2024-06-05 Nr. AB-9070-3-62-3-03564-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-157-822/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03564-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 13.6.1.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ASU Baltija“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 25 d. sprendimo pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ASU Baltija“ skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei (tretieji suinteresuoti asmenys – Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „ASU Baltija“ (toliau – ir UAB „ASU Baltija“, Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir atsakovas) 2021 m. gegužės 24 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 1KM320041M (toliau – ir Patikrinimo ataskaita); 2) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 1A-287 „Dėl UAB „ASU Baltija“ skundo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas 2020 m. balandžio 6 d. pavedė patikrinti Bendrovės ūkinę komercinę veiklą, jos apskaitą, susijusią su prekių išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą vienu metu muitinės procedūros vykdymu, kai prekės importuotos iš įmonės „Alpha Trans B. V.“ (Nyderlandai) nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Tyrimo metu Kauno teritorinė muitinė nustatė šiuos pažeidimus: Bendrovės importuotos orlaivių dalys – metalinės spyruoklės, radijo imtuvų išorinės antenos, vibracijos slopintuvai, fiuzeliažo galinė dalis, fiuzeliažo uodeginė dalis, sraigtasparnio galinio sraigto mentės (toliau – ir Prekės) yra priskirtos Bendrajam karinės įrangos sąrašui (pozicijos ML 10 a ir ML 11 a), kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1216 (toliau – ir Bendrasis karinės įrangos sąrašas), todėl joms būtina importo licencija, kurios Bendrovė neturėjo. Bendrovės importuotas vibracijos slopintuvas deklaruotas klaidingu TARIC kodu. Pakeitus TARIC kodą tinkamu, importo mokesčių apskaičiavimas Bendrovei nepasikeitė.

3. Pareiškėjas nesutiko su Prekių priskyrimu Bendrajam karinės įrangos sąrašui ir būtinumu turėti licenciją importuojant Prekes. Pareiškėjo teigimu, Kauno teritorinė muitinė nenurodė jokių kriterijų, kuriais remiantis Prekės turėtų būti priskiriamos karinei įrangai. Pareiškėjas pažymėjo, kad importuotos Prekės nebuvo skirtos orlaivių modifikacijai kariniam naudojimui atlikti. Priešingai, Prekės yra aviacines, o ne kovines funkcijas užtikrinanti įranga. Bendrovė Prekes importavo, siekdama remontuoti jai nuosavybės teise priklausančius civilinius Mi-8T ir Mi-8MTV-1 tipo sraigtasparnius (šie sraigtasparniai teisės aktų nustatyta tvarka registruoti Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre). Tačiau Muitinės departamentas, išnagrinėjęs Bendrovės skundą, ginčijamu 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu jį atmetė, nurodydamas, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Krašto apsaugos ministerija, KAM) išvada, Prekės pagrįstai priskirtos Bendrajam karinės įrangos sąrašui ir joms būtina importo licencija.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad karinės įrangos sąvoką apibrėžia Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo (toliau – ir Strateginių prekių kontrolės įstatymas) 3 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad karinė įranga – gynybai skirti arba su ja susiję produktai, įtraukti į šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytą Bendrąjį karinės įrangos sąrašą. Bendrojo karinės įrangos sąrašo ML 10 punkte prie karinės įrangos priskiriami orlaiviai, specialiai sukurti arba modifikuoti kariniam naudojimui. Šio sąrašo ML 10 a punktas karinei įrangai priskiria pilotuojamus orlaivius. Pareiškėjo teigimu, sistemiškai vertinant ML 10 ir ML 10 a punktų nuostatas, darytina išvada, kad, jeigu pilotuojamas orlaivis nėra sukurtas ar modifikuotas kariniam naudojimui, jis nėra priskiriamas karinei įrangai.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad prie karinės įrangos turi būti priskiriami: pilotuojami orlaiviai, sukurti ar modifikuoti kariniam naudojimui, arba komponentai, būtini modifikacijai kariniam naudojimui atlikti, arba elektroninė įranga, specialiai sukurta kariniam naudojimui. Pareiškėjas pabrėžė, kad jis turi visus leidimus vykdyti ūkinę komercinę veiklą aviacijos srityje. Bendrovė 2019 m. nuosavybės teise įsigijo tris civilinius Mi-8T ir Mi-8MTV-1 tipo sraigtasparnius, kuriems būtina atlikti modernizavimo ir jų detalių keitimo darbus. Minėti sraigtasparniai 2020 m. registruoti Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre ir jiems išduoti Transporto kompetencijų agentūros orlaivių laikino registravimo liudijimai. Bendrovės nuosavybės teise valdomi orlaiviai Mi-8T ir Mi-8MTV-1 skirti išskirtinai civilinei aviacijai ir yra sertifikuoti civiliniam naudojimui. Todėl nėra aišku, kokiu pagrindu transporto funkcijas vykdantį sraigtasparnį atsakovas priskyrė kariniam naudojimui.

6. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo išvada, kad Bendrovės kreipimasis dėl eksporto licencijos išdavimo vienai iš Prekių (vibracijos slopintuvams) įrodo, jog Bendrovė visas Prekes priskiria karinei įrangai. Pareiškėjo nuomone, Prekės priskiriamos ar nepriskiriamos karinei įrangai pagal objektyvias jų charakteristikas ir teisės aktuose nustatytus kriterijus, o ne pagal kreipimąsi dėl licencijos išdavimo. Pareiškėjas pripažino, kad jis kreipėsi dėl vibracijos slopintuvų eksporto licencijos ir ją gavo, vadovaudamasis ydinga Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos praktika dėl eksportuojamos orlaivių įrangos licencijavimo. Tai buvo padaryta, siekiant išvengti potencialių konfliktų dėl nepagrįsto įrangos priskyrimo dvejopo naudojimo prekėms ir iš to galimai kilsiančių ginčų su valstybės institucijomis.

7. Pareiškėjas mano, kad ginčijami Patikrinimo ataskaita ir Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio, 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes nėra motyvuoti, nenurodytas tinkamas teisinis ir / ar faktinis pagrindas, teisės normas nesusietos su objektyviais duomenimis, todėl ginčijami administraciniai aktai turi būti panaikinti.

8. Atsakovas Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu tikrintos nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „ASU Baltija“ iš siuntėjo „Alpha Trans B. V.“ išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimui vienu metu muitinės procedūrai deklaruotų prekių (10 muitinės deklaracijų, 43 prekės) muitinės vertės, apmokestinamosios vertės, nuo kurių skaičiuojamas importo PVM, importo mokesčių apskaičiavimo teisingumas. Taip pat Prekių – vibracijos slopintuvų, deklaruotų 2019 m. spalio 10 d. muitinės deklaracija Nr. 19LTKC0100IM0E0D63, nurodant 8803 90 90 90 TARIC kodą, – klasifikavimo teisingumas. Patikrinta, ar Bendrovė laikėsi Strateginių prekių kontrolės įstatyme nustatytų reikalavimų. Patikrinimo metu surašyta ginčijama Patikrinimo ataskaita.

10. Atsakovas paaiškino, kad mokestinio patikrinimo metu, bendradarbiaujant su Lietuvos kariuomenės Judėjimo kontrolės centro Strateginių prekių inspekcijos specialistais, nustatyta, kad Bendrovės importuotos orlaivių dalys – metalinės spyruoklės, radijo imtuvų išorinės antenos, vibracijos slopintuvai, fiuzeliažo galinė dalis, fiuzeliažo uodeginė dalis, sraigtasparnio galinio sraigto mentės priskirtos Bendrojo karinės įrangos sąrašo pozicijoms ML 10 a ir ML 11 a. Nors Bendrovė deklaravo, kad Rusijos kilmės prekes įsigijo iš Nyderlandų įmonės „Alpha Trans B. V.“, tačiau prekes importavo iš trečiosios šalies teritorijos. Pagal Sąjungos muitinės kodekso 134 straipsnį į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos tol, kol nustatomas jų muitinis statusas, o ne Sąjungos prekės muitinės prižiūrimos tol, kol pasikeičia jų muitinis statusas. Taigi, Prekių muitinis statusas pasikeitė Lietuvoje, joms įforminus išleidimo į laisvą apyvartą procedūrą. Siekiant išsiaiškinti mokestiniam patikrinimui įtakos galinčias turėti aplinkybes, su prašymu pateikti papildomą informaciją buvo kreiptasi į Nyderlandų muitinę. Nyderlandų muitinė informavo, kad įmonei „Alpha Trans B. V.“ nėra suteikta licencija importuoti ir gabenti karines prekes.

11. Atsakovas pažymėjo, kad KAM tyrimo metu pateikė išvadą, kuri patvirtina, jog pareiškėjo importuota įranga priskirtina tokiems Bendrojo karinės įrangos sąrašo punktams: ML 10 a – vibracijos slopintuvai (brėžinio Nr. 8AMT-1250-00); ML 10 a – fiuzeliažo galinės ir uodeginės dalys (brėžinių Nr. 8MT.0350.000 ir Nr. 140.0500.000); ML 10 a – vairo sraigto mentės (brėžinio Nr. 8-3922-000); ML 11 a – TB išorinės radijo antenos (brėžinio Nr. 8AT.7103.030); ML 10 a – spyruoklės (brėžinio Nr. 1920A-1,2-8-26). Atsakovo nuomone, įvertinus visą surinktą informaciją buvo padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjas, importuodamas prekes, priskirtas Bendrajam karinės įrangos sąrašui, privalėjo turėti importo licenciją. Nei įforminimo metu, nei mokestinio patikrinimo metu Bendrovė nepateikė importo licencijų. Taigi pareiškėjas nesilaikė Strateginių prekių kontrolės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad karinės įrangos importui yra privaloma importo licencija, reikalavimų.

12. Atsakovas mano, kad pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai atitinka VAĮ reikalavimus, yra pagrįsti ir teisėti.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Kauno teritorinė muitinė atliko pareiškėjo importuotų prekių – metalinių spyruoklių, radijo imtuvų išorinių antenų, vibracijos slopintuvų, fiuzeliažo galinės dalies, fiuzeliažo uodeginės dalies, sraigtasparnio galinio sraigto menčių – deklaravimo teisingumo patikrinimą, kurio metu nustatė, jog pareiškėjas, importuodamas Prekes, kurios priskirtos Bendrajam karinės įrangos sąrašui (pozicijos ML 10 a ir ML 11 a) ir kurioms būtina importo licencija, nesilaikė Strateginių prekių kontrolės įstatyme nustatytų reikalavimų.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 932 „Dėl Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklių, Strateginių prekių kontrolės vykdymo taisyklių ir Sertifikatų karinę įrangą gaminančioms įmonėms gavėjoms išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 5.1 papunkčiu, KAM pavesta patvirtinti Bendrąjį karinės įrangos sąrašą, nurodytą Strateginių prekių kontrolės įstatymo 4 straipsnyje. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 932 patvirtintų Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklių (toliau – ir Licencijavimo taisyklės) 20.1 papunktį, KAM taip pat pavesta vertinti prekių priskyrimą Bendrajam karinės įrangos sąrašui. Muitinės departamentas kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Judėjimo kontrolės centrą, prašydamas pateikti išvadą dėl Prekių priskyrimo Bendrajam karinės įrangos sąrašui ir privalomumo turėti importo licenciją. KAM 2021 m. rugpjūčio 5 d. pateikė išvadą, jog pareiškėjo importuota įranga priskirtina tokiems Bendrojo karinės įrangos sąrašo punktams: ML 10 a – vibracijos slopintuvai (brėžinio Nr. 8AMT-1250-00); ML 10 a – fiuzeliažo galinės ir uodeginės dalys (brėžinių Nr. 8MT.0350.000 ir Nr. 140.0500.000); ML 10 a – vairo sraigto mentės (brėžinio Nr. 8-3922-000); ML 11 a – radijo imtuvų išorinės radijo antenos (brėžinio Nr. 8AT.7103.030); ML 10 a – spyruoklės (brėžinio Nr. 1920A-1,2-8-26) (toliau – ir Išvada). Vadovaujantis Strateginių prekių kontrolės įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, karinės įrangos eksportui, importui, tranzitui ar tarpininkavimui yra privalomos eksporto, importo, tranzito ar tarpininkavimo licencijos. Tačiau šuo atveju pareiškėjas ginčo Prekėms neturėjo importo licencijos, todėl pažeidė Strateginių prekių kontrolės įstatyme nustatytus reikalavimus.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo KAM atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad jam, vadovaujantis Taisyklių 5.1 punktu, pavesta patvirtinti Bendrąjį karinės įrangos sąrašą, nurodytą Strateginių prekių kontrolės įstatymo 4 straipsnyje. Taip pat pagal Licencijavimo taisyklių 20.1 punktą, KAM vertina prekių priskyrimą Bendrajam karinės įrangos sąrašui. Nagrinėjamu atveju KAM, vykdydama jai suteiktus įgaliojimus, pateikė Muitinės departamentui išvadą dėl ginčo Prekių (orlaivio komponentų) priskyrimo Bendrajam karinės įrangos sąrašui.

II. 18. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. spalio 25 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „ASU Baltija“ skundą.

19. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog Kauno teritorinė muitinė atliko pareiškėjo importuotų prekių – metalinių spyruoklių (2019 m. sausio 21 d. muitinės deklaracija Nr. 19LTVC0100IM021C63, 1 prekė), radijo imtuvų išorinių antenų (2019 m. vasario 28 d. muitinės deklaracija Nr. 19LTVC0100IM06C085, 1 prekė), vibracijos slopintuvų (2019 m. spalio 10 d. muitinės deklaracija Nr. 19LTKC0100IM0E0D63, 1 prekė), fiuzeliažo galinės dalies (2019 m. spalio 8 d. muitinės deklaracija Nr. 19LTKC0100IM0DE463, 1 prekė), fiuzeliažo uodeginės dalies (2019 m. spalio 8 d. muitinės deklaracija Nr. 19LTKC0100IM0DE463, 8 prekės), sraigtasparnio galinio sraigto menčių (2019 m. lapkričio 13 d. muitinės deklaracija Nr. 19LTVC0100IM2AD699, 1 prekė) – deklaravimo teisingumo patikrinimą.

Tikrinimo metu 2019 m. spalio 10 d. muitinės deklaracija Nr. 19LTKC0100IM0E0D63 deklaruotų prekių TARIC kodas 8803 90 90 90 buvo pakeistas į 8803 30 00 99 kodą ir dėl to byloje nėra ginčo. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, jog pareiškėjas, importuodamas Prekes, nesilaikė Strateginių prekių kontrolės įstatyme nustatytų reikalavimų. Ginčijama 2021 m. gegužės 24 d. patikrinimo ataskaita Nr. 1KM320041M Kauno teritorinė muitinė nusprendė, kad pareiškėjo importuotoms orlaiviams skirtoms Prekėms, priskirtoms Bendrajam karinės įrangos sąrašui (pozicijos ML 10 a ir ML 11 a), būtina importo licencija.

Pareiškėjas Patikrinimo ataskaitą apskundė Muitinės departamentui, kuris ginčijamu 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 1A-287 skundą atmetė. Be to, Muitinės departamentas 2021 m. liepos 15 d. raštu Nr. (4.14) 3B-4154 kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Judėjimo kontrolės centrą, prašydamas pateikti išvadą dėl skundžiamoje Patikrinimo ataskaitoje nurodytų prekių priskyrimo Bendrajam karinės įrangos sąrašui ir privalomumo turėti importo licenciją. KAM 2021 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 12-01-1362 „Dėl išvados pateikimo“ pateikė Muitinės departamentui išvadą dėl ginčo Prekių (orlaivio komponentų) priskyrimo Bendrojo karinės įrangos sąrašo punktams:

ML 10 a – vibracijos slopintuvai (brėžinio Nr. 8AMT-1250-00); ML 10 a – fiuzeliažo galinės ir uodeginės dalys (brėžinių Nr. 8MT.0350.000 ir Nr. 140.0500.000); ML 10 a – vairo sraigto mentės (brėžinio Nr. 8-3922-000); ML 11 a – trumpųjų bangų (toliau – TB) išorinės radijo antenos (brėžinio Nr. 8AT.7103.030); ML 10 a – spyruoklės (brėžinio Nr. 1920A-1,2-8-26). Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytojas G. V., kuris nurodė, jog minėtoje išvadoje nurodyta pareiškėjo importuota įranga priskiriama Bendrojo karinės įrangos sąrašo ML 10 a ir ML 11 a punktams.

20. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą (Strateginių prekių kontrolės įstatymo 4 straipsnį, Taisyklių 5.1 papunktį, Licencijavimo taisyklių 20.1 papunktį) tik KAM vertina prekių priskyrimą Bendrajam karinės įrangos sąrašui, teismas neturėjo pagrindo abejoti minėta KAM 2021 m. rugpjūčio 5 d. išvada Nr. 12-01-1362, jog pareiškėjo importuotos Prekės priskirtinos Bendrojo karinės įrangos sąrašo ML 10 a ir ML 11 a punktams. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių, patikimų ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių KAM Išvados neteisingumą ar nepatikimumą. Teismo vertinimu, Bendrovės pateikta S. G. 2021 m. gruodžio 16 d. pažyma „Dėl UAB „ASU Baltija“ importuotų prekių paskirties“ nepaneigė KAM išvados, nes pagal Licencijavimo taisyklių 20.1 papunktį tik KAM suteikta teisė vertinti prekių priskyrimą Bendrajam karinės įrangos sąrašui.

21. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad aktualios orlaivių detalės yra aviacines skrydžio, o ne kovines funkcijas užtikrinanti įranga, nes pareiškėjo importuotoms orlaivio detalėms – vibracijos slopintuvams – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija išdavė siuntimo Europos Sąjungoje licenciją Nr. 19/298ES. Teismas atkreipė dėmesį, kad licencijoje nurodytas prekių gavėjas „Pamko INT“, Čekijos Respublika, o galutinis vartotojas – Alžyro Krašto apsaugos ministerija. Taip pat licencijoje nurodyta tai, kad vibracijos slopintuvas priskirtas Bendrajam karinės įrangos sąrašo ML 10 a punktui. Licencija išduota pagal Bendrovės pateiktą prašymą ir jame nurodytus duomenis. Taigi jau gaudama šią licenciją Bendrovė pripažino, kad orlaivio detalės – vibracijos slopintuvai – priskirtos Bendrajam karinės įrangos sąrašo ML 10 a punktui.

22. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jam priklauso civiliniai Mi-8T ir Mi-8MTV-1 tipo sraigtasparniai, kuriems būtina atlikti modernizavimo ir jų detalių keitimo darbus, teismas nurodė, jog mokestinio patikrinimo metu iš Bendrovės pateiktų dokumentų nustatyta, kad radijo imtuvų išorines antenas Bendrovė pardavė Ruandos Respublikos gynybos ministerijai 2019 m. liepos 15 d. (pardavimo sąskaita ASU Nr. 002232), vibracijos slopintuvus – Čekijos įmonei „Pamco INT“ 2019 m. lapkričio 12 d. (pardavimo sąskaita ASU Nr. 002281), sraigtasparnio galinio sraigto mentes – Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Ginkluotės ir technikos remonto depui 2019 m. lapkričio 14 d. (pardavimo sąskaita ASU Nr. 002283), t. y. pareiškėjas Prekių nenaudojo turimų orlaivių modernizavimui ar remontui. Teismas akcentavo, kad aplinkybė, jog Bendrovė 2019 m. įsigijo nuosavybės teise tris civilinius Mi-8T ir Mi-8MTV-1 tipo sraigtasparnius, kurie 2020 m. įregistruoti Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre ir kuriems išduoti Transporto kompetencijų agentūros orlaivių laikino registravimo liudijimai, šioje ginčo situacijoje nėra reikšminga ir tai savaime nereiškia, jog Prekės buvo skirtos civiliniams orlaiviams. Konkrečių prekių priskyrimą Bendrajam karinės įrangos sąrašui vertina tik KAM, nes tai yra specifinio pobūdžio ir naudojimo prekės.

23. Teismas darė išvadą, kad byloje pagrįstai nustatyta, jog Bendrovės importuotos orlaivių dalys – metalinės spyruoklės, radijo imtuvų išorinės antenos, vibracijos slopintuvai, fiuzeliažo galinė dalis, fiuzeliažo uodeginė dalis, sraigtasparnio galinio sraigto mentės – priskirtos Bendrojo karinės įrangos sąrašo pozicijoms ML 10 a ir ML 11 a. Atsakovas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas, importuodamas ginčo Prekes, priskirtas Bendrajam karinės įrangos sąrašui, privalėjo turėti importo licenciją.

24. Teismo nuomone, šioje byloje ginčijami administraciniai aktai atitinka VAĮ 3 straipsnio, 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimus. Patikrinimo ataskaitoje ir Sprendime nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektai vadovavosi, priimdami administracinius aktus, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Nei Kauno teritorinė muitinė, nei Muitinės departamentas nepažeidė VAĮ reikalavimų, jų sprendimai yra pagrįsti, o sprendimų turinys atitinka teisės normų reikalavimus. Atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes ir ginčo situacijos reglamentavimą, teismas sprendė, kad ginčijami administraciniai aktai yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

III. 25. Pareiškėjas UAB „ASU Baltija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

26. Pareiškėjas nurodo, kad byloje nėra ginčo, jog jis turi du civilinius orlaivius. Pareiškėjas vedė derybas ir nuo 2019 m sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pagal 10 muitinės deklaracijų įvežė 43 prekes. Importuojamos prekės buvo skirtos pareiškėjo turimų sraigtasparnių remontui. Visos prekės, kaip ir kitos orlaiviams tinkamos detalės, turi savo tarnavimo, sandėliavimo laiką, t. y. kuo ilgiau detalė yra nepanaudojama, tuo mažiau ją galima bus naudoti orlaivyje. Importuodamas Prekes pareiškėjas vertino jų pobūdį ir nusprendęs, jog jos nepriskirtinos karinei įrangai, nematė pagrindo kreiptis dėl importo licencijos. Atitinkamai Nyderlandų muitinė patvirtino, jog pareiškėjui nebuvo išduota karinės įrangos importo licencija. Po to, kai pareiškėjas įsigijo Prekes, kai kurių jų naudojimo tikslas pasikeitė (pirkėjai atsisakė įsigyti pareiškėjo remontuojamą sraigtasparnį, atsirado galimybė realizuoti detales ir t. t.), todėl pareiškėjas nusprendė parduoti kai kurias Prekes ir atitinkamai buvo kreiptasi eksporto licencijų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjo tikrasis tikslas buvo parduoti kai kurias Prekes, bet ne panaudoti jas turimų sraigtasparnių remontui prekių importo metu. Taip pat nėra įrodymų, jog Prekių importo įforminimo metu pareiškėjas būtų suplanavęs kitokį Prekių panaudojimą, nei skirti jas savo turimų sraigtasparnių remontui. Ginčijamu teismo sprendimu sukuriama ydinga situacija, pagal kurią pareiškėjui, turinčiam civilinius orlaivius, teks pareiga importuoti šių orlaivių remontui (bet ne modifikavimui) skirtas detales kaip karinę įrangą.

27. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju civilinių orlaivių remontui įsigytos Prekės priskirtos karinei įrangai, tačiau bylos medžiagoje, Sprendime, KAM Išvadoje nėra jokių argumentų, paaiškinimų, duomenų ar įrodymų, nurodančių, kokiai konkrečiai karinei modifikacijai atlikti yra būtinos šios Prekės. Pareiškėjo įsitikinimu, ginčo Prekės tėra civilinio orlaivio įprastos konstrukcinės dalys. Prekių nekarinį pobūdį patvirtina ir tai, jog visos Prekės jų įvežimo metu buvo skirtos remontuoti pareiškėjo turimus civilinius orlaivius ir licencijų joms nereikėjo.

28. Pareiškėjas akcentuoja, kad tiek Kauno teritorinė muitinė savo Patikrinimo ataskaitoje daro klaidingą išvadą, tiek teismas savo sprendime atkartoja, jog Bendrovės kreipimasis dėl eksporto licencijos išdavimo vienai iš Prekių (vibracijos slopintuvui) įrodo, jog visas Prekes Bendrovė priskiria karinei įrangai. Pareiškėjo teigimu, aplinkybė, kad viena iš Prekių jam buvo parduota gavus eksporto licenciją, nepatvirtina ir neįrodo, kad visos Prekės yra karinio pobūdžio.

29. Pareiškėjas pažymi, kad nei teismas, nei KAM, nei atsakovas, nei liudytojas G. V. negalėjo nurodyti, kokiais kriterijais remiantis buvo atrinktos ginčo Prekės ir jos priskirtos karinei įrangai. Iš bylos medžiagos nėra aišku, kurios konkrečiai detalės iš visų 43 pareiškėjo importuotų prekių, skirtų tiems patiems civiliniams sraigtasparniams remontuoti, yra priskirtinos karinei įrangai. Taip pat nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu teismas nusprendė, kad nėra abejonių KAM Išvada, kai KAM Išvadoje nėra pateikta nei vieno argumento, kokiais motyvais remiantis Prekės priskiriamos karinei įrangai. Pareiškėjui kyla abejonių dėl liudytoju apklausto (KAM Išvadą parengusio) G. V. šališkumo ir tiesioginio suinteresuotumo pateikti nepalankias išvadas Prekių atžvilgiu, nes pareiškėjas dar 2017 m. ir 2019 m. buvo apskundęs G. V. veiksmus dėl jo nepagarbaus ir neetiško elgesio su pareiškėjo darbuotojais.

30. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas, nes teismas selektyviai vertino įrodymus, ignoravo pareiškėjui palankius duomenis, argumentus ir bylos medžiagą. Ginčo esmę sudaro klausimas, ar Prekės priskirtinos karinei įrangai pagal Bendrojo karinės įrangos sąrašo nustatytą teisinį reguliavimą. Šiuo atveju teismas, priimdamas sprendimą, nesiaiškino ir nevertino, ar teisės aktas – Bendrasis karinės įrangos sąrašas – Prekių atžvilgiu buvo taikytas tinkamai; teismas neatskleidė šio teisės akto reguliavimo turinio ir požymių, kokius kriterijus turi atitikti prekė tam, kad jai būtų taikomas karinės įrangos režimas. Taigi, teismo sprendimu nebuvo atskleista ginčo esmė, netinkamai atliktas įrodymų vertinimas.

31. Atsakovas Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas, nuosekliai įvertinti įrodymai, atlikta teisės normų, aktualių šiam ginčui, analizė. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad teismas nevertino jo pateiktų įrodymų. Pasak atsakovo, teismas pagal galiojantį teisinį reguliavimą dėl prekių priskyrimo Bendrajam karinės įrangos sąrašui tinkamai įvertino įrodymus, jų leistinumą ir pagrįstumą.

33. Atsakovas teigia, kad nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog aktualios orlaivių detalės yra aviacines skrydžio, o ne kovines funkcijas užtikrinanti įranga, nes pareiškėjo importuotoms orlaivio detalėms – vibracijos slopintuvams – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija išdavė siuntimo Europos Sąjungoje licenciją. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad licencijoje nurodytas prekių gavėjas „Pamko INT“, Čekijos Respublika, o galutinis vartotojas – Alžyro Krašto apsaugos ministerija. Taip pat licencijoje nurodyta tai, kad vibracijos slopintuvas priskirtas Bendrajam karinės įrangos sąrašo ML 10 a punktui. Licencija išduota pagal Bendrovės pateiktą prašymą ir jame nurodytus duomenis. Taigi jau gaudama šią licenciją Bendrovė pripažino, kad orlaivio detalės – vibracijos slopintuvai – priskirtos Bendrajam karinės įrangos sąrašo ML 10 a punktui.

34. Atsakovas pažymi, kad nors pareiškėjas teigė, jog jam priklauso civiliniai Mi-8T ir Mi-8MTV-1 tipo sraigtasparniai, kuriems būtina atlikti modernizavimo ir jų detalių keitimo darbus, tačiau mokestinio patikrinimo metu iš Bendrovės pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas Prekių nenaudojo turimų orlaivių modernizavimui ar remontui, o jas pardavė.

35. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nenurodė konkrečių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog ginčui aktualios Prekės nepriskirtinos karinės įrangos sąrašui. Teismas, vertindamas įrodymus, rėmėsi KAM (specialistų) išvadomis ir išaiškinimais dėl prekių priskyrimo Bendrajam karinės įrangos sąrašui, kas pagal galiojantį teisinį reguliavimą pavesta tik KAM. Pareiškėjas nepateikė jokių kitų ekspertų, specialistų išvadų, kurie pagal galiojantį teisinį reguliavimą turi teisę teikti tokias išvadas, kad ginčui aktualios Prekės nėra priskirtinos Bendrajam karinės įrangos sąrašui. Kita vertus, pareiškėjas, vykdydamas tokio pobūdžio komercinę veiklą (su specifinio pobūdžio prekėmis, kurios būna karinės (ir) (ar) karinės)) ir veikdamas pakankamai rūpestingai, turėjo galimybę išsiakinti (be kita ko, kreipiantis ir į KAM) visus su tokių prekių įvežimu susijusius reikalavimus.

36. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas pateikė neigiamų argumentų dėl Strateginių prekių inspekcijos viršininko G. V. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, tačiau byloje nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų (tarnybinių patikrinimų išvadų, įsakymų dėl nuobaudų paskyrimo, nušalinimo nuo pareigų ir t. t.), kas objektyviai patvirtintų pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl liudytojo šališkumo.

37. Atsakovas pažymi, kad KAM Išvada yra vienas iš pagrindinių įrodymų, nuosekliai papildančių kitus įrodymus, vertintus tiek ikiteisminio nagrinėjimo metu, tiek teisme. KAM Išvada buvo pateikta Muitinės departamentui ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu, nes Muitinės departamentas buvo sustabdęs pareiškėjo skundo nagrinėjimą ir kreipęsis dėl išvados pateikimo į KAM. Atsakovas akcentuoja, kad nei jis, nei Muitinės departamentas neturi jokio pagrindo abejoti KAM išvadomis dėl konkrečių importuojamų prekių priskyrimo ar ne Bendrajam karinės įrangos sąrašui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 10 straipsnio 2 punktu, Muitinė kontroliuoja muitinės veiklai priskirtų importo, eksporto ir tranzito draudimų ir apribojimų bei muitinės priežiūros priemonių taikymą. Taigi muitinė atliko kontrolės veiksmus, muitinės priežiūrą bei priėmė administracinius aktus pagal savo kompetenciją, tačiau esminę reikšmę turėjo kitų institucijų (ekspertinės, specialistų) išvados.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo palaiko skundžiamame teismo sprendime išdėstytus motyvus ir pritaria išvadai, jog nėra jokio pagrindo abejoti KAM, kaip kompetentingos institucijos, išvada dėl ginčo Prekių priskyrimo Bendrajam karinės įrangos sąrašui. Vadovaujantis Strateginių prekių kontrolės įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, karinės įrangos eksportui, importui, tranzitui ar tarpininkavimui yra privalomos eksporto, importo, tranzito ar tarpininkavimo licencijos. Byloje nėra ginčo dėl fakto, jog atitinkamos importo licencijos, importuojant ginčo Prekes, nebuvo pateiktos. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat sutinka su teismo išvada, jog pareiškėjas nepateikė jokių kitų objektyvių, patikimų ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių KAM Išvados neteisingumą ar nepatikimumą, o pareiškėjo pateikta 2021 m. gruodžio 16 d. pažyma „Dėl UAB „ASU Baltija“ importuotų prekių paskirties“ nepaneigia KAM išvados.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad skundžiamas teismo sprendimas, kuriuo patvirtintas Patikrinimo ataskaitos ir Sprendimo pagrįstumas bei teisėtumas, priimtas įvertinus visas su ginču susijusias aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno teritorinės muitinės 2021 m. gegužės 24 d. Patikrinimo ataskaitos Nr. 1KM320041M ir Muitinės departamento 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 1A-287 „Dėl UAB „ASU Baltija“ skundo“, kuriais pripažinta, kad pareiškėjas UAB „ASU Baltija“ Prekėms (orlaivio komponentams), priskirtoms Bendrajam karinės įrangos sąrašui, privalėjo turėti importo licenciją, pagrįstumo ir teisėtumo.

42. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, spręsdamas, kad Bendrovės importuotos orlaivių dalys – metalinės spyruoklės, radijo imtuvų išorinės antenos, vibracijos slopintuvai, fiuzeliažo galinė dalis, fiuzeliažo uodeginė dalis, sraigtasparnio galinio sraigto mentės – pagrįstai priskirtos Bendrojo karinės įrangos sąrašo pozicijoms ML 10 a ir ML 11 a, todėl pareiškėjas, importuodamas ginčo Prekes, privalėjo turėti importo licenciją.

43. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus (KAM Išvadą, liudytojo G. V. paaiškinimus), todėl nepagrįstai ginčo Prekes priskyrė Bendrajam karinės įrangos sąrašui. Pasak pareiškėjo, nei KAM, nei atsakovas, nei liudytojas G. V. negalėjo nurodyti, kokiais kriterijais remiantis buvo atrinktos ginčo Prekės ir jos priskirtos karinei įrangai. Pareiškėjas kelia abejones dėl liudytoju apklausto G. V. šališkumo ir tiesioginio suinteresuotumo pateikti nepalankias išvadas Prekių atžvilgiu. Pareiškėjas akcentuoja, kad jam priklausantys civiliniai Mi-8T ir Mi-8MTV-1 tipo sraigtasparniai yra registruoti Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre, ginčo Prekės buvo skirtos minėtų orlaivių remontui, todėl ši įranga ir dalys priskirtinos civilinės paskirties įrangai, kuriai nėra būtina gauti importo licenciją. Pareiškėjas mano, kad byloje ginčijami administraciniai aktai nėra pagrįsti, neatitinkantys VAĮ 3 straipsnio, 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

44. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją teismas gali sutikti su vienos iš ginčo šalių pozicija ir ja remtis, be to, teismas taip pat neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus ir gali pasisakyti dėl skunde formuluojamų esminių prieštaravimų administravimo subjekto priimtam administraciniam aktui / sprendimui (žr. pvz., 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-435-525/2022).

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo reikalavimus ir atsakovo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų atsikirtimus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

47. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

48. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

49. Vertindama pareiškėjo argumentus, kuriais jis nesutinka, kad jo įsigytos ginčo Prekės (metalinės spyruoklės, radijo imtuvų išorinės antenos, vibracijos slopintuvai, fiuzeliažo galinė dalis, fiuzeliažo uodeginė dalis, sraigtasparnio galinio sraigto mentės) priskirtinos Bendrojo karinės įrangos sąrašo pozicijoms ML 10 a ir ML 11 a, teisėjų kolegija pažymi, kad į Europos Sąjungos bendrojo karinės įrangos sąrašo, priimto 2020 m. vasario 17 d. Tarybos posėdyje (2020/C85/01), ML 10 a punktą yra įtraukti pilotuojami „orlaiviai“ ir „už orą lengvesni skraidomieji aparatai“ bei specialiai jiems sukurti komponentai; į ML 11 a punktą įtraukta elektroninė įranga, specialiai sukurta kariniam naudojimui, bei specialiai jai sukurti komponentai. Strateginių prekių kontrolės įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad karinė įranga – gynybai skirti arba su ja susiję produktai, įtraukti į šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytą Bendrąjį karinės įrangos sąrašą. Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina Bendrąjį karinės įrangos sąrašą. Šis sąrašas turi atitikti Europos Sąjungos bendrąjį karinės įrangos sąrašą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos užsienio politikos ir nacionalinio saugumo interesais, Bendrasis karinės įrangos sąrašas gali būti papildytas nacionalinėmis karinei įrangai priskiriamų prekių pozicijomis, kurioms būtų taikomi šio įstatymo 6 straipsnio reikalavimai. Karinės įrangos eksportui, importui, tranzitui ar tarpininkavimui yra privalomos eksperto, importo, tranzito ar tarpininkavimo licencijos. Šias licencijas išduoda Ūkio ministerija (2019 m. pervadinta į Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministeriją) (6 str. 1 d.).

50. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakyme Nr. V-1216 „Dėl Bendrojo karinės įrangos sąrašo patvirtinimo“ pilotuojami „orlaiviai“ ir „už orą lengvesni skraidomieji aparatai“ bei elektroninė įranga yra vertinami analogiškai ir atitinka Europos Sąjungos bendrajame karinės įrangos sąraše nurodytus apibrėžimus.

51. Lietuvos Respublikoje strateginių prekių kontrolės atlikimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (Strateginių prekių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Spręsti klausimą dėl prekės priskirtinumo Bendrajam karinės įrangos sąrašui yra pavesta Krašto apsaugos ministerijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklių, strateginių prekių kontrolės vykdymo taisyklių ir sertifikatų karinę įrangą gaminančioms įmonėms gavėjoms išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 20.1 punktu, Krašto apsaugos ministerija vertina prekių priskyrimą Bendrajam karinės įrangos sąrašui. Taigi būtent ši institucija yra kompetentinga spręsti dėl prekės pobūdžio ir jos (ne)priskyrimo Bendrajam karinės įrangos sąrašui.

52. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno teritorinė muitinė atliko pareiškėjo importuotų ginčo prekių – metalinių spyruoklių (2019 m. sausio 21 d. muitinės deklaracija Nr. 19LTVC0100IM021C63, 1 prekė), radijo imtuvų išorinių antenų (2019 m. vasario 28 d. muitinės deklaracija Nr. 19LTVC0100IM06C085, 1 prekė), vibracijos slopintuvų (2019 m. spalio 10 d. muitinės deklaracija Nr. 19LTKC0100IM0E0D63, 1 prekė), fiuzeliažo galinės dalies (2019 m. spalio 8 d. muitinės deklaracija Nr. 19LTKC0100IM0DE463, 1 prekė), fiuzeliažo uodeginės dalies (2019 m. spalio 8 d. muitinės deklaracija Nr. 19LTKC0100IM0DE463, 8 prekės), sraigtasparnio galinio sraigto menčių (2019 m. lapkričio 13 d. muitinės deklaracija Nr. 19LTVC0100IM2AD699, 1 prekė) – deklaravimo teisingumo patikrinimą, kurio metu nustatė, jog pareiškėjas, importuodamas ginčo Prekes, nesilaikė Strateginių prekių kontrolės įstatyme nustatytų reikalavimų.

Kauno teritorinė muitinė 2021 m. gegužės 24 d. priėmė ginčijamą Patikrinimo ataskaitą Nr. 1KM320041M, kuria nusprendė, kad pareiškėjo importuotoms orlaiviams skirtoms Prekėms, priskirtoms Bendrajam karinės įrangos sąrašui (pozicijos ML 10 a ir ML 11 a), yra būtina importo licencija (I t., b. l. 11–19). Pareiškėjas, nesutikdamas su Patikrinimo ataskaitoje nurodytomis išvadomis, padavė skundą Muitinės departamentui (I t., b. l. 28‒32), kuris 2021 m. liepos 15 d. raštu Nr. (4.14) 3B-4154 kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Judėjimo kontrolės centrą, prašydamas pateikti išvadą dėl skundžiamoje Patikrinimo ataskaitoje nurodytų prekių priskyrimo Bendrajam karinės įrangos sąrašui ir privalomumo šioms prekėms turėti importo licenciją (I t., b. l. 36).

Taip pat Muitinės departamentas 2021 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 1A-129 sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą iki bus gautas atsakymas iš Judėjimo kontrolės centro (II t., b. l. 22‒23). KAM, pagal kompetenciją išnagrinėjusi Muitinės departamento prašymą, 2021 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 12-01-1362 „Dėl išvados pateikimo“ pateikė išvadą dėl ginčo Prekių (orlaivio komponentų) priskyrimo Bendrojo karinės įrangos sąrašo punktams: ML 10 a – vibracijos slopintuvai (brėžinio Nr. 8AMT-1250-00); ML 10 a – fiuzeliažo galinės ir uodeginės dalys (brėžinių Nr. 8MT.0350.000 ir Nr. 140.0500.000);

ML 10 a – vairo sraigto mentės (brėžinio Nr. 8-3922-000); ML 11 a – TB išorinės radijo antenos (brėžinio Nr. 8AT.7103.030); ML 10 a – spyruoklės (brėžinio Nr. 1920A-1,2-8-26) (I t., b. l. 34). Muitinės departamentas, atsižvelgdamas į KAM Išvadą, ginčijamu 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 1A-287 atmetė pareiškėjo skundą dėl Patikrinimo ataskaitos panaikinimo (I t., b. l. 9‒10).

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš nustatyto teisinio reguliavimo, byloje pateiktų duomenų, bylos šalių ir teismo posėdžio metu apklausto liudytojo G. V., kuris turi specialių žinių ginčui aktualiu klausimu, paaiškinimų matyti, jog prekės yra priskiriamos karinei įrangai pagal konkrečius požymius, kuriuos pagal jų aprašymą, technines savybes ir galutinį jų panaudojimą nustato kompetenciją turintys asmenys. Nagrinėjamu atveju buvo imtasi veiksmų, siekiant išsiaiškinti pareiškėjo įsigytų Prekių pobūdį / paskirtį. Tuo tikslu buvo kreiptasi į Krašto apsaugos ministeriją, be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas ir Lietuvos kariuomenės Judėjimo kontrolės centro Strateginių prekių inspekcijos viršininkas G. V., dalyvavęs Prekių vertinime, kuris, be kita ko, patvirtinto, jog ginčo Prekės patenka į Bendrąjį karinės įrangos sąrašą. Nors apeliaciniame skunde pareiškėjas įrodinėja, kad įsigytos Prekės nepagrįstai priskirtos Bendrojo karinės įrangos sąrašui, su tokiais apelianto argumentais nesutiktina. Pabrėžtina, kad tokį įvertinimą, atsižvelgdama į pateiktus ginčo Prekių duomenis, pateikė kompetentinga valstybės institucija, t. y. Krašto apsaugos ministerija, kuriai valstybė ir priskyrė atlikti nurodyto pobūdžio funkcijas. Nesutikti su šia institucija, kuriai priskirtos funkcijos atlikti karinio pobūdžio įrangos vertinimą, nėra jokio pagrindo.

54. Apeliaciniame skunde išsakoma kritika liudytojo G. V. parodymams, keliant abejones dėl liudytojo šališkumo ir tiesioginio suinteresuotumo pateikti nepalankias išvadas Prekių atžvilgiu, nes pareiškėjas dar 2017 m. ir 2019 m. buvo apskundęs G. V. veiksmus dėl jo nepagarbaus ir neetiško elgesio su pareiškėjo darbuotojais. Dėl šių pareiškėjo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybės, jog tarp pareiškėjo ir liudytojo praeityje buvo kilę nesutarimų dėl liudytojo darbinės veiklos savaime nepatvirtina fakto, jog liudytojas yra tendencingas ir šališkas pareiškėjo atžvilgiu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į liudytoju apklausto G. V. paaiškinimus ir šiuos parodymus vertino, kaip paneigiančius pareiškėjo teiginius, taip pat nesudaro pagrindo prielaidai dėl liudytojo šališkumo. Nesant jokių kitų argumentų ir nustatytų reikšmingų aplinkybių, kad liudytojas turi asmeninį suinteresuotumą ar išankstinį asmeninį nusistatymą prieš pareiškėją, abstraktūs, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsti samprotavimai dėl liudytojo galimo šališkumo nepripažintini pagrįstais. Be to, G. V. teismo posėdžio metu buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagintų parodymų davimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str.).

55. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių teismas neturėtų vadovautis liudytojo G. V. parodymais, kurie atitinka tiek ginčo Prekių parametrus, aptartus skundžiamuose administraciniuose aktuose, tiek kitą rašytinę bylos medžiagą. Vien tai, kad aviacijos įrangos inžinieriaus S. G. 2021 m. gruodžio 16 d. pažymoje „Dėl UAB „ASU Baltija“ importuotų prekių paskirties“, kurią teismui teikė pareiškėjas, nurodyta, jog ginčo Prekės nėra skirtos kovinėms funkcijoms užtikrinti ar sraigtasparnio modifikavimui kovinėms funkcijoms atlikti (I t., b. l. 209‒210), nesudaro pagrindo teigti, kad Prekėms nėra taikomas specialus rėžimas. Nors Krašto apsaugos ministerija 2021 m. rugpjūčio 5 d. rašte Nr. 12-01-1362 „Dėl išvados pateikimo“ nepateikė itin išsamios ginčo Prekių vertinimo analizės, tačiau tai nepaneigia šios įstaigos pateiktos išvados turinio. Pažymėtina, kad liudytojas G. V. teismo posėdžio metu pabrėžė, kad Krašto apsaugos ministerija, teikdama išvadas dėl vienų ar kitų prekių, priskirtinų šios ministerijos reguliavimo sričiai, itin išsamių išvadų neteikia, nes tokių objektų vertinimo metodika yra nevieša.

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo Prekių teisinio identifikavimo nekeičia pareiškėjo argumentai apie jo turimus civilinius Mi-8T ir Mi-8MTV-1 tipo orlaivius ir Prekių panaudojimą minėtų orlaivių remontui. Bendrajame karinės įrangos sąraše pateikta nemažai ir tokios įrangos (ir jos komponentų) rūšių, kurios gali būti tinkamos naudoti ir civiliniais tikslais, tačiau tai nepanaikina jų atitikties karinės įrangos sąvokai. Teismo posėdžio metu liudytojas G. V. pateikė išsamius paaiškinimus, kad pagal savo pobūdį minėtos prekės gali būti naudojamos civiliniams orlaiviams, tačiau pagal savo parametrus (komponentus) Prekės yra įtrauktos į Bendrąjį karinės įrangos sąrašą ir joms reikalinga importo licencija. Lietuvos kariuomenės judėjimo kontrolės centro 2022 m. balandžio 25 d. rašte Nr. IS-119 nurodyta, kad Mi-8T ir Mi-8MTV-1 tipo sraigtasparniai (kuriais disponuoja pareiškėjas ir kuriuos ketino remontuoti su ginčo Prekėmis) kai kada modifikuojami, tačiau pagrindiniai sraigtasparnio komponentai lieka tie patys su tomis pačiomis techninėmis savybėmis, todėl šių komponentų judėjimui atskirai be sraigtasparnio, nepaisant, ar jis registruojamas kaip civilinis orlaivis ir naudojamas civiliniai paskirčiai, vis tiek yra vykdoma kontrolė. Pareiškėjo įsigyti komponentai: vibracijos slopintuvai, fiuzeliažo galinė dalis, fiuzeliažo uodeginė dalis, sraigtasparnio galinio sraigto mentės ir metalinės spyruoklės priskirtos ML 10 a daliai, nes tai yra pagrindiniai karinio sraigtasparnio komponentai. Šie komponentai kontroliuojami pagal gamintojo brėžinio numerius. Trumposios bangos dėl jų sklidimo ypatumų naudojamas kariniams tikslams, o ryšio įranga paprastai susideda iš pagrindinių komponentų, tokių kaip imtuvas, siųstuvas, valdymo įranga ir antena. Taigi sraigtasparnio radijo imtuvų išorinės antenos priskirtinos ML 11 a daliai (IV tomas, b. l. 31–32).

57. Teisėjų kolegija, faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad pareiškėjo įsigytos ginčo Prekės pagrįstai priskirtos Bendrojo karinės įrangos sąrašo ML 10 a ir ML 11 a punktams. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro ištyrusi ir įvertinusi šią išvadą patvirtinančius byloje pateiktus įrodymus, įsitikinusi dėl būtent karinės šių prekių paskirties. Pareiškėjo ginčijami Kauno teritorinės muitinės 2021 m. gegužės 24 d. patikrinimo ataskaita Nr. 1KM320041M ir Muitinės departamento 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. 1A-287 „Dėl UAB „ASU Baltija“ skundo“ atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – juose nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis administracinių aktų priėmimo pagrindas, kuris yra aiškus ir motyvuotas. Tyrimo metu buvo kreiptasi į kompetentingas institucijas dėl vertinamų Prekių ištyrimo ir išvadų pateikimo, taip pat komunikuota su pačiu pareiškėju, t. y. buvo atlikti visi būtini veiksmai, siekiant tinkamai ir išsamiai ištirti aplinkybes dėl importo licencijos ginčo Prekėms būtinumo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

58. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ASU Baltija“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė