2019-05-13 Nr. AB-11278-3-61-3-03263-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1341-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03263-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal V. J. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, FNTT) 2017 m. rugpjūčio 28 d. raštą Nr. 25/8-9-13059 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti FNTT išnagrinėti jo 2017 m. rugpjūčio 18 d. prašymą teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. jis kreipėsi į FNTT, prašydamas priimti administracinį sprendimą, t. y. ištirti FNTT, G. V. ir Ž. V., kitų asmenų jo atžvilgiu atliktus veiksmus ir jam pateikti informaciją, atsakant į klausimus: kurie (FNTT įdarbinti) asmenys susipažino su G. V. ir Ž. V. 2012 m. vasario 8 d. pareiškimu FNTT Kauno apygardos valdybai; kuriems asmenims ir kada, kuriomis aplinkybėmis ir kokiu tikslu FNTT įdarbinti asmenys paskleidė G. V. ir Ž. V. 2012 m. vasario 8 d. pareiškime FNTT Kauno apygardos valdybai apie jį pateiktus duomenis; ar FNTT įdarbinti asmenys tyrė G. V. ir Ž. V. 2012 m. vasario 8 d. pareiškime FNTT Kauno apygardos valdybai apie jį pateiktus duomenis, ar V. M. ir D. B. V. J. 2016 m. spalio 20 d., apie 15.00 val., sulaikė Kauno apygardos teismo prieigose ir teisme FNTT tiriant G. V. ir Ž. V. 2012 m. vasario 8 d. pareiškime FNTT Kauno apygardos valdybai apie jį pateiktus duomenis; kuriems dar asmenims, kada, kuriomis aplinkybėmis ir kokiu tikslu G. V. ir Ž. V. 2012 m. vasario 8 d. pareiškime FNTT Kauno apygardos valdybai apie jį pateiktus duomenis paskleidė tiesiogiai ar netiesiogiai; ar į FNTT pareigas įėjo tirti G. V. ir Ž. V. 2012 m. vasario 8 d. pareiškime FNTT Kauno apygardos valdybai apie jį pateiktus duomenis.

3. Pareiškėjas teigė, kad prašoma informacija jam reikalinga jo teisių gynybai. Ji patenka į viešojo administravimo santykių, o ne baudžiamojo proceso sritį, be to, prašomos informacijos baudžiamojoje byloje Nr. 1-297-993/2017 ir civilinėje byloje Nr. 2-10986-429/2017 nėra. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, nesuteikdamas prašomos informacijos, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas.

4. Atsakovas FNTT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad, atsakant į pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 18 d. prašymą, Lietuvos teismų informacinė sistema pateikė duomenis, jog baudžiamoji byla Nr. 06-1-01017-12 nagrinėjama Kauno miesto apylinkės teisme, pareiškėjas su 2017 m. rugpjūčio 18 d. prašoma pateikti informacija turėjo teisę susipažinti ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, o bylą perdavus teismui, turi teisę BPK nustatyta tvarka prašymus pateikti teismui, todėl administracinė procedūra nebuvo pradėta Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Buvo parengtas pareiškėją informuojantis 2017 m. rugpjūčio 28 d. raštas Nr. 25/8-9-13059, kuriame, nepriimant administracinio sprendimo, pareiškėjui taip pat buvo išaiškinta teisė, vadovaujantis BPK 238 straipsniu, pateikti prašymus baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui. Pareiškėjo prašomas panaikinti FNTT 2017 m. rugpjūčio 28 d. informacinis raštas Nr. 25/8-9-13059 nėra individualus administracinis aktas ar administracinis sprendimas, šiuo dokumentu jam netaikytos poveikio priemonės, nenustatytos, nepakeistos ir nepanaikintos tam tikros teisės ar pareigos.

Viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalykas, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas tame pačiame 2017 m. rugpjūčio 18 d. prašyme nenurodė prašomos pateikti informacijos pateikimo pagrindo, o asmenų teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų reglamentuoja Įstatymas, FNTT Raštu informavo pareiškėją, kad piliečių G.

V. ir Ž. V. 2012 m. vasario 8 d. pareiškimą FNTT gavo 2012 m. vasario 9 d. ir užregistravo jį FNTT darbo reglamento, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 52-V „Dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Pateikti pareiškėjo prašomų FNTT valstybės tarnautojų, darbuotojų, registravusių G. V. ir Ž. V. 2012 m. vasario 8 d. pareiškimą ir atlikusių pagal minėtą pareiškimą pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-01017-12 proceso veiksmus, pareigybių aprašymus nėra teisinio pagrindo, nes prašymas pateikti pareigybių aprašymus neatitinka Įstatymo 5 straipsnyje nurodytų dokumentų ir jų informacijos turinio.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštu kreipėsi į FNTT prašydamas ištirti FNTT, G. V. ir Ž. V., kitų asmenų jo atžvilgiu atliktus veiksmus ir jam pateikti informaciją, atsakant į klausimus: kurie (FNTT įdarbinti) asmenys susipažino su G. V. ir Ž. V. 2012 m. vasario 8 d. pareiškimu FNTT Kauno apygardos valdybai; kuriems asmenims ir kada, kuriomis aplinkybėmis ir kokiu tikslu FNTT įdarbinti asmenys paskleidė G. V. ir Ž. V. 2012 m. vasario 8 d. pareiškime FNTT Kauno apygardos valdybai apie jį pateiktus duomenis; ar FNTT įdarbinti asmenys tyrė G. V. ir Ž. V. 2012 m. vasario 8 d. pareiškime FNTT Kauno apygardos valdybai apie jį pateiktus duomenis ar V. M. ir D. B. V. J. 2016 m. spalio 20 d., apie 15.00 val., sulaikė Kauno apygardos teismo prieigose ir teisme FNTT tiriant G. V. ir Ž. V. 2012 m. vasario 8 d. pareiškime FNTT Kauno apygardos valdybai apie jį pateiktus duomenis; kuriems dar asmenims, kada, kuriomis aplinkybėmis ir kokiu tikslu G. V. ir Ž. V. 2012 m. vasario 8 d. pareiškime FNTT Kauno apygardos valdybai apie jį pateiktus duomenis paskleidė tiesiogiai ar netiesiogiai; ar į FNTT pareigas įėjo tirti G. V. ir Ž. V. 2012 m. vasario 8 d. pareiškime FNTT Kauno apygardos valdybai apie jį pateiktus duomenis.

8. FNNT 2017 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. 25/8-9-13059 nurodė, kad prašyme pateikta informacija nėra Viešojo administravimo įstatymo reguliuojamų viešojo administravimo srities santykių objektas, kadangi pagal piliečių G. V. ir Ž. V. 2012 m. vasario 8 d. pareiškimą FNTT buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-01017-12, kurio metu visus atliktus proceso veiksmus reglamentuoja BPK normos, įskaitant ir ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimo (BPK 177 str. 1 d.), pareigūnų atliktų procesinių veiksmų apskundimo (BPK 62 str.) tvarką. Dėl šios priežasties pareiškėjo prašymas nenagrinėtinas. Ikiteisminį tyrimą FNTT Kauno apygardos valdyba baigė ir 2016 m. gruodžio 6 d. Kauno apygardos prokuratūra, vadovaudamasi BPK 220 straipsnio 1 dalimi, su kaltinamuoju aktu jį perdavė Kauno apylinkės teismui. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, minėta baudžiamoji byla nagrinėjama Kauno apylinkės teisme, todėl pareiškėjas, vadovaudamasis BPK 238 straipsniu, turi teisę pateikti prašymus baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui. FNTT informavo, kad piliečių G. V. ir Ž. V. 2012 m. vasario 8 d. pareiškimą gavo 2012 m. vasario 9 d. ir užregistravo jį (reg. Nr. 02/88 KOL), FNTT darbo reglamento, patvirtinto FNTT direktoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 52-V „Dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Pateikti pareiškėjo prašomų FNTT valstybės tarnautojų, darbuotojų, registravusių G. V. ir Ž. V. 2012 m. vasario 8 d. pareiškimą ir atlikusių pagal minėtą pareiškimą pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-01017-12 proceso veiksmus, pareigybių aprašymus nėra teisinio pagrindo, nes prašymas pateikti pareigybių aprašymus neatitinka Įstatymo 5 straipsnyje nurodytų dokumentų ir jų informacijos turinio.

9. Teismas pažymėjo, kad pagal piliečių G. V. ir Ž. V. 2012 m. vasario 8 d. pareiškimą FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą ir 2016 m. gruodžio 6 d. Kauno apygardos prokuratūra su kaltinamuoju aktu bylą perdavė Kauno apylinkės teismui. Pareiškėjas V. J. kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, baudžiamoji byla Nr. 1-141-993/2018 Kauno apylinkės teisme dar nėra išnagrinėta. Pagal BPK 21 straipsnio 4 dalį, įtariamasis turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. BPK 181 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įtariamasis ir jo gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas ikiteisminio tyrimo metu bet kuriuo momentu turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, išskyrus proceso dalyvių asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos, taip pat susipažinimo metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus. Rašytinis prašymas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ar susipažinimo metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus pateikiamas prokurorui. Prokuroras privalo išnagrinėti prašymą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo gavimo dienos, o kai prašymui išnagrinėti reikalinga ikiteisminio tyrimo medžiaga, – per septynias dienas nuo šios medžiagos gavimo. Kai baudžiamoji byla perduota teismui, proceso dalyviai, šiuo atveju pareiškėjas (kaltinamasis), baudžiamojoje byloje, vadovaudamasis BPK 238 straipsniu, turi teisę prašymus pateikti bylą nagrinėjančiam teismui. BPK 238 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisėjas gautus proceso dalyvių ir kitų asmenų prašymus dėl leidimo dalyvauti nagrinėjant bylą, dėl civilinio ieškinio ir jo užtikrinimo priemonių, dėl papildomų įrodymų išreikalavimo ir kitus išnagrinėja spręsdamas bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje klausimą, o vėliau gautus prašymus – kai jie gaunami. Jeigu prašymai atmetami, dėl to priimama motyvuota nutartis. Šios nutarties nuorašai nedelsiant išsiunčiami prokurorui ir gynėjui.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kelia klausimus, kurie susiję su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Pareiškėjas turėjo teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga BPK nustatyta tvarka. Bylą perdavus teismui, pareiškėjas įgijo teisę teikti prašymus baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad būtų kreipęsis į Kauno apylinkės teismą, norėdamas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Medžiaga ir informacija, kurios prašo pareiškėjas, su kaltinamuoju aktu yra perduota į Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą Nr. 1-141-993/2018. Atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą ir pradėti administracinę procedūrą remdamasis Viešojo administravimo įstatymu, išaiškindamas teisę pareiškėjui kreiptis į baudžiamąją bylą nagrinėjantį teismą.

11. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 18 d. prašė pateikti informaciją, „kurie (FNTT įdarbinti) asmenys priėmė ir registravo G. V. ir Ž. V. 2012 m. vasario 8 d. pareiškime FNTT Kauno apygardos valdybai – pranešti jų vardus, pavardes, pareigas, pateikti pareigybių aprašymus“, ir taip pat prašė pateikti FNTT darbuotojų, susipažinusių, nagrinėjusių G. V. ir Ž. V. 2012 m. vasario 8 d. pareiškimą, vardus, pavardes, pareigas, pareigybių aprašymus.

12. Teismas nurodė, kad Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas (toliau – viešoji funkcija), įgyvendinimo priemones ir tvarką. Pareiškėjo prašoma informacija (FNTT darbuotojų vardai, pavardės, pareigos, pareigybės aprašymai) nepatenka į Įstatymo 5 straipsnio taikymo sritį. Pareiškėjo informacija susijusi su asmens duomenimis, todėl FNTT pagrįstai atsisakė pareiškėjui pateikti informaciją apie FNTT darbuotojų asmeninius duomenis ir pareigybių aprašymus.

13. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Raštas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti. FNTT 2017 m. rugpjūčio 28 d. raštas Nr. 25/8-9-13059 yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas. Teismas, atmetęs pareiškėjo prašymą panaikinti Raštą, netenkino ir išvestinio reikalavimo įpareigoti FNTT išnagrinėti 2017 m. rugpjūčio 18 d. prašymą teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 14. Pareiškėjas V. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo tvarkos aprašo atitiktį 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 25 ir 46 straipsnių nuostatoms ir Konstitucijos 30 straipsnio nuostatoms.

15. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog jo prašymas paduotas baudžiamajame procese ir taikė BPK normas, nes jo prašymas priimti administracinį sprendimą yra Viešojo administravimo įstatymo reguliuojamų teisinių santykių objektas. Pareiškėjo prašoma informacija nėra ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-01017-12 duomenys. Pareiškėjas prašė priimti administracinį sprendimą, kuris, be kita ko, susijęs su G. V., Ž. V., galbūt FNTT paskleistais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, žeminančiais pareiškėjo ir jo šeimos narių garbę ir orumą ir kuris gali turėti įtakos Kauno apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-3174-429/2018.

16. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė konstatuoti ir nagrinėti pareiškėjo atsakovui suformuluoto prašymo visus punktus, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnį, 87 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 3 dalies 1 punktą, reikalavimą nurodyti visus ginčo reikalavimus ir dalyką, nurodė iškraipytus ir netikslius pareiškėjo reikalavimus.

17. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė įpareigoti atsakovą pateikti FNTT darbuotojų pareigybių aprašymus, tokio pagrindo nenumato Įstatymo 5 straipsnis. Taigi buvo pažeistos Įstatymo 3 ir 4 straipsnių nuostatos, informacijos teikimo principai: išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo, taip pat 6 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad visa informacija apie įstaigos veiklą vykdant teisės aktais pavestas funkcijas turi būti visiems prieinama ir teikiama neatlygintinai. FNTT funkcijas vykdo vadovaudamasi FNTT darbuotojų pareigybių aprašymais, todėl jų pareigybių aprašymai turi būti visiems prieinama ir neatlygintinai teikiama informacija. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį pareiškėjas turi teisę gauti informaciją apie save, išskyrus tuos atvejus, kai tokia informacija neteikiama. Atsakovas praleido 20 dienų terminą informacijai pateikti, nenurodė atsisakymo teikti informaciją priežasčių.

18. Pareiškėjas nurodo, kad prašė kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją ir prašyti prejudicinio sprendimo dėl 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatų 25 ir 46 straipsnių aiškinimo ar galiojimo prookupacinio režimo sąlygomis Lietuvos Respublikoje, nes Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepagrįstai ir neteisėtai nepripažįsta teisinės saugaus, sertifikuoto pareiškėjo parašo galios. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai šio prašymo nenagrinėjo ir pažeidė ABTĮ 86, 87, 112, 113 straipsnių nuostatas.

19. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad skundžiamas aktas yra neteisėtas iš esmės, jis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), jog buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinimą ir sprendimų pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

20. Atsakovas FNTT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. spendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovas nurodo, kad palaiko atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, o pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepagrįsti faktiniais duomenimis ir teisiniais argumentais, todėl neturėtų būti vertinami. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas bylai svarbias teisines ir faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl FNTT 2017 m. rugpjūčio 28 d. rašto Nr. 25/8-9-13059 teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti FNTT išnagrinėti jo 2017 m. rugpjūčio 18 d. prašymą teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad: pareiškėjas kelia klausimus, kurie susiję su ikiteisminio tyrimo duomenimis, todėl, bylą perdavus teismui, pareiškėjas įgijo teisę teikti prašymus baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui, o atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą, išaiškindamas teisę pareiškėjui kreiptis į baudžiamąją bylą nagrinėjantį teismą; pareiškėjo prašoma informacija (FNTT darbuotojų vardai, pavardės, pareigos, pareigybės aprašymai) nepatenka į Įstatymo 5 straipsnio taikymo sritį, informacija yra susijusi su asmens duomenimis, todėl FNTT pagrįstai atsisakė pareiškėjui pateikti FNTT darbuotojų asmeninius duomenis ir pareigybių aprašymus.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jo prašymas paduotas viešojo administravimo srityje, todėl BPK normos yra netaikytinos; pirmosios instancijos teismas nenurodė visų pareiškėjo reikalavimų, juos iškraipė ir į visus reikalavimus neatsakė, nepagrįstai neįpareigojo atsakovą pateikti FNTT darbuotojų pareigybių aprašymus, nenagrinėjo jo prašymo kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, nepagrįstai nevertino, ar skundžiamas sprendimas yra teisėtas.

25. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

26. Asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų informaciją ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) tvarko vykdydamos įstatymo ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas, įgyvendinimo priemones ir tvarką reglamentuoja Įstatymas (ginčui reikšminga Įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d.). Įstatymo 2 straipsnis nustato jo taikymo apimtį – pagal 2 straipsnio 2 dalies 3 punktą Įstatymas netaikomas dokumentams, kuriuos teikti draudžia įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai, įskaitant dokumentus, kurie nėra prieinami dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, šalies gynybos interesų, statistinių duomenų slaptumo, komercinio konfidencialumo arba kurie sudaro valstybės, tarnybos, banko, komercinę, profesinę paslaptį. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, jeigu dokumentų tvarkymą, teikimą ir skelbimą reglamentuoja kiti įstatymai, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 18 d. prašymo turinį, sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas juo prašė informacijos, iš esmės susijusios su FNTT atliktu ikiteisminiu tyrimu pareiškėjo atžvilgiu pagal G. V. ir Ž. V. pareiškimą, todėl atsakovas pagrįstai pareiškėjo prašymo šiuo aspektu Įstatymo nustatyta tvarka nenagrinėjo. Atsakovas skundžiamu Raštu išsamiai pareiškėjui išaiškino, kad dėl tokio pobūdžio informacijos jis turi teisę pateikti prašymus baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui BPK nustatyta tvarka, todėl naikinti Rašto pareiškėjo nurodomais argumentais nėra pagrindo.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovo veiksmai atsisakant suteikti FNTT darbuotojų pareigybių aprašymus buvo pripažinti teisėtais. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 18 d. prašyme prašė pateikti duomenis apie asmenis, dirbusius FNTT, Kauno apygardos prokuratūroje ir kitose įstaigose, tyrusius G. V. ir Ž. V. 2012 m. rugpjūčio 8 d. pareiškimą, taip pat pateikti jų pareigybių aprašymus. FNTT skundžiamu Raštu atsisakė pateikti prašomą informaciją, nes toks prašymas neatitinka Įstatymo 5 straipsnyje nurodytų dokumentų ir jų informacijos turinio.

29. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad informacija apie institucijos veiklą yra vieša ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka skelbiama institucijos interneto svetainėje. Minėto straipsnio 2 dalis nustato kokia informacija skelbiama institucijos interneto svetainėje, laikantis asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės paslapčių ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, t. y.: nuasmenintos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių pažymos dėl atlikto tyrimo dėl skundo ir informacija apie Seimo kontrolierių siūlymų (rekomendacijų) nagrinėjimo institucijoje rezultatus; nuasmeninta informacija apie Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų sprendimus dėl institucijos pagal valstybinio audito ataskaitas, taip pat apie sprendimuose nurodytų teisės aktų pažeidimų pašalinimą, nurodymų, teikimų ir siūlymų vykdymą; įsiteisėję nuasmeninti teismų sprendimai, kuriuose konstatuojami pažeidimai institucijoje, taip pat informacija apie priemones, kurių buvo imtasi dėl šių teisės aktų pažeidimų pašalinimo; nuasmeninta informacija apie institucijoje nustatytus tarnybinius nusižengimus ir už juos paskirtas galiojančias tarnybines nuobaudas; jeigu sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo buvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka, informacija apie jį skelbiama tik įsiteisėjus teismo ar kitos tarnybinį ginčą nagrinėjusios institucijos sprendimui; nuasmeninta informacija apie institucijos valstybės tarnautojų gautus paskatinimus ir apdovanojimus; institucijos valstybės tarnautojų, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), vidutinis nustatytasis (paskirtasis) darbo užmokestis pagal einamas pareigas (darbuotojo, kuris vienintelis įstaigoje eina atitinkamas pareigas, vidutinis nustatytasis (paskirtasis) darbo užmokestis skelbiamas tik gavus jo sutikimą) (1–6 p.). Šis sąrašas nėra baigtinis, jo 7 punkte nustatyta, kad turi būti skelbiama ir kita Vyriausybės nustatyta informacija.

30. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 patvirtinto Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo (toliau – ir Aprašo) 15 punkto nuostatas, Įstaigos interneto svetainės skyriuje „Struktūra ir kontaktai“ turi būti pateikiami šie duomenys: <…> įstaigos darbuotojų sąrašas su kontaktine informacija (vardas ir pavardė, pareigos, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ar jo sudarymo tvarka); kiekvieno darbuotojo atliekamos funkcijos ir specialieji reikalavimai jo pareigybei <…>. Įstaigų vadovai, atsižvelgdami į nacionalinio saugumo, gynybos, užsienio politikos interesus, gali patvirtinti pareigybių, kurias einančių valstybės tarnautojų ir darbuotojų kontaktinė informacija, atliekamos funkcijos ir specialieji reikalavimai jų pareigybei įstaigos interneto svetainėje neskelbiami arba skelbiami sutrumpinti ar apibendrinti, sąrašą; nustatyti įstaigos interneto svetainėje neskelbiamą informaciją apie sudarytas komisijas ir darbo grupes. Šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytų duomenų galima neteikti, jeigu juos teikti draudžia Lietuvos Respublikos įstatymai.

31. Atsižvelgus į aptartą teisinį reglamentavimą, bylos medžiagą, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui jo 2017 m. rugpjūčio 18 d. prašyme nurodytus pareigybių aprašymus, nes, viena vertus, jis su tokia viešai skelbiama informacija galėjo susipažinti FNTT interneto svetainėje, o kita vertus, tokio pobūdžio informacijai ir dokumentams esant neskelbtinai, pareiškėjas neturėjo teisės jos gauti. Be to, kaip minėta, informacijos, surinktos ikiteisminio tyrimo metu ir perduotos baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui, gavimo tvarka pareiškėjui jau buvo išdėstyta Rašte.

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu teismo sprendime neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, jame iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku, kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje, toks teismo sprendimas laikytinas nemotyvuotu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-580/2013; 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1793-756/2016; kt.). Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl neišsamios motyvacijos gali būti panaikintas, kai dėl to neteisingai buvo išspręsta byla. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, bei pareiškėjas nesutinka su ne jo naudai priimtu sprendimu, savaime nereiškia, kad teismo išvados nemotyvuotos. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl pareiškėjo pareikštų reikalavimų panaikinti Raštą ir įpareigoti FNTT išnagrinėti jo 2017 m. rugpjūčio 18 d. prašymą teisės aktų nustatyta tvarka, išnagrinėjo visus pareiškėjo skundo reikalavimus ir dėl jų netenkinimo nurodė motyvus, o tai, kad sprendimo aprašomojoje dalyje glausta forma išdėstė pareiškėjo skundo reikalavimus, nereiškia, jog nebuvo atskleista ginčo esmė, neišnagrinėti pareiškėjo reikalavimai ir aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindė šiuos reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas atsakė į pareiškėjo reikalavimus ir išnagrinėjo teisiškai reikšmingus pareikštiems reikalavimams išspręsti skundo argumentus, dėl kurių buvo prašoma tenkinti reikalavimus, t. y. buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtas sprendimas yra aiškus ir pakankamai motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.

33. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, taip pat pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytą prašymą kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, pažymi, kad tokio pobūdžio pareiškėjo prašymai nėra susiję su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku, dėl ko jo tenkinti nebuvo ir nėra pagrindo.

34. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė