoti atliktos ekspertizės iÅ¡vadų teisingumu.Taip pat nurodo, kad tam, jog užtikrintų maksimalų neÅ¡aliÅ¡kumÄ , galimų interesų, susijusių su bylos Å¡alių gyvenamÄ ja vieta ir ekspertine įstaiga, eliminavimÄ , ieÅ¡kovės atstovė prašė ekspertizę paskirti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriui, tačiau teismas praÅ¡ymo netenkino, o tai tik patvirtina, kad ekspertizė yra Å¡aliÅ¡ka ir neobjektyvi.

Teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė praÅ¡ymÄ dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, nepagrįstai vadovavosi neiÅ¡samia ir nepagrįsta ekspertizės iÅ¡vada, o tai sÄ lygojo nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimÄ .    Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovų A. V., S. V., J. V. ir G. V. atstovė advokatė Valda Grigonytė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti visas atsakovo A. V. turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, apeliacinį skundÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Mano, kad teismas tinkamai įvertino Å¡alių raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojų paaiÅ¡kinimus, aiÅ¡kino ir taikė materialines bei procesines teisės normas ir priėmė pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ . Pažymi, kad apeliantė nesutinka su jai nepalankiomis teismo ekspertizės akto iÅ¡vadomis, tačiau nepraÅ¡o bylos perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui ar atnaujinti įrodymų tyrimÄ skiriant pakartotinę pomirtinę psichiatrijos ekspertizę apeliacinės instancijos teisme, taip pat nėra pareiÅ¡kusi nuÅ¡alinimo teismo ekspertams.

Mano, kad teismo ekspertizės aktas ir iÅ¡vada atitinka formai bei turiniui keliamus reikalavimus, o jeigu ir yra minimalių formalių trÅ«kumų, jie neturi esminės reikÅ¡mės Å¡ioje byloje, nes ekspertai pakankamai aiÅ¡kiai atsakė į visus teismo suformuluotus klausimus. Taip pat teismas teisingai vertino ir tokiÄ aplinkybę, jog visi testatorės testamentai patvirtinti notarų, kuriems nekilo abejonių dėl testatorės veiksnumo. Atsakovų atstovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo subjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, kritiÅ¡kai vertino ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus ir, atmesdamas ieÅ¡kinį, rėmėsi atsakovų ir jų liudytojų pateiktais paaiÅ¡kinimais.

Nurodo, kad teismas sprendime labai detaliai, aiÅ¡kiai ir teisiÅ¡kai argumentuotai motyvavo, kodėl atmetamas ieÅ¡kinys, ir detaliai iÅ¡analizavo praktiÅ¡kai visų byloje dalyvavusių asmenų parodymus – tiek Å¡alių, tiek liudytojų parodymus.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo notarė D. K. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentas, jog byloje patvirtinančių įrodymų, jog testatorė galėjo suprasti savo veiksmų esmę, nėra, yra nepagrįstas, nes teismas sprendimÄ grindė visa eile tokių įrodymų:

Å¡alių paaiÅ¡kinimais, liudytojų (tarp jų ir testatorę gydžiusios gydytojos L. P.) parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, ekspertizės aktu. IeÅ¡kovė nepagrįstai apeliacinį skundÄ grindžia liudytojos gydytojos psichiatrės I. A., kuri atliko testatorės protinės bÅ«klės minimalų tyrimÄ (MMSE), parodymais, tačiau teismo posėdyje Å¡i liudytoja parodė, kad asmuo, surenkantis 14 iÅ¡ 30 MMSE balų (tiek surinko testatorė), gali suprasti savo veiksmus. Nors apeliantė tvirtina, kad byloje esantis ekspertizės aktas Å¡aliÅ¡kas, tačiau ji nepateikė jokių ekspertų Å¡aliÅ¡kumo įrodymų, nereiÅ¡kė nuÅ¡alinimo ekspertizę atlikusiems ekspertams, todėl kritiÅ¡kai vertintini apeliantės teiginiai apie ekspertizės Å¡aliÅ¡kumÄ .

Nors apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jos praÅ¡ymÄ dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, nepagrįstai vadovavosi neiÅ¡samia ir nepagrįsta ekspertizės iÅ¡vada, tačiau nepraÅ¡o apeliacinės instancijos teismo skirti pakartotinę ekspertizę. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Å ioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios bÅ«tų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.Apeliantės atstovė prašė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, t. y. jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į Å¡alių motyvuotus praÅ¡ymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra bÅ«tinas.

Nagrinėti bylÄ apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos Å¡alies ar Å¡alių praÅ¡ymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir iÅ¡reikÅ¡tas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylÄ apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiÅ¡kÅ«s, motyvuoti. Proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimai kolegijos posėdyje nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, Å¡alys turėtų nepagrįstų iÅ¡laidų.

Kolegija taip pat pažymi, kad Å¡alys pirmosios instancijos teismo procese buvo iÅ¡klausytos, jų argumentai buvo iÅ¡dėstyti ir užfiksuoti teismo posėdžio protokole. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo konkrečiu atveju skundui iÅ¡spręsti pakanka byloje esančios medžiagos, o asmeniÅ¡kai iÅ¡klausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra bÅ«tinybės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės atstovės praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, A.

M. V, surašė tris testamentus: 2008-03-19 testamentÄ (not. reg. Nr. VL1092), 2009-02-20 testamentÄ (not. reg. Nr. VL470) ir 2010-12-28 testamentÄ (not. reg. Nr. 4697), kuriais iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl jos turto paveldėjimo po testatorės mirties. IeÅ¡kovė praÅ¡ymÄ pripažinti negaliojančiais visus sudarytus A. M. V, testamentus grindė ta aplinkybe, kad A. M. V,, sudarydama ginčo testamentus, negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti.Pagal CK 1.89 str. 1 d., gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu fizinio asmens sudarytas sandoris, jei asmuo, nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ , pagrįstumÄ , protingumÄ ir kita). Asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1022/2003, 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005, 2009-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009 ir kt.).

Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012).

Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieÅ¡kinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma iÅ¡reikÅ¡ta palikėjo valia atitinka jo tikrÄ jÄ valiÄ , nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos iÅ¡reiÅ¡kimo negali bÅ«ti prieÅ¡taravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikÅ¡minga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, ar pats sÄ moningai suformavo savo valiÄ ir jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; kt.).Taigi asmeniui, Å¡iuo pagrindu pateikusiam ieÅ¡kinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios bÅ«senos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valiÄ atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.

Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo tinkamai taikyti, aiÅ¡kinti įstatymus tam, kad tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.).

Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę, ir gali padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog tam tikras faktas buvo, nei kad jo nebuvo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010).Byloje buvo atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė (4 t., b. l. 139–140).

Ekspertizės akto iÅ¡vadoje nurodyta, kad A. M. V, 2008-03-19, 2009-02-20, 2010-12-28 testamentų suraÅ¡ymo metu psichikos sutrikimas nekonstatuojamas. Ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. M. V, 2008-03-19 testamento suraÅ¡ymo metu, 2009-02-20 testamento suraÅ¡ymo metu, 2010-12-28 testamento suraÅ¡ymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Kitos bendrojo pobÅ«džio ligos, kuriomis 2008-03-19, 2009-02-20, 2010-12-28 testamentų sudarymo metu sirgo A. M. V,, jos suvokimo ir mÄ stymo lygiui adekvačiai vertinti situacijÄ , suvokti savo veiksmus bei juos valdyti reikÅ¡mės neturėjo. 2008-03-19, 2009-02-20 ir 2010-12-28 testamentų suraÅ¡ymo metu A.

M. V, vartoti medikamentai dėl bendrojo pobÅ«džio ligų negalėjo įtakoti testatorės veiksmų pasiraÅ¡ant nurodytus vienaÅ¡alius sandorius. A. M. V, bendra sveikatos bÅ«klė įtakos jos psichinei bÅ«senai bei valiai sudarant 2008-03-19, 2009-02-20, 2010-12-28 testamentus neturėjo. Kad A. M. V,, sudarydama 2008-03-19, 2009-02-20 ir 2010-12-28 testamentus, galėjo pasiduoti paÅ¡alinių asmenų įtakai, duomenų nėra. Dėl amžiaus, bendros sveikatos bÅ«klės A. M. V,vartojami vaistai ir medikamentai nurodytų sandorių padarymo metu negalėjo įtakoti jos sugebėjimo iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ , suprasti savo veiksmus ir juos valdyti (t. 4, b. l. 152–155).

Abejoti Å¡ios ekspertizės iÅ¡vados pagrįstumu nėra pagrindo, nes iÅ¡vada parengta iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus testatorės medicininius bei kitus dokumentus, tyrimo eiga yra nuosekli ir neprieÅ¡taringa, ekspertizės iÅ¡vada nepaneigta kitais byloje esančiais dokumentais, jiems neprieÅ¡tarauja, nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti iÅ¡vadÄ parengusių teismo ekspertų neÅ¡aliÅ¡kumu ar kompetencija. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ekspertams buvo pateikti byloje esantys įrodymai, ir ekspertai, vertindami juos, pateikė atitinkamas iÅ¡vadas, todėl negalima sutikti su skundo argumentu, kad ekspertizės aktas yra nepakankamai iÅ¡samus.

Ekspertai ekspertizės akte surašė medicininių dokumentų turinį, liudytojų paaiÅ¡kinimus, padarė iÅ¡vadÄ apie A. M. V, padarytÄ valios pareiÅ¡kimo galiojimÄ , nors to, apeliantės vertinimu, ekspertai neturėjo daryti. Be to, apeliantės manymu, ekspertizės aktas yra ydingas dėl to, kad ekspertai ekspertizės akte netinkama forma iÅ¡dėstė ekspertizės akto tekstÄ ir nenurodė duomenų apie ekspertinio tyrimo pradžiÄ bei pabaigÄ . Teisėjų kolegijos požiÅ«riu, apeliantės nurodyti ekspertizės akto trÅ«kumai yra visiÅ¡kai formalÅ«s ir nesudaro pagrindo skirti byloje papildomÄ ar pakartotinę psichiatrinę ekspertizę, nes teismui nekyla abejonių dėl ekspertų iÅ¡vados pagrįstumo (CPK 219 str.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktas byloje ekspertizės aktas atitinka nustatytÄ LR Ekspertizės įstatymo 24 straipsnyje teismo ekspertizės rezultatų turinio ir formos įforminimo . Be to, kaip nurodyta CPK 218 straipsnyje, eksperto iÅ¡vada teismui nėra privaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, pirmosios instancijos teismas Å¡ios įstatymo nuostatos nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nenustatė pagrindo paskirti pakartotinę (papildomÄ ) psichiatrinę ekspertizę (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl atsisakymo paskirti pakartotinę (papildomÄ ) psichiatrinę ekspertizę, todėl jų nekartoja. Kaip nurodyta anksčiau, eksperto iÅ¡vada teismui nėra privaloma, ji turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, tačiau ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis (CPK 218 str. 1 d.;

žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012). Nagrinėjamu atveju nesiremti teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vadomis nėra jokio objektyvaus pagrindo. IÅ¡ byloje esančių medicininių dokumentų buvo nustatyta (t. 3, b. l. 3–4, 5–6, t. 4, b. l. 32), kad testatorė A. M. V, daug metų sirgo iÅ¡emine Å¡irdies liga, diagnozuota stabili krÅ«tinės angina, paroksizminis prieÅ¡irdžių virpėjimas, ji skundėsi spaudžiančio pobÅ«džio skausmais Å¡irdies plote, neritmiÅ¡ku Å¡irdies plakimu, bendru silpnumu, yra sirgusi pneumonija.

Nuolat buvo stebima kardiologo, gydoma terapiniais medikamentais. IÅ¡ turimų dokumentų matyti, kad testatorė anÅ«kės iniciatyva vienÄ kartÄ buvo konsultuota psichiatro, t. y. 2009-02-04 diagnozuota kraujagyslinė demencija, bÅ«sena apraÅ¡oma – dezorientuota laike, vietoje, savyje orientuota teisingai, mÄ stymas klampus, psichozės reiÅ¡kinių nestebima, atmintis prasta, atlikus MMSE – 14 balų – vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas. A. M. V,gydyta tik terapinio profilio stacionaruose. Paskutinį kartÄ psichiatro konsultuota prieÅ¡ pat mirtį – 2011-01-24–26, diagnozė – nepatikslinta demencija. 2011-01-30 konstatuota testatorės mirtis dėl vėžinės intoksikacijos.

Byloje nėra ginčo, kad senyvo amžiaus testatorės A. M. V,sveikatos bÅ«klė tam tikru laikotarpiu pablogėdavo, kad testatorė turėjo neįgaliojo asmens pažymėjimÄ (1 t., b. l. 104) ir kad A. M. V, buvo nustatytas didelių specialių poreikių lygis. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad A. M. V, ginčo sandorių sudarymo momentu sirgo psichine liga, nes tokių duomenų byloje nėra. Surinkti byloje įrodymai taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad A.

M. V,negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Apklausti byloje testatorės šeimos nariai, liudytojai iš esmės neginčijo, kad A. M. V, visiškai savarankiškai priimdavo sprendimus, disponavo savo teisėmis, buvo fiziškai silpna dėl senyvo amžiaus, o ne dėl psichinės ligos. Apklausta teismo posėdyje atsakovė R. K. paaiškino, kad A. M. V,norėjo, kad dalis turto po mirties atitektų vaikaitei, t. y. ieškovei R. V., kuri anksti neteko tėvo, t. y. vieno iš A. M. V, keturių vaikų, todėl A.

M. V, manymu, toji turto dalis turėtų atitekti vaikaitei. AntrÄ jį testamentÄ A. M. V, pakeitė atsakovės R. K. valia, kadangi atsakovė R. K. atsisakė savo dalies, su kuo A. M. V, sutiko. Atsakovės R. K. paaiÅ¡kinimai atitinka esančių byloje testamentų turinį (1 t., b. l. 15) 2008-03-19 testamente nurodyta, kad testatorė palieka jai priklausantį turtÄ lygiomis dalimis, tarp kitų asmenų testamente kaip įpėdinė testamente nurodyta R. K. ir R. V.. Vėliau, 2009-02-20 ir 2010-12-28 testamentuose atsakovė R.

K. paminėta tarp įpėdinių nebuvo (1 t., b. l. 14, 2 t., b. l. 109). Liudytojo G. K. paaiÅ¡kinimu (t .4, b. l. 108), A. M. V, kartu su liudytoju 2008-03-19 nuvyko pas notarÄ L., kad bÅ«tų sudarytas ginčo testamentas ir įgaliojimas. Bendravimo metu nei notarui, nei liudytojui G. K. nekilo abejonių dėl A. M. V, psichinės bÅ«klės. Vėliau liudytojas G. K. paraÅ¡yto įgaliojimo pagrindu turėjo galimybę A. M. V, vardu tvarkyti dokumentus dėl žemės grÄ Å¾inimo bei inventorizavimo. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, 2008-03-19, 2009-02-20 ir 2010-12-28 testamentai nebuvo sudaryti spontaniÅ¡kai, dėl testamento sudarymo A.

M. V, konsultavosi su atsakove R. K. ir teisingai suprato atsakovės atsisakymÄ paveldėti testatorės turtÄ , to neneigė ir pati atsakovė R. K.. Todėl tikėtina, kad A. M. V, savo sprendimus dėl turto paskirstymo įpėdiniams priėmė apgalvotai, savo valia ir nuožiÅ«ra (CPK 185 str.).Apklausti byloje liudytojai O. S. (raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu), atsakovai J. V., G. V., S. V., G. V., E. S. ir A. V. patvirtino, kad testatorė A. M. V, bendravo su giminėmis bei kaimynais, mėgdavo vieÅ¡umÄ , giminių susiėjimus, mėgo artimųjų dėmesį, buvo pakankamai aktyvi, noriai bendravo su kitais, atliko kasdienius ir namų ruoÅ¡os darbus tiek, kiek buvo fiziÅ¡kai pajėgi juos atlikti (4 t., b. l. 60–61, 114, 116).

Atsakovės R. K., atsakovo G. V. paaiÅ¡kinimu, A. M. V, keitė gyvenamÄ jÄ vietÄ savo nuožiÅ«ra, susipykusi su R. K. atvažiuodavo pagyventi pas G. V., Å¡iuos sprendimus A. M. V, priimdavo savarankiÅ¡kai. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad A. M. V, gyveno gana aktyvų gyvenimÄ , elgėsi savo nuožiÅ«ra, pagal susiklosčiusias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad mirusios A. M. V, psichinė bÅ«sena nekėlė abejonių Å¡eimos gydytojai L. P., gydžiusiai pacientę, kuri apklausta teismo posėdyje patvirtino, kad A.

M. V, buvo gydoma daugiausia dėl Å¡irdies ligų, Å¡irdies ritmo sutrikimo, galvos svaigimo. Tačiau suvokimo, atminties, psichinės bÅ«senos liudytoja, kol gydė pacientę, nepastebėjo. Liudytojos paaiÅ¡kinimas sutampa su testatorės asmens sveikatos duomenimis, įraÅ¡ytais ligos istorijose, kuriose psichinės bÅ«senos pakitimų neužfiksuota (t. 4, b. l. 32, 164). Negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad testatorės liguistÄ bÅ«senÄ , nesusivokimÄ aplinkoje patvirtina liudytojos M. S. parodymai (t. 4, b. l. 105), kuri nurodė, kad mirusioji, pasakodama apie vienÄ dalykÄ , pakeisdavo pokalbio turinį ir pradėdavo kalbėti kita tema arba kad mačiusi, jog A.

M. V, ant savęs buvo apsivilkusi keletÄ drabužių ir sakiusi, kad jai Å¡alta, nors buvo Å¡iltas metas, o kartÄ jos nepažinusi. Taip pat kad tai patvirtina liudytojo G. K. paaiÅ¡kinimas, jog ligoninėje A. M. V, atrodė psichologiÅ¡kai sužlugdyta, sunkiai besiorientuojanti aplinkoje, plėšėsi tvarsčius, kad neprijungtų laÅ¡inių, nes vien pagal liudytojų nurodytus atskirus epizodinius tariamai neprotingi A. M. V, poelgiai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad A. M. V, ginčo testamentų suraÅ¡ymo momentu buvo panaÅ¡ios bÅ«klės. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad testatorė likusį neilgÄ laikotarpį iki jos mirties sirgo sunkia onkologine liga, todėl minėtų asmenų parodymai nepagrindžia A.

M. V, psichikos sutrikimo nuo 2008 metų, kai testatorės sveikatos būklė buvo žymiai geresnė. Liudytojos R. S. paaiškinimu nustatyta (t. 4, b. l. 101–103), kad liudytoja, pasikonsultavusi su grupiokais medikais, davė profilaktiškai senelei A. M. V, vaistų tiapridalio, lorafeno, kad laikinai sumažintų negerus simptomus po akies operacijos (t. 4, b. l. 101–102). Teisėjų kolegijos vertinimu, vaistų skyrimas liudytojos pažįstamų nuožiūra negali būti pripažintas neginčytina aplinkybe, kad tokie vaistai A.

M. V, buvo bÅ«tini ir kad turėjo poveikį testatorės psichinei bÅ«klei. Psichiatrės I. A. (t. 4, b. l. 96–98) paaiÅ¡kinimu, A. M. V, skundėsi suprastėjusia atmintimi, užeinančiu neramumu, atlikus testÄ , liudytojos vertinimu, A. M. V, surinko 14 balų iÅ¡ 30 galimų. Tai, liudytojos paaiÅ¡kinimu, atitiko vidutinio sutrikimo senatvinę demencijÄ (senatviniai kraujagysliniai dalykai). Esant tokiai sveikatos bÅ«klei liudytoja neskyrė A. M. V, gydymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, protinės bÅ«klės tyrimo įvertinimas 14 balų nėra besÄ lyginis kriterijus pripažinti, kad asmuo nesupranta savo veiksmų reikÅ¡mės ir negali jų valdyti.

Tai nustatė ir ekspertai, atlikę pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę (4 t., b. l. 139–140). Todėl atmestinas apeliantės atstovės motyvas, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį.Byloje nėra paneigtos notarės D. K. nurodytos aplinkybės, kad A. M. V. 2010-12-28 testamento suraÅ¡ymo metu buvo socialiai orientuota, normaliai bendravo, testamento suraÅ¡ymo pasekmes suprato, notarei nekėlė abejonių A. M. V. gebėjimas iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ . 2008-03-19 ir 2009-02-20 testamentai (1 t., b. l. 14, 15) buvo sudaryti Kauno 21-ame notaro biure, o testamentas buvo sudarytas ir patvirtintas 2010-12-28 TrakiÅ¡kių g. 7-1, Kaune (2 t., b. l. 109).

Pažymėtina, kad notarai, būdami valstybės įgalioti asmenys, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), privalo įsitikinti testatorės veiksnumu (Notariato įstatymo 31, 48 straipsniai). Byloje nenustatyta, kad notarai, atlikę notarinius veiksmus tvirtindami ieškovės ginčijamus testamentus, pažeidė šiuos Notariato įstatymo reikalavimus.

Kasacinio teismo praktika bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu lemiamÄ reikÅ¡mę turi kasatoriaus tikroji valia, kuri yra gerbtina, o testamento pripažinimas negaliojančiu yra laikytina ultima ratio priemone. Ä®vertinus tai, kad testamentas nelaikytinas sudėtingu sandoriu, kad A. M. V.testamentais duoti patvarkymai dėl jos turto yra protingi, darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo ginčijamus testamentus pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Å¡ioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, vadovavosi CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis ir nustatė, jog byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama patvirtinti faktui, jog testamento sudarymo dienÄ testatorė A.

M. V. suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, o ginčijamas testamentas buvo sudarytas ir jame iÅ¡reikÅ¡ta tikroji palikėjos valia, todėl proceso teisės normų nepažeidė, nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nenukrypo. Esant tokioms aplinkybėms apeliantės atstovės advokatės (b. l. 35–42, 5 t.) argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ panaikinti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovai A.

V., S. V. apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų (5 t., b. l. 65–66). Apeliacinės instancijos teisme atsakovės atsakovų A. V., S. V., J. V. ir G. V. interesams, remiantis atstovavimo 2013-06-25 sutartimis, atstovavo advokatė Valda Grigonytė, advokatė atsakovų vardu surašė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ (b. l. 57–62, 5 t.), teisėjų kolegija su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvais ir suformuluotu atsakovų praÅ¡ymu atmesti apeliacinį skundÄ sutiko.

Atsakovų atstovės atsiliepimas į apeliacinį skundÄ yra gana didelės apimties, jame atlikta platesnė analizė ir vertinimas. Atsakovai A. V. ir S. V. pateikė įrodymus, kad už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ jie advokatei sumokėjo 1800 Lt (b. l. 65–66, 5 t.). CPK 93 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisykles, 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į įstatymo nuostatÄ , kad teismas paprastai negali bylÄ laimėjusiai Å¡aliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius. Kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju atsakovų praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ apelianto 1800 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas yra pagrįstas, jo tenkinimas atitinka protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, reikalaujama priteisti suma negalėtų bÅ«ti vertinama kaip siekis praturtėti pralaimėjusios Å¡alies sÄ skaita (CPK 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija n u t a r i a : Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo nekeisti.Priteisti iš ieškovės R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. ((duomenys neskelbtini) USA) atsakovų apeliacinės instancijos teisme turėtas 1800 Lt bylinėjimosi išlaidas dėl advokatų teisinių paslaugų apmokėjimo po 900 (devynis šimtus) Lt kiekvienam iš atsakovų –A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv., (duomenys neskelbtini) Kaune) ir S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune).                                       Teisėjai                                                                  Galina Blaževič                                                                                           Gintautas Koriaginas                                                                  Arvydas Žibas