AS-525-73-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-73/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02775-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėja skundu (b. l. 1−2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2012 m. gegužės 8 d. raštą Nr. (6.5)1-2882 „Dėl pensijos“;

2) panaikinti Valdybos 2012 m. spalio 4 d. raštą Nr. (6.5)1-5877 „Dėl 2012-09-25 prašymo“;

3) įpareigoti Valdybą tinkamai paskaičiuoti pareiškėjos senatvės pensiją.

Taip pat prašė atnaujinti terminą apskųsti Valdybos 2012 m. gegužės 8 d. rašte Nr. (6.5)-2882 „Dėl pensijos“ išdėstytą sprendimą bei atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios materialinės padėties.

Nurodė, kad pareiškėjai paskirta pensija rubliais neteisingai perskaičiuota į talonus, vėliau į litus, nes buvo taikytas santykis 1:100, nors turėjo būti 1:1. Dėl to pareiškėja 2012 m. kovo 26 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri prašymą persiuntė atsakovui. Atsakovas į parašymą atsakė 2012 m. gegužės 8 d. raštu, kuriame nurodė, kad pareiškėja turi teisę jį apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Teigė, kad šio atsakymo neskundė, nes gegužės mėnesį pareiškėjai buvo nustatytas vėžys, ji 2010 m. gegužės 10 d. buvo paguldyta į ligoninę operacijai, vėliau paskirtas chemoterapinis gydymas. Pasijutusi geriau 2012 m. rugsėjo 25 d. pareiškėja vėl kreipėsi į atsakovą dėl netinkamo pensijos perskaičiavimo, tačiau atsakovas 2012 m. rugsėjo 25 d. raštu paliko pareiškėjos prašymą nenagrinėtą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi (b. l. 15−17) netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti dėl reikalavimo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. gegužės 8 d. raštą Nr. (6.5)1-2882 „Dėl pensijos“ ir šią skundo dalį atsisakė priimti. Nustatė pareiškėjai terminą iki 2012 m. lapkričio 20 d. pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus: sumokėti 100 Lt žyminį mokestį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 ir pateikti teismui sumokėto žyminio mokesčio originalą arba pateikti prie pašymo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo rodymus apie turtinę padėtį; pateikti įrodymus, kada pareiškėjai buvo įteiktas skundžiamas 2012 m. spalio 4 d. raštas Nr. (6.5)1-5877 bei patikslinti skundo reikalavimus, kad jie atitiktų ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p. reikalavimus.

Teismas pažymėjo, kad teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 34 str.). Teismas taip pat nurodė, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tuo atveju, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys.

Spręstina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kada jai buvo įteiktas skundžiamas 2012 m. gegužės 8 d. sprendimas, todėl įteikimo data laikytina 5 diena po sprendimo išsiuntimo. Pareiškėjos nurodytos priežastys, kad gulėjo ligoninėje nuo 2012 m. gegužės 10 d. iki 2012 m. gegužės 23 d. nelaikytinos svarbiomis, nes po išrašymo iš gydymo įstaigos iki skundo teismui pateikimo praėjo daugiau kaip 5 mėnesiai, o apskundimo terminas 20 dienų.

Teismas rėmėsi ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi ir atkreipė dėmesį, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog terminai gali būti atnaujinti tik tuo atveju, jeigu pripažįstama, kad jie praleisti dėl objektyvių, svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių. Kadangi pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, dėl kokių priežasčių nepateikė teismui skundo po išrašymo iš gydymo įstaigos net 5 mėnesius, teismas darė išvadą, kad terminą skundui paduoti dėl 2012 m. gegužės 8 d. sprendimo pareiškėja praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu šį skundo reikalavimą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos prašomas panaikinti 2012 m. spalio 4 d. raštas (sprendimas) Nr. (6.5)1-5877 yra atsisakymas nagrinėti jos 2012 m. rugsėjo 25 d. prašymą. Pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kada jis buvo jai įteiktas, todėl sprendžiant skundo priėmimo klausimą dėl šio reikalavimo būtina pateikti įrodymus (voką, kuriuo buvo siųstas raštas ar kitus įrodymus). Kadangi šis raštas (sprendimas) yra atsisakymas nagrinėti pareiškėjos prašymą, skundo dalis dėl šio rašto (sprendimo) panaikinimo tikslintina, t. y. pareiškėja turėtų arba prašyti panaikinti šį sprendimą ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti 2012 m. rugsėjo 25 d. prašymą iš esmės, arba panaikinti dėl kitų motyvų.

Minėtu skundžiamu raštu atsakovas nesprendė pensijos perskaičiavimo klausimo, o atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2012 m. rugsėjo 25 d. prašymą, taigi reikalavimas – įpareigoti perskaičiuoti pensiją yra išvestinis iš sprendimo panaikinimo – neatitinka ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų, todėl tikslintinas. Nutartyje taip pat nurodyta, kad ABTĮ 40 straipsniu, pareiškėjos paduotas skundas nepriskirtinas neapmokestinamiems skundams. Pareiškėja prašo atleisti ją nuo žyminio mokesčio apmokėjimo, tačiau nepateikė teismui įrodymų apie turtinę padėtį (turimą nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas), todėl pareiškėja turi pateikti įrodymus apie turtinę padėtį arba pateikti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą.

III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą (b. l. 19−21), kuriuo prašo:

1) pripažinti, kad aplinkybė, jog onkologinis ligonis, sužinojęs savo diagnozę patiria stresą ir gilią depresiją, yra visuotinai žinoma;

2) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį dalyje, kurioje buvo atsisakyta atnaujinti skundo padavimo terminus dėl atsakovo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. (6.5)1-2882 ir priimti naują sprendimą – atnaujinti pareiškėjai skundo padavimo terminus dėl minėto teisės akto apskundimo.

Nurodo, kad teismo nutartis priimta neįvertinus visų aplinkybių ir pateiktų įrodymų. Teigia, kad iki atsigulant į ligoninę 2012 m. gegužės 10 d., atsakovo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimas jai negalėjo būti įteiktas. Pareiškėja jį gavo tik grįžusi namo po intensyvaus stacionaraus gydymo. Pabrėžia, kad chemoterapijos kursas pareiškėjai buvo taikomas nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2012 m. rugpjūčio 16 d. Be to, ji siekė ginčą išspręsti neteisminiu būdu, ką patvirtina pakartotinis kreipimasis į atsakovą siekiant tinkamai išspręsti jai rūpimą klausimą. Atkreipia dėmesį, jog šiuo metu visiems žinoma, jog didžioji dalis onkologinių ligonių, sužinoję savo diagnozę, patiria gilią depresiją. Pareiškėjos dvasinė būklė buvo tokia, kad ji negalėjo ginti savo teisėtų interesų teisminiu keliu. Teisminės gynybos ji kreipėsi tik po intensyvaus gydymo, patikėjusi galimybe išgyventi. Rašytinių įrodymų apie depresiją pareiškėja pateikti negali, nes jai nebuvo paskirta psichologo konsultacija. Teismas šių aplinkybių dėl diagnozės ir taikyto gydymo specifikos nevertino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1−7 punktuose.

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Pareiškėja, kaip svarbia termino atnaujinimo priežastimi nurodo tai, jog dėl jai nustatytos sunkios ligos diagnozės atsirado depresija, dėl kurios bei dėl taikyto gydymo ji negalėjo laiku paduoti skundo teismui.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, terminas skundui paduoti dėl ligos gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad ji apriboja pareiškėjo galimybės pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galimai pažeistas jo teises (žr. pvz. 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-661/2011).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja skundą dėl 2012 m. gegužės 8 d. atsakovo rašto Nr. (6.5)-2882 „Dėl pensijos“ teismui padavė 2012 m. spalio 31 d. (b. l. 1), t. y. pradėjus beveik šešiems mėnesiams po šio sprendimo gavimo, nors jame buvo aiškiai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka ir terminas – 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos (b. l. 3−4). Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog pareiškėja nuo 2012 m. gegužės 10 d. iki 2012 m. gegužės 23 d. buvo gydoma ligoninėje (b. l. 6−8), o nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2012 m. rugpjūčio 16 d. dienos stacionare jai buvo vedami chemoterapijos kursai, po kurių pasiekta remisija (med. laikinas ligos reiškinių susilpnėjimas; ligos atoslūgis) (b. l. 22).

Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija, konstatuoja, jog pareiškėja, net ir įvertinus laikotarpius, kurių metu ji buvo ligoninėje ir kai buvo taikomas intensyvus gydymas, laikytina žymiai praleidusi terminą skundui paduoti. Tai yra, net darant prielaidą, jog apie 2012 m. gegužės 8 d. atsakovo sprendimą ir jo apskundimo tvarką ir terminus ji sužinojo tik po 2012 m. rugpjūčio 16 d, kai buvo baigtas intensyvaus gydymo ciklas, dviejų su puse mėnesių terminas, per kurį pareiškėja padavė skundą teismui, net ir šiuo atveju, negali būti laikomas protingu. Atitinkamai pareiškėja nelaikytina pakankamai aktyvia, atidžia ir rūpestinga savo teisių gynėja.

Papildomai pažymėtina, jog 2012 m. rugsėjo 25 d. pareiškėja pakartotinai tuo pačiu klausimu kreipėsi į atsakovą, tačiau nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, dėl to, atsakovas prašymą paliko nenagrinėtu. Taigi nors 2012 m. gegužės 8 d. sprendime buvo aiškiai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka (sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per 20 dienų nuo jo gavimo), pareiškėja šia tvarka nesinaudojo ir pakartotinai, nenurodydama naujų aplinkybių kreipėsi į atsakovą, o ne į teismą. Ši aplinkybė, skirtingai nei teigia pareiškėja, patvirtina ne jos siekį ginčą išspręsti ne teismine tvarka, o tai, jog pareiškėja pakankamai nebuvo atidi, aktyvi ir rūpestinga.

Kartu atkreiptinas dėmesys, jog net ir tuo atveju, jei bylos duomenys patvirtintų, jog sužinojusi diagnozę pareiškėja susirgo depresija, ir dėl to pati kurį laiką negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės kreiptis teisminės gynybos, pažymėtina, jog šia teise asmuo gali pasinaudoti ne tik asmeniškai, bet ir per įgaliotus asmenis, tačiau šiuo atveju pareiškėja tokių veiksmų neiniciavo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog pareiškėja terminą skundui paduoti praleido dėl nuo jos valios priklausiusių aplinkybių, šios aplinkybės negali būti pripažįstamos svarbiomis, todėl atnaujinti terminą skundui paduoti šiuo atveju nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą skundui dėl atsakovo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimo paduoti ir šioje dalyje skundą priimti atsisakė.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjos Z. V. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė