Legislator Case Law & Legislation
c8fbd84d-3c77-4521-a7ca-43541cbb9163 AI generated

Appeal court dismissed appeal against temporary measures order in construction dispute case.

Case Number c8fbd84d-3c77-4521-a7ca-43541cbb9163
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The appeal court dismissed the respondent's appeal, upholding the first-instance court's order to impose temporary protective measures against the respondent. The plaintiff sought these measures to prevent the respondent from altering construction work while an administrative case regarding traffic restrictions was pending. The court ruled that the respondent failed to prove the necessity of removing the measures and that the first-instance court did not violate procedural rights by not notifying the respondent.

Legislator headnote

AI generated

CPK 12, 178 str.; CPK 147 str. 1 d.; CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.: Temporary protective measures must be granted if there is a real threat of irreparable harm, and the burden of proof lies with the party opposing the measures; failure to notify the respondent does not constitute a procedural violation if the court has discretion.

Keywords

AI generated
temporary protective measures burden of proof principle construction work dispute procedural notification administrative case pending irreparable harm threat appeal dismissal

Cited Legislation

AI generated
CPK 12 str.
CPK 178 str.
CPK 147 str. 1 d.
Vadovaujantis CPK 147 str. 1 d., kai teismas mano, kad tai bÅ«tina, apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ yra praneÅ¡ama atsakovui.
CPK 336 str.
1 p., CPK 338 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str.
CPK 337 str. 1 d. 1 p.
nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str.
CPK 338 str.
1 p., CPK 338 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str.

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartis c. b. Nr. 2-630/2012
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010
Nagrinėjamu atveju, atmesdamas atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr.2S-705-577/2013                            Teisminio proceso Nr. 2-01-3-17999-2012-6             Procesinio sprendimo kategorija: 122.2; 110.1 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2013 m. kovo 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo AB „Hanner“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „BPTS Europa“ ieÅ¡kinį atsakovui AB „Hanner“, trečiajam asmeniui Vilniaus m. savivaldybės administracijai dėl veiksmų, sukeliančių realiÄ Å¾alÄ ir žalos padarymo grėsmę ateityje, uždraudimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas UAB „BPTS Europa“ kreipėsi į tesimÄ su prevenciniu ieÅ¡kiniu atsakovui AB „Hanner“, trečiajam asmeniui Vilniaus m. savivaldybės administracijai dėl veiksmų, sukeliančių realiÄ Å¾alÄ ir žalos padarymo grėsmę ateityje. Be to, ieÅ¡kovas praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iki tol, kol įsiteisėjusiu teismo spendimu ar nutartimi nėra baigta administracinė byla Nr. I-4792-244/2012, iÅ¡kelta Vilniaus apygardos administraciniame teisme, uždrausti AB „Hanner“ bet kokiu bÅ«du keisti ar daryti kitokį poveikį UAB „BPTS Europa“ rangos darbams ar jų rezultatui, atliktiems UAB „BPTS Europa“ ar jos pasitelktų asmenų, iki Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-11-07 nutarties administracinėje byloje Nr. I-4792-244/2012 priėmimo pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus 2012-10-05 sprendimÄ iÅ¡duoti leidimÄ , 2012-10-04 leidimÄ Nr. 78/U/12 ir prie minėto leidimo pridėtÄ schemÄ Nr. 78/U/12.

IeÅ¡kovas nurodo, kad prevencinis ieÅ¡kinys ir laikinosios apsaugos priemonės yra iÅ¡ esmės vienintelė efektyvi teisinė priemonė, kuria ieÅ¡kovas Å¡iuo metu gali gintis nuo atsakovo neteisėtų veiksmų, nukreiptų į ieÅ¡kovo darbų rezultato ardymÄ ir gero vardo ir santykių su nuomininkais pažeidimÄ . IeÅ¡kovas tvirtina, kad atsakovas, ilgÄ laikÄ nereiÅ¡kęs pretenzijų ieÅ¡kovui, 2012 m. pradėjo pastoviai reikÅ¡ti pretenzijas, kad prekybos centro EUROPA nuomininkų tiekėjų automobiliai laikinai sustoja iÅ¡krauti prekes, trukdydami eismui.

Todėl ieÅ¡kovas ir kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl laikino sustojimo zonos įrengimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyrius priėmė 2012-10-05 sprendimÄ ir 2012-10-04 iÅ¡davė leidimÄ Nr. 78/U/12 įrengti laikino sustojimo zonÄ . Minėtoji zona buvo įrengta. Taip pat ieÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su skundu, kuriuo, neatskleisdamas, kad darbai pagal schemÄ yra atlikti, reikalavo panaikinti sprendimÄ , leidimÄ ir schemÄ ir sustabdyti minėtų dokumentų galiojimÄ ir uždrausti atlikti veiksmus pagal minėtÄ leidimÄ ir schemÄ .Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino.

Nurodė, kad tuo atveju, jei ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas ir atsakovui bÅ«tų uždrausta bet kokiu bÅ«du, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi nėra iÅ¡nagrinėta Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. I-4792-244/2012, keisti pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus 2012-10-05 sprendimÄ , 2012-10-04 leidimÄ Nr. 78/U/12 ir prie minėto leidimo pridėtÄ schemÄ iki nutarties priėmimo atliktus ieÅ¡kovo darbus ar jų rezultatÄ , teismo sprendimo vykdymas taptų neįmanomas.

Taip pat pabrėžė, jog ieÅ¡kovo praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neprieÅ¡tarauja Vilniaus apygardos teismo 2012-11-07 nutarčiai, kuria konstatuota, jog tikslinga iÅ¡laikyti status quo. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad uždraudimas atsakovui atlikti atitinkamus veiksmus pakankamai apsaugo ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinimÄ (ir net sutampa su jais), todėl yra pagrindas taikyti CPK 145 str. 1 d. 6 p. numatytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę. Netaikius Å¡ios laikinosios apsaugos priemonės, pirmosios instancijos teismo nuomone, bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, nes yra grėsmė, jog atsakovas galėtų padaryti didelės žalos ieÅ¡kovo turtiniams ir neturtiniams interesams, dėl ko bÅ«simo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas.Atsakovas AB „Hanner“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-19 nutartį.

Nurodo, kad net ir prevencinio ieÅ¡kinio pateikimo atveju galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis iÅ¡spręsti klausimus, kurie bus sprendžiami teismo sprendimu, turėtų bÅ«ti iÅ¡imtinė ir susijusi su negalimumu kitokiu bÅ«du užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymÄ . Apeliantas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas jokios iÅ¡imtinės situacijos bei jÄ pagrindžiančio teisinio ar faktinio pagrindo nenurodė. Atsakovo nuomone, pateiktas ieÅ¡kinys apskritai nėra prevencinis, nes ieÅ¡kovas teigia, jog jo teisės jau yra pažeistos, todėl pasak atsakovo, jos gali bÅ«ti ginamos kitais civilinių teisių gynimo bÅ«dais.

Be to, apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta reali grėsmė teismo sprendimo neįvykdymo atsiradimui bei didelės žalos ieÅ¡kovui atsiradimo galimybė. Taip pat apeliantas tvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-11-07 nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-4792-244/2012 pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus 2012-10-05 sprendimo, jo pagrindu iÅ¡duoto 2012-10-04 leidimo Nr. 78/U/12 bei schemos Nr. 78/U/12 galiojimÄ ir uždraudė atlikti veiksmus pagal minėtÄ leidimÄ bei schemÄ .

Taigi teismas administracinėje byloje iÅ¡ esmės uždraudė pačiam ieÅ¡kovui atlikti krovininių automobilių iÅ¡sikrovimo aikÅ¡telės montavimo darbus, t. y. apribojo paties ieÅ¡kovo veiksmus, kurių rezultato saugojimui yra priimta nutartis. Apelianto teigimu, ieÅ¡kovo veiksmuose, praÅ¡ant taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, savo esme ir paskirtimi prieÅ¡ingas kitoje administracinėje byloje jau pritaikytoms pačiam ieÅ¡kovui reikalavimo užtikrinimo priemonėms, įžvelgtini piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymiai.

Taip pat apeliantas nurodo, kad aikÅ¡telės įrengimo darbai nėra užbaigti iki Å¡ios dienos, o aikÅ¡telės įrengimo darbų pabaigÄ patvirtinantys dokumentai negalėjo bÅ«ti sudaryti. Taigi aikÅ¡telė nėra tinkamai įrengta laikantis leidimo bei schemos reikalavimų, ieÅ¡kovo vykdyti rangos darbai nėra baigti bei priduoti. Pasak atsakovo, ieÅ¡kovas sÄ moningai Å¡iÄ informacijÄ nuslėpė nuo teismo, kad pastarasis, nežinodamas Å¡ios informacijos, pritaikytų laikinÄ sias apsaugos priemones ir įpareigotų atsakovÄ nedaryti poveikio neteisėtai atliktiems, nepabaigtiems ir vieÅ¡Ä jį interesÄ pažeidžiantiems ieÅ¡kovo atliktiems rangos darbams ar jų rezultatui.

Be to, apeliantas pažymi, kad skundžiama nutartimi yra saugomi vieÅ¡ajam interesui prieÅ¡taraujantys neteisėtai atlikti rangos darbai, kas iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja teisinės valstybės pamatiniams principams. Leidimo ir schemos pagrindu pradėta įrengti aikÅ¡telė yra formuojama ant pėsčiųjų tako, įterpiant jÄ tarp gatvės ir Å¡alia esančių pastatų bei išėjimų iÅ¡ jų. Atkreiptinas dėmesys, kad per pačiÄ aikÅ¡telę vyksta nuolatinis pėsčiųjų judėjimas, nes ji yra suformuota VÄ® „Registrų centras“, verslo centro „Vilniaus verslo uostas“, verslo centro „Europa“, prekybos centro „Europa“, Vilniaus m. savivaldybės administracijos, bankų ir kitų žmonėms socialiai ir visuomeniÅ¡kai reikÅ¡mingų objektų centre, kuomet judėjimas visomis kryptimis yra aktyvus ir nuolatinis.

Atsakovo įsitikinimu, aikÅ¡telės eksploatacija trikdo normalų pėsčiųjų bei neįgaliųjų judėjimÄ jiems svarbiomis kryptimis. Apeliantas nurodo teisės aktų reikalavimus, susijusius su vieÅ¡ojo intereso apsauga, kurie įrengiant aikÅ¡telę yra pažeidžiami, sukeliant grėsmę aplinkinių asmenų bei turto saugumui. Taip pat apeliantas pažymi, kad teismas visais atvejais privalo motyvuoti savo sprendimÄ laikinÄ sias apsaugos priemones taikyti nepraneÅ¡us atsakovui. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamas nepraneÅ¡us atsakovui.

To pasėkoje teismas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį, realiai neiÅ¡nagrinėjęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aplinkybių. 2013-02-26 teisme buvo gauti apelianto AB „Hanner“ papildomi paaiÅ¡kinimai prie atskirojo skundo, kuriuose nurodoma, jog administracinė byla buvo iÅ¡spręsta taikiai ir nutraukta, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracija pripažino aikÅ¡telės įrengimÄ ir eksplotavimÄ pažeidžiančiu vieÅ¡Ä jį interesÄ ir panaikino jo įrengimÄ leidusius sprendimus.

Atsakovo nuomone, Å¡i aplinkybė taip pat patvirtina, kad nepagrįstai taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Taip pat atsakovas tvirtina, kad atsakovui draudžiamus atlikti veiksmus yra įpareigotas atlikti pats ieÅ¡kovas, o dalis veiksmų jau atlikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimu.IeÅ¡kovas UAB „BPTS EUROPA“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o apelianto atskirÄ jį skundÄ atmesti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-19 nutartį palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovas pažymi, kad atskirajame skunde dėstomi argumentai, susiję su paties ieÅ¡kinio pagrįstumu, todėl jie apskritai neturėtų bÅ«ti vertinami.

IeÅ¡kovo nuomone, pateiktas ieÅ¡kinys yra prevencinis ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, atsižvelgė į ieÅ¡kinio specifikÄ ir teismų formuojamÄ praktikÄ sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. IeÅ¡kovas pažymi, kad praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės gali sutapti su prevencinio ieÅ¡kinio reikalavimais. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovo nuomone, jokios kitos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrintų realaus ir efektyvaus bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo.

IeÅ¡kovas nurodo, kad į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas jau atlieka neteisėtus veiksmus, kuriais ardomas ieÅ¡kovo pagal leidimÄ ir schemÄ atliktų darbų rezultatas. Pasak ieÅ¡kovo, atsakovo elgesys patvirtina grėsmę, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas ir toliau ardys pagal leidimÄ ir schemÄ atliktų darbų rezultatÄ . IeÅ¡kovas atkreipia dėmesį, kad atsakovas įrodinėja, jog ieÅ¡kovas neužbaigė darbų pagal leidimÄ ir schemÄ , tačiau Å¡ie atsakovo teiginiai yra visiÅ¡kai nepagrįsti, nes aplinkybė, kad ieÅ¡kovas įrengė leidime ir schemoje numatytas technines eismo reguliavimo priemones, konstatuota įsiteisėjusioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartyje, kuri Å¡ios bylos Å¡alims turi prejudicinę galiÄ .

Taip pat, pasak ieÅ¡kovo, atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės komplikuoja vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ , dėl kurios neva buvo priimta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1-4792-244/2012. IeÅ¡kovas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje, kuria buvo sustabdytas sprendimo, leidimo bei schemos galiojimas, taip pat uždrausta atlikti veiksmus pagal minėtÄ leidimÄ ir schemÄ , yra panaikinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi.

IeÅ¡kovas tvirtina, kad atsakovas atskirajame skunde dėsto argumentus dėl tariamo vieÅ¡ojo intereso pažeidimo priimant skundžiamÄ nutartį, nors įstatymai jam apskritai nesuteikia įgaliojimų ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , todėl Å¡ie argumentai apskritai neturėtų bÅ«ti vertinami. Atsižvelgiant į tai, Å¡ie atsakovo argumentai dėl tariamo atliktų darbų neteisėtumo ir vieÅ¡ojo intereso pažeidimo neturėtų bÅ«ti vertinami sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ .

Taip pat, ieÅ¡kovo nuomone, nepraneÅ¡imas atsakovui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savaime nereiÅ¡kia Å¡iuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo.Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo AB „Hanner“ atžvilgiu.

Teisė į teisminę gynybÄ reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismÄ , bet ir realiai apginti pažeistÄ ar ginčijamÄ subjektinę teisę, įgyvendinti priimtÄ teismo sprendimÄ . Kadangi nuo ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtÄ teismo sprendimÄ . Siekiant užtikrinti, kad ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ .

CPK normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato Å¡ių priemonių taikymo sÄ lygas ir esminį apribojimÄ â€“ laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo bÅ«tent toje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo realus įvykdymas gali pasunkėti arba tapti visiÅ¡kai nebeįvykdomas. Pažymėtina ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybÄ , bet nėra materialiojo teisinio pobÅ«džio teisinės gynybos priemonės, juo labiau, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra ribotos laike ir galioja tik iki galutinio ginčo iÅ¡sprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios.

Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, byla negali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo iÅ¡sprendimas ir teisinės taikos atkÅ«rimas tarp Å¡alių, o siekis užkirsti keliÄ aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti bÅ«simo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieÅ¡kinį, tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , status quo padėties iÅ¡laikymas, kuri leistų ieÅ¡kovui, priėmus jam palankų sprendimÄ , tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas.

Kitaip tariant, įprastai laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ , jeigu ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, bet nesutapti su pareikÅ¡tais reikalavimais, tačiau prevencinio ieÅ¡kinio padavimo atveju (CK 6.255 str.) teismas gali taikyti tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios iÅ¡ esmės sutampa su ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tais reikalavimais. Pažymėtina, kad tokie atvejai yra iÅ¡imtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu bÅ«du užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009).

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas UAB „BPTS Europa“ pateikė prevencinį ieÅ¡kinį atsakovui AB „Hanner“, trečiajam asmeniui Vilniaus m. savivaldybės administracijai dėl veiksmų, sukeliančių realiÄ Å¾alÄ ir žalos padarymo grėsmę ateityje. IeÅ¡kovas praÅ¡o uždrausti AB „Hanner“ bet kokiu bÅ«du keisti ar daryti kitokį poveikį UAB „BPTS Europa“ rangos darbams ar jų rezultatui, atliktiems UAB „BPTS Europa“ ar jos pasitelktų asmenų iki Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-11-07 nutarties administracinėje byloje Nr. I-4792-244/2012 priėmimo pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus 2012-10-05 sprendimÄ iÅ¡duoti leidimÄ , 2012-10-04 leidimÄ Nr. 78/U/12 ir prie minėto leidimo pridėtÄ schemÄ Nr. 78/U/12.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės gali sutapti su prevencinio ieÅ¡kinio reikalavimais. Pažymėtina, kad jei ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, o ieÅ¡kovo praÅ¡omos laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tų pritaikytos, tai tikėtina, kad teismo sprendimo vykdymas iÅ¡ esmės taptų neįmanomas ir prarastų prasmę. Pakartotinai pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo iÅ¡vengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali bÅ«ti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtÄ teismo sprendimÄ .

Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik uždraudimas atsakovui atlikti atitinkamus veiksmus Å¡iuo konkrečiu atveju užtikrintų ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinimÄ ieÅ¡kovui palankaus sprendimo atveju. IeÅ¡kovas pateikdamas prevencinį ieÅ¡kinį siekia iÅ¡vengti bÅ«tent žalos atsiradimo, todėl kitos CPK 145 str. 1 d. iÅ¡vardintos laikinosios apsaugos priemonės negali padėti pasiekti siekiamo tikslo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra reali grėsmė, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

IeÅ¡kovas į bylÄ pateikė įrodymų, kurie suteikia pagrindÄ tvirtinti, kad atsakovas jau atlieka veiksmus, kuriais ardomas ieÅ¡kovo pagal leidimÄ ir schemÄ atliktų darbų rezultatas, nors atlikti tokius veiksmus neturi jokio teisinio pagrindo. Apeliantas papildomuose paaiÅ¡kinimuose nurodo, kad pats ieÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus sprendimu yra įpareigotas atlikti tuos veiksmus, tačiau ir Å¡i aplinkybė nesuteikia jokio pagrindo apeliantui atlikti skundžiama nutartimi uždraustus veiksmus.

Dalis atskirajame skunde dėstomų argumentų yra susiję su paties ieÅ¡kinio pagrįstumu. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp Å¡alių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į praÅ¡omo užtikrinti reikalavimo pobÅ«dį, nurodomÄ jo faktinį pagrindÄ , taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes bÅ«tų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiÅ¡kumo principų, proceso Å¡alių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 144-148 str. teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo iÅ¡samiai analizuoti, vertinti byloje Å¡alių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieÅ¡kinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus iÅ¡spręsti ieÅ¡kinio reikalavimai. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nevertina apelianto argumentų, kurie turės bÅ«ti vertinami sprendžiant bylÄ iÅ¡ esmės. KritiÅ¡kai vertinti apelianto teiginiai, kad teismas administracinėje byloje iÅ¡ esmės apribojo paties ieÅ¡kovo veiksmus, kurių rezultato saugojimui yra priimta nutartis.

Apelianto teigimu, ieÅ¡kovo veiksmuose, praÅ¡ant taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, savo esme ir paskirtimi prieÅ¡ingas kitoje administracinėje byloje jau pritaikytoms pačiam ieÅ¡kovui reikalavimo užtikrinimo priemonėms, įžvelgtini piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymiai. Pabrėžtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis, kuria buvo sustabdytas sprendimo, leidimo bei schemos galiojimas, taip pat uždrausta atlikti veiksmus pagal minėtÄ leidimÄ ir schemÄ , yra panaikinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi (b.l. 50-55).

Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra savo esme prieÅ¡ingos administracinėje byloje pritaikytoms pačiam ieÅ¡kovui reikalavimo užtikrinimo priemonėms, nes Å¡ios reikalavimo užtikrinimo priemonės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi buvo panaikintos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nes gali bÅ«ti taikomos tik tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios gali sukelti teisines pasekmes, o nagrinėjamu atveju ginčijamas aktas jau buvo įvykdytas ir veiksmai pagal ginčijamus aktus jau buvo atlikti.

Be to, apeliantas tvirtina, jog ieÅ¡kovas neužbaigė darbų pagal leidimÄ ir schemÄ , tačiau ir su Å¡iais apelianto teiginiais sutikti negalima, nes aplinkybė, kad ieÅ¡kovas įrengė leidime ir schemoje numatytas technines eismo reguliavimo priemones, konstatuota jau minėtoje įsiteisėjusioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartyje, kuri Å¡ios bylos Å¡alims turi prejudicinę galiÄ . Taip pat pažymėtina, kad apelianto papildomai pateiktuose paaiÅ¡kinimuose nurodyta aplinkybė, kad administracinė byla buvo iÅ¡spręsta taikiai ir nutraukta, todėl nebeliko pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, yra klaidinanti.

IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis, kuria buvo nutraukta minėta byla, nėra įsiteisėjusi, nes su atskiruoju skundu yra iÅ¡siųsta nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Atsakovas atskirajame skunde dėsto argumentus dėl tariamo vieÅ¡ojo intereso pažeidimo. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartÄ nurodyta, jog asmens teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiÅ¡kia tik galimybę kreiptis į teismÄ dėl to, kad bÅ«tų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Tam, kad bÅ«tų apginti vieÅ¡asis interesas, kitų asmenų teisės ir įstatymo saugomi interesai, į teismÄ gali kreiptis prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kuriems tokia teisė suteikta įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2010 ir kt.). PareikÅ¡damas ieÅ¡kinį vieÅ¡ajam interesui ginti, asmuo gina ne jam priklausančiÄ teisę, o tai, kas yra objektyviai reikÅ¡minga ir vertinga visuomenei ar jos daliai.

VieÅ¡ojo intereso gynimo ieÅ¡kiniai yra iÅ¡imtis iÅ¡ bendrosios taisyklės, pagal kuriÄ kiekvienas savo pažeistas teises gina pats (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1829/2012). Dėl Å¡ios priežasties vieÅ¡ojo intereso gynimo ieÅ¡kinį gali pareikÅ¡ti tik tie asmenys, kuriems tokiÄ teisę specialiai numato įstatymas. Taigi atsakovui, kuris yra privatus juridinis asmuo, įstatymai apskritai nesuteikia įgaliojimų ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , todėl apelianto argumentai dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nevertinami.Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , yra įtvirtintas onus probandi principas, t .y., kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

Tuo tarpu apeliantas Å¡iuo atveju nepateikė konkrečių įrodymų, kurie eliminuotų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo atžvilgiu bÅ«tinybę Å¡ioje byloje.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju atsisakius taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios, pabrėžtina, yra taikomos bÅ«tent atsakovo atžvilgiu, bÅ«tų pažeista Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyra, neužtikrinamos ieÅ¡kovo teisės. Kita vertus, nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad laikinosios priemonės yra taikomos tik iki bus iÅ¡nagrinėta aukščiau paminėta byla.

Be to, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ nepranešė atsakovui ir nenurodė tokio sprendimo motyvų. Vadovaujantis CPK 147 str. 1 d., kai teismas mano, kad tai bÅ«tina, apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ yra praneÅ¡ama atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nustato teismui teisę, o ne pareigÄ apie tokio praÅ¡ymo nagrinėjimÄ praneÅ¡ti atsakovui, todėl tos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas nepranešė apeliantams apie ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ ir skundžiamoje nutartyje nenurodė tokio sprendimo motyvų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos procesinės teisės normos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartis c. b.

Nr. 2-630/2012).Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Nagrinėjamu atveju, atmesdamas atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).Remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas n u t a r i a:

Apelianto AB „Hanner“ atskirÄ jį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                      Jadvyga Mardosevič