c8fcc36d-18db-4e15-932b-a76473e2864d · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                     Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-668-606/2016                        Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00313-2016-9                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.2.; 3.26.1 (S)            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. gruodžio 5 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal nubaustosios R.

D. apeliacinį skundÄ dėl Å ilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimo, kuriuo R. D. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 413 straipsnio 1 dalį 1000 Eur dydžio bauda,                                                         n u s t a t ė : Å ilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimu R. D. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 413 straipsnio 1 dalį už tai, kad, bÅ«dama Å«kininkė (Å«kio kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) ir darbdavė, laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėnesio (tyrimo metu tiksli data nenustatyta) iki 2016 m. balandžio 12 d., pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 99 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 dalių reikalavimus, leido J.

M. dirbti melžėja, sutarė jai mokėti po 15 Eur už vienÄ darbo dienÄ , ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios, nesudariusi su ja raÅ¡ytinės darbo sutarties, neiÅ¡davusi jai antrojo darbo sutarties egzemplioriaus bei nustatyta tvarka nepraneÅ¡usi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimÄ Ä¯ darbÄ . J. M. žiemos sezono metu, t. y. gruodžio–balandžio mėnesiais, kasdien nuo 5.30 val. iki 9 val., o vasaros sezono metu ir nuo 17 iki 20 val. dirbo R.

D. jai pavestus darbus, susijusius su karvių melžimu. Apeliaciniu skundu nubaustoji R. D. praÅ¡o Å ilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimÄ panaikinti. Apeliantė nurodo, kad 2016 m. balandžio 13 d. Tauragės apskrities VPK Å ilalės rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17319-16 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje 149 straipsnio 1 dalyje. Dėl nurodyto įtarimo buvo sulaikytas ir apklaustas M. P., t. y. Å¡ios bylos liudytojas. Ikiteisminio tyrimo metu M.

P. kreipėsi į Darbo inspekcijÄ dėl to, kad nutraukus su juo darbo sutartį, jam nebuvo sumokėtas visas darbo užmokestis. Tuo pačiu metu skundÄ Darbo inspekcijai pateikė ir J. M.. KlausimÄ , susijusį su darbo užmokesčio M. P. sumokėjimu, iÅ¡sprendė taikiai, Darbo ginčų komisija 2016 m. birželio 3 d. sprendimu patvirtino taikos sutartį. Å ioje taikos sutartyje taip pat numatė, kad ji kreipsis į Tauragės apylinkės prokuratÅ«rÄ ir praÅ¡ys M. P. nutraukti pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , jeigu J.

M. paneigs iÅ¡galvotas nelegalaus darbo aplinkybes. Ji sutarties sÄ lygas įvykdė, tačiau prokuratÅ«roje jos praÅ¡ymo nagrinėti negalėjo. Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kitu pagrindu – nesant M. P. veikoje nusikalstamos veikos požymių, tačiau, apeliantės įsitikinimu, bÅ«tent jos iÅ¡sakyta pozicija dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo sÄ lygojo tokio nutarimo priėmimÄ . J. M. sužinojusi apie priimtÄ nutarimÄ , vėl pradėjo duoti melagingus parodymus.Nubaustoji R. D. nurodo, kad skundžiamame nutarime apylinkės teismas iÅ¡dėstė asmenų paaiÅ¡kinimus, tačiau jų realiai netyrė ir nevertino.

Byloje nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad J. M. kalbėdama apie nelegalų darbÄ , parodė daug atsitiktinių aplinkybių, jos aiÅ¡kinimÄ reikia vertinti aplinkybių visumos kontekste ir tik po to daryti apibendrintas iÅ¡vadas. Tai, kad J. M. kartais padėdavo Å«kyje, nėra nelegalus darbas, kaip jį apibrėžia įstatymas. Padėti kitam, esant reikalui, yra natÅ«rali kaimo žmonių bendravimo forma, ji nėra grindžiama darbdavio ir darbuotojo darbo santykiais. Apeliantė nurodo, kad teisme ji paaiÅ¡kino, jog J.

M. kartu su M. P. ir jo motina gyvena vienkiemyje, jis yra visiÅ¡kai Å¡alia jos Å«kio fermų. Å iose fermose dirbo M. P., todėl tiek J. M., tiek ir kiti jos Å¡eimos nariai, įskaitant vaikus, galėjo be jokių reikalų įeiti į fermas ir laisvai vaikščioti po jos teritorijÄ , todėl J. M. pateiktos nuotraukos nieko neįrodo. Apeliantės įsitikinimu, taip pat nieko neįrodo ir J. M. užraÅ¡ai bloknote. Be to, Å¡ie įraÅ¡ai turėjo bÅ«ti iÅ¡tirti ir tik tada įvertinti. Nutarimas grindžiamas ir telefoninių pokalbių iÅ¡klotine, žinute telefone, bet Å¡ios aplinkybės nieko nepatvirtina, iÅ¡skyrus galbÅ«t tai, kÄ ji pati pripažino.

Apeliantės teigimu, apklaustų liudytojų parodymai taip pat nebuvo iÅ¡tirti. Kartu apeliantė pažymi, kad priimdamas procesinį sprendimÄ , teismas nesivadovavo įstatymo nuostatomis, apibrėžiančiomis, kas yra nelegalus darbas (DK 98 straipsnis). Pagal Å¡ioje įstatymo normoje nurodytÄ apibrėžimÄ ir jo požymius turėjo bÅ«ti vertinami visi byloje esantys įrodymai, tačiau teismas to nepadarė.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus vedėjas R.

L. praÅ¡o nubaustosios R. D. apeliacinį skundÄ atmesti, Å ilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimÄ palikti galioti. Teigia, kad tyrimo dėl nelegalaus darbo metu nukentėjusioji J. M. davė nuoÅ¡irdžius ir iÅ¡samius parodymus, juos patvirtino teisme. IÅ¡ J. M. parodymų matyti, kad nelegalus darbas pas Å«kininkę R. D. buvo dirbamas ilgÄ laikÄ , t. y. nuo 2013 m. gegužės mėnesio iki 2016 m. balandžio 12 d. Kad J. M. nelegaliai dirbo pas R. D., patvirtino liudytojai M. P. ir S. P., jų parodymai visiÅ¡kai sutapo su J.

M. parodymais. R. D. ir pati iÅ¡ dalies pripažino, kad J. M. nelegaliai dirbo pas jÄ , tačiau tai, pasak jos, buvo tik keletÄ kartų, ir turi bÅ«ti traktuojama kaip kaimyniÅ¡ka pagalba. Netikėti J. M. parodymais nėra pagrindo, nes juos patvirtino ne tik raÅ¡ytiniai liudytojų parodymai, bet ir kiti faktiniai duomenys, t. y. nuotraukos, kurias pateikė J. M., iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ bloknoto, kur J. M. raÅ¡ydavo iÅ¡dirbtas darbo valandas ir iÅ¡ R. D. už darbÄ gautas pinigų sumas. J. M. dirbdama R. D. Å«kyje pakluso R.

D. nurodymams, kuriuos ji teikdavo žodžiu, telefonu arba SMS žinutėmis. J. M. už dirbtÄ darbÄ buvo atlyginama.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nukentėjusioji J. M. praÅ¡o nubaustosios R. D. apeliacinį skundÄ atmesti, Å ilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimÄ palikti galioti. Nurodo, kad ji visada buvo įsitikinusi M. P. nekaltumu. R. D. suprasdama, kad tyrimas dėl M. P. neįmanomas, M. P. ir jÄ bandė įkalbėti kreiptis į Darbo inspekcijÄ ir atsiimti pareiÅ¡kimÄ dėl nelegalaus darbo, o ji sakė kreipsis į prokuratÅ«rÄ ir praÅ¡ys ikiteisminį tyrimÄ M.

P. nutraukti. R. D. turėdama advokatÄ negalėjo nežinoti, kad toks jos praÅ¡ymas yra niekinis ir ikiteisminio tyrimo eigai jokios įtakos negalės turėti, tačiau tokiu bÅ«du siekė juos įteigti, kad jai „panorėjus“ ikiteisminis tyrimas gali bÅ«ti nutrauktas. Vėlesni įvykiai parodė, kad tyrimas buvo nutrauktas, nesant išžaginimo veikos požymių. Visos Å¡ios aplinkybės parodo, kad R. D., bandydama iÅ¡vengti administracinės atsakomybės kaip darbdavė dėl nelegalaus darbo, jÄ ir M.

P. klaidino.Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliaciniame skunde nubaustoji R. D. ginčija padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, tvirtindama, kad tarp jos ir J. M. jokių darbo santykių nebuvo, J. M. ateidavo į jos Å«kį, nes jame dirbo jos sugyventinis M. P.. J. M. kartais padėdavo Å«kyje kaimyniÅ¡kai, tačiau tai nebuvo nelegalus darbas, kaip numatyta įstatyme. Ne tik J. M., bet ir jos visa Å¡eima galėjo vaikščioti po fermÄ laisvai, todėl jos padarytos nuotraukos, taip pat ir įraÅ¡ai bloknote nieko neįrodo.

Administracinis teisės pažeidimas yra prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis).Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, iki galo ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iÅ¡ įvairių Å¡altinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iÅ¡ duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ , mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarimu (DK 93 straipsnis) (2002 m. birželio 4 d.

įstatymo Nr. IX-926 redakcija).DK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiÅ«rint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklÅ«sta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių požymių:

1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties;

2) darbdavys prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžiÄ ;

3) darbÄ dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2191 redakcija);

4) darbÄ dirba trečiosios Å¡alies piliečiai, įdarbinti nesilaikant Å¡io Kodekso 981 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų (2015 m. balandžio 16 d. įstatymo Nr. XII-1616 redakcija). DK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbÄ , atsako įstatymų nustatyta tvarka (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2191 redakcija).DK 99 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitarė dėl darbo sutarties sÄ lygų (Kodekso 95 straipsnis).

Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo sutartis turi bÅ«ti sudaroma raÅ¡tu. RaÅ¡ytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasiraÅ¡o darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasiraÅ¡ytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutarties pavyzdinę formÄ nustato Vyriausybė. Å io straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui bÅ«tų leidžiama dirbti tik pasiraÅ¡ius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrÄ sutarties egzempliorių.

Už tinkamÄ darbo sutarties sudarymÄ atsako darbdavys. Å io straipsnio 5 dalyje numatyta, kad darbuotojas privalo pradėti dirbti kitÄ po darbo sutarties sudarymo dienÄ , jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta Å¡alių susitarimu (aktuali įstatymo redakcija).2016 m. gegužės 2 d. Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriuje buvo gautas J. M. skundas/praneÅ¡imas dėl nelegalaus darbo. Skunde/praneÅ¡ime J. M. nurodė, kad 2013 m. gegužės mėnesį ji pradėjo dirbti Å«kininkės R. D. Å«kyje melžėja, dirbo iki 2016 m. balandžio 12 d.

Dėl karvių melžėjos darbo susitarė su R. D., raÅ¡ytinės sutarties nesudarė, sulygo, kad R. D. mokės jai 15 Eur už darbo dienÄ . Žiemos sezono metu gaudavo 7,5 Eur. Žiemos sezono metu ji dirbdavo nuo 5.30 val. iki 9 val., o vasaros sezono metu (gegužės–lapkričio mėnesiais) – dar ir nuo 17 val. iki 20 val. Žiemos sezono metu R. D. laikė apie 30 karvių, o vasaros sezono metu – 50 karvių (b. l. 5).IÅ¡ 2016 m. gegužės 2 d. Valstybinėje darbo inspekcijoje Tauragės skyriuje gauto nukentėjusiosios J.

M. skundo/praneÅ¡imo nustatyta, kad J. M. susitarė su R. D. dėl melžėjos darbo Å«kyje, sulygo darbo užmokestį, J. M. įsipareigojo dirbti nurodytomis valandomis R. D. nurodytus darbus.2016 m. gegužės 12 d. paaiÅ¡kinime R. D. nurodė, kad ji pažįsta J. M. tik kaip M. P. sugyventinę, kad ji tik kartais ateidavo į fermÄ pas savo sugyventinį (b. l. 7).2016 m. gegužės 18 d. paaiÅ¡kinime R. D. nurodė, kad J. M. nuolat praÅ¡ydavo darbo, aiÅ¡kino, jog nepragyvena. J. M. padėdavo pamelžti karves kartÄ arba du kartus per mėnesį.

Šiaip ji dažnai ateidavo pas savo sugyventinį M. P., prikaišiodavo jai, kad tarp jų yra artimi santykiai. R. D. teigimu, ji šalinosi jų abiejų, sakė ieškoti uždarbio kitur, nes ji iš viso nebenori ūkininkauti (b. l. 6).Iš aptartų R. D. skirtingomis dienomis rašytų paaiškinimų matyti, kad pirmame paaiškinime R. D. iš viso neužsiminė apie tai, kad J. M. jai padėdavo, teigė, jog J. M. ateidavo tik kartais pas savo sugyventinį M. P.. Vėlesniame paaiškinime R. D. jau nurodė, kad J.

M. padėdavo pamelžti karves kartÄ arba du kartus per mėnesį, kad pas M. P. ateidavo ne kartais, o dažnai. Tokie skirtingi R. D. paaiÅ¡kinimai parodo, kad ji pati negalėjo apsispręsti, kokius sau naudingesnius paaiÅ¡kinimus suraÅ¡yti dėl J. M. buvimo jos Å«kyje. 2016 m. gegužės 18 d. paaiÅ¡kinime R. D. pati aiÅ¡kiai nurodė, kad J. M. prašė jos darbo, aiÅ¡kino jai, kad nepragyvena. Å i aplinkybė neabejotinai parodo, kad J. M. buvo suinteresuota dirbti bÅ«tent už darbo užmokestį, o ne veltui.

Teismo posėdyje nubaustoji R. D. taip pat neigė padariusi pažeidimÄ , paaiÅ¡kino analogiÅ¡kai, kad J. M. pamelždavo karves kartais, kai ji iÅ¡važiuodavo pas gydytojus. Å ios pagalbos ji nelaikė įdarbinimu. J. M. nuo 2013 m. pradėjo gyventi su M. P.. Ji skolindavo jiems technikÄ , duodavo Å¡ieno, yra davusi verÅ¡iukų. Taip pat leido jiems parsivežti iÅ¡ tėvų miÅ¡ko malkų. Tokia buvo žodinė sutartis, todėl J. M. jai ir padėdavo. Su dukra ji laiko apie 150 galvijų, iÅ¡ jų apie 40 melžiamų.

J. M. pareiÅ¡kimÄ Darbo inspekcijai parašė dėl to, kad 2016-04-12 tarp jos ir J. M. sugyventinio M. P. kilo konfliktas, kai jis norėjo jÄ išžaginti. Dėl Å¡io įvykio ji kreipėsi į policijÄ (b. l. 46–47, 58).2016 m. liepos 14 d. teismo posėdyje nukentėjusioji J. M. nuosekliai paaiÅ¡kino už kÄ R. D. skolino jiems technikÄ ir panaÅ¡iai, aiÅ¡kiai parodė, kad M. P. buvo įdarbintas tik 0,2 etato, o dirbdavo R. D. Å«kyje nuo ryto iki vėlyvo vakaro, per Å¡ienapjÅ«tę dirbdavo ir naktimis, už tai ji duodavo jiems technikÄ , pernai davė ir 16 rulonų Å¡ieno.

Taip pat R. D. jiems pasiÅ«lė parsivežti malkų, kai jos brolis valė miÅ¡kÄ . J. M. nuosekliai patvirtino, kad ji R. D. Å«kyje dirbo – melžė karves, plovė melžimo aparatus – nuo 2013 m. gegužės 13 ar 14 dienos. Dirbo kiekvienÄ dienÄ , įskaitant ir savaitgalius. Kai papraÅ¡ydavo, R. D. suteikdavo iÅ¡eiginę. PrieÅ¡ pradedant dirbti sutarė, kad R. D. už darbo dienÄ mokės jai po 50 litų. Dirbo ryte nuo 5 val. iki maždaug 8.30–9 val. ir vakare nuo 17 val. iki 19.30 – 20 val.

Savo iÅ¡dirbtas dienas pas R. D. ji žymėdavo bloknote. Patikrinimo metu pateikė inspektoriui lapelius iÅ¡ bloknoto su jos pažymėtomis darbo dienomis. Bloknote ji žymėjo, kiek ji ir sugyventinis uždirbdavo, nes kartais R. D. visų uždirbtų pinigų neatiduodavo. Darbo inspektoriui ji pateikė 2015 metais telefonu darytas fotonuotraukas iÅ¡ darbo vietos pas R. D.. R. D. telefonu jÄ ne vienÄ kartÄ kvietė į darbÄ , duodavo nurodymus dėl darbo. Po to, kai jos sugyventinis R. P. buvo apkaltintas dėl išžaginimo, buvo sutarta, kad R.

D. susitaikys su R. P., jis nutrauks darbo bylÄ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio Darbo ginčų komisijoje, o ji (J. M.) atsisakys kaltinimų dėl nelegalaus darbo. Todėl ji pasirašė R. D. advokato suraÅ¡ytus dokumentus, juose buvo nurodyta, kad ji melagingai apkaltino R. D. dėl nelegalaus darbo. Tačiau tai yra netiesa, R. D. advokato pateiktus pareiÅ¡kimus ji pasirašė spaudžiama R. D. ir jos advokato, nes buvo pasakyta, kad R. P. sės į kalėjimÄ (b. l. 47).IÅ¡ 2016 m. birželio 9 d. prie bylos pridėto J.

M. pareiÅ¡kimo nustatyta, kad pareiÅ¡kime J. M. tvirtino, jog R. D. jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė, prašė administracinio teisės pažeidimo bylÄ jai nutraukti. Nurodė, kad skunde Darbo inspekcijai nurodyta informacija buvo neteisinga, kad ji norėjo atkerÅ¡yti R. D. už jos padarytus veiksmus prieÅ¡ jos sugyventinį M. P. (b. l. 30).2016 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje nukentėjusioji J. M. paaiÅ¡kino Å¡io pareiÅ¡kimo atsiradimo aplinkybes, kad ji pasirašė ant pareiÅ¡kimo, kuriame buvo paneigta, jog ji dirbo pas R.

D. nelegaliai, jausdama R. D. spaudimÄ , norėdama iÅ¡saugoti vaikui tėvÄ , nes jai buvo pasakyta, jog M. P. sės į kalėjimÄ . J. M. dar kartÄ patvirtino, kad ji pas R. D. dirbo trejus metus, tai gali patvirtinti kaimynai, bet jie nenori kiÅ¡tis. Skunde Darbo inspekcijai ji nurodė viskÄ teisingai (b. l. 57–58).Kad J. M. buvo daromas spaudimas pasiraÅ¡yti ant pareiÅ¡kimo, kuriame paneigta, jog ji dirbo pas R. D. nelegaliai, nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodyti nubaustosios R. D. argumentai. R. D. nurodė, kad Darbo ginčų komisija patvirtino taikos sutartį, kurioje buvo numatyta, kad ji kreipsis į Tauragės apylinkės prokuratÅ«rÄ ir praÅ¡ys M.

P. nutraukti pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , jeigu J. M. paneigs iÅ¡galvotas nelegalaus darbo aplinkybes. Ji sutarties sÄ lygas įvykdė, tačiau prokuratÅ«roje jos praÅ¡ymo nagrinėti negalėjo. Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kitu pagrindu, nesant M. P. veikoje nusikalstamos veikos požymių, tačiau, apeliantės įsitikinimu, bÅ«tent jos iÅ¡sakyta pozicija dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo lėmė tokio nutarimo priėmimÄ . Tokie R. D. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai aiÅ¡kiai patvirtina J.

M. parodymus, kad R. D. jÄ spaudė pasiraÅ¡yti ant pareiÅ¡kimo, kuris buvo pateiktas Å ilalės rajono apylinkės teismui. Kaip matyti, R. D. tokiu bÅ«du siekė įtikinti J. M. paneigti skunde Darbo inspekcijai nurodytas aplinkybes dėl jos nelegalaus darbo Å«kyje, o J. M., norėdama padėti M. P. iÅ¡vengti gresiančios bausmės, nelegalaus darbo aplinkybes paneigė. IÅ¡ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros (Å ilalė) prokuroro E. Ž. raÅ¡to R. D. nustatyta, kad 2016 m. birželio 9 d.

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«roje buvo gautas R. D. praÅ¡ymas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-17319-16 nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Ä¯tariamajam M. P., nes ji su juo susitaikė. Tačiau prokuroras aiÅ¡kiai nurodė, kad toks praÅ¡ymas negali bÅ«ti nagrinėjamas, nes praÅ¡omas veiksmas – ikiteisminio tyrimo nutraukimas – nėra tas veiksmas, kurį gali praÅ¡yti atlikti ikiteisminio tyrimo metu proceso dalyvis (b. l. 38). Kartu apygardos teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju, kai ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), kaltininko ir nukentėjusio asmens susitaikymas ir kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nenumatytas ir baudžiamajame įstatyme (BK 38 straipsnis).

Å iuo atveju nėra pagrindo abejoti tuo, kad R. D., turėdama profesionalų teisininkÄ â€“ advokatÄ , Å¡iÄ aplinkybę puikiai žinojo ir suprato, kad pagal jos praÅ¡ymÄ prokuratÅ«ra M. P. ikiteisminio tyrimo tikrai nenutrauks, tačiau jai buvo reikalingas J. M. paneigimas dėl nelegalaus darbo jos Å«kyje. Tokio praÅ¡ymo pateikimas prokuratÅ«rai akivaizdžiai buvo tik dėl to, kad J. M. pasiraÅ¡ytų ant advokato suraÅ¡yto pareiÅ¡kimo teismui, kad ji neva nelegaliai pas jÄ nedirbo. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros (Å ilalė) prokuroro E. Ž. 2016 m. birželio 22 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl pasikėsinimo išžaginti, nesant M.

P. veikoje požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje 149 straipsnio 1 dalyje (b. l. 40).Aptarti duomenys nepaneigia aplinkybių, kad J. M. kreipėsi su skundu į Darbo inspekcijÄ po to, kai R. D. parašė pareiÅ¡kimÄ prokuratÅ«rai dėl M. P. pasikėsinimo jÄ išžaginti, kad J. M. galbÅ«t taip pasielgė norėdama atkerÅ¡yti R. D., nes prieÅ¡ tai ji Å«kyje dirbo jau ilgÄ laiko tarpÄ ir dėl nelegalaus darbo niekur nesikreipė. Tačiau aplinkybė, dėl kokios priežasties J.

M. apskundė R. D. Darbo inspekcijai, yra visiÅ¡kai nesvarbi, ir tai savaime nereiÅ¡kia, kad ji R. D. apkalbėjo, nes bet kuriuo atveju nelegalaus darbo faktas yra tiriamas, renkami įrodymai.Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas T. P. patvirtino, kad M. P. ir J. M. kreipėsi į Darbo inspekcijÄ , M. P. – dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, o J. M. – dėl nelegalaus darbo. Pradėjęs tyrimÄ nuvyko į R. D. Å«kį, klausinėjo žmonių, ar J. M. dirbo R. D. Å«kyje. Kai kurie žmonės sakė, kad ji dirbo, tačiau raÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ atsisakė.

Tyrimo metu J. M. pateikė lapelius, juose ji buvo suraÅ¡iusi dienas, kai dirbo pas R. D.. RuoÅ¡iant bylÄ Ä¯ teismÄ , J. M. pateikė ir nuotraukas, darytas R. D. fermoje. Ant nuotraukų buvo 2015 metų data (b. l. 48).Aptarti liudytojo T. P. parodymai visiÅ¡kai patvirtina 2016 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje duotus nukentėjusiosios J. M. parodymus dėl to, kad aplinkiniai žmonės tikrai matė J. M. dirbančiÄ R. D. Å«kyje, Å¡iÄ aplinkybę jie žodžiu patvirtino ir T. P., tačiau raÅ¡yti paaiÅ¡kinimus atsisakė.

AnalogiÅ¡kai parodė ir nukentėjusioji J. M., kad kaimynai gali patvirtinti, jog ji dirbo Å«kyje 3 metus, tačiau nenori kiÅ¡tis į šį reikalÄ .Prie bylos yra pridėtas J. M. pateiktas diskelis su nuotraukomis, kartu pridėtos tos pačios nuotraukos spausdintu formatu (b. l. 17–20, 21), iÅ¡ diskelyje esančių nuotraukų matyti, kad nuotraukos darytos skirtingu metu, t. y. 2015 m. gegužės 10, 23 dienomis, nuotraukose užfiksuota J. M., melžianti karves, su laistymo žarna plaunanti fermos grindis, atliekanti kitus darbus fermoje.

Å ie vaizdai neabejotinai patvirtina, kad J. M. tikrai dirbo. Kartu apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad vien Å¡iose nuotraukose užfiksuoti vaizdai, jei jie bÅ«tų vertinami ne kartu su kitais įrodymais, bet tik kaip atskiras įrodymas, galbÅ«t ir nepatvirtintų J. M. nelegaliai dirbto darbo R. D. Å«kyje, galbÅ«t bÅ«tų galima teigti, kad ji tikrai tik padėjo R. D. pamelžti karves kartÄ ar du, tačiau Å¡iuo atveju J. M. nelegalaus darbo faktÄ parodo ne tik J. M. iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s parodymai, kartu ir nuotraukose užfiksuoti vaizdai, bet ir kiti byloje surinkti ir teismo posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, kurie vieni kitiems neprieÅ¡tarauja ir vieni kitus tik papildo.

Iš byloje esančių nukentėjusiosios J. M. užrašų „Algaraštis 2016 m.“ nustatyta, kad trijuose atskiruose lapuose užfiksuoti sausio, vasario, kovo ir balandžio mėnesiai, surašytos mėnesių dienos, atitinkamomis mėnesių dienomis skaičiai: 15+6, 7,5+6, 15+7,5, 0+6, 7,5+7,5 ir panašiai, be to, parašyta, kaip, pavyzdžiui, prie sausio mėnesio atitinkamos dienos: „davė 50“, „viso 465“, „liko 42,5“ ir t. t. (b. l. 10, 11, 12, 13). Iš šių aptartų užrašų aiškiai galima suprasti, kad nukentėjusioji J.

M. kiekvienÄ mėnesį ir kiekvienÄ dienÄ užsiraÅ¡ydavo, kiek gavo pinigų už atliktÄ darbÄ Å«kyje, dienas, kada realiai ji dirbo. Teismo posėdyje nukentėjusioji J. M. parodė, kad R. D. kartais neatiduodavo jai visų pinigų, konkrečiai parodė, kad neatsiskaitydavo už visÄ savaitę (b. l. 47). Tai atsispindi ir užraÅ¡uose, kaip pavyzdžiui, „liko 42,5“, „15+6“, o ne +7,5. Be to, kaip J. M. parodė ir teisme, ji skaičiuodavo, kiek uždirba per mėnesį. Abejoti tokiais iÅ¡samiais užraÅ¡ais, kad J.

M. fiksuodavo bÅ«tent savo atlygį už darbÄ R. D. Å«kyje, nėra jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad užraÅ¡uose užfiksuota, jog ji sausio mėnesį net 8 dienas nedirbo, t. y. ties tomis dienomis padėti brÅ«kÅ¡neliai, be to, suraÅ¡ytos skirtingos sumos, o tomis dienomis, kai nedirbo ryte arba vakare, paraÅ¡yti 0, padarytos žymos tik jai vienai suprantamu užšifravimu. Å iuo atveju akivaizdu, kad jeigu J. M. bÅ«tų pateikusi neva iÅ¡galvotus užraÅ¡us, jai suraÅ¡yti visų skaičiavimų, ir kai kurių tik jai suprantamų, nebuvo jokio pagrindo.

Pažymėtina, kad nukentėjusioji J. M. užraÅ¡uose yra pažymėjusi ir papildomai gautus pinigus, kaip pavyzdžiui, „2 Eur“ ir panaÅ¡iai. Kad Å¡ie J. M. pateikti duomenys dėl gauto užmokesčio už darbÄ yra neiÅ¡galvoti, leidžia pagrįstai daryti iÅ¡vadÄ ir teismui pateiktų ir skundžiamame nutarime aptartų R. D. jai raÅ¡ytų telefoninių žinučių turinys, kurių Darbo inspekcijai ji net nepateikė, manydama, kad nelegalaus darbo faktÄ gali patvirtinti ir darbo metu Å«kyje darytos nuotraukos, jos paaiÅ¡kinimai.

IÅ¡ 2016 m. liepos 14 d. teismo posėdžio protokole užfiksuotų J. M. parodymų turinio matyti, kad ji pateikė teismui ir savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kuriame buvo likusios nubaustosios R. D. jai raÅ¡ytos žinutės. J. M. garsiai pacitavo 2016 m. vasario 5 d. jai raÅ¡ytÄ ir iÅ¡likusiÄ Å¾inutę, kad nemelžtų T., balandžio mėnesį raÅ¡ytÄ Å¾inutę, kad ateitų į darbÄ . Taip pat teismui parodė, kad R. D. jai ir skambindavo, nurodydavo telefonu, kokius darbus dirbti. R. D. jai skambino 2016 m. balandžio 9, 12 dienomis.

R. D. kaip abonentas įvesta raide D, kaip paaiÅ¡kino J. M., „darbas“ (b. l. 47). IÅ¡ aptartų telefoninių žinučių turinio aiÅ¡kiai matyti, kad R. D. ne kaimyniÅ¡kai prašė nemelžti T., o vienareikÅ¡miÅ¡kai įsakė, t. y. davė nurodymÄ bÅ«tent kaip darbdavė, taip pat liepė ateiti ne padėti, bet bÅ«tent liepė ateiti į darbÄ . Be to, R. D. nurodymas nemelžti karvės T. parodo, kad J. M. tik nuolat dirbdama prie karvių galėjo gerai pažinoti kiekvienÄ karvę ir jų vardus.

Kad J. M. skambindavo dėl to, kad ji ateitų pamelžti karvių, teismo posėdyje nepaneigė ir pati R. D., teigdama, kad ji paskambindavo J. M., „bet ištisai ji pas mane karvių nemelždavo“ (b. l. 47). 2016 m. gegužės 12 d. paaiškinime S. P. nurodė, kad J. M. yra jos sūnaus sugyventinė. J. M. šeima gyvena jai priklausančiame name. J. M. apie 3 metus dirbo R. D. ūkyje po maždaug 4 valandas ryte ir vakare. J. M. būnant darbe, ji prižiūrėdavo jų vaikus (b. l. 8).Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja S. P. patvirtino, kad jo sūnaus sugyventinė J.

M. pas R. D. melžė karves. Pas jÄ dirbo nuo 2013 metų gegužės mėnesio iki 2016 m. pavasario. AtlyginimÄ gaudavo kas savaitę. Vakare ji iÅ¡eidavo 17 val., o grįždavo apie 21 val. Kadangi gyvena kartu, tai ji prižiÅ«rėdavo J. M. vaikus. SÅ«nus M. P. pas R. D. dirbo legaliai, o J. M. nelegaliai. Darbo dienas J. M. užsiraÅ¡ydavo (b. l. 48).2016 m. gegužės 12 d. paaiÅ¡kinime M. P. nurodė, kad jis kartu su sugyventine J. M. dirbo R. D. Å«kyje apie 3 metus. J. M. dirbo melžėja, ji iÅ¡eidavo į darbÄ apie 5.30 val. ir grįždavo apie 9 val., o vakare dirbdavo nuo 17 val. iki 20 val.

Už darbÄ gaudavo po 15 Eur per dienÄ . IÅ¡ darbo buvo atleista 2016 m. balandžio 12 d. (b. l. 9).Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas M. P. patvirtino, kad jo sugyventinė J. M. dirbo pas R. D. nuo 2013 metų gegužės mėnesio, nelegaliai melždavo karves. Jis pas R. D. iÅ¡dirbo 7 metus. Už dienÄ gaudavo po 15 Eur. Dirbdavo kiekvienÄ dienÄ , iÅ¡skyrus tas dienas, kai iÅ¡ darbo atsipraÅ¡ydavo. J. M. raÅ¡ydavosi iÅ¡dirbtas darbo dienas, kiek turi gauti atlyginimo. Po konflikto su R. D., jie pas jÄ nebedirba.

J. M. dirbo nuo 5.30 val. ryto iki 21 val. vakaro, iÅ¡skyrus dienos metÄ , kai bÅ«davo namuose (b. l. 48). Tokie liudytojų S. P. ir M. P. paaiÅ¡kinimai ir duoti parodymai teisme ne tik visiÅ¡kai sutampa su nukentėjusiosios J. M. iÅ¡samiais ir nuosekliais parodymais, bet ir neprieÅ¡tarauja kitiems surinktiems ir jau aptartiems įrodymams, kad J. M. dirbo R. D. Å«kyje, kad iÅ¡dirbtÄ dienų skaičių, taip pat kiek gaudavo pinigų už atliktÄ darbÄ ji užsiraÅ¡ydavo. IÅ¡ aptartų įrodymų aiÅ¡kiai nustatyta, kad tarp R.

D. ir J. M. buvo susiklostę darbo sutartiniai santykiai, R. D. nesudariusi su R. M. raÅ¡ytinės darbo sutarties ir prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios nepraneÅ¡usi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžiÄ , leido J. M. dirbti savo Å«kyje melžėja. J. M. pakluso R. D. nurodymams dirbti jos pavestus darbus, dirbo nustatytomis valandomis už sulygtÄ atlyginimÄ ir sulygtÄ atlyginimÄ R. D. J. M. mokėjo. Todėl apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamu nutarimu R.

D. nubausta pagrįstai ir teisėtai pagal Lietuvos Respublikos ATPK 413 straipsnio 1 dalį už tai, kad, bÅ«dama Å«kininkė ir darbdavė, laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėnesio (tyrimo metu tiksli data nenustatyta) iki 2016 m. balandžio 12 d., pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 99 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 dalių reikalavimus, nesudariusi su J. M. raÅ¡ytinės darbo sutarties, neiÅ¡davusi jai antrojo darbo sutarties egzemplioriaus bei nustatyta tvarka nepraneÅ¡usi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimÄ Ä¯ darbÄ , leido J.

M. dirbti melžėja žiemos sezono metu, t. y. gruodžio – balandžio mėnesiais kasdien nuo 5.30 val. iki 9 val., o vasaros sezono metu ir nuo 17 iki 20 val., sutarė jai mokėti po 15 Eur už vienÄ darbo dienÄ , J. M. dirbo R. D. jai pavestus darbus, susijusius su karvių melžimu.Å ilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas ir nekeistinas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja n u t a r i a :

Å ilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ , R. D. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                                 Edita Lapinskienė