c8f8a8f9-1f8d-40f5-9a0a-765d003381cc · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                               Civilinė byla Nr. 2A-1808-553/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-05417-2010-6Procesinio sprendimo kategorijos: 116.1, 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2012 m. sausio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Zitos Smirnovienės,kolegijos posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-14 sprendimo civilinėje byloje pagal R. M. ieÅ¡kinį atsakovui Garantinio fondo tarybai dėl garantinio fondo lėšų iÅ¡mokos priteisimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ ir prašė panaikinti Garantinio fondo tarybos 2009-07-30 nutarimÄ bei įpareigoti Garantinio fondo tarybÄ priimti naujÄ nutarimÄ , kuriuo skirti lėšas iÅ¡ Garantinio fondo Kauno apygardos teismo 2009-04-23 nutartimi patvirtintam pareiÅ¡kėjo 7 580,29 Lt reikalavimui UAB „Argedestos statyba“ bankroto byloje patenkinti ir iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui 5 180,29 Lt sumÄ .

Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2009-04-23 nutartimi, priimta UAB „Argedestos statyba“ bankroto byloje, patvirtino pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ Å¡iai bendrovei, kurio dydis sudarė 7 580,29 Lt. Garantinio fondo tarybos 2009-07-30 nutarimu buvo nuspręsta pareiÅ¡kėjui, kaip UAB „Argedestos statyba“ darbuotojui, pagal Kauno apygardos teismo 2009-04-23 nutartimi patvirtintus reikalavimus skirti iÅ¡ Garantinio fondo 2 400 Lt. IeÅ¡kovo teigimu, toks Garantinio fondo tarybos nutarimas yra neteisėtas, nes pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Garantinio fondo lėšų turėjo bÅ«ti paskirta visa Kauno apygardos teismo 2009-04-23 nutartimi patvirtinta reikalavimo suma, tai yra 7 580,29 Lt.

Garantinio fondo taryba nusprendė ieškovui išmokėti tik dalį patvirtintos reikalavimo sumos, nes konstatavo, jog trūksta dokumentų su darbo santykiais susijusioms išmokoms pareiškėjui patvirtinti, ir vadovavosi Garantinio fondo įstatymo (toliau – GFĮ) 5 straipsnio 4 dalimi. Ieškovas pažymėjo, kad šiuo atveju yra visi reikiami UAB „Argedestos statyba“ buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai, patvirtinantys su darbo santykiais susijusias išmokas pareiškėjui, ir šiuos dokumentus pareiškėjas Garantinio fondo tarybai buvo pateikęs. Atitinkami apskaitos dokumentai taip pat yra minėtos bankroto bylos medžiagoje.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Garantinio fondo tarybos jam skirta 2 400 Lt suma jau yra iÅ¡mokėta. Todėl Å¡iuo atveju turi bÅ«ti priimtas naujas Garantinio fondo tarybos nutarimas ir jam turi bÅ«ti iÅ¡mokėta iÅ¡ Garantinio fondo likusi neiÅ¡mokėta suma pagal Kauno apygardos teismo 2009-04-23 nutartimi patvirtintÄ reikalavimo dydį, tai yra 5 180,29 Lt.Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2010-03-10 nutartimi nusprendė, kad ginčas turi bÅ«ti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme ir perdavė bylÄ Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.Teismo posėdyje ieÅ¡kovas prašė ieÅ¡kinį tenkinti, nurodė, kad iÅ¡ bankrutuojančios įmonės buvo paimta ir daugiau dokumentų, pateikė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-01-28 dokumentų iÅ¡ UAB „Argedestos statyba“ poėmio aktÄ (b. l. 213).

IeÅ¡kovas grindė savo reikalavimus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6, 7 ir 52 straipsniais, Darbo kodekso (toliau – DK) 205, 252 straipsniais, nes bankrutavus įmonei atsiskaityti turi garantinė institucija, o likvidavus įmonę, pareiga atsiskaityti su darbuotoju pereina valstybei ar savivaldybei.Atsakovas atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovui iÅ¡moka paskaičiuota pagal GFÄ® reikalavimus. Bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas ieÅ¡kovo kreditorinius reikalavimus apskaičiavo ne pagal įmonės buhalterinius dokumentus, todėl tai nėra pagrindas iÅ¡mokai didinti.

Ankstesnė GFÄ® redakcija neleido iÅ¡ viso mokėti iÅ¡mokų bankrutuojančių įmonių darbuotojams, jei nepateikti darbo užmokesčio už paskutinius trejus mėnesius paskaičiavimo dokumentai. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kime įvardina du atsakovus: Garantinio fondo tarybÄ ir Garantinio ir vaikų iÅ¡laikymo fondo administracijÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, todėl turi bÅ«ti patikslinta, kas yra tinkamas atsakovas. Teismo posėdyje atstovė paaiÅ¡kino, kad skaičiuojant iÅ¡mokÄ pagal valstybinės darbo inspekcijos duomenis nebuvo dokumentų apie ieÅ¡kovo dirbtÄ darbo laikÄ , darbo užmokesčio priskaitymÄ , todėl pagal GFÄ® reikalavimus ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta 2 400 Lt, tai yra 3 MMA dydžio iÅ¡moka.

Jei teismas manytų, kad tokie duomenys buvo, ieÅ¡kovui priklausytų tik 720 Lt, nes bendra iÅ¡mokos iÅ¡ garantinio fondo suma, esant darbo užmokesčio žiniaraščiams, turėjo bÅ«ti 3 120 Lt, o ieÅ¡kovui yra iÅ¡mokėta 2 400 Lt. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-02-14 priėmė sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas dirbo UAB „Argedestos statyba“ nuo 2007-09-03 iki 2008-12-22. IeÅ¡kovo reikalavimai grindžiami raÅ¡ytiniais įrodymais: 2009-04-23 Kauno apygardos teismo nutartimi, bankroto bylos medžiaga, Kauno apskrities mokesčių inspekcijos UAB „Argedestos statyba“ 2009-02-23 patikrinimo aktu (b. l. 145-157), tačiau ginčo teisinius santykius reguliuoja specialus įstatymas (lex specialis), t. y, GFÄ®, kurio 5 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad didesnė nei Å¡io įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta iÅ¡moka gali bÅ«ti apskaičiuota tik remiantis įmonės personalo ir buhalterinės apskaitos dokumentais.

GFÄ® nenumato galimybės iÅ¡mokėti skirtingÄ nei GFÄ® 5 straipsnio 4 dalyje numatytÄ 3 MMA dydžio kompensacijÄ remiantis kitokiais duomenimis, t. y. teismo nutartimi, ar mokesčių inspekcijos iÅ¡vada. Ä®vertinus GFÄ® sistemiÅ¡kai, Å¡io teisės akto 5 straipsnio 4 dalis turi bÅ«ti taikoma tiems atvejams, kada bankrutuojančios įmonės personalo ir buhalterinės apskaitos dokumentų neužtenka, todėl aiÅ¡kinti Å¡iÄ normÄ plečiamai negalima. Dokumentų nepakankamumas buvo konstatuotas priimant ginčo nutarimÄ dėl iÅ¡mokos dydžio, ieÅ¡kovas naujų duomenų nepateikė (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), todėl laikytina, kad 2009-07-30 atsakovo sprendimas atitiko GFÄ® reikalavimus.

IeÅ¡kovo kreditorinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei buvo pripažintas teismo nutartimi (b. l. 7-8), tačiau tai nėra prejudicinis faktas Å¡iam ginčui spręsti (CPK 182 straipsnio 2 punktas ), nes esant imperatyviam įstatymo reikalavimui dėl atitinkamos formas ir turinio dokumentų privalomumo, nei teismo nutartis, nei mokesčių inspekcijos duomenys nevertintini kaip bankrutuojančios įmonės personalo ar buhalteriniai dokumentai. IeÅ¡kovo nurodomi bankroto byloje esantys dokumentai, kartu su minėta teismo nutartimi bei mokesčių inspekcijos patikrinimo aktu GFÄ® prasme yra kitokie duomenys, patvirtinantys darbuotojo teisę gauti su darbo santykiais susijusiÄ iÅ¡mokÄ (GFÄ® 5 straipsnio 4 dalis).

Teismas priėmė atsakovo atsikirtimÄ dėl ieÅ¡kovo minimo buhalterinės apskaitos žiniaraščio Nr. 2 netinkamumo Garantinio fondo iÅ¡mokai apskaičiuoti, nes įmonėje „Argedestos statyba“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, todėl net ir iÅ¡likę atskiri duomenys neleidžia apskaičiuoti realaus įmonės įsiskolinimo darbuotojui (b. l. 86). Pažymėtina, kad bet kuriuo atveju Garantinio fondo taryba neturėjo galimybės tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimo dėl viso, teismo nutartimi patvirtinto kreditorinio reikalavimo padengimo, nes iÅ¡mokos dydis ribojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-31 nutarimu Nr. 2103 „Dėl iÅ¡mokų iÅ¡ garantinio fondo“.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-14 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Apeliantas nurodė, kad teismo posėdžio metu darytas garso įraÅ¡as patvirtina, jog ieÅ¡kovas teismo prašė tenkinti jo ieÅ¡kinį visiÅ¡kai vadovaujantis DK 205 ir 252 straipsniais, nes UAB „Argedestos statyba“ yra likviduota Kauno apygardos teismo nutartimi dėl minėtos įmonės bankroto, nemokumo ir lėšų atsiskaityti su įmonės kreditoriais (ir ieÅ¡kovu) neturėjimo.

DK 205 straipsnyje nurodyta, kad bankrutavus įmonei dėl įmonės nemokumo, pareiga atsiskaityti su bankrutavusios ir nemokios įmonės darbuotojais pereina valstybei ar savivaldybei ir atsiskaito garantinė institucija, o tai reiÅ¡kia, kad su bankrutavusios įmonės darbuotojais atsiskaito Garantinis fondas. Po UAB „Argedestos statyba“ likvidavimo pasikeitė teisinės aplinkybės ir įsigaliojo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti likusiÄ neapmokėtÄ 2009-04-23 Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtinto kreditorinio reikalavimo (viso 7 580,29 Lt) dalį, t. y. 5 180,29 Lt, iÅ¡ atsakovo Garantinio fondo.

Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas, kadangi byla yra iÅ¡nagrinėta neteisinga, pažeidžiant procesines ir materialines teisės normas. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas nurodė iÅ¡ esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo iÅ¡dėstyti jo atsiliepime į ieÅ¡kinį (b. l. 122-126). Atsakovas prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ .

Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu - teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ .Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingÄ sprendimÄ , kadangi ieÅ¡kovas reikalavo visiÅ¡kai patenkinti jo ieÅ¡kinį atsižvelgiant į tai, kad likvidavus UAB „Argedestos statyba“, pareiga atsiskaityti su Å¡ios įmonės darbuotoju, t. y. ieÅ¡kovu, vadovaujantis DK 205 ir 252 straipsniais, tenka Garantiniam fondui.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieÅ¡kovo dėmesį į tai, kad DK 205 straipsnis reglamentuoja darbuotojų reikalavimų gynimÄ darbdaviui tapus nemokiam ir nustato, kad darbdavio nemokumo atvejais įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis darbuotojo reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, tenkina garantinė institucija, t. y. Garantinis fondas. Pagrindiniai norminiai teisės aktai, reguliuojantys Garantinio fondo veiklÄ , yra GFÄ®, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-06-07 nutarimas Nr. 685 „Dėl Garantinio fondo steigimo“ ir Å¡iuo nutarimu patvirtinti Garantinio fondo nuostatai.

Pažymėtina, kad apelianto nurodytame DK 205 straipsnyje aiÅ¡kiai nustatyta, kad Garantinis fondas darbuotojų reikalavimus darbdavio nemokumo atveju tenkina tik įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. GFÄ® 3 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad lėšos iÅ¡ Garantinio fondo skiriamos Å¡iame įstatyme nustatyto dydžio iÅ¡mokoms bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojams, dirbusiems įmonėje iki teismo nutarties iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ priėmimo dienos arba iki kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto procedÅ«ras vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dienos, neatsižvelgiant į tai, ar darbo santykiai tęsiasi, ar yra nutrÅ«kę, taip pat buvusiems įmonių, likviduotų dėl bankroto įsigaliojus Å¡iam įstatymui, darbuotojams, kai įmonės jiems yra įsiskolinusios, taip pat Garantinio fondo administravimo iÅ¡laidoms Garantinio fondo nuostatų nustatyta tvarka.

Garantinio fondo lėšų naudojimo tvarka reglamentuota GFÄ® 5 straipsnyje, kuriuo nuostatomis vadovaujantis, atsižvelgiant į Å¡alių pateiktus argumentus ir įrodymus, buvo priimtas apelianto skundžiamas sprendimas. Kitas DK straipsnis, į kurį apeliuoja ieÅ¡kovas, t. y. DK 252 straipsnis, reglamentuoja žalos atlyginimÄ likvidavus įmonę, tačiau ne bet kokiÄ Ä¯monę, o tik valstybės, savivaldybės įmonę, įstaigÄ ar organizacijÄ , t. y. vieÅ¡Ä juridinį asmenį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismo 2009-08-18 nutartimi (pagal Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO pateiktus duomenis) buvo nutarta pripažinti UAB „Argedestos statyba“ bankrutavusia ir jÄ likviduoti dėl bankroto, t. y. minėta nutartimi buvo pradėtas privataus, o ne vieÅ¡o juridinio asmens likvidavimo procesas, todėl nagrinėjamos bylos atveju negali bÅ«ti taikomas DK 252 straipsnis, kuris įtvirtina valstybės ar savivaldybės pareigÄ atlyginti žalÄ darbuotojams po valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos ar organizacijos likvidavimo.

Be to, pažymėtina, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2009-04-23 Kauno apygardos teismo nutartis UAB „Argedestos statyba“ bankroto byloje, kuria buvo patvirtintas apelianto finansinis reikalavimas 7 580,29 Lt sumai, negali bÅ«ti vertinama kaip bankrutavusios įmonės personalo ar buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie bÅ«tini siekiant apskaičiuoti GFÄ® 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytų iÅ¡mokų iÅ¡ Garantinio fondo dydį.Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla iÅ¡spręsta teisingai pagal ieÅ¡kinio reikalavimus.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-14 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                                                  Aldona Tilindienė Teisėjos                                                                                                                                  Neringa Å vedienė Zita Smirnovienė