c90becbb-7750-40f5-a033-e3595e3340bf · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Evaldas VanagasBaudžiamoji byla Nr. 1A-112-491/2018Proceso Nr. 1-08-3-00057-2017-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.5.2. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 7 d. PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Bagdonavičiaus ir Algirdo Gapučio, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant :privačiai kaltintojai K.

Å .,jos atstovei advokatei Lidijai Blinkevičienei, iÅ¡teisintajai I. P.,jos gynėjui advokatui Arvydui Aleknai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal privačios kaltintojos K. Å . apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo I. P. buvo iÅ¡teisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).K.

Å . civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo buvo atmestas.IÅ¡ I. P. nuspręsta nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų dėl K. Å . atstovavimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,nustatė:Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybėsI. P. buvo iÅ¡teisinta kaltinant jÄ tuo, kad 2017 m. birželio 2 d. apie 1.30 val., (duomenys neskelbtini), J. T. kolektyvinio sodo namelyje, sudavė K. Å . Å¡luotos kotu ne mažiau kaip septynis smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas – deÅ¡inę rankÄ , kojÄ , pilvÄ , krÅ«tinę, taip padarydama jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai Apeliaciniu skundu privati kaltintoja K.

Å . praÅ¡o : panaikinti pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti dėl I. P. apkaltinamÄ jį nuosprendį; iÅ¡ I. P. priteisti jai 28,84 Eur turtinei ir 350 Eur neturtinei žalai atlyginti; iÅ¡ I. P. priteisti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas dėl jos atstovavimo. Ji skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir teigia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog I. P. prieÅ¡ jÄ smurtavo. Mano, kad vienas iÅ¡ tokių įrodymų yra J. T. 2017 m. birželio 5 d. raÅ¡tas, kuriame Å¡is nurodė, kad 2017 m. birželio 2 d. apie 1 val.

į jo sodo namelį atvyko I. P., iÅ¡plėšė namelio lauko duris ir jį puolė, K. Å . mušė su Å¡epečio kotu, vėliau to paties Å¡epečio kotu iÅ¡mušė ir namelio lango stiklÄ . Tvirtina, kad apylinkės teismo iÅ¡vada, jog J. T. šį raÅ¡tÄ policijai surašė jai diktuojant, nėra teisinga, kadangi jis raÅ¡tÄ surašė pats, kÄ raÅ¡yti, ji jam nediktavo. Kad raÅ¡te J. T. iÅ¡dėstė tiesÄ , jis patvirtino ir teisiamajame posėdyje. Liudytojas J. T. teisiamajame posėdyje tik melagingai parodė, kad ji privertė jį paraÅ¡yti minėtÄ raÅ¡tÄ policijai, nes jis pyko ant I.

P. dėl iÅ¡daužto namelio lango stiklo. Nurodo, kad liudytojas J. T. davė melagingus parodymus dėl to, kad 2017 m. birželio 2 d. naktį jis nematė, kaip I. P. jÄ mušė, kad tik po kelių dienų pamatė I. P. jai padarytus sužalojimus rankoje ir pilve, nes I. P. po įvykio iÅ¡važiavus J. T. įjungė Å¡viesÄ ir matė jai padarytus sužalojimus. Nurodo, kad I. P. kaltę pagal BK 140 straipsnio 1 dalį įrodo ir liudytojų A. V., J. A., R. V. parodymai bei specialisto iÅ¡vada dėl jos sužalojimų.

Tuo tarpu I. P. teisiamajame posėdyje melavo, kad jos nesumušė, nors ji atsiprašė, norėjo susitaikyti, sutiko atlyginti turtinę žalÄ bei dalį neturtinės žalos – o tai, pasak apeliantės, rodo, kad ji savo kaltę iÅ¡ tikrųjų pripažino.  Teismo posėdyje nukentėjusioji (privati kaltintoja) ir jos atstovė prašė apeliacinį skundÄ patenkinti. IÅ¡teisintoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas tenkinamas.Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tik tiek, kiek to yra praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.Å ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji K. Å . nesutinka su I. P. iÅ¡teisinimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Ji nurodo, kad byloje esančių įrodymų visuma – tai yra tiek jos parodymai, tiek ir liudytojų A. V., J. A., R. V. parodymai, specialisto iÅ¡vada, kiti byloje esantys įrodymai, patvirtina I.

P. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Anot nukentėjusiosios, pirmosios instancijos teismas Å¡iuos įrodymus vertino neteisingai, todėl ji praÅ¡o priimti dėl I. P. apkaltinamÄ jį teismo nuosprendį. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad byloje esantys prieÅ¡taravimai tarp nukentėjusiosios K. Å . ir liudytojo J. T. parodymų, turi bÅ«ti vertinami I. P. naudai. Taip pat teismas nurodė, kad byloje nėra jokių kitų tiesioginių I.

P. kaltės įrodymų. Dėl Å¡ių priežasčių teismas suabejojo, ar iÅ¡ tikrųjų I. P. smurtavo prieÅ¡ K. Å . ir padarė jai nustatytus sužalojimus, todėl pastarÄ jÄ iÅ¡teisino pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, jog ji dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kolegija, iÅ¡analizavusi byloje esančius duomenis, nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentus, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, atlikusi byloje dalinį įrodymų tyrimÄ â€“ papildomai apklaususi iÅ¡teisintÄ jÄ I.

P., nukentėjusiÄ jÄ K. Å ., įvertinusi byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų bei patikrintų įrodymų visumÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl I. P. iÅ¡teisinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, t. y. teismas padarė neteisingÄ ir bylos duomenims prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ , kad ne I. P., o galimai kitas asmuo, 2017 m. birželio 2 d. apie 1.30 val. Å¡luotos kotu sudavė K. Å . į įvairias jos kÅ«no vietas.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ padarė selektyviai vertindamas įrodymus, neatsižvelgdamas į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumÄ . Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus bei iÅ¡tirtus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajos, didesnį dėmesį skyrė iÅ¡teisintosios I. P. ir liudytojo J. T. parodymams, o nukentėjusiosios K. Å . paaiÅ¡kinimus ir jos parodymus, taip pat liudytojų A. V., J. A., R. V. parodymus sumenkino, vertino atskirai nuo kitų įrodymų, kas lėmė neteisėto bei nepagrįsto iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimÄ .

Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad nukentėjusiosios parodymai nėra iÅ¡samÅ«s, neatsižvelgė, kad juos iÅ¡ dalies patvirtina netiesioginiai įrodymai – liudytojų A. V., J. A., R. V. parodymai, neanalizavo priežasčių, dėl kurių J. T. keitė savo paaiÅ¡kinimus ir parodymus proceso metu, neatkreipė dėmesio, kad visi byloje esantys įrodymai tiek, kiek jie papildo vieni kitus, sudaro nuoseklų nagrinėjamo įvykio vaizdÄ . Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas ignoravo faktines bylos aplinkybes ir taip nepagrįstai vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokiÄ teisinę reikÅ¡mę, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį, kas nulėmė Å¡io teismo neteisingÄ iÅ¡vadÄ I.

P. kaltės klausimu.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, atlikusi dalinį įrodymų tyrimÄ bei įvertinusi iÅ¡tirtus įrodymus, nustato, kad I. P. 2017 m. birželio 2 d. apie 1.30 val., (duomenys neskelbtini), J. T. kolektyvinio sodo namelyje, sudavė K. Å . Å¡luotos kotu septynis smÅ«gius į įvairias jos kÅ«no vietas – deÅ¡inę rankÄ , kojÄ , pilvÄ , krÅ«tinę, ir taip dėl poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste, deÅ¡inėje krÅ«tyje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, pilvo deÅ¡inėje, deÅ¡inėje Å¡launyje, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais deÅ¡iniame dilbyje, pilvo deÅ¡inėje nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios K.

Å . sveikatÄ . Tokia jos veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nors I. P. savo kaltės dėl nukentėjusiosios K. Å . sužalojimo nepripažino ir parodė, kad prieÅ¡ pastarÄ jÄ nesmurtavo, į J. T. sodo namelį nuvyko, nes ieÅ¡kojo jo ir norėjo pasiimti buto raktus, įtarė, kad jis bus su K. Å .. Nuvykusi į šį sodo namelį iÅ¡ lovoje su K. Å . gulinčio J. T. nutraukė tik antklodę ir tada tarp jos su J. T. kilo tik žodinis konfliktas, kuris persikėlė į kiemÄ . O K.

Å . ji nemušė, ji iÅ¡ viso nebuvo pakilusi iÅ¡ lovos. Tačiau kolegija sprendžia, jog Å¡ioje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia tvirtinti, kad bÅ«tent I. P. įvykio metu smurtavo ir prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ K. Å ., kaip kad parodė pati nukentėjusioji. Tokia iÅ¡vada daroma įvertinus nukentėjusiosios, liudytojų A. V., J. A. ir R. V., iÅ¡ dalies liudytojo J. T. parodymus, specialisto iÅ¡vadÄ , kitus raÅ¡ytinius bylos įrodymus. Visų pirma, byloje nėra jokių duomenų nukentėjusiosios K.

Å . paaiÅ¡kinimus ir teisiamojo posėdžio metu jos duotus parodymus apie smÅ«gių jai sudavimo aplinkybes, pripažinti neiÅ¡samiais ar dėl kažko prieÅ¡taringais. K. Å . paaiÅ¡kinimai protokole-pareiÅ¡kime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, privataus kaltinimo skunde nurodytos aplinkybės ir jos parodymai, duoti bylÄ nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, buvo iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki ir neprieÅ¡taraujantys tarpusavyje. Juose detaliai ir nuosekliai apibÅ«dinamos esminės nagrinėjamo įvykio aplinkybės – įvykio vieta, laikas, įvardintas smÅ«gius sudavęs asmuo, smÅ«gių sudavimo bÅ«das, kiekis, vieta (1-2, 71-72, 113 b. l.; nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) 1 lapas).

Pagal Å¡iuos nukentėjusiosios K. Å . parodymus, ji su J. T. girtavo pastarojo sodo namelyje ir kartu pasiliko Å¡iame namelyje pernakvoti, gulėjo vienoje lovoje. Naktį į šį sodo namelį atvažiavo J. T. sugyventinė I. P. ir pradėjo jÄ gulinčiÄ lovoje muÅ¡ti su Å¡luotos kotu. Kadangi ji gulėjo ant kairiojo Å¡ono, I. P. jai smÅ«giavo į jos kÅ«no deÅ¡inę pusę, Å¡luotos kotu suduodama jai apie 10 smÅ«gių. I. P. norėjo atimti iÅ¡ J. T. antklodę ir atsikėlęs J. T. su ja pradėjo konfliktuoti, po to jų konfliktas persikėlė į laukÄ , kol I.

P. iÅ¡važiavo.Nukentėjusiosios K. Å . parodymų patikimumÄ patvirtina aplinkybė, kad iÅ¡ karto po konflikto su I. P. ji apie patirtÄ smurtÄ pranešė policijai (nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) 1 lapas). Be Å¡io, nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimai ir parodymai, kuriuose ji atpasakojo įvykio aplinkybes iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos, sutampa su liudytojų A. V., J. A. ir R. V. parodymais. Pagal Å¡ių liudytojų parodymus, jos matė K. Å . po įvykio, nukentėjusioji rodė joms sumuÅ¡tas kÅ«no vietas – kraujosruvas ant pilvo, mėlynes ant deÅ¡inės rankos, peties, Å¡launies.

Pasak jų, nukentėjusioji joms pasakojo, kad girtavo su J. T. jo sodo namelyje. Jiems kartu užmigus, į šį sodo namelį atėjo I. P. ir pradėjo muÅ¡ti gulinčiÄ K. Å . su Å¡luotos kotu (72-73 b. l.). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teiginiais, kad minėtos liudytojos nedalyvavo konflikte, įvykio vietoje iÅ¡vis nebuvo, todėl nėra tiesioginės įvykio liudytojos. Tačiau, tai tikrai nereiÅ¡kia, kad jų parodymai yra niekiniai ir jais Å¡iuo atveju negalima vadovautis nustatant tam tikras faktines bylos aplinkybes.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad aptarti liudytojų parodymai laikytini išvestiniais netiesioginiais įrodymais byloje, tačiau dėl to jų įrodomoji vertė negali būti sumenkinama. Teismų praktikoje pažymima, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme svarbu tai, kad šie įrodymai būtų vertinami ne tik atskirai, bet ir jų visuma. Netiesioginiais įrodymais įrodinėjamas tarpinio fakto buvimas, o paskui ir įrodinėjimo dalyko elementu esanti aplinkybė.

Visais atvejais bÅ«tina nustatyti, kad tarpinis faktas tikrai yra susijęs su įrodinėtinomis aplinkybėmis. Netiesioginiai įrodymai turi sudaryti sistemÄ , nepaliekančiÄ jokių abejonių dėl remiantis netiesioginiais įrodymais padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-628/2018). Taigi, kolegija pripažįsta, jog visi liudytojų A. V., J. A. ir R. V. parodymai kartu su nukentėjusiosios K. Å . parodymais sudaro logiÅ¡kÄ ir pakankamai įtikinamÄ Ä¯rodymų visumÄ bei leidžia spręsti, kad nukentėjusiosios parodymai apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį yra visų pirma teisingi, pakankamai iÅ¡samÅ«s, nuoseklÅ«s ir patikimi.

O vien ta aplinkybė, kad minėtos liudytojos yra pažįstamos su nukentėjusiÄ ja, savaime dar nereiÅ¡kia, kad jos buvo Å¡aliÅ¡kos, suinteresuotos bylos baigtimi ir davė teismui melagingus parodymus. PrieÅ¡ingai teigti byloje nėra jokių objektyvių duomenų. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad K. Å . po konflikto su I. P. iÅ¡ karto nesikreipė į Valstybinę teismo medicinos tarnybÄ , padarė tai tik po kelių dienų, todėl abejonių kelia ar jai teismo medicinos specialisto nustatyti sužalojimai buvo iÅ¡ tikro padaryti įvykio metu.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė neiÅ¡samiai įsigilinęs į Å¡ios bylos aplinkybes bei apie tai nukentėjusiosios K. Å . net neapklausęs teisiamajame posėdyje. Apeliacinės instancijos teisme iÅ¡tyrus naujus duomenis nustatyta, kad K. Å . tÄ pačiÄ dienÄ po patirto smurto kreipėsi su pareiÅ¡kimu į policijÄ dėl I. P. nubaudimo įstatymų nustatyta tvarka (nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) 1 lapas). Pagal šį K. Å . pareiÅ¡kimÄ 2017 m. birželio 7 d. buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir jai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė su skundu kreiptis į apylinkės teismÄ dėl I.

P. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka (nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) 9-10 lapai). Pagal pačios nukentėjusiosios K. Å . parodymus, po pareiÅ¡kimo padavimo policijai jai paskambino tyrėja ir paaiÅ¡kino, kad ji pati turi kreiptis į teismÄ dėl sužalojimo bei nuvykti pas teismo medicinos ekspertus (113 b. l.). Taigi, Å¡ioje byloje užduotis atlikti objektų tyrimÄ nebuvo suraÅ¡yta, apie bÅ«tinybę nuvykti pas teismo medicinos ekspertus K.

Å . buvo praneÅ¡ta tik po penkių dienų nuo įvykio. Ä®vertinus K. Å . senyvÄ amžių bei patirties stokÄ , jos viltį, kad tyrimas dėl jos sužalojimo bus atliekamas policijoje, Å¡iuo atveju yra visiÅ¡kai suprantama ir pateisinama, kodėl ji pas teismo medicinos ekspertus nuvyko tik po penkių dienų, juolab tÄ pačiÄ dienÄ , kai sužinojo, jos dėl jos pareiÅ¡kimo ikiteisminis tyrimas nebus pradėtas. Dar daugiau, aplinkybė, kad nukentėjusioji K. Å . teismo medicinos eksperto buvo apžiÅ«rėta praėjus penkioms dienos po įvykio, nesudaro pagrindo manyti, kad Å¡io eksperto iÅ¡vadomis negalima vadovautis.

Teismo medicinos eksperto kompetencija apygardos teismui nekelia abejonių, be to, teismo medikai turi specialių žinių ir tam, kad galėtų spręsti ne vien apie sužalojimų lokalizacijÄ , bet apie jų padarymo laikÄ bei mechanizmÄ . IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad K. Å . buvo padarytos poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste, deÅ¡inėje krÅ«tyje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, pilvo deÅ¡inėje, deÅ¡inėje Å¡launyje, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais deÅ¡iniame dilbyje, pilvo deÅ¡inėje, paveikus kietais bukais daiktais, mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais.

Ir kas itin svarbu – specialistas nustatė, jog šie sužalojimai pagal jų pobūdį buvo galimai padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (6 – 7 b. l.). Pagal jau minėtus nukentėjusiosios K. Š. parodymus, ji lovoje gulėjo ant kairiojo šono, I. P. su šluotos kotu jai smūgius sudavė į įvairias jos kūno dešinės pusės vietas. Iš šių aptartų aplinkybių yra akivaizdu, kad specialisto išvada objektyviai nustatyti K. Š. kūno dešinės pusės sužalojimai vienareikšmiškai patvirtina jos parodymus dėl I.

P. smurtinių veiksmų prieÅ¡ jÄ , t. y. iÅ¡ esmės sutampa sužalojimų laikas, vieta, skaičius, mechanizmas, ir kartu su kitais aukščiau jau aptartais įrodymais sudaro visumÄ , pagrindžiančiÄ I. P. smurtinius veiksmus prieÅ¡ K. Å . 2017 m. birželio 2 d. apie 1.30 val. Teigti, kad K. Å . sužalojo koks nors kitas žmogus arba kad tokį kiekį sužalojimų ji pati pasidarė bÅ«dama neblaivi griuvinėdama sodo namelio viduje, kadangi jame nebuvo Å¡viesos (kaip tai apeliacinės instancijos teisme tvirtino I.

P.), kolegija neturi jokio pagrindo. Kad K. Å . bÅ«tų griuvinėjusi sodo namelyje neparodė ir J. T.    PrieÅ¡ingai nei skundžiamame nuosprendyje sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje esančių liudytojo J. T. paaiÅ¡kinimų ir parodymų negalima laikyti neabejotinai patikimais ir jais besÄ lygiÅ¡kai remtis nustatant faktines bylos aplinkybes. Be liudytojo J. T. parodymų teisiamajame posėdyje byloje yra du raÅ¡tai, kurių autoriumi nurodytas J. T.. Teisiamajame posėdyje J. T. patvirtino, kad jis surašė Å¡iuos dokumentus, tačiau su vieno iÅ¡ jų turiniu nesutiko, nurodydamas, kad jį surašė bÅ«damas neblaivus ir nesuprato dėstomų aplinkybių esmės. 2017 m. birželio 5 d. raÅ¡te J.

T. nurodė, kad naktį į jo sodo namelį atvykusi I. P. iÅ¡plėšė namelio duris, su Å¡luotos kotu pradėjo muÅ¡ti K. Å ., po to sudaužė namelio langÄ ir iÅ¡važiavo su automobiliu (12-13 b. l.). 2017 m. liepos 24 d. raÅ¡te J. T. jau nurodė, kad nematė, kaip buvo sumuÅ¡ta K. Å ., nes buvo gerokai iÅ¡gėręs (28 b. l.). IÅ¡ esmės tokius pat parodymus liudytojas davė ir teisiamajame posėdyje, papildomai nurodydamas, kad tai jis sodo namelyje ir vėliau lauke konfliktavo su I. P., o kÄ ji padarė K.

Š., nematė ir nežino (79 – 81 b. l.). Tokiais liudytojo J. T. iš esmės skirtingais paaiškinimais ir parodymais negalima vadovautis visa jų apimtimi, ignoruoti jų kaitos dėl esminių bylos aplinkybių, nesigilinant į parodymų pakeitimo priežastis. Apeliacinės instancijos teisme apklausta I. P. patvirtino, kad tai juodu su J. T. yra sugyventiniai, kartu gyvena ir po šio įvykio, tačiau jų santykiams nėra būdingas pastovumas, jie dažnai pykstasi, J. T. išeina iš namų, grįžta po kelių dienų, mėnesio, tada jie pasipyksta ir I.

P. vėl jį priima kartu gyventi. Be to, iÅ¡ I. P. parodymų matyti, kad J. T. pateikus teismui 2017 m. liepos 24 d. pareiÅ¡kimÄ , jie vėl susitaikė ir gyveno kartu. Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad šį raÅ¡tÄ J. T. teismui pateikė po to, kai nukentėjusioji K. Å . kreipėsi į apylinkės teismÄ su skundu privataus kaltinimo tvarka. IÅ¡ to galima pagrįstai įtarti, jog vėlesnis (2017-07-24) J. T. suraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas buvo sÄ lygotas tik jo ir iÅ¡teisintosios I. P. siekio nežiÅ«rint į įvykį toliau gyventi kartu.

Dėl Å¡ių priežasčių kolegija liudytojo J. T. parodymų nelaiko absoliučiai patikimais, kadangi jis be abejonės yra suinteresuotas bylos baigtimi ir siekia padėti I. P. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Ä®vertinusi byloje esančių įrodymų visumÄ kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡tirti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog 2017 m. birželio 2 d. apie 1.30 val. J. T. sodo namelyje I. P. sudavė septynis smÅ«gius K. Å . į įvairias jos kÅ«no vietas ir taip smurtaudama sukėlė nukentėjusiajai K.

Å . nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tai ji padarė tyčia, neabejotinai suvokdama, kad suduodama nukentėjusiajai smÅ«gius Å¡luotkočiu jÄ gali sužaloti. Tokia I. P. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmos instancijos teismo iÅ¡vados padarytos netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

I. P. pripažinus kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, iÅ¡sprendžiamas bausmės jai paskyrimo, civilinio ieÅ¡kinio priteisimo nukentėjusiajai, taip pat proceso iÅ¡laidų ir kiti bylos klausimai. Skirdama bausmę I. P., kolegija vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje, o taip pat ir bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnis). Kolegija atsižvelgia į tai, kad ji padarė tyčinį, baigtÄ , nesunkų nusikaltimÄ . Sunkesnių padarinių K. Å . sveikatai ji savo veiksmais nesukėlė.

Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. I. P. yra pensininkė (64 b. l.), anksčiau nebuvo teista (57 b. l.), administracine tvarka nebausta (56 b. l.), psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje neįraÅ¡yta (58 b. l.), gyvenamojoje vietoje charakterizuojama kaip mandagi ir nekonfliktiÅ¡ka (54 b. l.). Taigi, ji charakterizuojama iÅ¡ esmės teigiamai. Kita vertus, byloje yra duomenų, kad tai ne pirmas kartas, kai I. P. konfliktavo su K. Å ., tÄ kart 2012 m. liepos 12 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , iÅ¡aiÅ¡kinus K.

Å . teisę kreiptis į teismo medicinos ekspertus ir po to į apylinkės teismÄ privataus kaltinimo tvarka (62 b. l.). Ä®vertinusi visas Å¡ias aplinkybes, kolegija sprendžia, kad I. P. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatomas mažesnis už Å¡ios bausmės vidurkį. Tokios bausmės paskyrimas, kolegijos vertinimu, atitiks padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kaltininko asmenybę, neprieÅ¡taraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Atsižvelgus į nusikaltimo pobÅ«dį, I.

P. asmenybę, į tai, kad ji ne pirmÄ kartÄ konfliktuoja su K. Å . ir yra linkusi prieÅ¡ jÄ smurtauti, darytina iÅ¡vada, kad siekiant pakeisti tokį I. P. elgesį, tikslinga jai pagal BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktÄ uždrausti laisvės apribojimo laikotarpiu bendrauti su K. Å .Nukentėjusioji K. Å . byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (59 b. l.). Ji nurodė, kad 26,37 Eur ji sumokėjo teismo medicinos specialistui už jos apžiÅ«rÄ , bei už iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, siekiant gauti antrinę teisinę pagalbÄ , ji mokėjo 2,47 Eur.

Neturtinę žalÄ K. Å . įvertino 350 Eur. Spręsdama turtinės žalos atlyginimo klausimÄ , kolegija atsižvelgia į nukentėjusiosios dėl sveikatos sutrikdymo patirtas realias, bÅ«tinas iÅ¡laidas. Kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios praÅ¡oma priteisti 28,84 Eur suma yra tiesiogiai susijusi su I. P. 2017 m. birželio 2 d. padaryta nusikalstama veika, ji patvirtinta raÅ¡ytiniais dokumentais (8 – 11 b. l.), todėl nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys 28,84 Eur turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiÅ¡kai.

Nukentėjusioji K. Å . civilinį ieÅ¡kinį 350 Eur neturtinei žalai atlyginti grindžia tuo, kad dėl smurtinių I. P. veiksmų ji patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nemigÄ , baimę vėl patirti smurtÄ . Å is nukentėjusiosios ieÅ¡kinys taip pat tenkinamas pilnai. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Å is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumÄ , tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikÅ¡mę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos.

Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.Nagrinėjamu atveju I.

P. nusikalstamais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai K. Å . buvo nežymiai sutrikdyta sveikata dėl poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste, deÅ¡inėje krÅ«tyje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, pilvo deÅ¡inėje, deÅ¡inėje Å¡launyje, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais deÅ¡iniame dilbyje, pilvo deÅ¡inėje. Neabejotina, kad tuo nukentėjusiajai buvo sukeltas ir fizinis skausmas, neigiamos emocijos, dvasiniai iÅ¡gyvenimai – iÅ¡gÄ stis, nerimas, nesaugumo jausmas, pažeminimas prieÅ¡ kitus asmenis.

Nukentėjusioji dėl sužalojimų gydėsi pati, sumuÅ¡tas vietas tepė geliu, tačiau sudėtingesnio gydymo jai neprireikė, į medikus dėl sveikatos problemų ji nesikreipė. Ä®vertinus tai, atsižvelgus į I. P. turtinę padėtį, kolegija pripažįsta, kad jos praÅ¡oma neturtinei žalai atlyginti 350 Eur suma yra teisinga, protinga ir sÄ Å¾ininga. Tokia suma atitinka ir teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. IÅ¡ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus į bylÄ pateiktų pažymų matyti, kad iÅ¡laidos už antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiajai K.

Å . sudarė 480,37 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Jau minėta, kad I.

P. yra pensininkė, jos pajamos nėra didelės, ji turės atlyginti civilinius ieÅ¡kinius, todėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ jos nepriteistinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegijanusprendžia:Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. vasario 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį :I. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai laisvės apribojimÄ 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jÄ Å¡iuo laikotarpiu nebendrauti su K.

Å .. K. Å . civilinius ieÅ¡kinius turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ I. P. priteisti jai 28,84 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus, 84 ct) turtinei žalai atlyginti bei 350 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Daiktus ir dokumentus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ medžiagÄ Nr. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti jÄ pateikusiai įstaigai.Kolegijos pirmininkas             Valdas Meidus Teisėjai              Sigitas Bagdonavičius             Algirdas Gaputis