2018-04-26 Nr. AB-8385-3-61-3-03381-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-728-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03381-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Č. skundą atsakovui Švenčionių rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Pabradės komunalinis ūkis“, Švenčionių rajono Adutiškio pagrindinei mokyklai ir A. P. dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas P. Č. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. A1-140 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo P. Č., žalos atlyginimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Svirkų seniūnijos (toliau – ir Seniūnija) seniūnui P. Č. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, nustatytas rajono savivaldybės biudžetui padarytos žalos dydis – 1 065,82 Eur ir pasiūlyta P. Č. nurodyto dydžio žalą atlyginti savo noru, sudarant mokėjimo grafiką per 30 dienų; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Paaiškino, kad tarnybinis tyrimas galėjo būti pradėtas tik gavus oficialios informacijos, o ne anoniminį pranešimą apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Nepriklausomai nuo to, kokia yra tarnybinio tyrimo pradėjimo vada – administracijos direktoriaus iniciatyva ar gavus oficialų pranešimą apie padarytą tarnybinį nusižengimą, administracijos direktorius privalo priimti individualų teisės aktą – įsakymą (įpareigojimą) atsakingam asmeniui pradėti tirti tarnybinį nusižengimą. Tokio įsakymo ir/ar įpareigojimo administracijos direktorius nėra priėmęs, todėl pranešimas apie tarnybinį nusižengimą buvo surašytas pažeidžiant nustatytą tarnybinio tyrimo tvarką ir nesant administracijos direktoriaus nurodymo. Nesant įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, Savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė neturėjo teisės surašyti pranešimo apie tarnybinį nusižengimą. Be to, pranešimas pareiškėjui nebuvo įteiktas pasirašytinai, jam nebuvo sudaryta galimybė teikti paaiškinimus bei argumentus.

3. Tiek ginčo įsakyme, tiek Savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus specialistės surašytoje 2016 m. liepos 18 d. išvadoje Nr. (6.26) A4-614 (toliau – ir Išvada) nurodyta, kad A. P. dirbo fiktyviai, nes 2016 m. birželio 21 d. Seniūnijos specialisto A. P. 13.30 val. nebuvo Seniūnijos patalpose, o 13.40 val. jis buvo Svirkų nuotekų valymo įrenginiuose. Tokie teiginiai neatitinka tikrovės. Specialistas A. P. Seniūnijoje pradėjo dirbti dar 2008 m. liepos 31 d. ir dirbo iki 2016 m. birželio 27 d., kai darbuotojo prašymu darbo sutartis buvo nutraukta. Tiek apie šį darbuotoją, tiek apie jo atliekamas darbo funkcijas visada žinojo tiek Administracijos direktorius, tiek Bendrojo skyriaus darbuotojai. Pareiškėjas ne tik nepažeidė Seniūnijos veiklos nuostatų 18.18 punkto, bet ir privalėjo sudaryti darbo sutartį su asmeniu, galinčiu atlikti nurodytas funkcijas. Šias funkcijas A. P. reguliariai ir vykdė.

4. Pažymėjo, kad A. P. 2008 m. liepos 31 d. prašyme priimti į darbą, adresuotame Svirkų seniūnui, prašė priimti jį į darbą 0,5 etato nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d., jokios informacijos apie nepagrindinę darbovietę nenurodė. Šis prašymas buvo tenkintas ir minėtas asmuo priimtas į darbą specialisto pareigoms. A. P. darbo grafikas buvo lankstus. Jis galėjo bet kuriuo metu atlikti Seniūnijos nurodymus – pakeisti apšvietimo lempas, tvarkyti gatvių apšvietimo linijas, atlikti kitus veiksmus. Taigi teiginiai apie fiktyvų A. P. darbą yra nepagrįsti. Taip pat negalima sutikti su Išvada, kad Seniūnijos pastate ant durų nebuvo užrašų, nurodančių A. P. darbo vietą bei darbo valandas. Atsakovui žinoma, kad A. P. pareigos nesusijusios su kanceliarine veikla, o pastarasis atlikdavo techninio pobūdžio darbus visoje seniūnijoje. Be to, kaip matyti iš darbo sutarties turinio, darbo vieta yra „visa seniūnija“, kurioje pavedamus darbus ir atliko A. P.. Be to, Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK) nereglamentuotas konkrečios darbo vietos nurodymas.

5. Akcentavo, kad A. P. priėmimo į darbą specialisto pareigoms Seniūnijoje momentu pastarasis nedirbo UAB „Pabradės komunalinis ūkis“, todėl nėra aiškus ir suprantamas Išvadą surašiusio subjekto teiginys dėl pareiškėjo atsakomybės pažeidus DK 144 straipsnio 5 dalį.

6. Nors Išvadoje nurodyta, kad tarnybinis nusižengimas įvykdytas dėl aplaidumo, t. y. ne tyčiniais veiksmais, tačiau buvo skirta maksimali galima tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, kas vertintina kaip proporcingumo principo pažeidimas. Ginčo įsakymo 4 punkte nurodyta „nustatau rajono savivaldybės biudžetui padarytos žalos dydį – 1065,82 Eur“, tačiau nei pačiame Įsakyme, nei Išvadoje nėra nurodyti šios žalos susiformavimo pagrindai, apskaičiavimo metodika, neaiškus priežastinis ryšys tarp pareiškėjo veiksmų bei tariamai savivaldybės biudžetui padarytos žalos.

7. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsiliepime paaiškino, kad Savivaldybės administracijos Bendrasis skyrius 2016 m. birželio 22 d. pranešimu Nr. (6.26)A4-570 informavo Savivaldybės administracijos direktorių, jog Seniūnijos darbuotojas galimai Seniūnijoje dirba fiktyviai: jo nebūna darbo vietoje, jis neturi savo darbo vietos, nėra pakabintas jo darbo grafikas; jis dirba kitose darbovietėse, t. y. UAB „Pabradės komunalinis ūkis“, biudžetinėje įstaigoje Švenčionių rajono Adutiškio pagrindinėje mokykloje. Savivaldybės administracijos specialistams 2016 m. birželio 21 d. apsilankius Seniūnijoje, siekiant patikrinti minėtus faktus, nustatyta, jog galimai A. P., dirbdamas keliose darbovietėse, Seniūnijoje dirba fiktyviai su Seniūnijos seniūno žinia ir leidimu. Iš UAB „Pabradės komunalinis ūkis“, Švenčionių rajono Adutiškio pagrindinės mokyklos ir Seniūnijos darbo grafikų ir kitos pateiktos informacijos (dokumentų) matyti, kad A. P. kiekvieną darbo dieną nuo 12.45 iki 15.00 val. dirba iš karto dviejuose darbuose (Seniūnijoje specialistu ir UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ santechniku); nuo 15.00 iki 16.45 val. A. P. dirba iš karto trijuose darbuose (Seniūnijoje specialistu, UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ santechniku, Adutiškio pagrindinėje mokykloje elektriku). Bendras darbo laikas nuo 7.00 iki 17.00 val. sudaro 14 valandų, per savaitę 70 valandų.

9. Nurodė, kad pareiškėjas sąmoningai atsisakė pasirašyti pranešimą apie tarnybinį nusižengimą ir pateikti pasiaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Teisinis reguliavimas aiškiai suponuoja, jog gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tyrimas turi būti pradedamas besąlygiškai. Antrasis pagrindas valstybės tarnautojo atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti yra siejamas su valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu – asmuo pagal savo diskreciją pasirenka pradėti ar nepradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Nors anoniminis pranešimas nėra laikomas „oficialia informacija“ Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) prasme, tačiau teisės aktai nenustato jokių apribojimų, kodėl tokio pobūdžio pranešimas negali būti pagrindas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui pasinaudoti savo iniciatyvos teise pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą.

10. Teigė, kad neginčijamai galima konstatuoti, jog būtent pareiškėjas, kaip Svirkų seniūnas, turi pareigą kontroliuoti ir užtikrinti tinkamą darbuotojams pavestų funkcijų vykdymą ir darbo drausmę. Būtent pareiškėjas gana ilgą laiką nekontroliavo A. P., o tikėtina toleravo tokį neteisėtą asmens veikimą, tokiu būdu neužtikrindamas ne tik VTĮ, bet ir pareigybės aprašyme įtvirtintų pareigų vykdymo, kas sudaro pagrįstą pagrindą pareiškėjo tarnybinei atsakomybei kilti. Būtent dėl pareiškėjo neteisėto neveikimo Savivaldybės biudžetas patyrė žalos (fiktyviam darbuotojui išmokamas 1 065,82 Eur darbo užmokestis), kurią privalo atlyginti. Be to, pareiškėjas skunde painioja darbo teisės sąvokas – darbo vietą su darboviete, taip pat ignoruoja darbo vietos sąvokos nulemtas darbuotojo ir darbdavio pareigas.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

12. Paaiškino, kad Seniūnijoje kabineto neturėjo, pareigybės aprašyme jokių strateginių planų nerengė, kompiuteriniai įgūdžiai silpni, prižiūrėjo elektros ūkį.

13. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ atstovė prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, paaiškino, kad A. P. dirba jų įmonėje visą dieną, yra geras darbuotojas.

14. Švenčionių rajono Adutiškio pagrindinė mokykla teismui paaiškino, kad A. P. dirba jų mokykloje elektriko pareigose 0,25 etato (10 valandų per savaitę), jam sudaromas darbo grafikas, tačiau ne visada pavyksta dirbti pagal grafiką, nes negalima nustatyti, kada įvyks elektros gedimai. A. P. tinkamai prižiūri mokyklos elektros ūkį, visas jo elektriko pareigybei priklausančias valandas atidirba, nusiskundimų nėra.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Švenčionių savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. A1-140, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, nustatytas Savivaldybės biudžetui padarytos žalos dydis (1 065,82 Eur) bei pasiūlyta pareiškėjui žalą atlyginti savo noru sudarant mokėjimo grafiką per 30 dienų, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Teismas nustatė, kad Savivaldybės administracija 2016 m. birželio 23 d. per dokumentų valdymo sistemą pateikė pareiškėjui pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. (6.26)1S-823. Savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus specialistė, atlikusi tarnybinį tyrimą, 2016 m. liepos 18 d. išvadoje Nr. (6.26)A4-614 teigė, kad pareiškėjas, nekontroliuodamas pavaldaus Seniūnijos specialisto A. P. darbo, nesiaiškindamas dėl jo darbo kitose darbovietėse, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, patvirtino antraeilėse pareigose dirbančio specialisto A. P. individualų grafiką, tokiu būdu netinkamai atliko Seniūnijos personalo valdymo funkcijas, tuo pažeisdamas Seniūnijos veiklos nuostatų, patvirtintų Savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. A-350, 18.18 punktą bei DK 144 straipsnio 5 dalį. Išvadoje konstatuota, kad tarnybinio nusižengimo padarymo diena – 2016 m. kovo 15 d., o paaiškėjimo – 2016 m. birželio 21 d. Darbo užmokesčio fondo lėšos, skirtos A. P. darbo užmokesčiui, nuo darbo grafiko patvirtinimo datos iki atleidimo dienos (2016 m. kovo 15 d. – 2016 m. birželio 27 d. laikotarpiu) sudaro 1 065,82 Eur. Tarnybinis nusižengimas padarytas dėl teisės aktų nuostatų nepaisymo, aplaidumo. Atsižvelgiant į tai, Savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlyta pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą pagal VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punktą bei išieškoti iš pareiškėjo 1 065,82 Eur dydžio žalą savivaldybės biudžetui. Savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis VTĮ 32 straipsniu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 6 punktu, atsižvelgdamas į Išvadą, 2016 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. A1-140 pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą; skyrė pareiškėjui griežtą papeikimą pagal VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punktą; nustatė Savivaldybės biudžetui padarytos žalos dydį – 1 065,82 Eur; pasiūlė pareiškėjui žalą atlyginti savo noru sudarant mokėjimo grafiką per 30 dienų.

18. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

19. Teismas, remdamasis VTĮ 30 straipsnio 1 dalimi ir Taisyklių 3 punktu, pažymėjo, kad šios nuostatos iš esmės reiškia, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas: 1) valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens iniciatyva, arba 2) gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Teismas sutiko su pareiškėju, kad anonimiškai gauta informacija nelaikytina oficialia informacija VTĮ ir Taisyklių prasme, tačiau tai nereiškia, jog Savivaldybės meras, gavęs neoficialią informaciją, ir dėl to kilus abejonių dėl galimo tarnybinio nusižengimo, negali pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo savo iniciatyva. Atsakovas, turėdamas iniciatyvos teisę pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, ja pasinaudojo teisėtai, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmesti kaip nepagrįsti.

20. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Administracijos direktorius privalo priimti individualų teisės aktą – įsakymą (įpareigojimą) atsakingam asmeniui pradėti tirti tarnybinį nusižengimą, tačiau to nepadarė. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad Taisyklių 4 ir 7 punktų sisteminis, lingvistinis vertinimas leidžia daryti išvadą, jog valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo nėra įpareigotas priimti įsakymą dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo. Šiuo atveju Savivaldybės administracijos direktorius rezoliucija ant 2016 m. birželio 22 d. pranešimo Nr. (6.26)A4-570 pavedė Savivaldybės administracijos vyriausiajai specialistei J. S. atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiklos, kas atitinka Taisyklių 4 punkte nustatytą tvarką.

21. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus bei argumentus. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. (6.26)1S-823 per dokumentų valdymo sistemą 2016 m. birželio 23 d. buvo pateiktas pareiškėjui, pareiškėjas jį perskaitė, teismo posėdyje pripažino, kad jam buvo žinoma apie nustatytą teisės pažeidimą, buvo nuvykęs į savivaldybės administraciją, tačiau nieko neradęs grįžo atgal. Teismas nenustatė pagrindo abejoti atsakovo paaiškinimais, kad pareiškėjas, 2016 m. birželio 27 d. atvykęs į Savivaldybės administraciją, atsisakė pasirašyti pranešimą. Šią aplinkybę neginčytinai patvirtina Savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausiųjų specialisčių J. S., M. P. ir E. Č. 2016 m. birželio 27 d. surašytas aktas Nr. (6.26)A4-578, kuriame pažymėta, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 27 d., apie 14 val., buvo Savivaldybės administracijos pastate, atsisakė pasirašyti ant pranešimo apie tarnybinį nusižengimą (patvirtinti, kad dokumentą gavo), motyvuodamas tuo, kad administracijai ir taip žinoma, jog pranešimas yra gautas. Taigi, pranešimas pareiškėjui pasirašytinai nebuvo įteiktas tik dėl to, kad pats atsisakė, tačiau tai jokiu būdu neužkirto kelio jam teikti paaiškinimus.

22. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad Išvados teiginiai apie fiktyvų A. P. darbą neatitinka tikrovės, iš bylos dokumentų ir šalių paaiškinimų nustatė, jog 2008 m. liepos 31 d. Seniūnijos seniūnas (pareiškėjas) ir A. P. sudarė neterminuotą darbo sutartį specialisto pareigoms (0,5 etato). Savivaldybės administracijos Svirkų seniūno 2016 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. P-1 A. P. nustatytas individualus darbo grafikas – kiekvieną darbo dieną darbo pradžia – 12.45 val., pabaiga – 16.45 val. Ši aplinkybė paneigia pareiškėjo skundo teiginį, kad A. P. darbo specifika pasireiškė lanksčiu darbo grafiku, pagal kurį jis turėdavo galimybę bet kuriuo metu atlikti Seniūnijos nurodymus. Tarnybinio tyrimo metu nustatyta, kad A. P., be kita ko, nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. dirba Švenčionių rajono Adutiškio pagrindinėje mokykloje elektriku (0,25 etato) darbo dienomis nuo 15.00 val. iki 17.00 val., o nuo 2015 m. lapkričio 17 d. – santechniku pirmaeilėse pareigose UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ darbo dienomis nuo 7.00 val. iki 16.00 val. (pietų pertraukos laikas nuo 11.00 val. iki 12.00 val.). Pagal šiuos duomenis Išvadoje pagrįstai nurodyta, kad A. P. kiekvieną darbo dieną nuo 12.45 val. iki 15.00 val. dirba iš karto dviejuose darbuose (Seniūnijoje specialistu ir UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ santechniku), nuo 15.00 val. iki 16.45 val. dirba iš karto trijuose darbuose (Seniūnijoje specialistu, UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ santechniku, Adutiškio pagrindinėje mokykloje elektriku), bendras darbo laikas nuo 7.00 val. iki 17.00 val. sudaro 14 valandų, per savaitę – 70 valandų.

23. Teismas pažymėjo, kad 2016 m. birželio 21 d. akte užfiksuota, jog 2016 m. birželio 21 d., 13.30 val., Seniūnijos specialisto A. P. Svirkų seniūnijos patalpose nebuvo. 13.40 val. A. P. buvo Svirkų nuotekų valymo įrenginiuose. A. P. 2016 m. birželio 21 d. paaiškinime teigė, kad 13.40 val. buvo apžiūrėti Svirkų valymo įrenginių teritorijos dėl tvarkymo darbų, prieš tai buvo nuvykęs į Rakauskų kaimą apžiūrėti, kur reikia įrengti naujus šviestuvus. Šie paaiškinimai prieštarauja 2016 m. liepos 11 d. duotiems UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ darbų vadovo V. V. paaiškinimams, kuriuose nurodyta, kad 2016 m. birželio 21 d. UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ Švenčionių padalinio santechnikai A. P. ir V. G. remontavo Girdėnų kaimo Seniūnijos vandentiekio trasą. Apie 13.00 val. jam paskambinus telefonu, A. P. išvažiavo į Svirkų dirbtuves. <...>. Vėliau, tą pačią dieną, kartu su A. P. ir V. G. nuvažiavo baigti taisyti Girdėnų vandentiekio trasą. Taigi, V. V. patvirtino, kad A. P. 2016 m. birželio 21 d., apie 13.00 val., dirbo kaip UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ santechnikas.

24. Teismas iš Svirkų seniūno 2012 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. O-1 patvirtinto Savivaldybės administracijos Seniūnijos specialisto pareigybės aprašyme nurodytų specialisto funkcijų nustatė, kad Svirkų seniūnijos specialistui, priešingai nei teigia pareiškėjas, pavesta atlikti administracinio pobūdžio funkcijas. A. P. teismo posėdyje sklandžiai negalėjo paaiškinti, kokias funkcijas, kaip Seniūnijos specialistas, vykdė, kai kurių pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų apskritai neminėjo. Iš to matyti, kad realiai pareigybės aprašyme įtvirtintų funkcijų nevykdė.

25. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas, eidamas Seniūnijos seniūno pareigas, turėjo kontroliuoti specialisto A. P. darbą, tinkamai atlikti Seniūnijos personalo valdymo funkcijas. Tačiau šiuo atveju, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų, tinkamai nekontroliuodamas A. P. darbo atlikimo, patvirtindamas jo individualų darbo grafiką, sutampantį su kitose šio asmens darbovietėse nustatytu darbo grafiku, pažeidė Seniūnijos veiklos nuostatų, patvirtintų Savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. A-350, 18.18 punktą, DK 144 straipsnio 5 dalį. Pareiškėjas, tvirtindamas individualų A. P. darbo grafiką, neįsitikino, kad šis asmuo galės nustatytu laiku jam pavestas funkcijas vykdyti, neužtikrino, kad specialisto pareigybės aprašyme įtvirtintos funkcijos būtų vykdomos realiai, nes A. P. neturėjo darbo vietos, kompiuterio valdymo įgūdžiai silpni.

26. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Išvadoje įtvirtinta, jog tarnybinio nusižengimo padarymo diena – 2016 m. kovo 15 d. Ši diena siejama su A. P. individualaus darbo grafiko nustatymu (Svirkų seniūno 2016 m. kovo 15 d. įsakymas Nr. P-1), o ne su jo priėmimu į darbą, todėl atmestinas pareiškėjo teiginys dėl DK 144 straipsnio 5 dalies nepagrįsto taikymo. Taigi Išvadoje pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė dėl teisės aktų nuostatų nepaisymo, dėl aplaidumo netinkamai atliko seniūno pareigas, t. y. dėl neatsargumo, ir dėl tokių pareiškėjo veiksmų kilo žala Savivaldybės biudžetui.

27. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad jam tarnybinė nuobauda (griežtas papeikimas) paskirta pažeidžiant proporcingumo principą. Atsakovui nenustačius tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgus į tai, kad dėl pareiškėjo veiksmų buvo padaryta žala valstybės biudžetui, darytina išvada, jog pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda yra pagrįsta ir proporcinga pareiškėjo padarytam tarnybiniam pažeidimui. Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta išsamiai pagrindžiant joje nurodytą sprendimą, pagrįsta teisės aktų nuostatomis, visapusiškai išanalizavus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, todėl skundžiamas 2016 m. liepos 20 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A1-140 dėl nuobaudos skyrimo yra teisėtas bei pagrįstas, pareiškėjo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.

28. Teismas nurodė, kad Išvadoje konstatuota, jog darbo užmokesčio fondo lėšos, skirtos A. P. darbo užmokesčiui nuo darbo grafiko patvirtinimo datos iki atleidimo dienos, t. y. 2016 m. kovo 15 d. – 2016 m. birželio 27 d. laikotarpiu, sudaro 1 065,82 Eur. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai atsiradusią žalą susiejo su pareiškėjo veiksmais – darbo grafiko A. P. nustatymu, kai tuo pačiu metu jis dirba kitose darbovietėse ir todėl faktiškai specialisto pareigų Seniūnijoje atlikti negalėjo (darbo užmokestis mokėtas realiai šiam asmeniui nedirbant). Tokiu būdu pareiškėjas tinkamai neužtikrino šio asmens darbo kontrolės, netinkamai atliko personalo valdymo funkcijas. Tokie pareiškėjo veiksmai lėmė Savivaldybės biudžetui atsiradusią žalą, grindžiamą Savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus 2016 m. liepos 18 d. pažyma Nr. B2‑383, kurią turi atlyginti pareiškėjas.

III. 29. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

30. Akcentuoja, jog nors A. P. Seniūnijos patalpose nerastas konkrečią dieną, konkrečią valandą, tačiau tiek Įsakyme, tiek Išvadoje, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad minėtas asmuo dirbo fiktyviai laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2016 m. birželio 27 d. Nagrinėjamu atveju turėjo būti išanalizuoti ir įvertinti A. P. veiksmai tiek jo neradimo Seniūnijos patalpose dieną, tiek visu ginčo laikotarpiu, tačiau tai padaryta nebuvo.

31. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl Seniūnijos gyventojų rašytinių paaiškinimų apie A. P. realų darbą, nekvietė šių asmenų į teismo posėdį ir betarpiškai jų neapklausė. Pareigų vykdymas ne darbo sutartyje nustatytu laiku (ne pagal grafiką) ir tų pareigų visiškas neatlikimas (fiktyvumas) nėra tapatūs dalykai. Faktinis A. P. darbas kitose įmonėse neturėjo jokios įtakos jo darbui Seniūnijoje. Susidariusi situacija buvo gerai žinoma Savivaldybės direktoriui ir administracijai, kurios iniciatyva ir nurodymu 2016 m. kovo 15 d. buvo priimtas įsakymas Nr. P-1 dėl individualaus darbo grafiko A. P. nustatymo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad A. P. neatliko darbo sutartimi sulygtų funkcijų. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad A. P. buvo pavesta atlikti administracinio pobūdžio funkcijas ar kad pastarojo kompiuterio valdymo įgūdžiai yra silpni, niekuo nepagrįstas. Svirkų seniūnijos veiklos nuostatuose yra nurodyti Seniūnijos veiklos tikslai ir funkcijos, kuriems atlikti yra būtinas specialistas, kurio funkcijas vykdė A. P.. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir pareigybės aprašyme.

32. Nurodo, kad nors A. P. 2016 m. birželio 21 d. paaiškinimas (jog 13.40 val. buvo apžiūrėti Svirkų valymo įrenginių teritorijos dėl tvarkymo darbų, o prieš tai buvo nuvykęs į Rakauskų kaimą apžiūrėti, kur reikia įrengti naujus šviestuvus) prieštarauja UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ darbų vadovo 2016 m. liepos 11 d. paaiškinimams, tačiau jie sutampa su V. G. paaiškinimu, kad 2016 m. birželio 21 d. darbą su A. P. baigė 12.30 val., o ne 13.00 val. Pirmosios instancijos teismas turėjo pašalinti tarp duotų paaiškinimų esančius prieštaravimus ir betarpiškai teismo posėdyje apklausti rašytinius paaiškinimus pateikusius asmenis.

33. Mano, kad ginčijame Įsakyme nurodytas teisinis pagrindas (Svirkų seniūnijos veiklos nuostatų 18.18 p. ir DK 144 str. 5 d.) nėra teisingas, nes situacija turėjo būti įvertinta fiktyvaus darbo kontekste.

34. Pažymi, kad ginčijamu Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta. Skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, į tai, kad A. P. Seniūnijoje dirbo nuo 2008 m., Administracijai buvo žinoma apie A. P. darbą, su A. P. buvo suderintas individualus darbo grafikas. Skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo (pareiškėjas seniūnu dirba nuo 1997 m., per visą šį laikotarpį jis nė karto nebuvo baustas tarnybine nuobauda, buvo ne kartą skatintas). Be to, kaip matyti iš Išvados, tarnybinis nusižengimas padarytas dėl aplaidumo, o ne tyčiniais veiksmais. Nepaisant to, pareiškėjui skirta maksimali galima tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, kas vertintina ir kaip proporcingumo principo pažeidimas. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino.

35. Akcentuoja, kad nei Įsakyme, nei Išvadoje nėra nurodyti žalos susiformavimo pagrindai bei žalos apskaičiavimo metodika, neaiškus priežastinis ryšys tarp pareiškėjo veiksmų bei tariamai savivaldybės biudžetui padarytos žalos. Juo labiau, kad iš pateiktų paaiškinimų matyti, jog A. P. laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2016 m. birželio 27 d. atliko dalinius darbus.

36. Teigia, kad tarnybinė išvada turi būti surašoma ir tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik už tą tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą nustatyta tvarka pranešta nusižengimo padarymu įtariamam valstybės tarnautojui. Kaip matyti iš pranešimo apie tarnybinį nusižengimą, jame nėra konkrečiai ir tiksliai nurodyta, taip pat nepateikti įrodymai dėl A. P. tariamo nedarbo visu ginčo laikotarpiu. Todėl nėra būtino priežastinio ryšio tarp pareiškėjo atliktų veiksmų ir atsakovo tariamai patirtos žalos. Taigi reikalavimas priteisti atsakovo patirtą žalą taip pat vertintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

37. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (bus patikslintos vėliau).

38. Nurodo, kad pareiškėjas teikė pirmosios instancijos teismui prašymą apklausti tik vieną liudytoją A. P.. Teismas šį prašymą tenkino, minėtą asmenį ne tik apklausė liudytoju, bet ir įtraukė jį bei kitas jo darbovietes trečiaisiais suinteresuotais asmenimis

39. Pažymi, kad tiek Išvadoje, tiek Įsakyme, tiek ir teismo sprendime aiškiai nurodyta, jog pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėtis yra tai, kad pareiškėjas, būdamas Seniūnijos seniūnas, tiek vidiniais, tiek ir išoriniais teisės aktais įpareigotas užtikrinti su darbo santykiais susijusių funkcijų vykdymą, kontroliuoti sau pavadžius darbuotojus, šių pareigų nevykdė, t. y. pats patvirtinęs specialisto pareigybinius nuostatus, sudaręs su darbuotoju darbo sutartį ir jam nustatęs darbo grafiką, pagal kurį šis Seniūnijoje turėjo dirbti kiekvieną dieną nuo 12.45 val. iki 16.45 val., neužtikrino, kad darbuotojas konkrečiu laiku atliktų konkrečias tiek darbo sutartimi, tiek pareigybės aprašymu sulygtas darbo funkcijas. Akivaizdu, jog darbuotojui sulygtų darbo funkcijų neatliekant, jam negalėjo būti mokamas ir darbo užmokestis laikotarpiu nuo darbo grafiko patvirtinimo iki atleidimo dienos.

40. Nurodo, kad į administracinę bylą nėra pateikta jokių pagrįstų įrodymų, jog darbuotojas atliko būtent darbo sutartimi sulygtas funkcijas jam nustatytu darbo metu.

41. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas pripažįsta, kad: 1) darbuotojo (A. P.) administraciniai įgūdžiai silpni; 2) darbuotojas nevykdė administracinio pobūdžio funkcijų; 3) darbuotojas nustatytu darbo laiku apskritai nedirbo jokio darbo; 4) darbuotojas tuo pačiu darbo metu dirbo (be Seniūnijos) dar dvejuose darbovietėse; 5) darbuotojo bendras darbo laikas (per tris darbovietes) sudarė 14 valandų per dieną ir 70 valandų per savaitę.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.

43. Trečiasis suinteresuotas asmuo Švenčionių rajono Adutiškio pagrindinė mokykla pažymėjo, kad nusiskundimų A. P. darbu neturi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi administracinėje byloje surinktais faktiniais duomenimis, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. P. 2016 m. birželio 21 d., pastarajam nustatytu individualaus darbo grafiko laiku, neatliko Svirkų seniūnijos specialistui priskirtų funkcijų. Tai patvirtina duomenys, gauti iš UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ ir Švenčionių rajono Adutiškio pagrindinės mokyklos, V. V. paaiškinimai bei kiti nebekartotini pirmosios instancijos teismo paminėti įrodymai, paneigiantys šios nutarties 32 punkte nurodytą apeliacinio skundo argumentą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str.).

45. Nustatyta faktinė aplinkybė pagrįstai suponavo teisinį kvalifikavimą pagal Seniūnijos veiklos nuostatų 18.18 punktą, nes pareiškėjas, kaip Svirkų seniūnijos seniūnas, buvo atsakingas už personalo valdymo funkcijas, bet priskirtos funkcijos 2016 m. birželio 21 d. neįvykdė – neužtikrino pavaldaus darbuotojo darbo funkcijų atlikimo, paties seniūno patvirtintu darbo grafiku. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad ši funkcija nebuvo vykdoma tęstiniu laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2016 m. birželio 27 d. (už šį laikotarpį pasiūlyta atlyginti savivaldybės biudžetui padarytą žalą). Nustatytas vienkartinio pobūdžio pažeidimas, tai pabrėžiant ir Išvadoje – tarnybinio nusižengimo padarymo diena – 2016 m. kovo 15 d., todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio faktinio pagrindo išplėsti kaltinimo ribų laike.

46. Darbo kodekso 144 straipsnio 5 dalies (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) inkriminavimas pareiškėjui yra eliminuotinas, nes ši teisės norma, apibrėžianti darbo dienos trukmę, priežastiniu ryšiu, 2016 m. birželio 21 d. įvykio, kaip teisės pažeidimo, plotmėje, nėra sietina su seniūnui priskirtų funkcijų bei užduočių vykdymu. Vilniaus apygardos administracinis teismas neturėjo pagrindo patvirtinti aptariamos teisės normos pažeidimo inkriminavimo dėl šios nutarties 45 punkte nurodytų seniūno veiksmų neatlikimo. Taigi sutiktina, kad P. Č. padarė tarnybinį nusižengimą, nepaisydamas tik Seniūnijos veiklos nuostatų 18.18 punkte įtvirtintos nuostatos.

Dėl materialinės atsakomybės

47. Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė valstybės tarnautojui taikyti materialinę atsakomybę yra saistoma tam tikrų sąlygų nustatymo – turi būti nustatyta neteisėta valstybės tarnautojo veika, dėl minėtos neteisėtos veikos institucijai (įstaigai) padaryta tiesioginė materialinė žala bei valstybės tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-38-662/2015).

48. Be kita ko, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuostatoje yra aptartos tik kai kurios bendrosios materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – žalos padarymas, neteisėta veika, žalą padariusio asmens kaltė, tačiau nieko nepasisakyta dėl kitų materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų taikymo, kurios taikomos kituose teisiniuose santykiuose, reguliuojančiuose analogiškus teisinius santykius, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnis, nustatantis priežastinio ryšio buvimo sąlygą, ar Lietuvos Respublikos darbo kodekso 246 straipsnis, nustatantis eilę kitų sąlygų, būtinų materialinei atsakomybei atsirasti, dėl ko spręsta, kad tai leidžia taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, kiek tai susiję su materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų nustatymu bei taikymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ta pati 2015 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-38-662/2015).

49. Nei Išvadoje, nei Įsakyme, kartu ir apskųstame teismo sprendime neužsimenama apie šios nutarties 47 ir 48 punktuose nurodytas aplinkybes, o tai aiškiai paneigia Įsakymo dalis, susijusias su galimai savivaldybės biudžetui padaryta žala, atsižvelgiant į šios bylos konkrečias nustatytas faktines aplinkybes. Vadinasi, Įsakymo dalys, liečiančios žalos klausimą, pirmosios instancijos teismo negalėjo būti paliktos galioti.

Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimo

50. Pastebėtina, jog tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką reglamentuojančios normos yra dvejopos pagal jų pažeidimo pasekmes paskirtos nuobaudos teisėtumui. Vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu. Kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte – administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).

51. Teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą, kai yra nustatomi tokie tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimai, kurie pagal įstatymą yra besąlyginis pagrindas konstatuoti nuobaudos neteisėtumą (pvz., įstatymo nustatytų nuobaudos skyrimo terminų nesilaikymas; pavedimas atlikti tarnybinį patikrinimą, ar nuobaudos paskyrimas neturint teisės aktų nustatytų įgaliojimų ir pan.). Teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą ir tais atvejais, kai nustato tokius teisės aktų nustatytų tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimus, kurie individualios bylos faktinių aplinkybių ir atitinkamo teisinio reguliavimo kontekste įvertinami kaip esminiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2966-756/2015).

52. Tikrinamoje administracinėje byloje nenustatytos šios nutarties 51 ir 52 punktuose aptartos aplinkybės, galėjusios nulemti tarnybinės nuobaudos panaikinimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str.), todėl ši apeliacinio skundo dalis dėl nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimo pripažintina nepagrįsta.

53. Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad tarnybinis nusižengimas vis dėlto buvo padarytas, tačiau tik ką tik aptartoje apimtyje, o žalos atlyginimo klausimas išspręstas netinkamai ir ne ta apimtimi.

Dėl poveikio priemonės

54. Tarnybinės nuobaudos skyrimas pirmiausiai yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-548-552/2015).

55. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, t. y., kad pareiškėjas (apeliantas) padarė nesunkų teisės pažeidimą, vienkartinio pobūdžio, pareiškėjas dabartinėse pareigose dirba nuo 1997 m., nesant duomenų apie tai, kad kitos seniūno funkcijos ir užduotys būtų vykdomos neatidžiai, neatsakingai ar būtų nustatyti kiti darbo trūkumai, yra akivaizdu, kad griežtas papeikimas – neproporcinga poveikio priemonė.

56. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-788-520/2018).

57. Visa tai lemia, kad šiuo konkrečiu atveju visiškai pakankama poveikio priemonė pareiškėjui (apeliantui) – pastaba (Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 3 d. 1 p.).

58. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi jai suteiktomis įstatymų leidėjo teisėmis, koreguoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, palikdama galioti Įsakymo 1 ir 7 punktus, keičia Įsakymo 2 punktą, o likusius Įsakymo punktus naikina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

P. Č. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį ta apimtimi, kur buvo atmestas reikalavimas panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. A1-140 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo P. Č., žalos atlyginimo“ 2 punktą, pakeisti ir paskirti P. Č. tarnybinę nuobaudą – pastabą pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį ta apimtimi, kur buvo atmestas reikalavimas panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. A1-140 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo P. Č., žalos atlyginimo“ 3, 4 ir 6 punktus, panaikinti ir šioje dalyje skundą patenkinti – panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. A1-140 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo P. Č., žalos atlyginimo“ 3, 4 ir 6 punktus.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius