2022-12-21 Nr. AB-31255-3-61-3-03225-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-540-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03225-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.9; 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto socialinės paramos centrui dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto socialinės paramos centro (toliau – ir Centras) 2020 m. birželio mėn. raštą (į 2020 m. birželio 9 d. prašymą (reg. Nr. 7-751)) (toliau – ir Raštas) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 21R- 717(AG-597/04-2020) (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti 15 000 Eur žalą.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Jis 2019 m. gruodžio 5 d. su raštu kreipėsi į Centrą, nurodydamas, jog Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ (toliau – ir Maisto bankas) žemina, įžeidinėja ir vadina „išlaikytiniais“ Centro pas jį siųstus socialiai remtinus asmenis pasiimti maisto paramos. Centras 2019 m. gruodžio 11 d. rašte paaiškino, kad yra susipažinęs su situacija, tačiau nesiėmė jokių veiksmų ginti pareiškėjo pažeistas teises bei interesus. Centras nesutiko, kad Maisto bankas žemina ir įžeidinėja pareiškėją bei savo kaltės nepripažino.

2.2. Komisija nepagrįstai nurodė, jog atsakovas negalėjo inicijuoti problemos sprendimo, nes pareiškėjo argumentai yra abstraktūs, nepateikti jokie konkretūs šiuos teiginius pagrindžiantys argumentai, nenurodyta, kada ir kokie darbuotojai netinkamai elgėsi. Pareiškėjui žinoma, kad atsakovas su Maisto banku palaiko nuolatinį ryšį, todėl turėjo galimybę turėti visą jam reikalingą informaciją. Pareiškėjas atsakovui nepateikė jokios papildomos informacijos dėl jo organizuojamų ir vykdomų neteisėtų veiksmų, nes atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, jog apgintų pareiškėjo pažeistas teises bei teisėtus interesus, todėl tvirtinimas, kad atsakovui trūko informacijos dėl jo organizuojamų ir vykdomų neteisėtų veiksmų, yra nepagrįstas. Centras nepripažino savo kaltės ir neteisėtų veiksmų, kad su Maisto banku organizuoja patyčias ir socialiai remtinų asmenų savigarbos menkinimą bei orumo žeminimą. Pareiškėjo teigimu, tikroji priežastis, kodėl atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, yra ne ta, kad jis neturėjo informacijos ar kažko nežinojo, o ta, jog nepripažino problemos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, turėdamas pareigą atstovauti bei ginti socialiai remtinų asmenų pažeistas teises, nesiėmė jokių veiksmų, todėl imtis tolesnių veiksmų pareiškėjas buvo priverstas pats ir dėl to patyrė žalą.

2.3. Komisija Sprendime nepagrįstai nurodė, jog 2019 m. gruodžio 11 d. atsakovo rašto turinys nėra šios bylos dalykas, kadangi be šio rašto turinio neįmanoma nustatyti pusės metų Centro vilkinimo, nereagavimo, neveikimo ir problemos nesprendimo laikotarpio. Atsakovas, be kita ko, pripažino, kad pusę metų nesiėmė jokių veiksmų, nereagavo ir nesprendė problemos, tačiau jokios savo kaltės nepripažino. Jeigu Centras nebūtų vilkinęs, o 2019 m. gruodžio 5 d. sureagavęs iš karto, pareiškėjas nebūtų patyręs nuostolių.

2.4. Komisija nepagrįstai apsiribojo tik nagrinėdama, kaip buvo atsakyta į konkrečiai pareiškėjo 2020 m. birželio 5 d. prašymą (toliau – ir Prašymas) ir, ar atsakymas yra aiškus. Ji nepagrįstai ignoravo, jog tai buvo pareiškėjo pakartotinė informacija, o atsakovas pradėjo reaguoti tik po pusės metų. Raštas yra nepagrįstas, nes atsakovas paaiškino, kad pusę metų nereagavo ir nesprendė savo problemos todėl, kad pareiškėjas nenurodė, ką biudžetinė įstaiga privalo daryti, nenurodė kokių konkrečiai veiksmų ji turi imtis. Iš Rašto galima suprasti, jog atsakovas tik po pusės metų išsiaiškino, ką jam reikia daryti su pareiškėjo pateikta informacija. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas laukė nepagrįstai ilgai, dėl to jis patyrė žalą.

2.5. Rašte Centras iš pareiškėjo nepagrįstai reikalauja leidimo trečią kartą spręsti šią savo problemą, jog biudžetinės įstaigos siunčiami socialiai remtini asmenys nebūtų žeminami ir vadinami „išlaikytiniais“. Taip pat, kad pareiškėjas dar kartą patirtų nuostolius ir suteiktų raštišką leidimą biudžetinei įstaigai spręsti savo vidaus problemas. Atsakovas, prašydamas pareiškėjo leidimo, siekia pateisinti savo neveikimą. Leidimas buvo suteiktas 2019 m. gruodžio 5 d., kai pareiškėjas informavo, jog Maisto bankas jį žemina, įžeidinėja ir vadina išlaikytiniu, prašė išsispręsti savo problemas. Būtent tuomet buvo duotas sutikimas spręsti šį klausimą bei susidariusią situaciją. Atsakovas privalėjo iš karto inicijuoti kreipimąsi raštu į savo partnerį ir spręsti susidariusią situaciją. Pareiškėjas galėjo atsakovui suteikti daugiau informacijos apie problemą, bet atsakovui jokios papildomos informacijos nereikėjo. Jeigu, kaip tvirtina atsakovas, jis 2019 m. gruodžio 5 d. atliko visus veiksmus, tuomet pareiškėjui neaišku, kokius veiksmus jis nori atlikti Rašte prašydamas duoti sutikimą. Tam, kad biudžetinė įstaiga inicijuotų kokį nors kreipimąsi ir spręstų savo vidaus problemas, nėra būtinas pareiškėjo sutikimas.

2.6. Pareiškėjas nesutiko ir su atsakovo nuomone, kad jokie teisės aktai nesuteikia teisių ir neįpareigoja Centro vykdyti nukreiptų į Maisto banką asmenų aptarnavimo kontrolės. Pačiose Centro nuostatose nurodyta, jog atsakovas privalo vadovautis ne tik šiomis nuostatomis, bet ir kitais teisės aktais. Nors ten nėra minimas Maisto bankas, ar kokia nors kita su atsakovu bendradarbiaujančioji organizacija, tačiau tai nereiškia, kad Centras neprivalo kontroliuoti, vykdyti savo veiklos ir partnerių priežiūros bei būti už tai atsakingas.

2.7. Maisto bankui ir Centrui solidarioji skolininkų prievolė preziumuojama, o tai reiškia, jog jie veikė kartu ir yra atsakingi už bendrai vykdomą veiklą. Atsakovas 2019 m. gruodžio 5 d. raštu buvo informuotas apie blogai organizuojamą ir teikiamą paslaugą, bet šią informaciją ignoravo ir nesiėmė jokių veiksmų, tik paaiškino, kad negali kontroliuoti savo organizuojamų ir teikiamų paslaugų kokybės, nes nežino kaip tai padaryti. Pareiškėjo nuomone, tai yra viešo administravimo subjekto neteisėti veiksmai. Be kita ko, Centro vadovas atsako už tinkamą socialinio darbo veiklos organizavimą ir paslaugų gavėjų teisių bei teisėtų interesų apsaugą.

2.8. Tiek Komisija, tiek atsakovas nepagrįstai tvirtina, jog tai yra pareiškėjo problema ir atsakovas bando išspręsti pareiškėjo problemą. Būtent atsakovas turėjo rūpintis ir būti suinteresuotas pats išsispręsti savo vykdomą socialiai remtinų asmenų žeminimo veiklą, o ne laukti pusę metų ir po to prašyti pareiškėjo sutikimo. Atsakovas nepagrįstai nesiekė spręsti savo problemos su Maisto banku ir nepagrįstai ją bando spręsti su pareiškėju. Komisija nurodė, kad pareiškėjas, norėdamas išvengti nesusipratimų su Maisto banku, gali paramą atsiimti kitur. Pareiškėjo teigimu, jis neturi nesusipratimų su Maisto banku, jų turi atsakovas su Maisto banku, todėl privalėjo operatyviai reaguoti ir spręsti savo vidaus problemas.

2.9. Atsisakymas teikti duomenis pareiškėją juodinančiam Centro bendradarbiavimo partneriui yra atsakovo neveikimo, veiklos nekontroliavimo, atskaitomybės ir atsakomybės nebuvimo bei neteisėtos veiklos organizavimo ir problemos nesprendimo pasekmė. Pareiškėjas nesutiko, jog biudžetinė įstaiga perdavinėtų kokius nors duomenis Maisto bankui.

2.10. Dėl Centro organizuojamų ir vykdomų neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė žalą, nes išbraukė iš savo gyvenimo, kuris yra neįkainojamas, pusantrų metų, negalėjo pasinaudoti Maisto parama, patyrė 15 000 Eur žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovas Centras atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė:

3.1. Pareiškėjas 2020 m. birželio 9 d. Centre gautu raštu kreipėsi dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (toliau – ir EPLSAF) paramos, prašydamas įvertinti poreikį paramai gauti bei priimti sprendimą, nustatyti jo teisę ir suteikti paramą. Parama Vilniaus mieste teikiama vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. A1-307 patvirtintu Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo projektų finansavimo sąlygų aprašu Nr. 5 (toliau – ir Aprašas Nr. 5) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 30-1716/19 patvirtintu Paramos teikimo iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas). Atsakovas, reaguodamas į pareiškėjo prašymą, pateikė atsakymą (Raštą), kuriame išaiškino paramos gavimo tvarką. Nors pareiškėjas nesutiko, kad jo duomenys būtų perduoti Maisto bankui, bet jam buvo paaiškinta, kad tokie duomenys reikalingi vadovaujantis Tvarkos aprašo 15 punktu. Prašymas pateikti duomenis reglamentuotas Tvarkos aprašo nuostatomis. Atsakovas, reaguodamas į pareiškėjo nusiskundimus dėl Maisto banko darbuotojų veiksmų, paprašė pareiškėjo asmens duomenų, kad juos galėtų perduoti Maisto bankui. Pareiškėjo duomenys reikalingi jo keliamiems klausimams dėl Maisto banko darbuotojų elgesio išspręsti. Siekiant išspręsti pareiškėjo keliamus klausimus, jam buvo pasiūlyta paramą atsiimti ne Maisto banke, bet socialinių darbuotojų kabinete.

3.2. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio mėn. rašte prašė tarpininkauti dėl jo dalyvavimo Maisto banko organizuojamoje kassavaitinės labdaros maisto produktais programoje. Pareiškėjas tik informavo, kad Maisto bankas jį įžeidinėja, tačiau neprašė imtis veiksmų ar tarpininkauti, kreipiantis į Maisto banką dėl galbūt netinkamo asmenų aptarnavimo. Pareiškėjas 2020 m. birželio 5 d. rašte taip pat neprašė imtis veiksmų tarpininkauti, kreipiantis į Maisto banką dėl galbūt netinkamo asmenų aptarnavimo. Atsakovas geranoriškai reagavo siūlydamas susidariusią situaciją spręsti kitu būdu.

3.3. Maisto bankas yra savarankiškai veikianti nevyriausybinė organizacija ir jokie teisės aktai neįpareigoja atsakovo vykdyti į Maisto banką besikreipiančių asmenų aptarnavimo kontrolės. Tokios pareigos nenumato ir tarp atsakovo ir Maisto banko sudaryta bendradarbiavimo sutartis. Priešingai nei skunde nurodė pareiškėjas, atsakovas niekuo pareiškėjo nekaltino ir nereikalavo, kad jis atliktų tam tikrus veiksmus, o tik pasiteiravo dėl duomenų Maisto bankui perdavimo. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas jam padarytos žalos neįrodė.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. birželio 5 d. su prašymu kreipėsi į Centrą, prašydamas įvertinti pareiškėjo poreikį gauti bei priimti sprendimą, nustatyti pareiškėjo teisę ir suteikti EPLSAF maisto paramą. Prašyme taip pat nurodė, kad pakartotinai informuoja, jog Maisto bankas koneveikia, niekina, žemina bei stigmatizuoja Centro siųstus socialiai remtinus asmenis, vadindamas juos „išlaikytiniais“. Tai žeidžia pareiškėjo garbę ir orumą, todėl prašė nesiųsti ir neteikti paramos per Maisto banką. Taip pat nurodė, kad prieštarauja, jog pareiškėjo duomenys ir informacija būtų teikiami Maisto bankui. Atsakovas, atsakydamas pareiškėjui, Rašte nurodė, kad EPLSAF maisto parama teikiama vadovaujantis Aprašo ir Tvarkos aprašo nuostatomis; norint gauti paramą, būtina užpildyti atitinkamos formos prašymą, o nustačius pareiškėjo teisę gauti paramą, Maisto bankui turėtų būti pateikti pareiškėjo asmens duomenys. Tuo pagrindu paprašė pareiškėjo sutikimo teikti Maisto bankui pareiškėjo asmens duomenis; būtų galimybė maisto paramos paketą atsiimti ne Maisto banke, bet Naujamiesčio seniūnijos gyventojus aptarnaujančių socialinių darbuotojų darbo kabinete. Taip pat Rašte dėl Maisto banko darbuotojų galbūt nederamo elgesio pareiškėjo atžvilgiu, prašė sutikimo Centrui raštu kreiptis į Maisto banką. Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu, kreipėsi į Komisiją, kurios prašė nustatyti viešojo subjekto vilkinimo ir neveikimo faktą; įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. birželio 5 d. prašymą ir nurodyti, kokių veiksmų ėmėsi dėl susidariusios situacijos bei dėl savo bendradarbiavimo partnerio (Maisto bankas), kad apgintų pareiškėjo socialiai remtino asmens pažeistas teises; įpareigoti atlikti įstatyme numatytas funkcijas, teisės aktuose nustatytus veiksmus. Komisija 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 21R-717(AG-597/04-2020) pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas apžvelgė Aprašo bei Tvarkos aprašo nuostatas ir nurodė, kad iš teisės aktų nuostatų matyti, jog patvirtinus pareiškėjo teisę gauti paramą, prieš kiekvieną paramos dalinimą Centro vyresnysis socialinis darbuotojas suformuoja Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) paramos gavėjų sąrašus ir juos pateikia organizacijai partnerei, atsakingai už paramos dalinimą, kaip šiuo atveju Maisto bankui. Taigi paramos gavėjų sąrašo, kuris vėliau turėtų būti perduotas organizacinei partnerei – Maisto bankui, sudarymas, kaip viena iš privalomų paramos dalinimo administravimo priemonių, yra imperatyviai nustatyta įstatyme ir tai reiškia, kad asmenų, taip pat ir pareiškėjo, duomenys, tuo atveju, jei būtų nuspręsta jiems suteikti paramą, turėtų būti perduoti Maisto bankui.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2020 m. birželio 5 d. prašyme išreiškė nesutikimą paramą gauti per Maisto banką ir taip pat Maisto bankui nesiųsti pareiškėjo duomenų. Atsakovas, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymą, Rašte pareiškėjui išaiškino galimybę pasinaudoti alternatyva – paramą atsiimti Naujamiesčio seniūnijos gyventojus aptarnaujančių socialinių darbuotojų darbo kabinete, o ne per Maisto banką. Taigi, siekdamas subalansuoti bei garantuoti pareiškėjo teises, jų apsaugą ir turėdamas tikslą užtikrinti, kad pareiškėjas turėtų lygias teises su kitais asmenimis veiksmingai ir tinkamai pasinaudoti teise į jam suteiktą paramą, taip pat atsižvelgdamas į prašyme nurodytas aplinkybes dėl galimo Maisto banko darbuotojų elgesio pareiškėjo atžvilgiu, pagrįstai pareiškėjui pasiūlė alternatyvų variantą dėl paramos atsiėmimo. Teismo vertinimu, atsakovo pasiūlytas pareiškėjo nurodytos situacijos išsprendimo būdas dera su gero administravimo principu, be kita ko, įtvirtinančiu viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą. Atsakovas, išnagrinėjęs 2020 m. birželio 5 d. prašymą ir pasiūlydamas kitą paramos atsiėmimo vietą, tinkamai įgyvendino pareigą padėti paramos gavėjui pasinaudoti jam Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ir Lietuvos Respublikos teisės aktais suteikta teise į paramos gavimą. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas paramos gavėjų sąrašą perduoti organizacinei partnerei (Maisto bankas) yra imperatyvaus (privalomo) pobūdžio, įtvirtintas Tvarkos aprašo nuostatomis. Nei Aprašas, nei Tvarkos aprašas nenustato išimčių, kada asmuo, kuriam suteikta parama, neturėtų būti įtraukiamas į sąrašą, perduotiną organizaciniam partneriui.

8. Centras, atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 5 d. prašyme nurodytas aplinkybes (Maisto banko darbuotojų galbūt neetiškas elgesys), Raštu paprašė pareiškėjo sutikimo kreiptis į Maisto banką, kad būtų išspręstas minėtas klausimas. Teismas pažymėjo, kad Maisto bankas yra savarankiška nevyriausybinė organizacija – Labdaros ir paramos fondas, ir nėra pavaldi Centrui. Abi institucijos veikia bendradarbiavimo sutarties pagrindu, turėdamos tikslą ir pareigą užtikrinti teisingą ES ir nacionaliniuose teisės aktuose reglamentuotų nuostatų laikymąsi. Iš pareiškėjo 2020 m. birželio 5 d. prašymo turinio matyti, kad jis gana abstrakčiai ir tik konstatuodamas nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia galbūt neetišką Maisto banko darbuotojų elgesį, todėl atsakovo, kuriam įstatymais nėra įtvirtinta pareiga administruoti organizacinio partnerio veiklos, veiksmus – kreiptis į Maisto banką, siekiant patikrinti faktus, kuriuos nurodė pareiškėjas, teismas laikė rūpestingais. Atsakovas, žinodamas pareiškėjo nuostatas dėl nesutikimo teikti jo duomenis Maisto bankui, pagrįstai pareiškėjo paprašė sutikimo raštu kreiptis į Maisto banką dėl pareiškėjui rūpimo klausimo išsprendimo. Teismas sprendė, kad atsakovas tinkamai vadovavosi Apraše, Tvarkos apraše nustatytu teisiniu reglamentavimu, o Rašte suteiktą informaciją (dėl paramos atsiėmimo alternatyviu būdu) vertino kaip padedančia jam rasti sprendimą jam priimtinu ir veiksmingiausiu būdu. Teismas nenustatė teisinio pagrindo naikinti pareiškėjo skundžiamą Raštą.

9. Vertindamas skundo teiginius dėl atsakovo neveikimo, teismas nurodė, kad susipažinus su pareiškėjo 2019 m. gruodžio 5 d. rašto Centrui turiniu, matyti, jog juo pareiškėjas atsakovą tik bendrai informavo, kad Maisto bankas jį žemina, įžeidinėja, vadina „išlaikytiniu“, tačiau aiškaus prašymo tuo pagrindu atlikti tam tikrus veiksmus nesuformulavo. Tokio prašymo pareiškėjas nesuformulavo ir į bylą pateiktoje 2020 m. balandžio 28 d. pretenzijoje (pareiškėjas dėl to prašė priteisti žalą). Atsižvelgęs į tai, skundo teiginius, kuriais pareiškėjas įrodinėjo atsakovo neveikimą, vilkinimą (pusę metų nesprendė pareiškėjo nurodytos problemos), teismas vertino kaip nepagrįstus. Teismo įsitikinimu, tam, jog pareiškėjo pateikta problema būtų kuo išsamiau išnagrinėta, pareiškėjas turėtų būti suinteresuotas pateikti kuo daugiau konkrečios informacijos dėl, jo teigimu, neetiško Maisto banko darbuotojų elgesio. Pareiškėjas atsakovo neveikimą siejo su jo nurodytos problemos nesprendimu, tačiau atsakovui neteikė papildomos informacijos dėl vykdomų neteisėtų veiksmų. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo pasirinkto elgesio modelis nesuderinamas, siekiant kuo operatyviau apginti savo pažeistas teises, nes nesutikus, jog atsakovas kreiptųsi į Maisto banką, pareiškėjo nurodytų aplinkybių ištyrimas tampa objektyviai apribotas. Pareiškėjo šiuo aspektu nurodytus atsakovo veiksmus apibūdinančius argumentus (neveikimas) teismas laikė subjektyvaus pobūdžio, neįrodančiais atsakovo veiksmų neteisėtumą (vilkinimas, pažeidimo nepripažinimas, pareiškėjo kaltinimas ir pan.).

