c8fafb01-cfd4-4336-b0e5-4a90df83a06b · Kauno apygardos teismas

Nr                                                                               Bylos Nr. 1S-509-508/2014Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19 (S)                                                                                         KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Rimo Švirino, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A.

B. skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojoje valdyboje (toliau – Komisija) 2014 m. sausio 14 d. nutarimÄ Nr. 95-7 taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimÄ .             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundÄ ir susipažinęs su pateikta medžiaga,n u s t a t ė : A. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., 132 str. 1 d., 135 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 ir 2 p., paskiriant 5 metų laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis pakeistas: nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 140 str. 1 d. į BK 284 str. 1 d., iš BK 132 str. 1 d. ir 135 str. 1 d. į BK 129 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., jam skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 23 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiai pakeisti: pagal BK 129 str. 1 d. paskirta bausmė sumažinta iki 8 m. laisvės atėmimo, pagal BK 284 str. 1 d. skirta 50 parų arešto, vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p. skirti 8 metai laisvės atėmimo bausme.

Anksčiau neteistas. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009-01-13, pabaiga – 2017-01-03. Komisijos 2014 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 95-7 nutarta nuteistajam A. B. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos namų, neatlikus 2 m. 11 mėn. 25 d. laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p.KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartimi Komisijos nutarimÄ atsisakyta patvirtinti, motyvuojant tuo, kad lygtinai paleidus A.

B. iÅ¡ pataisos įstaigos, bÅ«tų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei bÅ«tų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes iÅ¡vadai, jog Å¡iuo metu lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.Nuteistasis A. B. skundu praÅ¡o KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Skunde teigiama, kad teismas skundžiamÄ nutartį surašė iÅ¡imtinai vadovaujantis vien tik formaliais ir subjektyviais vertinimais, ji pažeidžia teisingumo ir protingumo principus. Nuteistojo nuomone, teismo nutartyje iÅ¡dėstyti motyvai yra neatsakingi, nuvertinantys lygtinio paleidimo institutÄ , Komisijos ir specialistų dirbančių su nuteistuoju kompetentingumÄ ir nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ . Teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino padarytų veikų pavojingumÄ ir nepakankamai dėmesį skyrė nuteistojo elgesiui bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nuteistojo pavojingumÄ charakterizuojančioms aplinkybėms.

Nusikalstamų veikų sunkumas neturi nieko bendro su lygtinio paleidimo institutu, nes teismas jau yra paskyręs atitinkamÄ bausmę ir tai negali bÅ«ti pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Suformuotoje teismų praktikoje nustatyta, kad padarytų nusikaltimų sunkumas, jų pobÅ«dis ar pavojingumas taip pat negali bÅ«ti pripažįstamas pagrindu, dėl kurio asmeniui nebÅ«tų taikomas lygtinis paleidimas – Å¡i aplinkybė nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu. Ji neiÅ¡nyksta ir atlikus bausmę.

Nuteistasis abejoja teismo kompetencija vertinti psichologinės tarnybos iÅ¡vadasir apibrėžti, kokia padaryto nusikaltimo analizė turi bÅ«ti. Nuteistajam kyla klausimas, kam reikalinga pataisos įstaigos administracija ir darbuotojai, kam yra sukurta eilė testų ir programų nuteistiesiems, kam reikalingi psichologai ir jų iÅ¡vados, jei jų teismas iÅ¡samiai neanalizuoja ir nevertina, o iÅ¡vadas daro pavirÅ¡utiniÅ¡kai, formaliais kriterijais. Nors bÅ«tent pataisos įstaigos administracija, psichologai geriausiai pažįsta nuteistÄ jį, turi didžiausiÄ informacijos kiekį apie nuteistÄ jį, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ryÅ¡ius su Å¡eima ir t.t.

Teismas visiÅ¡kai ignoravo aplinkybę, kad jis suvokia savo nusikalstamos veikos tragiÅ¡kas pasekmes ir dėl to labai nuoÅ¡irdžiai gailisi, o ilgas izoliavimas nuo visuomenės nesumažins jo kaltės jausmo ir nepanaikins jau įvykusių tragiÅ¡kų padarinių nukentėjusiems asmenims.Nuteistasis nurodo, kad galimybę taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos siejama su atliktos, o ne likusios neatliktos bausmės dalimi, todėl nėra pagrindo teigti, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas neparodo, jog jis yra pasirengęs laisvėje laikytis įstatymų normų ir nedaryti naujų pažeidimų.

Nuteistasis nesutinka, kad paleidus jį lygtinai bÅ«tų pažeista jo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus aplinkybes ir padarius iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . O pats lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos nereiÅ¡kia visiÅ¡ko atleidimo nuo paskirtos bausmės, nes yra taikomos ne tik valstybės prievartos priemonės, kurios padeda užtikrinti bausmės tikslus, bet jo atveju yra privalu atlyginti žalÄ nukentėjusiems asmenims pagal civilinį ieÅ¡kinį, be to, lygtinai paleistas asmuo yra prižiÅ«rimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimÄ ir asmens grÄ Å¾inimÄ Ä¯ pataisos įstaigÄ likusios bausmės atlikimui.

Nors taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo prerogatyva, tačiau teismas privalo vadovautis teisingumo, objektyvumo ir protingumo principais, tai pat atsižvelgti į teismų praktikÄ , vadovautis Komisijos iÅ¡vada, įvertinti asmens savybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei įvertinti bausmių vykdymo kodekse įtvirtintas formaliÄ sias ir materialiÄ sias lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygas.Nuteistasis pažymi, kad jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys" metodikÄ , yra 17 balų – t. y. rizika viena žemiausių.

Jis skatintas 6 kartus už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, mokymÄ si ir darbÄ , neturi nei vienos galiojančios nuobaudos, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, mokosi ir Å¡iuo metu yra įgijęs tris specialybes. Palaiko ypatingai glaudžius socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, byloje yra UAB „V. V.“ pažyma dėl priėmimo į darbÄ tuo atveju, jeigu atgautų laisvę. Å ios aplinkybės parodo jo asmenį, charakteristikÄ , polinkį taisytis, dirbti, socialiai reabilituotis ir ypatingai neigiamÄ požiÅ«rį į padarytÄ didžiausiÄ gyvenimo klaidÄ â€“ nusikaltimÄ , siekį pradėti gyventi socialiai teisingÄ gyvenimÄ , padėti Å¡eimai.

Teismas taip pat neatsižvelgė, kad jis turės nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nuolatinį pragyvenimo Å¡altinį –darbÄ .Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jis jau atliko didžiÄ jÄ bausmės dalį, nors BVK 157 str. 2 d. 2 p. numato galimybę asmenį paleisti atlikusį atlikus ½ bausmės. Teismų suformuotoje praktikoje yra nustatyta, jog „sÄ lygos, kurioms esant nuteistajam lygtinis paleidimas netaikomas, reglamentuojamos BVK 158 str., tačiau padaryto nusikaltimo sunkumas ar likęs ilgas neatliktos bausmės laikas, kaip lygtinio paleidimo netaikymo sÄ lygos, Å¡iame straipsnyje nenurodytos ir netaikytinos“.

Lygtinio atleidimo nuo bausmės prieÅ¡ terminÄ esmę sudaro tai, kad asmuo sÄ Å¾iningai vykdydamas teismo nustatytus įpareigojimus ir nepažeisdamas nustatytų draudimų, leidžia manyti, kad pasitaisė ir ateityje laikysis valstybėje galiojančių įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų. Nuteistojo įsitikinimu akivaizdu, kad skundžiama nutartis priimta vien tik formaliais pagrindais, neįvertinus visų bylos aplinkybių, nuteistojo paaiÅ¡kinimų, taip pat nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, taip pažeidžiant įstatymo leidėjo suformuotÄ pozicijÄ Å¡iais klausimais, nukrypstant nuo teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimo (BVK 9 str.), pagal kurį bausmė turi bÅ«ti proporcinga, nuosekli bei laipsniÅ¡ka.

Neįvertinant to, kad teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo pažeidimas, neteisingas Å¡io principo įgyvendinimas, gali nulemti tam tikras neigiamas pasekmes: ryÅ¡io su Å¡eima ir socialine aplinka praradimÄ gyvenimo visuomenėje įgÅ«džių praradimÄ , asmens savarankiÅ¡kumo ir iniciatyvos ugdymo praradimÄ ir t.t.Teismas nukrypo ne tik nuo nuteistųjų resocializacijos ir visuomenės saugumo interesų pusiausvyros užtikrinimo principų, bet ir nuo Lietuvos Respublikos siekiamybės – probacijos sistemos koncepcijos tikslų įgyvendinimo, pagal kuriÄ vienas pagrindinių baudžiamosios justicijos Lietuvoje trÅ«kumų įvardinamas – dažnas ir ilgalaikis laisvės atėmimo bausmės taikymas.

Laisvės atėmimo bausmei alternatyvios priemonės, siekiant riboti įkalinimo taikymÄ , numatytos ir rekomenduojamos taikyti įvairiuose tarptautiniuose teisės aktuose, kuriais valstybės Europos Tarybos narės tiesiogiai skatinamos įtvirtinti ir plėsti su laisvės atėmimu nesusijusių sankcijų ir priemonių taikymo praktikÄ nacionalinėse baudžiamosios justicijos sistemose, t.y. laisvės atėmimo bausmę taikant tik kaip kraÅ¡tutinę priemonę.Proceso dalyviams apie teismo posėdį praneÅ¡ta nustatyta tvarka, dalyvavimas nėra bÅ«tinas.     Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo A.

B. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų. Taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ ir BVK 8 str. 1 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, teismas sprendžia iÅ¡ bylos duomenų visumos, ne tik iÅ¡ nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iÅ¡ padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taigi, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimÄ , atsižvelgti ne tik į teigiamÄ nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumÄ aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymÄ .

Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas, jog teismas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 str. 2 ar 3 dalyje numatytÄ minimalų laisvės atėmimo bausmės terminÄ ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai iÅ¡imtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, ir pirmiausia atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimÄ , kad nuteistasis atliktų tokiÄ bausmės dalį, jog bÅ«tų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimÄ .

O nagrinėjamu atveju nuosprendžiu skiriant bausmę, bÅ«tent siekiant bausmės tikslų ir visuomenės intereso įgyvendinimo nuteistajam buvo paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, vertinant, kad ji bus atlikta visa.Be to, bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl skunde ir nutarime nurodytos nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kad jis bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo papildomas darbines kvalifikacijas, dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose, palaiko santykius su artimaisiais, laisvėje tikisi turėti nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , įsidarbinti, atlygino dalį priteisto civilinio ieÅ¡kinio, nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema – 17 balų pagal OASys, nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, nors Å¡ios aplinkybės yra palankios nuteistajam, rodo nuteistojo elgesio korekcijÄ , siekiamus teigiamus pokyčius.

Visgi apylinkės teismas teisus, darydamas iÅ¡vadÄ , jog likusi neatlikta bausmės dalis dar yra iÅ¡ties didelė – 2 m. 11 mėn. 25 d., nors su tuo ir nesutinka nuteistasis. Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į tai, kad A. B. padarė du smurtinius nusikaltimus, kurių vienas labai sunkus, sukėlęs ypač sunkias, negrįžtamas pasekmes – nužudymas. Teisingumo principo užtikrinimas reiÅ¡kia ne vien formalų bausmės paskyrimÄ , tačiau ir realų jos vykdymÄ , atlikimÄ . Bausme siekiama ne tik taikyti kaltininkui tam tikrus suvaržymus, apribojimus, kad jis patirtų nepatogumus, tačiau tokiu bÅ«du užtikrinama ir nukentėjusiųjų interesų apsauga, moralinė satisfakcija.

BÅ«tent dėl Å¡ių aplinkybių svarbu, jog atlikta bausmė bÅ«tų adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, nes tik tuomet bus užtikrintas teisingumo principas. Pažymėtina, kad Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė taip pat nepritarė lygtinio paleidimo taikymui. O ir psichologinės tarnybos iÅ¡vados nėra itin teigiamos. IÅ¡vadose nurodyta, kad nuteistasis pavirÅ¡utiniÅ¡kai analizuoja padarytÄ nusikaltimÄ ; dominuojantys psichologinės gynybos mechanizmai – neigimas, racionalizacija; save pateikia vienpusiÅ¡kai – tik iÅ¡ teigiamos pusės; iÅ¡ryÅ¡kėjantys veiksniai, susiję su savivokos stoka (sunkiai geba įvardinti priežastis, paskatinusias pasielgti nusikalstamai, atpažįsta problemines sritis, tačiau ne visas), galimi stresoriai, išėjus į laisvę (nuteistajam yra grasinę fiziniu susidorojimu nukentėjusiojo artimieji, gali patirti psichologinį spaudimÄ ). Nuteistojo skunde nurodyta teismų praktika taip pat nėra aktuali nagrinėjamu atveju, nes nurodytų bylų aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai situacijai tiek dėl padarytų nusikalstamų veikų, tiek dėl paskirtų bausmių.Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė, todėl aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai suabejojo probacijos efektyvumu Å¡iuo metu A.

B. pritaikius lygtinį paleidimÄ . Teismas teisingai nusprendė, kad likusi bausmės dalis yra dar per didelė, kad bÅ«tų adekvati jo padarytų nusikaltimų pavojingumui ir dar nėra pakankama, kadangi per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingÄ nuomonę dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingÄ visuomenei veikÄ ir tai gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į visas aptartas aplinkybes, KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo padarytÄ nusikaltimÄ , jo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, paskirtos ir neatliktos bausmės balansÄ , nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ , elgesį bausmės atlikimo, pagrįstai nepadarė iÅ¡vados, jog A.

B. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nuteistojo skundas, kuriuo jis nesutinka su apylinkės teismo nutartyje padarytomis iÅ¡vadomis, yra nepagrįstas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teisėjų kolegija n u t a r i a : nuteistojo A. B. skundÄ atmesti ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį.Å i nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama. Kolegijos pirmininkas                                                         Egidijus Jonas Grigaravičius Teisėjai                                                                                      JÅ«ratė Jakubonienė                                                                                                                                                                                                                                                                                                      Rimas Å virinas