c8fbff95-657a-4c08-b4ed-788efa47de57 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. 2-1449-781/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00102-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.9.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 8 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja JÅ«ratė Varanauskaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „METALAI LT“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties, kuria nutarta pripažinti bankrutuojančiÄ uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Diantkora“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Diantkora“ iÅ¡kelta bankroto byla. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartimi pripažino bankrutuojančiÄ UAB „Diantkora“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

3. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bankroto administratorius ar kreditoriai nesikreipė į teismÄ dėl įstatyme numatyto trijų mėnesių termino nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos pratęsimo arba taikos sutarties patvirtinimo, be to, galimybių atkurti įmonės mokumÄ nenustatė, todėl sprendė esant pagrindui įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 4. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „METALAI LT“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį.

Atskirajame skunde apeliuojama į tai, jog egzistuoja pagrindas pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu. Kreditorė teigia, kad buvęs įmonės vadovas neperdavė bankroto administratoriui turto, nebendrauja su bankroto administratoriumi, todėl kreditoriai ketina įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į teismÄ dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.

5. Kreditorė UAB „Šelterus“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį tenkinti. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). 7. 2020 m. sausio 1 d.

įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – ir JANÄ®), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamÄ sias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams Å¡io įstatymo (JANÄ®) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedÅ«roms, kurios pradedamos Å¡iam įstatymui įsigaliojus, iÅ¡skyrus tam tikras iÅ¡vardytas Å¡io įstatymo nuostatas. 8.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis JANÄ® 83 ir 84 straipsniais, pripažino bankrutuojančiÄ UAB „Diantkora“ bankrutavusia bei likviduojama dėl bankroto.

9. JANÄ® 2 straipsnio 4 dalis juridinio asmens bankroto procesÄ apibrėžia kaip visumÄ Å¡io įstatymo nustatytų procedÅ«rų, kuriomis teismo arba ne teismo tvarka siekiama likviduoti juridinį asmenį, tenkinant kreditorių reikalavimus juridinio asmens turtu. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai bankroto procesas apibrėžtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 2 straipsnio 2 dalyje – kaip teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedÅ«rų visuma. Bankroto proceso apibrėžimas svarbus nustatant jo pradžios momentÄ . Nagrinėjamoje byloje atsakovei bankroto byla iÅ¡kelta, t. y. bankroto procesas yra prasidėjęs iki JANÄ® įsigaliojimo.

10. JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus atskirai išvardintas šio įstatymo nuostatas, kurios neaktualios nagrinėjamoje byloje.

11. Apibendrinant anksčiau iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ konstatuotina, kad kai bankroto bylos iÅ¡kėlimo teisme procedÅ«ra pradedama dar galiojant Ä®BÄ®, klausimas dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto turi bÅ«ti sprendžiamas pagal Ä®BÄ®, o ne JANÄ® nuostatas.

12. Nagrinėjamu atveju atsakovei bankroto byla iÅ¡kelta 2019 m. kovo 19 d. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, turėjo vadovautis Ä®BÄ® nuostatomis. Dėl atskirojo skundo argumentų 13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iÅ¡ bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naÅ¡tÄ , taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo.

IÅ¡kėlus įmonės bankroto bylÄ , stabdoma jos Å«kinė veikla (kartais, kai ji naudinga įmonei, – tęsiama), taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Å ios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iÅ¡ skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklÄ , taip pat įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtÄ , liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi, vienas iÅ¡ teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedÅ«ras, nutraukiant bylÄ Ä®BÄ® 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusiÄ Ä¯monę ir iÅ¡registruojant jÄ iÅ¡ įmonių registro Ä®BĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).

14. Pagrindinio bankroto proceso tikslo pasiekimas užtikrintas Ä®BÄ® įtvirtintu reglamentavimu, kurio vienas iÅ¡ principų – bankroto proceso operatyvumas. IÅ¡vadÄ , kad bankroto procese svarbiÄ reikÅ¡mę turi operatyvumo principas, suponuoja tai, kad tam tikroms procedÅ«roms atlikti įstatyme yra nustatyti terminai, su kurių pasibaigimu siejama teismo pareiga priimti nutartį pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas Å¡io termino nepratęsė.

Pratęsti šį terminÄ teismas gali tik tuo atveju, kai to praÅ¡o kreditorių susirinkimas. Teismas, gavęs įmonės kreditorių susirinkimo siÅ«lymÄ taikyti įmonei likvidavimo procedÅ«rÄ anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, turi nedelsdamas spręsti klausimÄ dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo (Ä®BÄ® 30 straipsnio 2 dalis). Ä®BÄ® 23 straipsnio 1 dalies 15 punktas numato kreditorių susirinkimui teisę siÅ«lyti teismui taikyti įmonei likvidavimo procedÅ«rÄ .

Kreditoriai gali priimti sprendimÄ siÅ«lyti taikyti Å¡iÄ procedÅ«rÄ jau pirmame kreditorių susirinkime. Taigi, kai nėra galimybių atkurti bankrutuojančios įmonės mokumÄ , įmonei bÅ«tina taikyti likvidavimo procedÅ«ras, kad kiek galima racionaliau bÅ«tų pasiekti bankroto proceso tikslai. Ä® bankrutuojančios įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo stadijÄ Ä¯monė pereina tada, kai per Ä®BÄ® nustatytus terminus kreditoriams ir įmonei nepavyko susitarti dėl verslo iÅ¡saugojimo ir taikos sutarties sudarymo.

15. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje, aiÅ¡kindamas įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto sÄ lygas, yra konstatavęs, kad pagal Ä®BÄ® 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį jÄ likviduoti, kai yra Å¡ios sÄ lygos:

1) įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimo patvirtinimo;

2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo 3 mėnesiai;

3) nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo;

4) nepratęstas 3 mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti. Jeigu 3 mėnesiai praėjo ir terminas nepratęstas, tai teismas vykdo Ä®BÄ® nustatytÄ procedÅ«rÄ ir savo iniciatyva sprendžia dėl pripažinimo įmonės bankrutavusia ir jos likvidavimo dėl bankroto, nelaukdamas kreditorių ar administratoriaus iniciatyvos. Esant Å¡ioms Ä®BÄ® 30 straipsnio 2 dalies sÄ lygoms aiÅ¡ku, kad įmonės veikla neatnaujinama ir kreditoriai nesiekia jos atnaujinti, todėl teismas turi veikti pagal įstatymo nurodymus ex officio (pagal pareigas).

Tačiau Ä®BÄ® 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, leidžianti kreditoriams apsispręsti dėl likvidavimo procedÅ«rų įmonei taikymo ir anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos; teismas, gavęs tokį kreditorių susirinkimo siÅ«lymÄ , turi nedelsdamas spręsti klausimÄ dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo. Nurodytas teisinis reguliavimas ir jį aiÅ¡kinanti kasacinio teismo praktika patvirtina iÅ¡vadÄ , kad nustačius įstatyme įtvirtintas sÄ lygas yra pagrindas konstatuoti, jog bankrutuojančios įmonės mokumo atkurti nebėra galimybių, todėl bÅ«tina įmonei taikyti likvidavimo procedÅ«ras, kad kiek galima racionaliau bÅ«tų pasiekti bankroto proceso tikslai.

Taigi į likvidavimo stadijÄ Ä¯monė įžengia tik tada, kai per Ä®BÄ® nustatytus terminus kreditoriams ir įmonei nepavyko susitarti dėl verslo iÅ¡saugojimo ir taikos sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).

16. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pripažino bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kreditorė atskirajame skunde apeliuoja į tai, jog egzistuoja pagrindas pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, t. y. teigia, kad buvęs įmonės vadovas neperdavė bankroto administratoriui turto, nebendrauja su bankroto administratoriumi, todėl kreditoriai ketina įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į teismÄ dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visi Å¡ie teiginiai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei Å¡io klausimo vertinimo teisinės reikÅ¡mės nekeičia.

Atkreiptinas dėmesys, jog Ä®BÄ® 30 straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos, kurioms esant teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Apeliacinio proceso metu nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog kreditoriams ir įmonei nepavyko susitarti dėl verslo iÅ¡saugojimo ir taikos sutarties sudarymo, bei pripažino bankrutuojančiÄ UAB „Diantkora“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ .

17. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

18. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nepagrįstai nurodė JANÄ® nuostatas kaip taikytinas nagrinėjamu atveju, tačiau priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ procesinį sprendimÄ , o vien tik aplinkybė dėl JANÄ® nuostatų netaikymo nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį dėl Å¡ioje nutartyje nurodytų motyvų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja JÅ«ratė Varanauskaitė