10. Nagrinėdamas skundo argumentus dėl žalos, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas jo patirtą žalą (išgyvenimai, nusivylimai, patirtos išlaidos ir kt.) siejo su atsakovo neteisėtais veiksmais, kurie pasireiškė tuo, jog Centras, turėdamas pareigą atstovauti bei ginti socialiai remtinų asmenų pažeistas teises, nesiėmė jokių veiksmų, todėl imtis tolesnių veiksmų pareiškėjas buvo priverstas pats. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai per ilgai pusę metų aiškinosi ką jam daryti su pareiškėjo pateikta informacija, dėl to pareiškėjo iškelti klausimai lieka neišspręsti.

11. Nors pareiškėjas ir teigė, kad atsakovas nepagrįstai per ilgai nesiėmė spręsti pareiškėjo dar 2019 m. gruodžio 5 d. rašte nurodytų aplinkybių dėl Maisto banko darbuotojų galbūt netinkamo elgesio su pareiškėju, tačiau pareiškėjas neprašė imtis jokių priemonių, siekiant nustatyti arba paneigti Maisto banko darbuotojų veiksmų neteisėtumą. Teismas nenustatė, kad Centras sąmoningai vilkino spręsti dėl pareiškėjo nurodyto prašymo. Pareiškėjas tokio reikalavimo nei 2019 m. gruodžio 5 d. prašyme, nei vėlesniame 2020 m. birželio 5 d. prašyme nesuformulavo. Jis 2020 m. birželio 5 d. prašyme tik nurodė, kad kartotinai informuoja apie Maisto banko darbuotojų elgesį su socialiai remtinais žmonėmis. Pareiškėjas nors ir nurodė, kad Centras privalėjo imtis priemonių spręsti dėl jo nurodytų aplinkybių, tačiau Maisto bankas nėra pavaldus atsakovui, todėl Centras imtis atitinkamų priemonių (atlikti tyrimą, nubausti asmenis ar pan.) teisės neturėjo. Atsakovas geranoriškai ėmėsi spręsti pareiškėjo nurodytą problemą, tačiau jo veiksmai buvo ribojami dėl detalesnės informacijos trūkumo (pateikta informacija dėl neetiško elgesio nedetalizuota, nenurodytas konkretus laikotarpis, darbuotojai, kurie galbūt netinkamai pasielgė pareiškėjo atžvilgiu ir kt.) bei dėl pareiškėjo nesutikimo, kad atsakovas dėl nurodytų aplinkybių kreiptųsi į Maisto banką.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašoma žala galėtų būti priteista tik konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus. Siekiant žalos priteisimo nepakanka vien tik abstrakčiai nurodyti, kad dėl atsakovo neveikimo pareiškėjui buvo padaryta žala, tačiau turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas atsakovo neteisėtų veiksmų pagrindas, t. y., kokius konkrečiai teisės aktus atsakovas pažeidė nesiimdamas aktyvių veiksmų dėl pareiškėjo nurodytų nusiskundimų. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokių konkrečiai teisės aktų nuostatas pažeidė Centras, o savo argumentus grindė daugiau abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais, kad atsakovas neatliko jam įstatymuose nustatytos pareigos. Kadangi pareiškėjas atsakovo neteisėtų veiksmų neįrodė, teismas netenkino reikalavimo dėl žalos atlyginimo.

13. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Raštas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Komisija Sprendimu pagrįstai nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų – vilkinimo ir neveikimo fakto, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, kurį naikinti taip pat nėra teisinio pagrindo.

III. 14. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atlikti sakinio „Jus informuoju, kad Maisto bankas mane žemina, įžeidinėja ir vadina išlaikytiniu“ kalbinę ekspertizę.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja faktines aplinkybes, taip pat nurodo:

15.1. Teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovas turi viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą, pareiškėjui surasti ir pasiūlyti EPLSAF paramos gavimo alternatyvų variantą, tačiau visiškai neįsigilino ir neteisingai suprato aplinkybes, jas neteisingai įvertino, todėl padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas, išnagrinėjęs 2020 m. birželio 5 d. prašyme suformuluotą prašymą ir pasiūlydamas kitą paramos atsiėmimo vietą, tinkamai įgyvendino pareigą padėti paramos gavėjui pasinaudoti jam ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktais suteikta teise į paramos gavimą, o Centro pasiūlyta alternatyva dera su gero administravimo principu.

15.2. Centro siūloma alternatyva mažai ką turi bendra su esama situacija bei atskirų Maisto banko darbuotojų nederama veikla ir elgesiu jo atžvilgiu. Atsakovo pasiūlyta alternatyva ir nurodytos situacijos išsprendimo būdas nedera nei su pačia situacija, nei su gero administravimo principu. Todėl atsakovo Rašte jam suteikta informacija (dėl paramos atsiėmimo alternatyviu būdu) nevertintina kaip rastas sprendimas dėl susiklosčiusios situacijos. Todėl yra teisinis pagrindas panaikinti Centro Raštą.

15.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad iš 2020 m. birželio 5 d. prašymo turinio matyti, jog pareiškėjas gana abstrakčiai ir tik konstatuodamas nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia galbūt neetišką Maisto banko darbuotojų su pareiškėju elgesį. Nesutinka dėl pareikštų kaltinimų dėl nepakankamų duomenų apie Maisto banko neetišką elgesio pateikimą.

15.4. Teismas nepagrįstai aiškino, jog atsakovas negalėjo spręsti savo problemų, nes jo veiksmai buvo ribojami dėl detalesnės informacijos trūkumo (pateikta informacija dėl neetiško elgesio nedetalizuota, nenurodytas konkretus laikotarpis, darbuotojai, kurie galimai netinkamai pasielgė pareiškėjo atžvilgiu ir kt.) bei dėl pareiškėjo nesutikimo, kad atsakovas dėl nurodytų aplinkybių kreiptųsi į Maisto banką. Teismo tvirtinimas, kad atsakovui trūko kokios nors informacijos yra nepagrįstas. Atsakovas turėjo perteklinę informaciją, turėjo su Maisto banku atgalinį ryšį ir susipažinęs su jo 2019 m. spalio 28 d. atsiliepimu, turėjo sureaguoti.

15.5. Teismas neteisingai įvertino, jog jo pasirinkto elgesio modelis, o tiksliau faktų konstatavimas, kad tai yra atsakovo ir Maisto banko vidinės problemos, o ne pareiškėjo problemos, nesuderinamas su tikslu kuo operatyviau apginti savo pažeistas teises, nes nesutikus, kad atsakovas kreiptųsi į Maisto banką, pareiškėjo nurodytų aplinkybių ištyrimas tampa objektyviai apribotu. Visiškai neaišku, kuo remdamasis teismas nurodė, kad pareiškėjas nesutiko, jog atsakovas kreiptųsi į Maisto banką ir spręstu savo vidaus problemas, nes jis niekur nedraudė Centrui kreiptis į Maisto banką ir tirti savo vykdomą veiklą.

15.6. Atsakovas, nepagrįstai nesutikdamas, jog pareiškėjas 2019 m. gruodžio 5 d. rašte prašė imtis priemonių dėl to, jog Maisto bankas jį įžeidinėja, neišaiškino, kaip jis suprato šį informavimą ir sakinį: „Jus informuoju, kad Maisto bankas mane žemina, įžeidinėja ir vadina išlaikytiniu“. Teismas taip pat neįžvelgė prašymo tuo pagrindu atlikti tam tikrus veiksmus – ginti pareiškėjo pažeistas teises. Teismas nematė pareiškėjo suformuluoto prašymo ginti pažeistas teises nei sutikimo pradėti tyrimą. Nei teismas, nei atsakovas neišaiškino, kokias prasmes perskaitė skaitydamas šį sakinį. Galima suprasti, kad teismas minėtame sakinyje mato pareiškėjo prieštaravimą, jog tyrimas būtų pradėtas. Jeigu atsakovas perskaitė ir suprato, kad pareiškėjas jį informavo, jog jo vykdoma veikla yra puiki, nuostabi, nepriekaištinga ir nereikia imtis veiksmų nutraukti tokią veiką, pareiškėjas reikalauja lietuviu kalbos kalbininkų ekspertizės, kad būtų išaiškinta šio sakinio prasmė.

15.7. Nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovas, žinodamas jo nuostatas dėl nesutikimo teikti jo duomenis Maisto bankui, pagrįstai paprašė sutikimo raštu kreiptis į Maisto banką dėl pareiškėjui rūpimo klausimo išsprendimo. Atsakovui nereikėjo jokių jo duomenų tam, kad spręsti savo vidaus problemas ir klausimus. Visa tai atsakovas dirbtinai sugalvojo, kad pateisinti savo vilkinimą, neveikimą ir nepagrįstus, neteisėtus veiksmus. Centras puikiai galėjo spręsti visas savo vidaus problemas su Maisto banku be jokių papildomų pareiškėjo duomenų, nes atsakovas informacijos turėjo pakankamai, kad pakeisti socialiai remtinus asmenis žeminantį juridinį partnerį. Centro reikalavimas perduoti pareiškėjo duomenis, jo garbę bei orumą, savivertę bei savigarbą žeminančiam Maisto bankui yra neadekvatus. Dėl tokios Centro pozicijos jis toliau patiria didžiulius dvasinius išgyvenimus, psichologinę traumą ir negalėdamas pasinaudoti EPLSAF parama – badą.

15.8. Teismas nepagrįstai ir neteisingai konstatavo, jog pareiškėjas nesuformulavo jokių konkrečių prašymų. 2020 m. birželio 5 d. rašte suformulavo labai aiškų ir konkretų prašymą – neteikti jam EPLSAF maisto paramos per Maisto banką. Taip pat nurodė, kad prieštarauja, jog jo duomenys būtų teikiami Maisto bankui. Atsisakymas teikti duomenis Maisto bankui yra atsakovo neveikimo, veiklos nekontroliavimo, atskaitomybės ir atsakomybės nebuvimo bei neteisėtos veiklos organizavimo ir problemos nesprendimo pasekmė. Pareiškėjas prieštarauja ir nesutinka, jog Centras perdavinėtų kokius nors jo duomenis Maisto bankui.

15.9. Teismas nepagrįstai nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsakovas nepagrįstai per ilgai nesiėmė spręsti pareiškėjo dar 2019 m. gruodžio 5 d. rašte nurodytų aplinkybių dėl Maisto banko netinkamo elgesio. Visos kliūtys dėl atsakovo neveikimo yra menamos, nepagrįstos ir dirbtinai prigalvotos. Atsakovo neveikimas, veiksmų neteisėtumas (vilkinimas, pažeidimo nepripažinimas, pareiškėjo kaltinimas ir pan.) yra visiškai objektyvaus pobūdžio, pagrįstas konkrečiais faktais.

15.10. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra priežastinio ryšio, tarp Centro organizuojamos EPLSAF maisto paramos, jos kontrolės, jo siuntimo į Maisto banką, jog atsakovas tinkamai atliko viešojo administravimo pareigas nieko nedarydamas, nes pareiškėjas nenurodė, kokius konkrečiai veiksmus biudžetinė įstaiga privalo atlikti. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovui trūko informacijos, kadangi Centras jokios papildomos informacijos iš pareiškėjo neprašė. Teismas neišsiaiškino, kodėl atsakovas, turėdamas Maisto banko atsiliepimus, pareiškėjo teiraujasi dėl kokio Maisto banko savanorio pradėti tyrimą, kodėl Centras negali pakeisti netinkamą partnerį, jeigu mano, kad jo veikla, t. y. žeminimas ir stigmatizavimas „išlaikytiniais“ socialiai remtinus asmenis, yra netinkama.

15.11. Teismas nepagrįstai nenustatė priežastinio ryšio tarp teisės EPLSAF maisto paramą nustatymo, siuntimo į Maisto banką, garbės bei orumo žeminimo, stigmatizavimo amoraliu „išlaikytiniu“ ir patirtos žalos. Pareiškėjas nori pasinaudoti savo teise į EPLSAF paramą, tačiau negali to padaryti, nes Centras siunčia jį ir vykdo šią veiklą per Maisto banką, kuris pareiškėją žemina. Pareiškėjas dėl atsakovo kaltės negalėjo gauti EPLSAF maisto paramos. Dėl Centro organizuojamų ir vykdomų neteisėtų veiksmų patyrė žalą, nes negalėjo pasinaudoti maisto parama, be to, turėjo teismo išlaidų. Patirtą moralinę žalą įvertino 15 000 Eur suma.

15.12. Nėra pagrindo pripažinti, jog nagrinėdamas šią administracinę bylą ir tirdamas įrodymus, teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai, objektyviai jas ištyrė, sprendime išdėstė aiškius ir išsamius argumentus bei tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Priešingai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą išnagrinėjo tinkamai neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, aiškiai nemotyvavo priimto sprendimo, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą bei tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl, nagrinėjamu atveju, yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16. Atsakovas Centras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą iš esmės pakartodamas atsiliepimo į skundą argumentus ir sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais, prašo apeliacinį skundą atmesti. Centras pažymi, kad atsakovas su pareiškėju visada bendravo pagarbiai, teikdamas paslaugas tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kitiems į Centrą besikreipiantiems sunkumus išgyvenantiems asmenims. Į visus pareiškėjo prašymus, skundus, pretenzijas buvo atsakoma išsamiai, pagarbiai, suprantama kalba. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepatyrė žalos, nes Centras jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu neatliko.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2020 m. birželio mėn. rašto, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2020 m. birželio 9 d. prašymą pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat reikalavimo atlyginti 15 000 Eur žalą pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, jog Centras pagrįstai pareiškėjui pasiūlė alternatyvų variantą dėl paramos atsiėmimo, kuris dera su gero administravimo principu, taip pat Centras, žinodamas pareiškėjo nuostatas dėl nesutikimo teikti jo duomenis Maisto bankui, pagrįstai pareiškėjo paprašė sutikimo raštu kreiptis į Maisto banką dėl pareiškėjui rūpimo klausimo išsprendimo. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas 2019 m. gruodžio 5 d. raštu informavo Centrą, kad Maisto bankas jį žemina, įžeidinėja, vadina „išlaikytiniu“, tačiau aiškaus prašymo tuo pagrindu atlikti tam tikrus veiksmus nesuformulavo.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas neįsigilino ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, taip pat teismas nepagrįstai nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų ir nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui žalos atlyginimo.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

21. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog 2020 m. birželio 5 d. pareiškėjas kreipėsi į Centrą, prašydamas įvertinti jo poreikį paramai gauti bei priimti sprendimą, nustatyti jo teisę ir suteikti EPLSAF maisto paramą; pakartotinai informavo, jog Maisto bankas koneveikia, niekina, žemina bei stigmatizuoja Centro siųstus socialiai remtinus asmenis, vadindamas juos „išlaikytiniais“; prašė nesiųsti ir neteikti jam EPLSAF maisto paramos per Maisto banką; nurodė, kad prieštarauja, jog jo duomenys ir informacija būtų teikiama Maisto bankui. Centras, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, Rašte nurodė, jog dėl paramos iš EPLSAF gavimo jis gali kreiptis į Centro darbuotojus, užpildydamas nustatytos formos prašymą, taip pat nurodė, kur pareiškėjas gali pateikti užpildytą prašymą; kartu nurodė, kad nustačius pareiškėjo teisę EPLSAF paramai gauti, Centras, teikdamas suformuotus EPLSAF paramos gavėjų sąrašus Maisto bankui, kartu turėtų pateikti ir pareiškėjo duomenis, o kadangi nėra galimybės teikti EPLSAF paramą, neperduodant asmens duomenų Maisto bankui, paprašė pareiškėjo sutikimo teikti jo duomenis maisto bankui. Be to, Rašte pažymėta, kad Centro darbuotojai tarpininkauja dėl EPLSAF paramos atsiėmimo, todėl, pareiškėjui pageidaujant, būtų sudarytos galimybės atsiimti paramos paketą ne Maisto banke, bet Naujamiesčio seniūnijos gyventojus aptarnaujančių socialinių darbuotojų darbo kabinete. Dėl pareiškėjo prašyme nurodytos informacijos, susijusios su Maisto banko darbuotojų galbūt nederamo elgesiu, paprašė pareiškėjo pateikti sutikimą Centrui raštu kreiptis į Maisto banką, prašant spręsti šį klausimą bei susidariusią situaciją. Nesutikdamas su Raštu, pareiškėjas su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 21R- 717(AG-597/04-2020) jo skundą atmetė.

22. Nagrinėjamam ginčui spręsti aktualūs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu patvirtintos Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės.

23. Teisės gauti informaciją įstatymo 3 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad informacija – žinios, kuriomis disponuoja institucija, vykdydama viešąsias funkcijas. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją, o atsisakyti galima tik šio įstatymo nustatyta tvarka. Pagal vieną iš informacijos teikimo principų – tikslumo principą, pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas šio principo taikymą, yra nurodęs, jog valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga turi pateikti tik tokią informaciją, kuria ji disponuoja pagal savo kompetenciją. LVAT, kartu aiškindamas informacijos išsamumo ir tikslumo principus, taip pat yra nurodęs, jog institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens prašymą pateikti informaciją, turi pateikti visą teiktiną jų disponuojamą informaciją. Įstatymas nustato institucijos ar įstaigos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti, turinio informaciją (taip pat ir informacijos kiekio prasme) (žr., 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015; 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1600-552/2021).

24. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 35 punktą atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.1 p.); į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.2 p.); į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.3 p.); į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.4 p.).

25. Atsižvelgus į pareiškėjo 2020 m. birželio 5 d. prašymo turinį, teisėjų kolegijos vertinimu, jis priskirtinas Taisyklių 35.4 papunktyje nurodytiems kitiems prašymams, į kuriuos atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai daryti priežastys. Taigi skundžiamas Centro Raštas turi būti įvertinamas tuo aspektu, ar Centras tinkamai atsakė į pareiškėjo Prašymą.

26. LVAT praktikoje konstatuota, jog skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012). Spręsdamas dėl informacijos išsamumo principo, LVAT yra konstatavęs, kad išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (žr. 2012 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-97/2012).

27. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Raštu pareiškėjui pateikta informacija atitiko prašymo turinį, t. y. atitiko tokio pobūdžio informacijai keliamus išsamumo reikalavimus, kiek tai susiję su paramos iš EPLSAF gavimu, prašymų suteikti paramą pateikimo tvarka bei pareiškėjo asmens duomenų pateikimo Maisto bankui reikalingumu. Be to, atsakovas, atsižvelgęs į pareiškėjo Prašyme išdėstytas aplinkybes bei siekdamas subalansuoti bei garantuoti pareiškėjo teises, jų apsaugą ir turėdamas tikslą užtikrinti, kad pareiškėjas turėtų lygias teises su kitais asmenimis veiksmingai ir tinkamai pasinaudoti teise į jam suteiktą paramą, taip pat atsižvelgdamas į prašyme nurodytas aplinkybes dėl galbūt netinkamo Maisto banko darbuotojų elgesio pareiškėjo atžvilgiu, pagrįstai pareiškėjui pasiūlė alternatyvų variantą dėl paramos atsiėmimo, o, žinodamas pareiškėjo nuostatas dėl nesutikimo teikti jo duomenis Maisto bankui, pagrįstai paprašė sutikimo raštu kreiptis į Maisto banką dėl jam rūpimo klausimo išsprendimo. Taigi, priešingai nei teigė pareiškėjas, atsakovas siekė iš esmės išspręsti pareiškėjo keliamą problemą su Maisto banku, o ne formaliai išnagrinėti jo Prašymą.

28. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad nėra pagrindo spręsti, kad skundžiamas Raštas turėtų būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas.

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Teisėjų kolegija pažymi, jog, nagrinėjamu atveju nenustačius Centro darbuotojų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo spręsti dėl pareiškėjo galimai patirtos žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį.

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankama įrodymų visuma, būtina bylai tinkamai išnagrinėti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai ištyrė ir įvertino visas ginčui aktualias aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, kuriomis abejoti atsižvelgiant į pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomus argumentus nėra pagrindo. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino ne taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, ar tai, kad atsakovo veiksmai ir jų rezultatas netenkina pareiškėjo, šiuo atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo išvados išnagrinėjus ginčą yra nepagrįstos.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas pateikė pakankamus motyvus, kurie atitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Paminėtina, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė