c8ffcb73-51bb-49b4-85f2-d06bc3ed47ec · Å akių rajono apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-5-876/2014Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00245-2014-9                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija:52.3.; 63. (N) (S) ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. gegužės 19 d.Šakiai Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant Marijampolės apskrities VPK Šakių r.

PK atstovui M. A., administracinėn atsakomybėn traukiamam T. Č., nukentėjusiam J. D., jo atstovuyi advokatui M. S., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi Marijampolės apskrities VPK Å akių rajono PK komisariato skundÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 1/2014, n u s t a t ė : Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariatas skunde praÅ¡o panaikinti 2014-04-08 Administracinės komisijos prie Å akių rajono savivaldybės tarybos priimtÄ nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 1/2014, kaip nepagrįstÄ ir paskirti T.

Č. administracinę nuobaudÄ Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. sankcijos ribose. Skunde nurodoma, kad 2014-04-08 Administracinė komisija prie Å akių rajono savivaldybės tarybos, iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ Nr. 1/2014, kurioje T. Č. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. dėl to, kad 2013-12-18 savavaliÅ¡kai ir nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamÄ teisę, perdavė G. B. 50 m3 talpos akumuliacinį bakÄ priklausantį J.

V. D., nutarė grÄ Å¾inti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir jį lydinčiÄ medžiagÄ Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariatui. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariatas, kaip administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija su Å¡iuo Administracinės komisijos prie Å akių rajono savivaldybės tarybos nutarimu nesutinka, kadangi Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. dispozicijoje nustatyta, jog savavaldžiavimas yra veika nepadariusi esminės žalos piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, tačiau niekur Lietuvos Respublikos ATPK nepateikė „esminės žalos“ apibrėžimo ir (ar) piniginės iÅ¡raiÅ¡kos tokiu bÅ«du palikdamas bylÄ nagrinėjančiam organui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta tvarka, vertinti byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu spręsti ar veikÄ Ä¯vykdžiusio asmens veiksmais padaryta žala yra esminė.

Taip pat nurodoma, kad J. V. D. jam padarytÄ Å¾alÄ vertina 5000 litų, tačiau nurodyta bako vertė vertintina kritiÅ¡kai, neparemta jokiais objektyviais kriterijais ir J. V. D. pasyvuus elgesys ir praÅ¡ymų pasiimti jam priklausantį nenaudojamÄ turtÄ ignoravimas aiÅ¡kiai parodo, kad jam akumuliacinis bakas nebuvo reikÅ¡mingas turtas, kurio praradimas galėjo padaryti esminės žalos. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos ATPK 249 str. 1 d. nustatyta, kad Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos ATPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Administracinė komisija prie Å akių rajono savivaldybės tarybos priimdama ginčijamÄ nutarimÄ , vadovavosi tik Administracinės komisijos prie rajono savivaldybės tarybos nuostatais, patvirtintais Å akių rajono savivaldybės tarybos ir savo sprendimo negrindė Lietuvos Respublikos ATPK ir (ar) kitais įstatymais. Tokiu bÅ«du Administracinės komisijos prie Å akių rajono savivaldybės tarybos 2014-04-08 nutarimu priimtas sprendimas neatitinka nei vienos Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. iÅ¡vardintų nutarimų rÅ«Å¡ies ir todėl negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir (ar) pagrįstu.

Teismo posėdžio metu Å akių rajono apskrities VPK Å akių rajono VPK atstovas M. A. paaiÅ¡kino, kad palaiko skundÄ ir jame iÅ¡dėstytus argumentus, praÅ¡o jį tenkinti.             Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas T. Č. paaiÅ¡kino, kad jis D. prašė kelis kartus paimti tÄ daiktÄ . Nuo 1993 metų ta bačka stovėjo jo sodybos teritorijoje. D. vilkino, todėl jis savavaliÅ¡kai paÅ¡alino bačkÄ iÅ¡ tos vietos. Jo tėvai buvo sutarę su D., kad kažkiek ta bačka stovės. Jis daug kartų į D. kreipėsi dėl bačkos pasiėmimo.

Jis paprašė, kad iÅ¡vežtų bačkÄ , tai padarė BakÅ¡ys. Jis jÄ iÅ¡sivežė į savo sodybÄ . Kaimyno neinformavo apie tai. Bačka niekam nebuvo naudojama jos bÅ«klė prasta, buvo surÅ«dijusi. Jis nežino kodėl tiek metu bačka stovėjo jo sklype. Jam tėvai aiÅ¡kino, kad laikė kurÄ visi kartu susidėję. Jis pasakė B., kad jam trukdo bačka ir jam nereikalinga. Jie sutarė, kad bačkÄ gražins D.. Jo santykiai su D. geri. Jis mano, kad jam nereikalinga bačka buvo, todėl ir iÅ¡vežė.Teismo posėdžio metu nukentėjęs Vytautas J.

D. nurodė, kad dabar jau viskas aiÅ¡ku. Jam davė 2000 Lt užstatÄ už bakÄ . Ūkininkavimo pradžioje buvo sutarta su T. tėvais pasidėti kartu bačkÄ ir laikyti kurÄ . J. T. kelis kartus liepė pasiimti, bet jis taip ir nesusiruošė pasiimti. Dar buvo ir reklama pakabinta. Jis pripažįsta, kad buvo ir jo nerÅ«pestingumo. Jis paskutinį kartÄ talpÄ naudojo labai seniai. Jo prašė pasiimti talpÄ vienÄ kartÄ dar vienÄ kartÄ sakė ir T. Č. mama. Talpa, kad ne jo teritorijoje, jis žinojo.

Kai bačka dingo, tai pats pamatė ir paklausė Tomo ir jis pasakė, kad iÅ¡vežė. Jam žalos nėra padaryta. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėdamas skundÄ , teismas patikrina priimto nutarimo, dėl kurio paduotas skundas, teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Respublikos ATPK 301 str.). Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., yra numatyta atsakomybė už savavaliÅ¡kÄ , nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymÄ savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. dispozicijÄ ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali bÅ«ti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-662-109/2010 ir kt.). Lietuvos Respublikos ATPK 10 str. numatyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato prieÅ¡ingÄ teisei savo veikimo arba neveikimo pobÅ«dį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo Å¡ių pasekmių, bet sÄ moningai leido joms kilti.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

IÅ¡ LR ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

IÅ¡ administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. Č. bei teismo pripažinto nukentėjusiu J. V. D. paaiÅ¡kinimų matyti, kad iÅ¡ T. Č. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., buvo iÅ¡vežta J. V. D. priklausantis akumuliacinis bakas. IÅ¡ T. Č. paaiÅ¡kinimu matyti, kad jis siÅ«lė J. V. D. iÅ¡sivežti bakÄ iÅ¡ jam priklausančios teritorijos, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir pats nukentėjusysis J. V. D.. IÅ¡ J. V. D. teismo posėdžio metu duotų paaiÅ¡kinimų matyti, kad jam žala nėra padaryta, kadangi su T.

Č. jis susitarė, jog jam akumuliacinis bakas bus grÄ Å¾intas ir jam yra sumokėtas užstatas, todėl jokių pretenzijų T. Č. neturi. Teismas sprendžia, jog Å¡ioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nustatyta pakankamai objektyvių ir neginčytinų aplinkybių, galinčių įrodyti T. Č. kaltÄ tyčinį veikimÄ padarant Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., ar nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad administracinė komisija prie Å akių rajono savivaldybės tarybos grÄ Å¾ino policijos komisariatui administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , nes nurodoma, kad tirdami pareiÅ¡kimÄ policijos pareigÅ«nai privalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar buvo padaryta esminė žala, ar ne.

Nurodoma, kad bako vertė yra 5000 Lt ir akivaizdu, kad tokia žala negali būti vertinama kaip nepadariusi esminės žalos, tokiu būdu turėjo būti sprendžiamas klausimas, ar nėra veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Su šiais nutarime nurodytais argumentais teismas nesutinka. Pagal bylos medžiaga matyti, kad ginčas kilo dėl bako, kuris ilgus metus stovėjo šiuo metu T. Č. priklausančiame žemės sklype. Šiuo baku nebuvo disponuojama, jis stovėjo tuščias ilgus metus. Bako vertė 1992 m. buvo apie 5000 Lt, tai yra prieš daugiau negu dvidešimt metų, tad šiuo metu remtis šia turto vertė yra neteisinga, nes akivaizdu, jog per 20 metų turto vertė turėjo akivaizdžiai sumažėti.

Taigi nėra nustatyta tiksli turto vertė. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pagal BK 294 str. nėra nurodytas žalos dydis atitinkanti piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , vadinasi tai yra vertinamoji sÄ voka. Atsižvelgiant į tai, kad bakas ilgus metus stovėjo nenaudojamas, tuščias svetimoje žemėje, ir jo buvo pasigęsta tik tuo metu, kai žemės savininkas daiktÄ paÅ¡alino iÅ¡ jam priklausančios teritorijos, teismas laiko, jog tai parodo, jog daiktas nebuvo labai vertingas, ir tai, kad juo nebuvo ilgus metus disponuojama leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jo praradimas negali padaryti didelės žalos asmens interesams.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra baudžiamosios veikos požymių, todėl administracinės komisijos prie Å akių rajono savivaldybės tarybos nutarimas yra nepagrįstas. Tačiau teismas konstatuoja, jog Å¡iuose T. Č. veiksmuose taip pat nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Kaip jau buvo nurodyta Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., yra numatyta atsakomybė už savavaliÅ¡kÄ , nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymÄ savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.

Taigi siekiant asmeniui inkriminuoti šį pažeidimÄ bÅ«tina nustatyti, ar Å¡ioje situacijoje buvo tikra ar tariama teisė, kuriÄ ginčijo kitas asmuo. Kaip matyti iÅ¡ esamos situacijos T. Č. žemės sklype stovėjo bakas, kuris priklausė J. V. D.. T. Č. paprašė šį J.V. D. priklausantį turtÄ pasiimti. Å ioje situacijoje nėra jokio ginčo dėl to, kad bakas priklausė J.V. D. ir Å¡is turtas stovėjo T. Č. priklausančiame žemės sklype. Kai J.V. D. po perspėjimo savo turto nepasiėmė, T.

Č. manydamas, jog turtas nereikalingas, šį turtÄ paÅ¡alino iÅ¡ savo teritorijos. Kaip matyti T. Č. perspėjo turto savininkÄ , o Å¡iam neatliekant jokių veiksmų suprato, jog asmuo nenori disponuoti ginčo turtu. T. Č. turėjo visiÅ¡kÄ pagrindÄ taip suprasti situacijÄ , nes bakas toje pačioje vietoje stovėjo daugiau negu 20 metų, juo niekas nesinaudojo, J.V. D. po perspėjimo nesiėmė jokių veiksmų dėl jam priklausančio turto pervežimo, tad T. Č. turėjo pagrindÄ manyti, jog Å¡is turtas yra nereikalingas.

Taigi T. Č. turėjo visas teises paÅ¡alinti iÅ¡ savo teritorijos jam trukdantį bakÄ , Å¡iÄ savo teisę jis įgyvendino įstatymų numatyta tvarka, tai yra pranešė turto savininkui apie jo turto pasiėmimÄ iÅ¡ svetimos teritorijos, ir turto savininkui nesiėmus jokių veiksmų, T. Č. suprato, kad tas turtas yra kaip beÅ¡eimininkis, todėl turėjo teisę jį patraukti iÅ¡ jam nuosavybės teise priklausančios teritorijos. Teismas nemato Å¡ioje situacijoje, jog T. Č. savo teises įgyvendino nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog T.

Č. veiksmuose nėra savavaldžiavimo požymio – savo teisės įgyvendinimo, nesilaikant įstatyme numatytos tvarkos. Be to, bÅ«tina atkreipti dėmesį, jog Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti inkriminuojamas tik tuo atveju, kai yra nustatomas asmens tyčia, tai yra jį padaręs asmuo suprato prieÅ¡ingÄ teisei savo veikimo arba neveikimo pobÅ«dį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo Å¡ių pasekmių, bet sÄ moningai leido joms kilti. Å iuo atveju akivaizdu, kad T.

Č. nesuprato, jog jo veiksmai yra neteisėti ir jis nenorėjo, jog kiltų žalingos pasekmės. Pagal esamÄ situacijÄ , akivaizdu, jog T. Č. tik norėjo, kad iÅ¡ jam nuosavybės teise priklausančios teritorijos bÅ«tų paimtas bakas, kuris jam nepriklausė. Šį savo pageidavimÄ jis iÅ¡sakė J.V. D., o Å¡iam nesiėmus jokių veiksmų dėl disponavimo jam priklausančiu turtu, T. Č. suvokė, jog turi teisę iÅ¡ savo nuosavybės paÅ¡alinti jam nereikalingus daiktus. Taigi T. Č. disponuodamas nuosavybės teise žemės sklypu, nesuvokė, jog daikto paÅ¡alinimas iÅ¡ jam priklausančios teritorijos yra neteisėtas ir neturėjo tyčios, kad atsirastų neigiamos pasekmės. Ä®statymų suteiktomis civilinėmis teisėmis asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau jas įgyvendindami privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sÄ Å¾iningai.

IÅ¡ bylos medžiagos ir T. Č. ir J. V. D. paaiÅ¡kinimų matyti, kad tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek nukentėjusysis nebuvo pakankamai rÅ«pestingi įgyvendindami savo teises į nuosavybę, t. y. T. Č. nesiėmė visų priemonių, kad nukentėjęs J. V. D. pasiimtų jam priklausantį turtÄ , o J. V. D. nesant svarbių priežasčių daugelį metų neiÅ¡sivežė jam priklausančio akumuliacinio bako iÅ¡ kitam asmeniui priklausančios teritorijos. J. V. D. teimo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad jam žala nėra padaryta.

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad T. Č. veikoje nėra Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. numatyto pažeidimo sudėties, atitinkamai jo veiksmai negali būti aiškinami kaip turintys nusikalstamos veikos požymių. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., T. Č. atžvilgiu nutraukiama, nesant administracinio pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d., 1p., 287 str. 1d. 2p. 302 str., 1d. . 2 p., n u t a r i a :

          Marijampolės apskrities VPK Å akių rajono PK skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Administracinės komisijos prie Å akių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 8 d. nutarimÄ panaikinti ir administracinę teisenÄ pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., T. Č. atžvilgiu nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.           Nutartis per 20 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Å akių rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjos parašas.Nuorašas tikras : Teisėja                                                                                                                                  Judita Sungailaitė