2021-10-27 Nr. AB-22509-3-61-3-02444-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-631-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02444-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.3; 59.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. O. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. O. M. skundą dėl raštų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja A. O. M. kreipėsi į teismą elektroniniu paštu su skundu, prašydama panaikinti 2021 m. birželio 15 d. raštą „Dėl pareiškimo“ ir 2021 m. liepos 21 d. raštą „Dėl skundo“.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja, spręsdama pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, nustatė, kad skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų skundo turinio ir formos reikalavimų, t. y. iš pareiškėjos skundo negalima nustatyti keliamo ginčo pobūdžio; prie pareiškėjos skundo nėra pateikti skundžiami 2021 m. birželio 15 d. ir 2021 m. liepos 21 d. raštai; pareiškėja skunde neišreiškė pageidavimo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka; pareiškėja nesumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio, nes nepateikė į bylą žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių duomenų; pareiškėjos skundas nepasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, skundo originalas per ABTĮ nustatytą terminą teismui nepaduotas. Todėl teisėja 2021 m. liepos 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą per keturiolika kalendorinių dienų nuo nutarties gavimo dienos pašalinti nustatytus skundo trūkumus. Pareiškėjai buvo išaiškino, kad ji gali prašyti teismo visiškai ar iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau turi pateikti motyvuotą ir pagrįstą prašymą, o, siekdama 2021 m. birželio 15 d. rašto panaikinimo, pareiškėja turėtų pateikti teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą ir nurodyti argumentus bei pateikti įrodymus dėl svarbių termino praleidimo priežasčių, pateikti informaciją, kada jai buvo įteiktas 2021 m. birželio 15 d. raštas.

Pareiškėja per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą padavė teismui dokumentą „Skundo trūkumų pašalinimas“. Šiame dokumente pareiškėja pateikė paaiškinimus dėl ginčo pobūdžio, prie jo pridėjo prašomus panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2021 m. birželio 15 d. raštą Nr. 17.2.-1759 „Dėl pareiškimo“ (toliau – ir 2021 m. birželio 15 d. raštas) ir Generalinės prokuratūros 2021 m. liepos 21 d. raštą Nr. 17.2.-2085 „Dėl skundo“ (toliau – ir 2021 m. liepos 21 d. raštas), pridėjo Generalinei prokuratūrai adresuotą 2021 m. birželio 6 d. pareiškimą „Dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo“ (toliau – ir Pareiškimas), kvitą, patvirtinantį, kad sumokėjo žyminį mokestį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nutarė pareiškėjos skundą atsisakyti priimti kaip nepriskirtą administraciniam teismui.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 1 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsnio 2 dalimi, ir nustatęs, kad pareiškėja kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjų galimai padarytų nusikalstamų veikų, padarė išvadą, kad, nepaisant 2021 m. liepos 21 d. rašte nurodytos apskundimo tvarkos, pareiškėjos siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimas nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami su Generalinės prokuratūros prokurorų veiksmais (neveikimu), susijusiais su pareiškėjos inicijuojamu ikiteisminio tyrimo nepradėjimu. Teismas konstatavo, kad, vien tai, jog Pareiškimas išnagrinėtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, teisinio vertinimo, jog ginčas kilęs dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos, nekeičia. Todėl, nustatęs, kad šiuo atveju keliamas ginčas susijęs su prokuratūros veikla baudžiamojo proceso srityje, o ne su viešojo administravimo subjekto funkcijomis, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjos skundas nėra priskirtinas administraciniam teismui.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartį.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo detalias faktines aplinkybes, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimo procesu. Nurodo, kad, pagal teismo išaiškinimą pasikreipus į bendrosios kompetencijos teismą, pareiškėjos skundą taip pat buvo atsisakyta priimti. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad jos skundas dėl neteisėtų prokurorų, atsisakančių nagrinėti Pareiškimą, veiksmų turi būti priimtas. Pareiškėja pažymi, kad Pareiškimu pareiškėja siekia, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl teisėjų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Teigia, kad dėl susidariusios situacijos, kai jos skundai nėra nagrinėjami, pareiškėjai kilo didelė materialinė ir moralinė žala, o pati situacija yra neaiški, nes pareiškėja nesupranta, į kokią instituciją turi kreiptis dėl akivaizdžiai neteisėtų prokurorų, atsisakančių pradėti ikiteisminį tyrimą, veiksmų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Visgi Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.). Atitinkamai ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje ir nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai, be kita ko, nepriskiriama tirti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Vadinasi, administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai ginčas yra kilęs viešojo administravimo srityje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Generalinę prokurorę su Pareiškimu, kuriame prašė atlikti ikiteisminį tyrimą dėl Pareiškime nurodytų teisėjų galimai atliktų nusikalstamų veikų. Organizuotų nusikalstamų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras išnagrinėjo Pareiškimą ir priėmė 2021 m. birželio 15 d. raštą, kuriuo Pareiškimą paliko nenagrinėtu. Šiame rašte nurodyta, kad pareiškėja galimai nusikalstamus teisėjų veiksmus kildina iš jų priimtų procesinių sprendimų, o prokuratūros veiklą reglamentuojantys teisės akti nesuteikia prokuratūrai įgaliojimų revizuoti teismų sprendimų. Be to, nurodyta ir tai, kad dėl vieno teisėjo veiksmų, išnagrinėjus pareiškėjos skundą, Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šis nutarimas patvirtintas ir teismine tvarka. Prokuroras, vadovaudamasis Aprašo 42.3 ir 42.9 punktais pripažino, kad Pareiškimas yra pakartotinis, nesuprantamo turinio, neaiškus dėl nekonkrečiai nurodyto prašymo dalykų ar aplinkybių, be kurių negalima nustatyti prašymo ar skundo dalyko, grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais, todėl paliko Pareiškimą nenagrinėtu. Pareiškėja, nesutikusi su 2021 m. birželio 15 d. raštu, padavė skundą Generalinei prokuratūrai. Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, generalinės prokurorės pavaduotojas priėmė 2021 m. liepos 21 d. raštą, kuriame pripažino, kad Pareiškimas pagrįstai paliktas nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kadangi šiuo atveju skundžiami prokurorų priimti raštai, aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520/2018).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, padarė išvadą, kad pareiškėjos skundu keliamas ginčas kilęs baudžiamojo proceso srityje, o ne viešojo administravimo srityje. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pareiškėjos procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjos atskirojo skundo argumentais, kuriais iš esmės pareiškėja siekia, jog išnagrinėjus skundą būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos Pareiškime nurodytų teisėjų galimai padarytų nusikalstamų veikų, ir įvertinusi skundžiamo 2021 m. birželio 15 d. rašto turinį ir skundžiamo 2021 m. liepos 21 d. rašto turinį, prieina prie išvados, jog pareiškėja atskirajame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, kad jos keliamas ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Priešingai, teisėjų kolegijai akivaizdu, kad pareiškėjos skundo reikalavimai iš esmės yra susiję su ikiteisminio tyrimo dėl jos Pareiškime nurodytų teisėjų galimai padarytų nusikalstamų veikų pradėjimu. Vadinasi, pareiškėja, skųsdama ginčijamus 2021 m. birželio 15 d. raštą ir 2021 m. liepos 21 d. raštą, yra nepatenkinta ne juos priėmusių prokurorų veikla viešojo administravimo srityje, o yra nepatenkinta tuo, kad yra atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą jos Pareiškimo pagrindu, t. y. prokurorų veikla baudžiamojo proceso srityje.

Šioje vietoje teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog visas baudžiamasis persekiojimas, taip pat ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarka yra reguliuojami išimtinai BPK normų, todėl ir visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai atitinkamai sprendžiami remiantis BPK nuostatomis (žr., pvz., 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-489-520/2020; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-31-552/2021).

Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimas nėra siejami su viešuoju administravimu, o iš esmės susiję šiuo atveju su prokurorų veiksmais, atliekamais BPK nustatyta tvarka. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1729-756/2021; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-297-575/2021), nuo kurios nukrypti teisėjų kolegija nenustatė pagrindų (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, tinkamai nustatė pareiškėjos keliamo ginčo pobūdį, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria atsisakė pareiškėjos skundą priimti kaip nepriskirtą administraciniam teismui. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsnio 1 dalimi ir 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. O. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius