c8f5cebd-2e4e-4ff9-a173-fd5759f9afdc · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-3411-289/2018 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00845-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 4 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Virginijus Stankevičius, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo S. H. J. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir kitų reikalavimų.

Teismas n u s t a t ė: Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2018 m. kovo 23 d. gautas pareiškėjo skundas (I t., b. l. 2–52), kuriame prašoma priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos solidariai LR teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus 104859,80 Eur neturtinės žalos ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos solidariai LR teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus 1035800 Eur neturtinės žalos.

Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi (I t., b. l. 97-99) nutarta pareiÅ¡kėjo S. H. J. skundÄ atsisakyti priimti dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip nepriskirtinÄ tam teismui bei pasiÅ«lyti pareiÅ¡kėjui su skundu kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ arba Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus; pareiÅ¡kėjo S. H.

J. skundÄ dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dalyje dėl laikotarpio nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d. (dalyje dėl perpildytų kamerų, neatitinkančių higienos normų reikalavimų) atsisakyti priimti, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiÅ¡kėjo skundo (praÅ¡ymo) atsisakymÄ ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį; pareiÅ¡kėjo S. H.

J. skundÄ likusioje dalyje (likusioje dalyje už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d. ir visa apimtimi už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. sausio 30 d.) dėl neturtinės ir turtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priimti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-500-662/2018 (II t., b. l. 53-55) nutarta Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. balandžio 18 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta pareiÅ¡kėjo skundÄ priimti dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip nepriskirtinÄ tam teismui, panaikinti ir Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėjo S. H.

J. skundo priėmimo klausimÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas sÄ lygose, neatitinkančiose teisės aktų reikalavimų ir pažeidžiančiose žmogaus teises. Gyvenamojo ploto normos sumažinimas priartėjo prie EŽTT praktikoje nustatytos 3 kv. m ribos, kuriÄ peržengus konstatuojamas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. PareiÅ¡kėjas kalintas pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimus.

Å iaulių tardymo izoliatorius gyvenamÄ jį kameros plotÄ sumuoja su gyvenamajam plotui nepriskiriamo sanitarinio mazgo plotu, bei į gyvenamÄ jį kameros plotÄ nepagrįstai įskaičiuoja neteisėtai įrengtų perteklinių miegamų vietų (gultų) užimamus plotus. Visose kamerose sanitariniai mazgai nėra atskirti nuo gyvenamojo ploto, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 21 punktÄ .

IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas negali bÅ«ti įskaičiuojamas į gyvenamÄ jį kameros plotÄ . Sanitariniai mazgai užima apie 3 kv. m, nes pagal higienos normos reikalavimus sanitariniu mazgu yra visas plotas, kuriame įrengti sanitariniam mazgui privalomi unitazas, praustuvė su veidrodžiu ir tualetinių reikmenų lentynėlė. Visų kamerų gyvenamasis plotas yra maždaug 3 kv. m mažesnis, nei deklaruotas. Kamerose neįrengtos spintelės nuteistųjų daiktams, nėra maisto produktų spintelių arba lentynų, taburečių.

Ä® duÅ¡Ä asmenys iÅ¡vedami ne dažniau kaip kartÄ per savaitę ne ilgiau kaip 15 minučių. Visose kamerose sanitariniai mazgai įrengti gyvenamojoje patalpoje, nėra veidrodžių, oro Å¡alinimo sistemos, kamerose tvyro iÅ¡vietės smarvė. Tualetas įrengtas prieÅ¡ais įėjimo duris, kuriose įrengtas stebėjimo langelis. Stebėjimo langelis bei durys gali bÅ«ti bet kada atidarytos. PrižiÅ«rėtojomis dirba ir moterys. Kamerose mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos nėra, o papildomos grotos įrengtos taip, kad kalinami asmenys negalėtų pasiekti lango.

Šiltuoju metų laiku negalima vėdinti patalpų per langus ir būna nepakeliamai tvanku ir karšta, o šaltuoju metų laiku negalima langų užsandarinti ir būna šalta bei drėgna. Kamerų langai iš lauko pusės apsaugoti grotomis, o kamerų viduje įrengtos grotos, kad kalinami asmenys negalėtų rankomis pasiekti lango. Kamerose nuo lubų krisdavo tinkas, kalkės ir dažų atplaišos. Kamerų sienų viršutinė dalis yra dažyta kalkėmis ir nėra lengvai valoma. Daugumos kamerų grindys yra suirusio ir išdaužyto betono.

Visose kamerose įsiveisę tarakonai. Kalinamų asmenų sveikata atvykimo metu netikrinama. Priėmimui pas gydytojÄ reikalaujama pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ . Kalinami asmenys privalo bÅ«ti aprÅ«pinami darbinėmis pajamomis, arba jiems turi bÅ«ti mokamos paÅ¡alpos ir teikiama parama iÅ¡ socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų. PaÅ¡alpų nemoka, paramos neteikia, higienos ir materialinio aprÅ«pinimo normų reikalavimų nesilaiko. Indai plaunami Å¡altu vandeniu, nenaudojant indų plovimo priemonių, kas sudaro sÄ lygas užkrečiamųjų žarnyno ligų plitimui.

NeaprÅ«pinimas tualetiniu popieriumi ypatingai žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ . NeiÅ¡duodami čiužinio ir antklodės užvalkalai, antra paklodė, antras pagalvės užvalkalas ir antras rankÅ¡luostis. Karantine minkÅ¡tasis lovos inventorius (čiužinys, antklodė, pagalvė) naudojamas be užvalkalų ir be paklodžių, įsigeria kÅ«no riebalais ir prakaitu. MinkÅ¡tasis lovos inventorius geriausiu atveju tik dezinfekuojamas ir yra pasibaisėtinos bÅ«klės. Å iaulių tardymo izoliatorius teikia komercinę rÅ«bų skalbimo paslaugÄ .

HN 76:2010 64 punktas įpareigoja turėti skalbyklÄ ir sudaryti sÄ lygas skalbti bei džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, tačiau kalinami asmenys priversti rÅ«bus skalbti ir džiovinti gyvenamosiose kamerose. PareiÅ¡kėjo fiziologinių mitybos poreikių nenustatinėjo. Vyriausybės nutarimu patvirtintos fiziologinės mitybos normos neatitinka pareiÅ¡kėjo fiziologinių poreikių, viso kalinimo metu jis kentė alkio jausmÄ , kuris dažnai prilygdavo kankinimui. Valgiaraščiai yra diskriminaciniai, nes nustato vienodo dydžio maisto davinį visiems tos pačios kategorijos kaliniams ir nenumato asmeniui, kurio fiziologiniai poreikiai didesni, gauti padidintÄ maisto davinį.

Trukdymas asmeniui numalÅ¡inti alkio jausmÄ vertinamas kaip kankinimas. PareiÅ¡kėjas sportuoja, todėl jo maisto poreikiai ženkliai didesni, tačiau papildomo maisto davinio negavo. Valgiaraščiai nustato skirtingus maisto davinio kiekius dirbantiems ir nedirbantiems asmenims bei diskriminuoja kalinius pagal lytį. Dirbantys asmenys gauna darbo užmokestį ir gali papildomai įsigyti maisto. Tai laikė diskriminacija pagal socialinį požymį. Tai, kad nustatyti skirtingi maisto racionai vyrams ir moterims, diskriminuoja kalinius pagal lytį.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad iÅ¡pažįsta islamÄ , todėl besÄ lygiÅ¡kai laikosi privalomų religinių draudimų (haram) bei stengiasi, kiek įmanoma, laikytis religinių reikalavimų maisto kokybei (halal). Lietuvoje musulmonų religija yra oficiali, tačiau sudaro mažumÄ . Bemaž visos religijos daro iÅ¡imtį įkalintiems asmenims, leisdamos iki tam tikros ribos nesilaikyti religinių reikalavimų maisto kokybei (halal), tačiau privalomų religinių draudimų (haram) laikytis yra bÅ«tina.

Pagrindinis draudimas – kategoriÅ¡kai draudžiama naudoti maistui „neÅ¡variÄ â€œ mėsÄ , t. y. dvėselienÄ , plėšrÅ«nų mėsÄ , kiaulienÄ . Å iam draudimui jokių iÅ¡imčių nėra, įkalinti asmenys Å¡io draudimo privalo laikytis. Padaryta turtinė žala yra visų privalomų baldų, kurie neįrengti kamerose, patalynės, higienos priemonių, materialinio buitinio aprÅ«pinimo priemonių, kurios nebuvo iÅ¡duotos kalinimo laikotarpiu suma. PareiÅ¡kėjo patikslintame skunde (II t., b. l. 57-62) nurodoma, kad padaryta žala kyla iÅ¡ pareiÅ¡kėjo teises tiesiogiai pažeidžiančių veiksmų bei pareiÅ¡kėjo teises tiesiogiai pažeidžiančio neveikimo, tačiau Å¡iuos veiksmus ir neveikimÄ sÄ lygojo taip pat ir LR CK 6.246 bei 6.263 straipsnių pažeidimai priimant nekokybiÅ¡kus norminius teisės aktus.

Kadangi pareiÅ¡kėjas nėra teisės profesionalu, formuluojant skundÄ galėjo bÅ«ti padaryti neesminiai netikslÅ«s iÅ¡sireiÅ¡kimai (obiter dictum) apie tai, iÅ¡ ko kildinama žala. Todėl interpretacija, kad žala byloje kildinama ne iÅ¡ pareiÅ¡kėjo teises tiesiogiai pažeidžiančių veiksmų bei pareiÅ¡kėjo mano teises tiesiogiai pažeidžiančio neveikimo, o kyla iÅ¡ teisės aktų, kurie nėra individualaus taikymo norminiais aktais, nėra nei tiksli nei teisinga. Kadangi LR Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta žmogaus teisė kreiptis į teismÄ pažeistų teisių gynimo yra absoliuti, tokia interpretacija negali niekaip įtakoti konstitucinio žalos atlyginimo principo realizavimo.

Teisės bÅ«ti apgyvendintam tik apgyvendinimui skirtose patalpose pažeidimus sÄ lygojo atsakovo atstovų neteisėtas neveikimas. Å iaulių TI administracija nuo LRV 1996 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 881 priėmimo momento iki pat pareiÅ¡kėjo kalinimo Å TI pabaigos 2017 m. sausio 30 d. nevykdė pareigos Å TI pastatus ir patalpas įrengti ir įregistruoti gyvenamosiomis. Kalėjimų departamentas nevykdė pareigos kontroliuoti delinkventinę Å TI administracijos veikÄ (neteisėtÄ neveikimÄ ). Teisingumo ministerija nevykdė pareigos kontroliuoti delinkventinę savo departamento veikÄ (neteisėtÄ veikimÄ ).

Teisės į tinkamÄ sanitarinių mazgų kamerose įrengimÄ pažeidimus sÄ lygojo Atsakovo atstovų neteisėtas neveikimas. Å iaulių TI administracija nuo HN 76:2010 įsigaliojimo momento iki pat mano kalinimo Å TI pabaigos 2017 m. sausio 30 d. nevykdė pareigos Å TI patalpose esančius sanitarinius mazgus įrengti atskirose patalpose ir su atskira oro Å¡alinimo sistema. Kalėjimų departamentas nevykdė pareigos kontroliuoti delinkventinę Å TI administracijos veikÄ (neteisėtÄ neveikimÄ ). Teisingumo ministerija nevykdė pareigos kontroliuoti delinkventinę savo departamento veikÄ (neteisėtÄ neveikimÄ ).

Å iame kontekste buvo akcentuotas ir prie pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų prisidėjęs prieÅ¡taravimas tarp vienodo lygmens (poįstatyminių) teisės aktų reikalavimų, kas yra iÅ¡ Konstitucijos kylančio teisinės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieÅ¡taringumo imperatyvo nepaisymu. Tačiau Å¡is prieÅ¡taravimas (norminių teisės aktų nekokybiÅ¡kumas) žalos pareiÅ¡kėjui tiesiogiai nepadarė, nes Å¡iuo prieÅ¡taravimu buvo tik sukurtos sÄ lygos Atsakovo atstovams lengviau pažeidinėti pareiÅ¡kėjo teises.

Minėta Atsakovo atstovų delinkventinė veika (sanitarinių mazgų tinkamas neįrengimas, pavaldžių institucijų delinkventinės veikos nekontroliavimas) truko ne tik pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. sausio 30 d., tačiau vyko nuo pat minėtų poįstatyminių teisės aktų priėmimo / įsigaliojimo, t. y. turėjo tęstinumo ir recidyvo požymius. Teisės į tinkamÄ kamerų įrengimÄ ir teisės į tinkamÄ kamerų aprÅ«pinimÄ baldais pažeidimus sÄ lygojo Atsakovo atstovo Å TI administracijos neteisėti veiksmai įrengiant kamerose perteklinius savadarbius gultus, kameras perpildant, bei visų Atsakovo atstovų neteisėtas neveikimas.

ŠTI administracija nuo Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 įsigaliojimo iki pat pareiškėjo kalinimo ŠTI pabaigos 2017 m. sausio 30 d. nevykdė pareigos įrengti ir aprūpinti kameras būtent taip, kaip nustatyta. ŠTI administracija nuo higienos normos HN 76:1999 įsigaliojimo 1999 m. lapkričio 1 d. iki pat pareiškėjo kalinimo ŠTI pabaigos 2017 m. sausio 30 d. neteisėtai įrenginėjo kamerose perteklinius gultus. Šiaulių TI administracija nuo Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymo Nr. 1R-139 įsigaliojimo iki pat pareiÅ¡kėjo kalinimo Å TI pabaigos 2017 m. sausio 30 d. nevykdė pareigos aprÅ«pinti kameras baldais ir inventoriumi bÅ«tent taip, kaip nustatyta. Kalėjimų departamentas nevykdė pareigos kontroliuoti delinkventinę Å TI administracijos veikÄ . Teisingumo ministerija nevykdė pareigos kontroliuoti delinkventinę savo departamento veikÄ (neteisėtÄ neveikimÄ ). Å iame kontekste buvo akcentuotas ir prie pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų prisidėjęs prieÅ¡taravimas tarp vienodo lygmens poįstatyminių) teisės aktų reikalavimų nesuderinamumas, kas yra iÅ¡ Konstitucijos kylančio teisinės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieÅ¡taringumo imperatyvo nepaisymu.

Tačiau Å¡is prieÅ¡taravimas (norminių teisės aktų nekokybiÅ¡kumas) žalos pareiÅ¡kėjui tiesiogiai nepadarė, nes Å¡iuo prieÅ¡taravimu buvo tik sukurtos sÄ lygos Atsakovo atstovams lengviau pažeidinėti pareiÅ¡kėjo teises. Minėta Atsakovo atstovų delinkventinę veika (perteklinių gultų, perteklinių grotų įrengimas, privalomų baldų neįrengimas, tinkamų langų neįrengimas, pavaldžių institucijų delinkventinės veikos nekontroliavimas) truko ne tik pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. sausio 30 d., tačiau vyko nuo pat minėtų poįstatyminių teisės aktų priėmimo / įsigaliojimo, t. y. turėjo tęstinumo ir recidyvo požymius.

Teisės į aprÅ«pinimÄ higienos ir valymo priemonėmis pažeidimus, teisės į tinkamÄ materialinį buitinį aprÅ«pinimÄ ir aptarnavimÄ pažeidimus sÄ lygojo Atsakovo atstovų neteisėtas neveikimas. Å TI administracija nuo LR teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 įsigaliojimo momento iki pat pareiÅ¡kėjo kalinimo Å TI pabaigos 2017 m. sausio 30 d. nevykdė pareigos kalinamus asmenis aprÅ«pinti higienos ir valymo priemonėmis. Å TI administracija nuo higienos normos HN 76:2010 įsigaliojimo 2010 m. balandžio 1 d. iki pat pareiÅ¡kėjo kalinimo Å TI pabaigos 2017 m. sausio 30 d. nevykdė pareigos suteikti kalinamiems asmenims privalomas buitines paslaugas.

Kalėjimų departamentas nevykdė pareigos kontroliuoti delinkventinę Å TI administracijos veikÄ (neteisėtÄ neveikimÄ ). Teisingumo ministerija nevykdė pareigos kontroliuoti delinkventinę savo departamento veikÄ (neteisėtÄ neveikimÄ ). Å iame kontekste buvo akcentuotas EŽTT sprendimo byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ nepaisymas, kas rodo neteisėtos veikos sÄ moningos tyčios kaltės formÄ . Å iame kontekste buvo akcentuotas vienodo lygmens (poįstatyminių) teisės aktų reikalavimų nesuderinamumas, kas yra iÅ¡ Konstitucijos kylančio teisinės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieÅ¡taringumo imperatyvo nepaisymu.

Tačiau Å¡is prieÅ¡taravimas (norminių teisės aktų nekokybiÅ¡kumas) žalos pareiÅ¡kėjui tiesiogiai nepadarė, nes Å¡iuo prieÅ¡taravimu buvo tik sukurtos sÄ lygos Atsakovo atstovams lengviau pažeidinėti pareiÅ¡kėjo teises. Minėta Atsakovo atstovų delinkventinė veika (neteisėtas neveikimas, pavaldžių institucijų delinkventinės veikos nekontroliavimas) truko ne tik pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. sausio 30 d., tačiau vyko nuo pat minėtų poįstatyminių teisės aktų priėmimo / įsigaliojimo, t. y., turėjo tęstinumo ir recidyvo požymius.

Teisės į sveikatos priežiÅ«rÄ ir tinkamÄ asmens higienÄ pažeidimus sÄ lygojo Atsakovo atstovų neteisėtas neveikimas. Å TI administracija nuo LR suėmimo vykdymo Ä®statymo (1996 m. sausio 18 d. Nr. I-1175) įsigaliojimo, nuo HN 76:2010 įsigaliojimo 2010 m. balandžio 1 d., iki pat pareiÅ¡kėjo kalinimo Å TI pabaigos 2017 m. sausio 30 d. nevykdė pareigos kalinamiems asmenims garantuoti tinkamÄ sveikatos priežiÅ«rÄ . Kalėjimų departamentas nevykdė pareigos kontroliuoti delinkventinę Å TI administracijos veikÄ (neteisėtÄ neveikimÄ ).

Teisingumo ministerija nevykdė pareigos kontroliuoti delinkventinę savo departamento veikÄ (neteisėtÄ neveikimÄ ). Minėta Atsakovo atstovų delinkventinė veika truko ne tik pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. sausio 30 d., tačiau vyko nuo pat Å TI įsteigimo, t. y. turėjo tęstinumo ir recidyvo požymius. Teisės į pakankamÄ kamerų plotÄ pažeidimus sÄ lygojo Atsakovo atstovų neteisėta veika ir neteisėtas neveikimas (LR CK 6.246 straipsnis). Å TI administracija nuo higienos normos HN 76:1999 įsigaliojimo 1999 m. lapkričio 1 d. iki pat pareiÅ¡kėjos kalinimo Å TI pabaigos 2017 m. sausio 30 d. nevykdė pareigos kalinamiems asmenims suteikti kalinimo plotÄ , atitinkantį minėtu teisės aktu deklaruotÄ teisę į 5 kv.m ploto normÄ , neteisėtai įrenginėjo kamerose perteklinius gultus.

Kalėjimų departamentas nevykdė pareigos kontroliuoti delinkventinę Å TI administracijos veikÄ . Teisingumo ministerija nevykdė pareigos kontroliuoti delinkventinę savo departamento veikÄ (neteisėtÄ neveikimÄ ). Å iame kontekste buvo akcentuotas ir poįstatyminių teisės aktų nesuderinamumas su teisės principu ubi ius ibi remedium, kas yra iÅ¡ Konstitucijos kylančio teisinės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieÅ¡taringumo imperatyvo nepaisymu. Tačiau Å¡is prieÅ¡taravimas (norminių teisės aktų nekokybiÅ¡kumas) žalos pareiÅ¡kėjui tiesiogiai nepadarė, nes Å¡iuo prieÅ¡taravimu buvo tik sukurtos sÄ lygos Atsakovo atstovams lengviau pažeidinėti pareiÅ¡kėjo teises.

Minėta Atsakovo atstovų delinkventinė veika (neteisėtas neveikimas, pavaldžių institucijų delinkventinės veikos nekontroliavimas) truko ne tik pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. sausio 30 d., tačiau vyko nuo pat higienos normos HN 76:1999 įsigaliojimo 1999 m. lapkričio 1 d., t. y. turėjo tęstinumo ir recidyvo požymius. Apskritai, Atsakovas neskyrė iš savo biudžeto tiek lėšų, kiek buvo būtina tam, kad pareiškėjo teisės nebūtų pažeistos.

Savo neteisėtÄ neveikimÄ (LR CK 6.246 str.) Å¡iuo aspektu Atsakovas savo Vyriausybės nutarimais pripažįsta nuo 1998 metų: LRV 2004 m. gegužės 24 d. nutarime Nr. 619 pasisakyta, kad LRV 1997 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 1498 pritarta Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietų kapitalinės statybos darbų 1998-2000 metų programai, kurios tikslas - humanizuoti įkalinimo ir bausmių vykdymo sistemÄ ir tobulinti įkalinimo įstaigų apsaugÄ . Kadangi programai finansuoti skirta tik 22 procentai (21 mln. 929 tÅ«kst. litų) reikiamų lėšų, ji iÅ¡ esmės liko neįgyvendinta“.

Taigi Atsakovo neteisėtas neveikimas, kurio pasėkoje laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. sausio 30 d. buvo pažeistos pareiškėjo teisės, trunka jau 20 metų, papildomai šio neteisėto neveikimo įrodinėti nėra reikalo. Šis Atsakovo neteisėtas neveikimas tęsiasi iki dabar - LRV 2004 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 619 punkte 19 nurodyta, kad „Šiai Programai įgyvendinti iš viso reikėtų 81 mln. 734 tūkst. litų, iš jų - iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto - 72 mln. 894 tūkst. litų, užsienio fondų investicijų - 8 mln. 840 tūkst. litų“, tačiau reikiamos sumos iš Atsakovo biudžeto skirtos nebuvo.

LRV 2008 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 288 punkte 24 nurodyta, kad „Šiai Strategijai įgyvendinti iki 2033 metų reikės skirti 10/5 mln. 910 tÅ«kst. litų“, tačiau reikiamos sumos iÅ¡ Atsakovo biudžeto skirtos nebuvo. LRV 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1248 punkte 15.2 nurodyta, kad „Norint užtikrinti teisės aktų nustatytas nuteistųjų (suimtųjų) laikymo ir personalo darbo sÄ lygas, nurodytus laisvės atėmimo vietų statinius ketina rekonstruoti. Preliminariai skaičiuojant, tam prireiktų 242 mln. 466 tÅ«kst. litų“, tačiau reikiamos sumos iÅ¡ Atsakovo biudžeto skirtos nebuvo.

LRV 2014 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 740 punkte 15 nurodyta, kad „Programai įgyvendinti (naujoms laisvės atėmimo vietoms statyti ir veikiančioms renovuoti) reikės 118208 tÅ«kst. litų (34235 tÅ«kst. eurų), iÅ¡ jų 105841 tÅ«kst. litų (30653 tÅ«kst. eurų) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų“, tačiau valstybės finansavimo iÅ¡ esmės atsisakyta teigiant, neva reikiamÄ finansavimÄ skirs „privatÅ«s investuotojai“. Taigi Atsakovas Å¡iuo aspektu neteisėtai neveikia nuo 1998 metų.

Teisės į tinkamÄ patalpų mikroklimatÄ ir higienos sÄ lygas pažeidimus sÄ lygojo Atsakovo atstovų neteisėtas neveikimas. Å TI administracija nuo HN 42:2004 įsigaliojimo 2004 m. iki pat pareiÅ¡kėjos kalinimo Å TI pabaigos 2017 m. sausio 30 d. nevykdė pareigos kalinamiems asmenims užtikrinti tinkamÄ patalpų mikroklimatÄ , nuo Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 įsigaliojimo iki pat pareiÅ¡kėjo kalinimo Å TI pabaigos 2017 m. sausio 30 d. nevykdė pareigos aprÅ«pinti kameras elektriniais Å¡ildytuvais ir ventiliatoriais.

Kalėjimų departamentas nevykdė pareigos kontroliuoti delinkventinę Å TI administracijos veikÄ . Teisingumo ministerija nevykdė pareigos kontroliuoti delinkventinę savo departamento veikÄ (neteisėtÄ neveikimÄ ). Minėta Atsakovo atstovų delinkventinę veika truko ne tik pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. sausio 30 d., tačiau vyko nuo pat minėtų poįstatyminių teisės aktų priėmimo / įsigaliojimo, t. y. turėjo tęstinumo ir recidyvo požymius.

Teisės į tinkamÄ maitinimÄ pažeidimus sÄ lygojo Atsakovo atstovų neteisėta veika ir neteisėtas neveikimas (LR CK 6.246 str.). Å TI administracija viso pareiÅ¡kėjos kalinimo metu nevykdė pareigos apsaugoti pareiÅ¡kėjÄ nuo nežmoniÅ¡ko, žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ Å¾eminančio elgesio ir kankinimo alkiu. Maža to, Å TI administracija buvo nustačiusi maitinamiems asmenims neteisėtus (prasimanytus be įstatyminio pagrindo) draudimus, taigi sÄ moningai veikė neteisėtai. Kalėjimų departamentas nevykdė pareigos kontroliuoti delinkventinę Å TI administracijos veikÄ , o taip pat nevykdė pareigos nustatyti įstatyme numatytus valgiaraščius asmenims pagal religinius įsitikinimus.

Teisingumo ministerija nevykdė pareigos kontroliuoti delinkventinę savo departamento veikÄ . Å iame kontekste buvo akcentuotas Vyriausybės ir Atsakovo atstovų Teisingumo ministerijos bei Kalėjimų departamento nekompetentingumas priimant nekokybiÅ¡kus norminius teisės aktus. Tačiau Å¡is institucijų nekompetentingumas žalos pareiÅ¡kėjui tiesiogiai nepadarė, nes Å TI administracija turėjo pareigÄ maitinti pareiÅ¡kėjÄ tinkamai, nepaisant poįstatyminių teisės aktų nuostatų nekompetentingumo.

Taigi Å¡iuo nekompetentingumu buvo tik sukurtos sÄ lygos Atsakovo atstovams lengviau pažeidinėti pareiÅ¡kėjo teises. Teisės į aprÅ«pinimÄ pajamomis pažeidimus sÄ lygojo Atsakovo atstovų neteisėtas neveikimas. Å TI administracija nuo pat Europos Socialinės Chartijos ratifikavimo, ir netgi nuo pat Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Tarptautinio socialinių ir kultÅ«rinių teisių Pakto 1991 metais iki pat pareiÅ¡kėjo kalinimo Å TI pabaigos 2017 m. sausio 30 d. nevykdė pareigos kalinamus asmenis aprÅ«pinti orų pragyvenimÄ užtikrinančiomis pajamomis.

Kalėjimų departamentas nevykdė pareigos kontroliuoti delinkventinę Å TI administracijos veikÄ (neteisėtÄ neveikimÄ ). Teisingumo ministerija nevykdė pareigos kontroliuoti delinkventinę savo departamento veikÄ (neteisėtÄ neveikimÄ ). Teisės nebÅ«ti diskriminuojamam pažeidimus sÄ lygojo Atsakovo atstovų neteisėta veika ir neteisėtas neveikimas. Å TI administracija viso kalinimo metu mane diskriminavo tiek nuteistų asmenų atžvilgiu, tiek dirbančių asmenų atžvilgiu, tiek moterų atžvilgiu.

Kalėjimų departamentas nevykdė pareigos kontroliuoti delinkventinę Å TI administracijos veikÄ . Teisingumo ministerija nevykdė pareigos kontroliuoti delinkventinę savo departamento veikÄ . Å iame kontekste buvo akcentuotas Vyriausybės ir Atsakovo atstovų Teisingumo ministerijos bei Kalėjimų departamento nekompetentingumas priimant nekokybiÅ¡kus norminius teisės aktus. Tačiau Å¡is institucijų nekompetentingumas žalos pareiÅ¡kėjui tiesiogiai nepadarė, nes Å TI administracija turėjo pareigÄ pareiÅ¡kėjo nediskriminuoti, nepaisant poįstatyminių teisės aktų nuostatų nekompetentingumo.

Taigi Å¡iuo nekompetentingumu buvo tik sukurtos sÄ lygos Atsakovo atstovams lengviau pažeidinėti pareiÅ¡kėjo teises. Atsakovo Vyriausybė 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 1248 deklaravo 43066497 Eur finansavimo poreikį Å iaulių tardymo izoliatoriaus perkėlimui į naujas patalpas, įsipareigodama Å iaulių tardymo izoliatorių pastatyti iki 2015 metų. Tačiau mano kalinimo laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. sausio 30 d. Å iaulių tardymo izoliatorius į naujas patalpas perkeltas dar nebuvo, o kalinant pareiÅ¡kėjÄ avarinės bÅ«klės pastate buvo pažeidžiamos jo teisės. Taigi iÅ¡ esmės visa 43066497 Euro suma, kurios Atsakovas savalaikiai neskyrė pareiÅ¡kėjo žmogaus teisių pažeidimams iÅ¡vengti, buvo neteisėtai sutaupyta ir yra pareiÅ¡kėjui padaryta turtinė žala, kaip tai apibrėžta LR CK 6.249 straipsnio 2 dalis.

Kadangi reikalavimas atlyginti visÄ 43066497 Eur sumÄ bÅ«tų neatitinkančiu sÄ Å¾iningumo kriterijaus, skundu praÅ¡oma atlyginti tik 1/452 dalį Å¡ios turtinės žalos, t. y. 95280 Eur. Å i žala padaryta neteisėtu neveikimu, Å¡is neteisėtas neveikimas truko laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. ir trunka iki Å¡iol, tačiau pareiÅ¡kėjo teises Å¡is neteisėtas neveikimas pažeidė pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. sausio 30 d. NeaprÅ«pinimu pajamomis pareiÅ¡kėjai padaryta turtinė žala yra 6800 Euro suma.

Å i žala pareiÅ¡kėjai padaryta neteisėtu neveikimu, Å¡iÄ sumÄ Atsakovas neteisėtai sutaupė, Å¡i suma yra pareiÅ¡kėjui padaryta turtinė žala, kaip tai apibrėžta LR CK 6.249 straipsnio 2 dalis. Å is žalÄ pareiÅ¡kėjui padaręs neteisėtas neveikimas (neaprÅ«pinimas pajamomis) truko viso pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. sausio 30 d. Diskriminavimu maitinant pareiÅ¡kėjui padaryta turtinė žala yra 1346,8 Eur. Å i žala pareiÅ¡kėjui padaryta neteisėtu neveikimu, nemaitinant pareiÅ¡kėjo taip kaip yra bÅ«tina tam, kad nekankinti alkiu ir nediskriminuoti, Å¡iÄ sumÄ Atsakovas neteisėtai sutaupė, Å¡i suma yra pareiÅ¡kėjui padaryta turtinė žala, kaip tai apibrėžta LR CK 6.249 straipsnio 2 dalis.

Sis žalÄ pareiÅ¡kėjui padaręs neteisėtas neveikimas truko viso pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. sausio 30 d. Neteisėtu perteklinių grotų įrengimu pareiÅ¡kėjui padaryta turtinė žala yra 100 Eur suma. Atsakovo atstovas Å TI neteisėtam perteklinių grotų įrengimui neteisėtai panaudojo 10400 Eur biudžeto lėšų sumÄ . PareiÅ¡kėjas yra mokesčių mokėtojas, todėl visos jo teisių pažeidinėjimo tikslu neteisėtai panaudotos mokesčių mokėtojų lėšos yra jam padaryta turtine žala.

Kadangi reikalavimas atlyginti visÄ 10400 Euro sumÄ bÅ«tų neatitinkančiu sÄ Å¾iningumo kriterijaus, skundu praÅ¡oma atlyginti 1/104 dalį Å¡ios turtinės žalos, t. y. 100 Eur. ŽalÄ pareiÅ¡kėjui padaręs neteisėtas veikimas vyko anksčiau, tačiau žala pareiÅ¡kėjui buvo daroma pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. sausio 30 d. Neteisėtu veidrodžių neįrengimu pareiÅ¡kėjui padaryta turtinė žala yra 3 Euro suma. Atsakovo stovas Å TI veidrodžius kamerų sanitariniuose mazguose įrengti privalėjo nuo HN 76:2010 įgaliojimo 2010 m. balandžio 1 d., tačiau pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. sausio 30 d. veidrodžiai įrengti nebuvo.

Žala pareiÅ¡kėjui padaryta neteisėtu neveikimu, Å¡iÄ sumÄ Atsakovas neteisėtai sutaupė, Å¡i suma yra pareiÅ¡kėjui padaryta turtinė žala, kaip tai apibrėžta LR CK 6.249 straipsnio 2 dalyje. Å is žalÄ pareiÅ¡kėjui padaręs neteisėtas neveikimas buvo tęstinis ir truko viso pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. sausio 30 d. Neteisėtu spintelės prie lovos asmeniniams daiktams susidėti neįrengimu ir neteisėtu dėžės po lova asmeniniams daiktams susidėti neįrengimu pareiÅ¡kėjui padaryta turtinė žala yra 200 Euro suma.

Atsakovo atstovas Å TI Å¡iuos baldus įrengti privalėjo nuo LR teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 įsigaliojimo ir nuo Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 įsigaliojimo, tačiau savo pareigų neatliko. Žala pareiÅ¡kėjui padaryta neteisėtu neveikimu, kurio pasekoje Atsakovas neteisėtai sutaupė net 126000 Eur, taigi Å¡i suma yra pareiÅ¡kėjui padaryta turtinė žala, kaip tai apibrėžta LR CK 6.249 straipsnio 2 dalis. Tačiau reikalavimas atlyginti visÄ 126000 Euro sumÄ bÅ«tų neatitinkančiu sÄ Å¾iningumo kriterijaus, todėl praÅ¡oma atlyginti tik 200 Euro žalos sumÄ , t. y. asmeniÅ¡kai turėjusių tekti spintelės ir dėžės daiktams neįrengimu neteisėtai sutaupytÄ sumÄ .

Å is žalÄ padaręs neteisėtas neveikimas buvo tęstiniu ir truko viso pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. sausio 30 d. Neteisėtu lovos neįrengimu ir neteisėtu perteklinių gultų įrengimu pareiÅ¡kėjui padaryta turtinė 900 Eur žala. Atsakovo atstovas Å TI lovas įrengti privalėjo nuo LR teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-139 įsigaliojimo ir nuo Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 įsigaliojimo, tačiau savo pareigų neatliko.

Å io neteisėto neveikimo pasėkoje atsakovas neteisėtai sutaupė net 23700 Euro, taigi Å¡i suma yra pareiÅ¡kėjui padaryta turtinė žala, kaip tai apibrėžta LR CK 6.249 straipsnio 2 dalis. Tačiau reikalavimas atlyginti visÄ 23700 Euro sumÄ bÅ«tų atitinkančiu sÄ Å¾iningumo kriterijaus, todėl praÅ¡oma atlyginti tik 100 Euro žalos sumÄ , t. y. pareiÅ¡kėjui asmeniÅ¡kai turėjusios tekti lovos neįrengimu neteisėtai sutaupytÄ sumÄ . Neteisėtam perteklinių gultų įrengimui Atsakovo atstovas Å TI neteisėtai panaudojo 83900 Eur biudžeto lėšų sumÄ .

Kadangi reikalavimas atlyginti visÄ 83900 Eur sumÄ bÅ«tų neatitinkančiu sÄ Å¾iningumo kriterijaus, skundu praÅ¡oma atlyginti tik vienoje kameroje buvusių neteisėtai įrengtų savadarbių gultų įrengimui neteisėtai panaudotÄ sumÄ , t. y. 800 Eur. ŽalÄ pareiÅ¡kėjai padarę neteisėti veiksmai ir neteisėtas neveikimas vyko anksčiau, tačiau žala pareiÅ¡kėjui buvo daroma pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. sausio 30 d. Netinkamu stalų neįrengimu pareiÅ¡kėjui padaryta turtinė žala yra 100 Euro suma.

Atsakovo atstovas Å TI stalus tinkamai įrengti privalėjo nuo LR teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 įsigaliojimo ir nuo Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 įsigaliojimo, tačiau savo pareigų neatliko. Žala pareiÅ¡kėjui padaryta neteisėtu neveikimu, kurio pasėkoje Atsakovas neteisėtai sutaupė net 10400 Eur, taigi Å¡i suma yra pareiÅ¡kėjui padaryta turtinė žala, kaip tai apibrėžta LR CK 6.249 straipsnio 2 dalis. Tačiau reikalavimas atlyginti visÄ 10400 Eur sumÄ bÅ«tų neatitinkančiu sÄ Å¾iningumo kriterijaus, todėl praÅ¡oma atlyginti tik 100 Euro žalos sumÄ , t. y. pareiÅ¡kėjai asmeniÅ¡kai turėjusio tekti stalo tinkamu neįrengimu neteisėtai sutaupytÄ sumÄ .

Å is pareiÅ¡kėjai žalÄ padaręs neteisėtas neveikimas buvo tęstiniu ir truko viso pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. sausio 30 d. Neteisėtu taburečių neįrengimu pareiÅ¡kėjai padaryta turtinė žala yra 20 Eur suma. Atsakovo atstovas Å TI taburetes kiekvienam kalinamam asmeniui įrengti privalėjo nuo LR teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 įsigaliojimo ir nuo Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 įsigaliojimo, tačiau savo pareigų neatliko.

Žala pareiÅ¡kėjui padaryta neteisėtu neveikimu, kurio pasėkoje Atsakovas neteisėtai sutaupė net 12620 Eur, taigi Å¡i suma yra pareiÅ¡kėjui padaryta turtinė žala, kaip tai apibrėžta LR CK 6.249 straipsnio 2 dalis. Tačiau reikalavimas atlyginti visÄ 12620 Eur sumÄ bÅ«tų neatitinkančiu sÄ Å¾iningumo kriterijaus, todėl praÅ¡oma atlyginti tik 20 Eur žalos sumÄ , t. y. pareiÅ¡kėjui asmeniÅ¡kai turėjusios tekti taburetės neįrengimu neteisėtai sutaupytÄ sumÄ . Å is pareiÅ¡kėjui žalÄ padaręs neteisėtas neveikimas buvo tęstiniu ir truko viso pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. sausio 30 d.

Neteisėtu valymo priemonių neaprūpinimu pareiškėjui padaryta turtinė žala yra 10 Eur suma. Atsakovo atstovas ŠTI valymo priemones išduoti kiekvienai kamerai privalėjo nuo LR teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 įsigaliojimo ir nuo Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 įsigaliojimo, tačiau savo pareigų neatliko. Žala pareiškėjui padaryta neteisėtu neveikimu, kurio pasėkoje Atsakovas neteisėtai sutaupė net 1040 Euro, taigi ši suma yra pareiškėjui padaryta turtinė žala, kaip tai apibrėžta LR CK 6.249 straipsnio 2 dalis.

Tačiau reikalavimas atlyginti visÄ 1040 Eur sumÄ bÅ«tų neatitinkančiu sÄ Å¾iningumo kriterijaus, todėl praÅ¡oma atlyginti tik 10 Euro žalos sumÄ , t. y. pareiÅ¡kėjui asmeniÅ¡kai turėjusio tekti valymo inventoriaus neiÅ¡davimu neteisėtai sutaupytÄ sumÄ . Å is pareiÅ¡kėjui žalÄ padaręs neteisėtas neveikimas buvo tęstiniu ir truko viso pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. sausio 30 d. Neteisėtu patalynės neiÅ¡davimu pareiÅ¡kėjui padaryta turtinė žala yra 100 Euro suma.

Atsakovo atstovas Å TI visÄ patalynės komplektÄ iÅ¡duoti kiekvienam kalinamam asmeniui privalėjo nuo LR teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 įsigaliojimo ir nuo HN 76:2010 įsigaliojimo 2010 m. balandžio 1 d., tačiau savo pareigų nevykdė. Žala pareiÅ¡kėjai padaryta neteisėtu neveikimu, kurio pasėkoje atsakovas galimai neteisėtai sutaupė net 83900 Eur, taigi Å¡i suma yra pareiÅ¡kėjui padaryta turtinė žala, kaip tai apibrėžta LR CK 6.249 straipsnio 2 dalis.

Tačiau reikalavimas atlyginti visÄ 83900 Eur sumÄ bÅ«tų atitinkančiu sÄ Å¾iningumo kriterijaus, todėl praÅ¡oma atlyginti tik 100 Euro žalos sumÄ , t. y. pareiÅ¡kėjui asmeniÅ¡kai turėjusio tekti patalynės komplekto neiÅ¡davimu neteisėtai sutaupytÄ sumÄ . Å is pareiÅ¡kėjui žalÄ padaręs neteisėtas neveikimas buvo tęstinis ir truko viso pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 29 d. nuo 2017 m. sausio 30 d. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu, sutiko, kad bylÄ nagrinėtų nedalyvaujant atstovui (I t., b. l. 131).

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į skundÄ (I t., b. l. 117-131) nurodė, kad pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,69 kv. m iki 18,4 kv. m gyvenamojo kameros ploto, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog visas pareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus, todėl atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų bÅ«ti vertinamas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių” 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, kameroje įrengiamas praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas.

Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nėra. Pažymėtina ir tai, kad sanitarinis mazgas atitvertas iÅ¡ visų keturių pusių. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų „Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių” 16.5 punktÄ , įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m).

Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerÄ užėję pareigÅ«nai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamÄ nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumÄ . Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors bÅ«tų stengęsis piktybiÅ¡kai stebėti pareiÅ¡kėjÄ naudojantis sanitariniu mazgu - nėra. PareiÅ¡kėjo argumentai dėl neatitinkančio standartų sanitarinio mazgo kamerose neturi jokio teisinio pagrindo, todėl turi bÅ«ti atmesti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 (suvestinė redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d.) buvo patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (1.9. priedas), kuriose numatyta, kad kardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ vykdančių įstaigų, kalėjimų ir areÅ¡tinių kamerose bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi bÅ«ti: sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė) - 1 komplektas; metalinė lova - vienam asmeniui - 1 vienetas; spintelė - vienam asmeniui - 1 vienetas; stalas - 1 vienetas; taburetė (vienam asmeniui - 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai; maisto produktų spintelė arba lentyna - 1 vienetas patalpai; virÅ¡utinių drabužių pakaba - 1 vienetas patalpai;

Å¡iukÅ¡lių dėžė - 1 vienetas patalpai; valymo inventorius - 1 komplektas. Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo” ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trÅ«kumo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal HN 134:2015 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris).

Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Atsakovas pažymi, kad natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams, todėl natÅ«raliam apÅ¡vietimui Higienos normos nustatyti reikalavimai ginčo situacijoje netaikytini (žr.

LVAT teismo 2016 m. gruodžio 22 d, nutartis administracinėje byloje Nr. A-1908-261/2016). Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 reikalavimai, susiję su šiais darbais netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai atmestini. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo akto Nr. PA. 6-232 matyti, kad kamerose Nr. 87 ir Nr. 22 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko higienos normos reikalavimus.

Kameroje Nr. 22 pelėsis neužfiksuotas, tačiau kameroje Nr. 87 pelėsis užfiksuotas. Galimybė kameras vėdinti per langus sudaryta. Kameroje Nr. 78 san. mazgai įrengti, juose sienų, grindų danga tvirta, nebyra, nekrenta. Iš 2016 m. rugsėjo 20 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-312 matyti, kad kameroje Nr. 87 pelėsis pašalintas. Kameros Nr. 86 patikrinimas užfiksuotas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. lapkričio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-447, iš kurio matyti, kad kameroje dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko higienos normos reikalavimus.

Matomas pelėsis. sulūžusių gultų nenustatyta, įrengtus gultus naudojant pagal paskirtį, pavojaus sveikatai ir gyvybei nėra. Iš 2017 m. kovo 13 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-55 matyti, kad kameroje Nr. 86 pelėsis pašalintas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-37 matyti, kad kameroje Nr. 89 oro temperatūra, dirbtinės apšvieta ir santykinė oro drėgmė atitiko higienos normos reikalavimus.

Galimybė kamerÄ vėdinti per langus sudaryta. Patikrinimo metu pelėsis neužfiksuotas. Kameroje esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, kurie gali įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-55 matyti, kad kameroje Nr. 45 dirbtinė apÅ¡vieta, oro temperatÅ«ra ir santykinė oro drėgmė atitiko higienos normos reikalavimus.

Pelėsis neužfiksuotas. Galimybė kamerÄ vėdinti per langus sudaryta. Patikrinimo metu pelėsis neužfiksuotas. Kameroje esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, kurie gali įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Atsakovas pažymi, jog Å iaulių tardymo izoliatoriuje Å¡iluma teikiama centralizuotai. Å ildymas, kaip jau yra įprasta, naudojamas norint patalpose palaikyti reikiamÄ temperatÅ«rÄ Å¡altuoju metų laiku. Atskirais atvejais (ligoninėse, ikimokyklinėse vaikų ugdymo įstaigose ir kitose panaÅ¡ios paskirties patalpose) jis gali bÅ«ti panaudotas tada, kai atÅ¡alus lauko orui patalpų temperatÅ«ra nukrinta žemiau nurodytosios higienos normose ar nustatytosios kitais dokumentais.

Å ildymo sezonas prasideda tuomet, kai trijų iÅ¡ eilės parų vidutinė temperatÅ«ra nukrenta iki 10 °C ir žemiau. Å ildymo sezonas baigiasi, kai trijų iÅ¡ eilės parų vidutinė temperatÅ«ra virÅ¡ija 10 °C. Lietuvoje įprasta, kad Å¡ildymo sezonas prasideda apie spalio vidurį ir baigiasi balandžio viduryje. LR Å¡ilumos Å«kio įstatyme įraÅ¡yta: „Šildymo sezonas - laikotarpis, kurio pradžia ir pabaiga nustatoma savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu pagal statybos techniniais reglamentais apibrėžtÄ lauko oro temperatÅ«rÄ , kuriai esant privaloma pradėti ir galima baigti nustatytos paskirties savivaldybių pastatų Å¡ildymÄ .” Už centrinį Å¡ilumos tiekimÄ Å iaulių tardymo izoliatoriui yra atsakinga AB „Šiaulių energija”.

Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog nebuvo pakankamai Å¡ildomos kameros atmestini kaip nepagrįsti, nes atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už centralizuotÄ Å¡ildymo tiekimÄ . Atsakovui nėra suteiktos teisės reguliuoti centrinio Å¡ildymo Å TI. Be to, atsakovas pažymi, kad kamerų remontas Å iaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o tai reiÅ¡kia, kad gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Pridedamos 2016 ir 2017 metų atliktų Å«kio skyriaus darbų suvestinės. Kitos kameros pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo / neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jokių pažeidimų susijusių su apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sÄ lygų kamerose nei į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ , nei į Å iaulių visuomenės sveikatos centrÄ nei pareiÅ¡kėjas, nei kiti Å¡iose kamerose kalinami asmenys nesikreipė.

Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sÄ lygas. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl Å¡ių pažeidimų nesikreipė į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ , leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iÅ¡ tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobÅ«džio, kad pareiÅ¡kėjas patirtų tokio laipsnio neigiamÄ poveikį, kuris sukeltų vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudarytų kliÅ«tis, kurios bÅ«tų sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (LVAT 2017 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017).

PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose.

Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras iÅ¡duodamos pagal suimtųjų / nuteistųjų praÅ¡ymus, po valymo užbaigimo grÄ Å¾inamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtÄ patalpÄ . Kiekviename režiminio korpuso aukÅ¡te yra iÅ¡skirta spintelė valymo inventoriui laikyti.

Ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Informuoja, kad patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiÅ«ra (valymas, dezinsekcijÄ , dezinfekcija, deratizacija) pareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos - dezinfekcijos planais.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. PA. 6-232 pažymėta, kad „nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija”. Å TI Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba registruoja laikomų asmenų nusiskundimus dėl kenkėjų”. IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akto Nr. PA. 6-55 matyti, kad „bendrojo naudojimo vietos ir jose esantys įrenginiai, inventorius (vonelės) - Å¡varÅ«s. Å TI laikomiems asmenims valymo priemonės (Å¡epečiai grindims, Å¡luostės, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra.

Valymo inventorius laikomas gyvenamose patalpose arba specialiai tam skirtose vietose (uždarose spintose ar patalpose). Å TI kamerose dezinfekcija atliekama „Sokrena“ 2 proc. tirpalu pagal gamintojo naudojimo instrukcijÄ ir registruojama patalpų ir objektų atliekamos dezinfekcijos registravimo žurnale”. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjas skundžiasi, jog nebuvo iÅ¡duodamos Å¡varos priemonės, bet kartu teigia, kad jos buvo iÅ¡duodamos, tačiau nepakankamai. Teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-2215-756/2016 pažymėjo, kad bylose, kuriose nagrinėjamas kalinimo sÄ lygų atitikimas teisės aktų reikalavimams, iÅ¡ pareiÅ¡kėjų tikimasi gauti detalų ir neprieÅ¡taringÄ ginčijamų laikymo sÄ lygų apraÅ¡ymÄ ir pateikti tiek įrodymų, kiek įmanoma atsižvelgiant į su nuteistojo ar suimtojo statusu susijusias kliÅ«tis.

Vien pareiÅ¡kėjo teiginiai, kuriems prieÅ¡tarauja atsakovas, nėra pakankami siekiant įrodyti jo skundo pagrįstumÄ , todėl pareiÅ¡kėjas, siekdamas aktyviai ir efektyviai ginti savo teises, turėtų imtis papildomų veiksmų, pavyzdžiui, pateikti savo raÅ¡tus (praÅ¡ymus, skundus), patvirtinančius, kad jis apie teisės aktų pažeidimus pranešė atitinkamoms institucijoms, siekti, kad teisme bÅ«tų apklausti tokias aplinkybes galintys patvirtinti liudytojai ir pan. (žr., pvz., EŽTT 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ Erkenov prieÅ¡ TurkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18152/11);

LVAT 2015 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-314-442/2015). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-146-150-14 yra pasisakęs, jog „nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiomis dienomis kreipėsi į įstaigos administracijÄ , kad jam nesudaromos sÄ lygos pasirÅ«pinti Å¡vara ir tvarka gyvenamosios patalpos sanitariniame mazge”. Vadinasi, svarbu, kad poreikis bÅ«tų aiÅ¡kus, konkretus ir iÅ¡reikÅ¡tas kreipiantis į įstaigos administracijÄ .

Tačiau jokių skundų dėl netinkamos dezinfekcijos vykdymo pareiÅ¡kėjas įstaigos direktoriui nebuvo pateikęs (Socialinės reabilitacijos skyrius 2018 m. balandžio 25 d. pažyma Nr. 61/04-725). Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u. Aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Å iaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis duÅ¡u reglamentuojančios teisės normos:

Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. AnalogiÅ¡ka nuostata numatyta ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai” 44 punkte, pagal kurį laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis duÅ¡u reglamentuojančios teisės normos: Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, suimtieji (nuteistieji) į duÅ¡Ä vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, į duÅ¡Ä vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010, 27 punktas numato, kad karÅ¡to vandens tiekimo sistema turi bÅ«ti įrengta sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje varykloje, dusinėję, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje.

Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai 18 punkte įtvirtinta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Atsakovas tinkamai įgyvendina minėtus reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl karÅ¡to vandens nebuvimo kamerose ir dėl vieno karto nuvedimo į duÅ¡Ä yra nepagrįstos ir neturi teisinio pagrindo.

IÅ¡ 2015 m. gegužės 29 d. ir 2016 m. spalio 19 d. S. H. J. „AprÅ«pinimo higienos priemonėmis ir patalyne” asmeninių sÄ skaitų Nr. 992 matyti, kad pareiÅ¡kėjas patalyne ir higienos priemonėmis buvo aprÅ«pinamas pagal jo kalinimo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ . PareiÅ¡kėjo skunde teismui minimas pretenzijas dėl patalynės neatitikimo higienos normos reikalavimams paneigia pateikiami patikrinimo aktų turiniai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. PA. 6-232 užfiksuota, kad „MinkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) iÅ¡duodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje.

Lovos skalbiniai, rankÅ¡luosčiai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Å TI nustatyta vidaus tvarka, iÅ¡duodamas inventorius suraÅ¡omas „Asmeninės sÄ skaitos kortelėje”, už gautÄ kokybiÅ¡kÄ gautÄ inventorių asmenys pasiraÅ¡o (Å¡iuo atveju, pareiÅ¡kėjas „Asmeninės sÄ skaitos kortelėje” už gautÄ inventorių asmenys pasiraÅ¡o. MinkÅ¡to inventoriaus bÅ«klė periodiÅ¡kai vertinama, netinkamas naudoti – nuraÅ¡omas”. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-37 užfiksuota, kad MinkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) iÅ¡duodamos dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracija - pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

IÅ¡ patikrinimo aktų matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje minkÅ¡tasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, atitinkamai dezinfekuojamas, netinkamas iÅ¡kart bÅ«na nuraÅ¡omas, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad čiužiniai, patalynė ir kitas minkÅ¡tasis inventorius yra suplyšęs, nusidėvėjęs ir nedezinfekuojamas arba dezinfekuojamas plyÅ¡ta, neatitinka tikrovės, dėl ko jo teiginiai dėl patalynės neatitikimo higienos normos reikalavimams yra atmestini. Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skalbtis ir džiovintis rÅ«bus jų gyvenamosiose kamerose.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2012 m. spalio 31 d. buvo priimtas įsakymas Nr. 1/01-210 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašas”, o 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo” tvarkos aprašas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2015 m. lapkričio 2 d. buvo priimtas įsakymas Nr. 1/01-243 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d.

įsakymo Nr.1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo”, kuriuo nustatyta, jog įstaiga skalbia virÅ¡utinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sÄ skaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų. Å iaulių tardymo izoliatorius veikė vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir vidaus tvarkos apraÅ¡ais, pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaromos blogesnės sÄ lygos nei kitiems kalinamiesiems.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad naudojimasis skalbimo paslauga - suimtųjų (nuteistųjų) asmenų teisė, bet ne pareiga. Atsakovas sutiekia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę, o papildomi asmeniniai pareiškėjo poreikiai negali būti vertinami kaip netinkamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigų vykdymas (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-315-602/2016).

Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2018-04-27 pažymos Nr. 60/09-15434, įstaigoje bylai aktualiu laikotarpiu praÅ¡ymų suteikti ilgalaikius pasimatymus nei iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, nei iÅ¡ kitų asmenų negauta. Visi suimtieji, norintys dalyvauti Å¡iuose renginiuose kreipiasi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu kreipėsi į įstaigos direktorių dėl pasimatymo su musulmonu dvasininku, tačiau vėliau jis savo pateikto praÅ¡ymo atsisakė ir prasėjo nebenagrinėti.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę bylai aktualiu laikotarpiu nustatė tardymo izoliatoriaus direktorius. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorius. PareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu pasivaikščiojimo teisė buvo įgyvendinama vadovaujantis 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems”.

Nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimams, nuo 2016 m. balandžio 1 d. vykdoma vadovaujantis šiame kodekse nustatytomis normomis. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau - Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu.

Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų, sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. balandžio 25d. pažymos Nr. 61/04-725 ir pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas į įstaigos direktorių su skundais, prašymais ar peticijomis dėl pasivaikščiojimo trukmės nesikreipė.

Suimtieji ir nuteistieji, jiems atvykus į ŠTI, atlikus Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. IR-172 (nauja redakcija nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) 10 punkte numatytus veiksmus, bei vadovaujantis 11 punktu, kol įforminami dokumentai bei bus atlikta krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras - TLK, esančias administraciniame pastate (kitaip vadinamas LSP arba PK). Suimtieji (nuteistieji) į trumpalaikio laikymo kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Ä®forminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus jų daiktus, naujai atvykę suimtieji (nuteistieji) laikinai patalpinami į režiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras. Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 19 punktÄ , priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiÅ«ra ir sanitarinis svarinimas. Asmenys iki medicininės apžiÅ«ros ir sanitarinio svarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali bÅ«ti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras.

Atsakovas pabrėžia, kad pagal minėtÄ teisinį reguliavimÄ Ä¯ dviejų valandų laiko tarpÄ neturi bÅ«ti iÅ¡kaitomas laikas skirtas pačiai medicininei apžiÅ«rai bei sanitariniam svarinimui, tačiau, siekiant kuo operatyvesnio suimtųjų (nuteistųjų) paskyrimo į kameras, minėtų asmenų naudai medicininė apžiÅ«ra bei sanitarinis svarinimas atliekami tų dviejų valandų laikotarpiu. Taigi, nors laikas medicininei apžiÅ«rai bei sanitariniam svarinimui niekur nereglamentuotas, Å¡ie veiksmai nepažeidžiant teisės normų atliekami per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ .

Apibendrinus, režiminiame korpuse esančiose trumpalaikio laikymo kamerose Nr. 1 - 9 suimtieji (nuteistieji) laikomi ne ilgiau kaip dar dvi valandas. Po to suimtieji ir nuteistieji iÅ¡ Å¡ių kamerų paskirstomi į gyvenamÄ sias kameras. Ä®statymų leidėjas neįpareigoja Å iaulių tardymo izoliatorių registruoti duomenų, kiek asmenų buvo patalpinta kartu su pareiÅ¡kėju į trumpalaikio laikymo kameras, tačiau stengiamasi asmenis paskirstyti taip, kad jiems tenkantis plotas bÅ«tų ne mažesnis, nei teisės normose įtvirtintas minimalus plotas asmeniui gyvenamosiose patalpose (nors tai ir nėra gyvenamosios patalpos).

Kartu pažymima, kad laikomasi HN 134:2015 11.2 p. reikalavimo, pagal kurį laikinojo sulaikymo patalpose (kas apima aukščiau minėtas patalpas administraciniame pastate bei režiminiame korpuse) asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas. Pagal HN 134:2015 11.1 punktÄ gyvenamoji patalpa- patalpa laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje laikomiems asmenims gyventi, o pagal 11.2. punktÄ laikinojo sulaikymo patalpa- specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietÄ , policijos įstaigÄ ar teismÄ pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, taigi, LSP nėra gyvenamosios patalpos.

Pažymėtina ir tai, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma (nėra galimybės įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę). Minėtose patalpose įrengti sanitariniai mazgai, jie iÅ¡ trijų pusių buvo atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, kas užtikrino asmenų privatumÄ . Å iose kamerose taip pat įrengta Å¡alto vandens tiekimo / nubėgimo sistema bei čiaupai.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas minėtose patalpose buvo trumpalaikis, kas pareiÅ¡kėjui negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.

Teismui pateikiami Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktai PA.6-361, PA.6-552, kurie patvirtina, kad kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius - švarūs. Patikrinimų metu jokių esminių pažeidimų dėl patalpų būklės, tame tarpe ir dėl per žemos oro temperatūros ar per didelės drėgmės, neužfiksuota. Be to, asmens krata nėra ilgai trunkantis procesas, todėl pareiškėjui negalėjo sukelti tokių stiprių išgyvenimų.

Atsakovas tinkamai įgyvendina minėtus reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl to, kad medikai jo neapžiÅ«rėjo ir dėl to, kad nebuvo nuvestas į duÅ¡Ä yra nekonkretizuotos, nepagrįstos. Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr. EP-447 užfiksuota, kad rÅ«kantys asmenys apgyvendinami atskirose kamerose nuo nerÅ«kančių. Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsakingi pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ vietÄ klausimÄ .

Ä®staiga teisės aktų reikalavimų ir pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė, nes pareiÅ¡kėjas buvo laikomas įstaigoje nesant jokių pareiÅ¡kėjo pretenzijų dėl galiojančių Tabako kontrolės įstatymo nuostatų įgyvendinimo. Ä®staiga negali bÅ«ti laikoma atsakinga, jei laikomi asmenys sÄ moningai nuslepia, manipuliuoja ar teikia melagingÄ informacijÄ apie savo žalingus įpročius ir dėl to yra laikomi rÅ«kančiųjų / nerÅ«kančiųjų gyvenamosiose patalpose. Be to, atsakovas atkreipia dėmesį į teismų praktikÄ , pagal kuriÄ , tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas į administracijÄ su praÅ¡ymu ar skundu dėl to, kad kameroje rÅ«koma, raÅ¡tu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiÅ¡kėjÄ kartu su Å¡iose patalpose rÅ«kančiais nuteistaisiais, bÅ«tų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (LVAT 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013).

Tokia teismų pozicija minėto teisinio reglamentavimo atžvilgiu taip pat rodo, jog gintinos galimai pažeistos nerÅ«kančiųjų teisės, o ne rÅ«kančiųjų pretenzijos. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose įtvirtintas nerÅ«kančiųjų teisių į sveikÄ aplinkÄ užtikrinimas, o ne rÅ«kančiųjų interesai, pareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s ir neįrodyti argumentai dėl rÅ«kančiųjų laikymo su nerÅ«kančiaisiais nelaikytini neturtinę žalÄ galėjusiomis sukelti aplinkybėmis.

Pareiškėjo saugomos įstatymų teisės ir teisėti lūkesčiai, susiję su rūkymu, nebuvo pažeisti, todėl atsakovo veikimas nelaikytinas turinčiu neteisėtumo požymių, neigiamų išgyvenimų, kurie galėtų būti įvertinti kaip neturtinė žala. Pažymima, kad pareiškėjas jokio prašymo dėl netinkamos lovos ir skundo dėl rūdimis išteptų asmeninių rūbų nebuvo pateikęs (Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. balandžio 25 d. pažyma Nr. 61/04-725).

Taip pat pažymime, kad gyvenamųjų patalpų gultai yra dviejų aukÅ¡tų, kurių ilgis nuo 1,90 cm. Iki 1,97 cm, plotis 80 cm. Å iaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai nuolat apžiÅ«ri kamerų gultus, kad gultų pavirÅ¡ius bÅ«tų lygus. Be to, siekiant sukurti patogesnes gyvenimo sÄ lygas bei padidinti privatumÄ laikomiems asmenims, lovų galvÅ«galiuose pritvirtinamos OSB plokÅ¡tės, nors to jokie teisės aktai to nenumato. Taip pat pažymi, kad galiojantys teisės aktai nenustato baldų dydžio, reikalavimų kamerų inventoriaus iÅ¡dėstymui.

PareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl to, jog neva Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose stovi savadarbiai gultai, baldai nėra pagrįsti, nes pareiÅ¡kėjas kalba abstrakčiai nepateikdamas jokių konkrečių įrodymų. Atsakovas pažymi, kad vien per ilgas eksploatacijos laikas neleidžia teigti, kad gultai yra surÅ«diję ir nebuvo tinkami naudoti, o pastebėjus gyvenamojoje kameroje trukumus turi bÅ«ti raÅ¡omas praÅ¡ymas ir Ūkio skyriaus darbuotojai juos Å¡alina. Pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatorius direktorius, vadovaudamasis Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡u iÅ¡ Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti paramÄ medikamentams, vadovėliams, kitoms mokymo, saviÅ¡vietos, kultÅ«ros ir sporto priemonėms, taip pat kitoms priemonėms, gerinančioms suimtųjų ir nuteistųjų socialines ir buitines sÄ lygas, įsigyti, jeigu atitinkamame fonde lieka lėšų.

Aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. 475 „Dėl socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo” 4 punkte numatyta, kad Socialinės paramos suimtiesiems fondo lėšas sudaro pinigai, surasti suimtųjų laikymo tardymo izoliatoriuose metu ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų, kuriuose dirba suimtieji, pelno dalis (Å iaulių tardymo izoliatorius yra suėmimÄ vykdanti įstaiga ir suimtiesiems nėra numatyta galimybė dirbti).

Todėl Šiaulių tardymo izoliatoriuje Socialinės paramos fondo suimtiesiems nėra. To paties nutarimo 5 punkte numatyta, kad Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšas sudaro nuteistųjų darbo užmokesčio dalis, pervedama Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 132 straipsnyje nustatyta tvarka; pinigai, surasti nuteistųjų laikymo laisvės atėmimo vietose metu; pinigai, gauti teisės aktų nustatyta tvarka realizavus vertingus daiktus, kurie surasti nuteistųjų laikymo laisvės atėmimo vietose metu; valstybės įmonių prie pataisos įstaigų, kuriose dirba nuteistieji, atliekantys arešto arba laisvės atėmimo bausmes, pelno dalis, pervedama šio aprašo 6 punkte nustatyta tvarka.

Pagal aktualios redakcijos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 4/07-260 „Dėl piniginių iÅ¡mokų areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo” 6 punktÄ nuteistasis, norintis gauti piniginę iÅ¡mokÄ , iki einamojo mėnesio 5 dienos ar per 5 kalendorines dienas nuo atvykimo į įkalinimo įstaigÄ turi raÅ¡tu kreiptis į įkalinimo įstaigos direktorių.

SistemiÅ¡kai analizuojant minėtus teisės aktus, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas jo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu į įstaigos administracijÄ dėl socialinės paramos skyrimo nesikreipė, įstaiga neveikė iÅ¡imtinai neigiamai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , todėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus veiksmai negali bÅ«ti vertinamai kaip pažeidžiantys galiojančius teisės aktus. Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2018 m. balandžio 30 d. pažymos Nr. 69/06-1903 „Dėl S. H.

J.", pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. sausio 31 d. ir jis turėjo suimtojo statusÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. balandžio 16 d. administracinėje byloje Nr. A-674-442/2015 yra pasisakęs, kad nurodytose teisės normose yra nustatyti tik maksimalÅ«s aptariamų iÅ¡mokos ir paÅ¡alpos dydžiai ir kalbama tik apie galimybę, o ne prievolę mokėti Å¡ias iÅ¡mokas ir paÅ¡alpas, Å iaulių tardymo izoliatoriaus veiksmai - piniginės iÅ¡mokos/paÅ¡alpos neiÅ¡mokėjimas dėl lėšų trÅ«kumo nepažeidžia minėtų teisės aktų nuostatų, todėl negali bÅ«ti vertinami kaip neteisėti.

Be to, kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. balandžio 25 d. pažymos Nr. 61/04-725, pareiÅ¡kėjas S. H. J. į įstaigos direktorių su skundais, praÅ¡ymais ar peticijomis dėl paÅ¡alpų/iÅ¡mokų ir darbo suteikimo nesikreipė. Aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, - pagal dietinio maitinimo normas.

Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus.

Maistu suimtieji aprÅ«pinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Fiziologinės mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma asmeniui per parÄ yra 2298 kcal. Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietoje, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo” (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.). Asmenys laisvės atėmimo vietose aktualiu laikotarpi maitinti pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius bei pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. V-257 patvirtintus valgiaraščius. Taigi, Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Å iaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga. IÅ¡ Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Å iaulių skyriaus patikrinimo aktų matyti, kad esminių pažeidimų nenustatyta, patiekalai pateikti pagal parengtÄ valgiaraÅ¡tį, maistas atitinka normas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjas skundžiasi, jog maistas neatitinka jo religinių įsitikinimu, bet kartu teigia, kad jam nebuvo tiekiamas maistas, kurio, kaip pareiÅ¡kėjas anksčiau buvo nurodęs, valgyti negali. PareiÅ¡kėjo atsisakymo priimti Å iaulių tardymo izoliatoriuje tiekiamo maisto davinius motyvas - jo netenkino priimti Bausmių vykdymo kodekso ir Suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimai (apie religinius motyvus nepasisakyta). PareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡aiÅ¡kintos badavimo pasekmės sveikatai, jis badavimÄ nutraukė.

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo skundų dėl netinkamos mitybos nebuvo gauta. (Socialinės reabilitacijos skyrius 2018 m. balandžio 25 d. pažyma Nr. 61/04-725). Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi. Pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikia bei įstaigai dėl netinkamo maitinimo nebuvo pateikęs jokių skundų. Pareiškėjo reikalavimas grįstas samprotavimais nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo.

Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (II t., b. l. 75-78) atsiliepime informuoja, kad ginčo laikotarpiu Kalėjimų departamente buvo gauti 4 pareiÅ¡kėjo skundai dėl jo laikymo sÄ lygų Å iaulių TI. PareiÅ¡kėjo 3 skundai dėl galimybės susitikti su jo iÅ¡pažįstamo tikėjimo dvasininku buvo persiųsti nagrinėti Å iaulių TI. Vienas pareiÅ¡kėjo skundas dėl, pasak jo, netinkamo maitinimo Å iaulių TI, buvo iÅ¡nagrinėtas Kalėjimų departamente (dokumentų kopijos pridedamos).

PareiÅ¡kėjas 2016 m. kovo 21 d. skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Administracinį departamentÄ , kuris pareiÅ¡kėjo skundÄ persiuntė nagrinėti Kalėjimų departamentui. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad pagal tikėjimÄ negali valgyti Å iaulių TI teikiamo maisto ir prašė įpareigoti Å iaulių TI maitinti jį pagal religinius įsitikinimus. Kalėjimų departamentas 2016 m. balandžio 25 d. raÅ¡tu Nr. 2S-2336 pareiÅ¡kėjui paaiÅ¡kino, kad valgiaraščiai, pagal kuriuos maitinami suimtieji / nuteistieji sudaryti pagal didžiausios asmenų grupės maitinimosi ypatybes.

Sudaryti valgiaraščius ir gaminti maistÄ kiekvienos religinės grupės nuteistiesiems nėra jokių galimybių, todėl jiems siÅ«loma maitintis pagal vegetarinio maitinimo valgiaraščius. Vegetarinio maitinimo valgiaraščiai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintoms mitybos normoms.

Vadovaujantis patvirtintomis mitybos normomis dienos maisto davinio kaloringumas turi būti 2298 kcal. ir 72 g baltymų. Pagal vegetarinio maitinimo patvirtintus valgiaraščius mėnesio vienos dienos vidutinis maisto davinio kaloringumas yra 2416 kcal. ir 73,87 g baltymų. Dienos maisto davinio kaloringumas yra 118 kcal. didesnis nei patvirtintos fiziologinės mitybos normos. Kalėjimų departamentas 2016 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 2S-2336 pareiškėjui siūlė pareiškėjui maitintis pagal nedirbančių vyrų vegetarinio maitinimo valgiaraštį.

Taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymÄ Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ 7 punktÄ suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Todėl manytina, kad siÅ«lant pareiÅ¡kėjui maitintis pagal nedirbančių vyrų vegetarinio maitinimo valgiaraÅ¡tį, atitiko jo interesus ir religinius įsitikinimus.

Kalėjimų departamente ginčo laikotarpiu buvo gauti pareiškėjo skundai dėl nesuteikiamos galimybės pasimatyti su musulmonų dvasininku. Kalėjimų departamentas šiuos pareiškėjo skundus persiuntė nagrinėti Šiaulių TI. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 106 straipsnio 3 dalies nuostatas tikinčių nuteistųjų grupiniu pageidavimu, suderinus su pataisos įstaigos administracija, religinėms apeigoms atlikti gali būti pakviestas dvasininkas.

To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad religinių apeigų atlikimo pataisos įstaigoje tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymÄ Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 184 punktÄ atsižvelgiant į kiekvieno nuteistojo religinius, dvasinius ir moralinius poreikius, turi bÅ«ti leidžiama dalyvauti pamaldose arba susirinkimuose, vykstančiuose pataisos įstaigoje, ir turėti tam reikalingas knygas ir literatÅ«rÄ . 186 punkte numatyta, kad pataisos įstaigose turi teisę lankytis visų konfesijų dvasininkai.

Dvasininkai nuteistuosius gali lankyti suderintu su pataisos įstaigos administracija laiku. Darytina iÅ¡vada, kad teisės aktais nėra nustatyta pareiga laisvės atėmimo vietų įstaigoms kviesti ir užtikrinti dvasininkų lankymÄ si pas suimtuosius / nuteistuosius asmenis. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo argumentus ir teisinės retorikos dėstymÄ bei samprotavimÄ , manytina, kad jis galėjo ir turėjo suprasti bei suvokti apie galimai pažeidžiamas jo laikymo sÄ lygas Å iaulių TI. PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodė, kad Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. sausio 30 d., tačiau į teismÄ dėl savo teisių gynimo kreipėsi tik 2018 m. kovo 16 d. su reikalavimu dėl žalos atlyginimo.

Manytina, kad jei pareiÅ¡kėjo teisės bÅ«tų realiai pažeidžiamos, kaip jis nurodo, nuo 2015 metų, tai jis turėjo ir galėjo suprasti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ ir į teismÄ kreiptis žymiai anksčiau. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo nurodomi dvasiniai iÅ¡gyvenimai, kuriuos jis grindžia turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu, nebuvo tokie dideli, kad bÅ«tų galima vertinti pinigais. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Vadovaujantis minėtu CK 6.250 straipsniu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, pareiÅ¡kėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y., pateikti teismui skunde iÅ¡dėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas nagrinėdamas bylÄ , galėtų iÅ¡tirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas iÅ¡vadas. PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodo įvairių teisės aktų ir poįstatyminių teisės aktų bei teismų praktikos, kuriuos samprotaudamas interpretuoja, todėl darytina iÅ¡vada, kad jis turi pakankamai teisinių žinių žinoti ir suprasti, kad teikiant skundÄ nepakanka vien tik pateikti nusiskundimus ir nepasitenkinimus, tačiau turi nurodyti ir konkrečius įrodymus savo argumentams pagrįsti.

Tačiau pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai ir deklaratyviai nurodė skundžiamas aplinkybes, pateikė teismų praktikos aiÅ¡kinimų, bet nepagrįsdamas jų jokiais įrodymais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014).

Vien tik pareiÅ¡kėjo subjektyvus pareiÅ¡kimas, kad neva pažeidžiamos jo kalinimo sÄ lygos, dar nėra pagrindas konstatuoti jo teisių pažeidimo. LVAT ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju prieÅ¡ nustatydamas civilinę atsakomybę, privalo iÅ¡tirti, ar yra ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Jo negalima vertinti abstrakčiai. Priežastinis ryÅ¡ys visada yra konkretus ir jo nustatymui reikia iÅ¡analizuoti visas atitinkamo įvykio aplinkybes. Žalos atlyginimo prievolei kilti bÅ«tinas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys - t. y.

žala turi bÅ«ti neatsiejamai susijusi su neteisėtais veiksmais, o ne prielaida žalai atsirasti ir prieÅ¡ingai - veiksmai, sudarę tik prielaidas žalai atsirasti, bet jos tiesiogiai nesukėlę, nėra žalos atlyginimo prievolės atsiradimo pagrindas. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas turi pareigÄ Ä¯rodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtÄ Å¾alÄ patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo bÅ«tent dėl neteisėtais pripažintų vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti - tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbus) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Todėl pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Mano, kad ne visais atvejais tam, kad bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A756-143/2012 ir kt).

Atsižvelgiant į skunde dėstomus argumentus ir aplinkybes, teigtina, jog pareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas.

Å ios aplinkybės rodo, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime (II t., b. l. 68-71) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau - Teisingumo ministerija) gavo S. H. J. (toliau - pareiÅ¡kėjas) skundÄ , kuriame jis nurodo, kad jam padaryta žala kyla iÅ¡ jo teises tiesiogiai pažeidžiančių veiksmų bei jo teises tiesiogiai pažeidžiančio neveikimo, t. y. priimant nekokybiÅ¡kus norminius teisės aktus.

PareiÅ¡kėjas neteisėtais laiko Å iaulių tardymo izoliatoriaus, Kalėjimo departamento veiksmus ir neveikimÄ , o taip pat Teisingumo ministerijos neveikimÄ , pavaldžių institucijų nekontroliavimÄ ir nekokybiÅ¡kų norminių teisės aktų priėmimÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl aukščiau paminėtų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų jis patyrė 104859,80 Eur turtinės žalos ir 1035800 Eur neturtinės žalos. Teisingumo ministerija susipažinusi su pareiÅ¡kėjo skundu, teikia atsiliepimÄ dėl jame iÅ¡dėstytų aplinkybių:

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ tokio pobÅ«džio bylose, kokia yra ir Å¡i byla, atlygina valstybė. CK. 6.273 straipsnio 1 dalis nurodo, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalÄ privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos Ä®galiota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 932 nustatė, kad valstybę žalos atlyginimo bylose, kai pagal įstatymus žalÄ privalo atlyginti valstybė, atstovauja valstybės institucija, dėl kurios arba dėl kurių pareigÅ«nų neteisėtų aktų atsirado žala.

Teisingumo ministerijÄ - kai žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksnių. Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksnių, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 5-1 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisme valstybei atstovauja institucija, <...> priėmusi ginčijamÄ veiksmÄ , arba institucija, kurios neveikimas yra ginčijamas. Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu ir aplinkybe, kad praÅ¡oma atlyginti žalÄ , kuri galimai atsirado ne tik dėl Teisingumo ministerijos veiksmų (neveikimo), Teisingumo ministerija neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl kitų įstaigų veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo, tačiau pasisakys dėl atsakomybės, keliamos dėl nekokybiÅ¡ko teisinio reguliavimo.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksnių (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas - neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Kaip matyti iÅ¡ teismui pateikto skundo, pareiÅ¡kėjas nesutinka su Teisingumo ministro įsakymais, o taip pat Vyriausybės nutarimais, mano kad jie parengti netinkamai, t. y.

įtvirtintas nekokybiÅ¡kas teisinis reguliavimas ir tuo padaroma pareiÅ¡kėjui žala. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis (toliau - LVAT) teisėjų kolegija 2017 m. gegužės 10 d. nutartyje Nr. AS-413-492/2017 pažymėjo, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiÅ¡kia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesÄ , turi teisę kreiptis į teismÄ , tačiau teisė kreiptis į teismÄ turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismÄ ribojimus iÅ¡ esmės įtvirtino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 24. 25. 29 ir 34 straipsniuose. AiÅ¡kindamas ABTÄ® 5, 23, 24, 33 ir 39 straipsnių nuostatas, kurios yra analogiÅ¡kos naujos redakcijos to paties Ä®statymo 5, 24, 25, 29 ir 34 straipsnių nuostatoms, LVAT savo praktikoje ne kartÄ akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTÄ® nustatytus reikalavimus, pateikimas yra bÅ«tina sÄ lyga teismui teisingai iÅ¡spręsti skundo priėmimo klausimÄ (LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

Pabrėžtina, jog skundo (praÅ¡ymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (praÅ¡ymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTÄ®, ir nėra sprendžiama dėl pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (LVAT 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Teismas, sprendžiantis skundo (praÅ¡ymo) priėmimo klausimÄ , visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (LVAT 2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012).

Pabrėždamas skundo reikalavimų suformulavimo svarbÄ , LVAT yra nurodęs, kad pagal pareikÅ¡tus konkrečius ir aiÅ¡kius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti bylÄ , taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (LVAT 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. Al7-217/2007, LVAT biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.).

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas nesutinka su norminiais teisės aktais, mano, kad dėl jų jam atsirado žala. Tačiau pažymi, kad ginčai dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo nagrinėjami ABTÄ® II skyriaus 1 skirsnio nustatyta tvarka. Ä®statymų leidėjas yra numatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rÅ«Å¡is: abstraktų praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ (ABTÄ® 112 straipsnis) bei praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ ryÅ¡ium su individualia byla (ABTÄ® 113 straipsnis).

Pagal Å¡i teisinį reguliavimÄ privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims nesuteikta teisė kreiptis į teismÄ su abstrakčiu praÅ¡ymu iÅ¡tirti atitinkamo norminio administracinio akto teisėtumÄ , tačiau Å¡ie asmenys turi galimybę praÅ¡yti iÅ¡tirti norminio administracinio akto nuostatų galiojimÄ , remiantis ABTÄ® 113 straipsniu. Pabrėžtina, jog pagal ABTÄ® 113 straipsnio 1 dalį, fizinis ar juridinis asmuo turi teisę pateikti praÅ¡ymÄ dėl norminio administracinio akto teisėtumo tik tuo atveju, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo, t. y. praÅ¡ymas iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ yra susijęs su individualia byla.

Atitinkamai ir teismas gali priimti praÅ¡ymÄ dėl norminio administracinio akto teisėtumo ABTÄ® 113 straipsnio nustatyta tvarka tik tada, kai praÅ¡ymas iÅ¡tirti norminio teisės akto teisėtumÄ yra susijęs su teisme inicijuota ir nagrinėtinu individualiu ginču dėl asmens teisių pažeidimo. Taigi, kol pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti norminiai aktai yra nepripažinti neteisėtais, tol laikytina, kad jie yra teisėti, todėl ir taikomi teisėtai ir pagrįstai. Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai, kad jis laiko Teisingumo ministro ir Vyriausybės priimtus teisės aktus nekokybiÅ¡ka teisėkÅ«ra yra deklaratyvÅ«s bei nieko nepagrįsti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas ir kt. Neturtinė žala nėra bet koks, menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (LVAT 2010 m. sausio 25 d. nutartis, administracinė byla Nr. A662-166/2010).

Mano, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo atlikta neteisėtų veiksmų, taip pat pareiÅ¡kėjas neįrodė jam padarytos žalos lakto, todėl pareiÅ¡kėjo skundas negali bÅ«ti tenkinamas. PareiÅ¡kėjo S. H. J. skundas ir patikslintas skundas tenkintini iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus, Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos ir LR teisingumo ministerijos galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo.

Be to, turi bÅ«ti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai rÅ«pestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes ir, kitaip elgdamasis, iÅ¡vengti nuostolių. LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas eksplicitiÅ¡kai patikslintame skunde nurodo, jog jo nurodomi pažeidimai sietini ne tik su jo paties pažeistomis teisėmis ir interesais dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų / neveikimo, bet ir su tuo, jog Kalėjimų departamentas nevykdė pareigos kontroliuoti delinkventinę Å TI administracijos veiklÄ , o Teisingumo ministerija nevykdė pareigos kontroliuoti delinkventinę savo departamento veikÄ (neteisėtÄ neveikimÄ ). Pažymėtina, jog teisme gali bÅ«ti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė.

Asmens subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas yra visų pirma konkretaus asmens vertybė, ji yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga konkrečiam teisės subjektui. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo patikslinto skundo paaiÅ¡kinimų matyti, kad pareiÅ¡kėjas nurodydamas, kad Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos ir LR teisingumo ministerijos veiksmus (neveikimÄ ) abstrakčiai sieja ir su kitų asmenų subjektinių teisių apsauga, su kitais, ginčui neaktualiais laikotarpiais, taigi Å¡ie pareiÅ¡kėjo motyvai / reikalavimai sietini su vieÅ¡ojo intereso gynyba.

PareiÅ¡kėjas nėra juridinis asmenys, turintis įstatyme numatytus įgaliojimus ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir reikÅ¡ti reikalavimus, kuriais bÅ«tų apginti vieÅ¡ieji interesai. Kartu pažymėtina, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas nesutinka su norminiais teisės aktais, mano, kad dėl jų jam atsirado žala. Pagal ABTÄ® teisinį reguliavimÄ privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims nesuteikta teisė kreiptis į teismÄ su abstrakčiu praÅ¡ymu iÅ¡tirti atitinkamo norminio administracinio akto teisėtumÄ , tačiau Å¡ie asmenys turi galimybę praÅ¡yti iÅ¡tirti norminio administracinio akto nuostatų galiojimÄ , remiantis ABTÄ® 113 straipsniu.

Pabrėžtina, jog pagal ABTÄ® 113 straipsnio 1 dalį, fizinis ar juridinis asmuo turi teisę pateikti praÅ¡ymÄ dėl norminio administracinio akto teisėtumo tik tuo atveju, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo, t. y. praÅ¡ymas iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ yra susijęs su individualia byla. Atitinkamai ir teismas gali priimti praÅ¡ymÄ dėl norminio administracinio akto teisėtumo ABTÄ® 113 straipsnio nustatyta tvarka tik tada, kai praÅ¡ymas iÅ¡tirti norminio teisės akto teisėtumÄ yra susijęs su teisme inicijuota ir nagrinėtinu individualiu ginču dėl asmens teisių pažeidimo.

Šioje administracinėje byloje pareiškėjas ABTĮ 113 straipsnyje nustatyta tvarka neišreiškė valios dėl norminio akto teisėtumo tyrimo inicijavimo. Teismo manymu, nėra pagrindo inicijuoti norminio teisės akto (norminių teisės aktų) tyrimo procedūras ABTĮ numatyta tvarka dėl pareiškėjo kvestionuojamų norminių aktų teisėtumo. Dėl kameros ploto Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sÄ lygas nustatančiame teisiniame reguliavime (Ä®sakymas Nr. V-124) nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai.

Å ios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiÅ¡kinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaičiuoti sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017, 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-662/2017, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017).

Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., LVAT 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1393-552/2018), vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimu byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), pripažįstama, kad, kitaip, nei vertinant kalinimo sÄ lygas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) prasme, nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma tardymo izoliatoriuje – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06);

LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl vienam asmeniui tekusio kameros ploto tardymo izoliatoriuje, vadovaudamasis minėtu Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ , atsižvelgia į plotÄ , skirtÄ sanitariniam įrenginiui kameroje, nustatydamas, ar minimalus kameros plotas, tekęs vienam asmeniui, tokiu bÅ«du nebuvo mažesnis nei 3 kv. m ir nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, tačiau nacionalinės teisės prasme toks vertinimas neatliekamas (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4428-756/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-321-822/2018, 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3564-261/2017).

Kaip jau buvo minėta, pagal 2018 m. balandžio 18 d. teismo nutartį skundas dėl minimalaus gyvenamojo ploto užtikrinimo nagrinėtinas tik už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. sausio 30 d. Kaip matyti iÅ¡ atsakovės atstovo pateiktos 2018-04-25 pažymos Nr. 60/09-14977 „Dėl S. H. J.“ (I t., b. l. 133-145), pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nagrinėjamu laikotarpiu buvo kalinamas kamerose Nr. 87, 39, 22, 86, 89, 20, 45, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 5 asmenų. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį buvo laikomas kai vienam kalinamam asmeniui teko nuo 3,69 kv. m iki 20,29 kv. m kameros ploto, ir tai atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus.

IÅ¡ atsakovo pateiktų 2018-04-25 pažymos Nr. 60/09-14917 bei 2017-06-01 san.mazgų zonų kamerose lentelės Nr. 62/08-168 (I t., b. l. 159-160) matyti, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI kamerose, kai vienam asmeniui tekęs kameros plotas buvo mažesnis nei 3 kv. m, nebuvo laikomas (iÅ¡ bendro kameros ploto iÅ¡skaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotÄ ). Teismas įvertina tai, kad nors teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , toks sanitarinio įrenginio ir baldų buvimas taip pat sukelia, esant minimaliai užtikrintam kameros gyvenamajam plotui, papildomus nepatogumus.

Dėl sÄ lygų apgyvendinimo kamerose Kaip jau buvo minėta, pagal 2018 m. balandžio 18 d. teismo nutartį skundas dėl higienos reikalavimų kamerose nagrinėtinas tik už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. sausio 30 d. Taigi nagrinėjamu atveju taikytinos higienos normos, galiojančios nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas nurodo, jog gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus tas patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

HN 134:2015 15 punktas nurodo, jog natūralus apšvietimas neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. HN 134:2015 14 punktas nurodo, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx HN 134:2015, 16 punktas numato gyvenamųjų patalpų, prausyklų, dušų, persirengimo kambarių oro temperatūros, santykinės drėgmės ribas, oro judėjimo greičius atskirais metų laikais. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Å iaulių departamento 2017-02-10 patikrinimo akte Nr. PA.6-37 (patikrinimas atliktas 2017-02-13) nurodoma, kad patikrinimo metu nustatyta, kad galimybė iÅ¡vėdinti kameras Nr. 20, Nr. 89 per langus sudaryta (II t., b. l. 14).

IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Å iaulių departamento 2017-02-10 patikrinimo akto Nr. PA.6-37 (patikrinimas atliktas 2017-02-13) matyti, kad kameroje Nr. 89 dirbtinė apÅ¡vieta neatitiko nustatytų dydžių (HN 134:2015 14 punkto pažeidimas) (II t., b. l. 14). Kitų pažeidimų ginčui aktualiu laikotarpiu nenustatyta. Dėl patalynės iÅ¡davimo, čiužinių dezinfekcijos (valymo), rÅ«bų skalbimo / džiovinimo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Å iaulių departamento 2017-02-10 patikrinimo akte Nr. PA.6-37 (patikrinimas atliktas 2017-02-13) nurodoma, kad sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius ir virÅ¡utinius drabužius sudarytos (Å TI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytÄ tvarkÄ skalbimo (2 skalbimo maÅ¡inos) ir džiovinimo įranga (1 džiovyklė) (II t., b. l. 14).;

ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija – pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus (II t., b. l. 14). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. PA. 6-232 užfiksuota, kad „Minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje.

Lovos skalbiniai, rankÅ¡luosčiai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Å TI nustatyta vidaus tvarka, iÅ¡duodamas inventorius suraÅ¡omas „Asmeninės sÄ skaitos kortelėje”, už gautÄ kokybiÅ¡kÄ gautÄ inventorių asmenys pasiraÅ¡o (Å¡iuo atveju, pareiÅ¡kėjas „Asmeninės sÄ skaitos kortelėje” už gautÄ inventorių asmenys pasiraÅ¡o. MinkÅ¡to inventoriaus bÅ«klė periodiÅ¡kai vertinama, netinkamas naudoti – nuraÅ¡omas”. Dėl sanitarinio mazgo įrengimo, baldų kamerose Detalias taisykles, susijusias su kalinamų asmenų buitiniu aprÅ«pinimu, nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normos. Šis teisės aktas, be kita ko, nustato laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas. Gyvenamojoje patalpoje turi būti lova, spintelė, stalas, taburetė arba stalo ilgio suoliukas ir kiti būtini baldai bei inventorius.

Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Be to, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, mÅ«rinės sienelės ar OSB plokÅ¡tės atskyrimas, sienelės aukÅ¡tis yra kur kas didesnis nei 1,50 m. Sanitarinis mazgas atitvertas iÅ¡ visų keturių pusių. Pagal naujausiÄ ir vyraujančiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mÅ«rine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2345-442/2016, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018 ir kt.).

Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes ir nurodytÄ teismų praktikÄ , laikytina, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ Å¡iuo aspektu. PareiÅ¡kėjo skunde ir patikslintame skunde nurodoma, kad kamerose buvo ne visi teisės aktuose numatyti baldai (dėžės susidėti daiktams, kt.) Vis dėlto, atsižvelgtina į atsakovo atstovo nurodomus argumentus dėl baldų užimamo ploto apgyvendinimo kamerose, jog siekiama nepažeisti minimalių ploto reikalavimų. Kartu atsiliepime nurodoma, kad įstaiga pagal galimybes atnaujina kamerose esančius baldus.

Taigi atsakovui stengiantis suderinti minimalaus ploto vienam asmeniui reikalavimus su pareiga užtikrinti teisės aktuose numatytų baldų buvimÄ kamerose, negalima konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl pareiÅ¡kėjo nurodomo galimo tam tikros rÅ«Å¡ies baldo trÅ«kumo (nesuteikimo). Dėl atvykusių asmenų į Å iaulių tardymo izoliatorių sveikatos tikrinimo PareiÅ¡kėjo skunde nurodoma, kad atvykstančių kalinių priėmimo skyriuje apskritai nėra ir niekuomet nebuvo nei medicinos darbuotojo, nei informacijos apie teisę (ir pareigÄ ) pasinaudoti sanitarine Å¡varykla, nei informacijos apie galimybę gauti kokiÄ nors medicinos pagalbÄ .

Taigi galimybės pasinaudoti sanitarine švarykla ŠTI nebuvo, atvykusių į ŠTI asmenų sveikata nebuvo tikrinama, pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose neatlikus privalomo patikrinimo dėl galimo apsikrėtimo niežais ir utėlėmis, nesuteikus galimybės nusiprausti duše, nepatikrinus sveikatos būklės. Tokiu būdu perpildytose kamerose buvo laikomas kartu su asmenimis, kurie žinomai buvo tuberkuliozės, hepatito, imunodeficito sukėlėjų nešiotojais. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Šiaulių departamento 2015-10-07 patikrinimo akto Nr. EP-447 (patikrinimas atliktas 2015-10-06) matyti, kad suimtieji ir nuteistieji naujai atvykę į ŠTI, tiriami dėl plaučių tuberkuliozės (atliekami rentgenologiniai tyrimai), dėl ŽIV nešiojimo (atliekami infekcijos antikūnių tyrimai), dėl sifilio (atliekami serologiniai tyrimai).

Tyrimų rezultatai suraÅ¡omi į asmens sveikatos istorijas (F 025-1/ap). Esant teigiamiems tyrimų rezultatams, tolimesniam iÅ¡tyrimui, diagnozės nustatymui bei gydymui suimtieji ir nuteistieji siunčiami į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Asmenys į Å TI sugrįžta, kai nustoja į aplinkÄ skirti tuberkuliozės mikrobakterijas ir laikomi atskirose kamerose (Nr. 33 ir Nr.36). Dėl praÅ¡ymo susitikti su musulmonų dvasininku PareiÅ¡kėjas pateikė 2016 m. gegužės 2 d. praÅ¡ymÄ Konvencijos 9 straipsnio 1 dalies pagrindu suteikti jam galimybę pasimatyti su musulmonų dvasininku (I t., b. l. 148).

Iš 2016 m. gegužės 18 d. pareiškėjo prašymo (I t., b. l.

14) matyti, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o Å¡io praÅ¡ymo nebenagrinėti. Dėl naudojimosi duÅ¡u PareiÅ¡kėjo skunde nurodoma, kad galėjo pasinaudoti duÅ¡u tik vienÄ kartÄ per savaitę. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2215-520/2015 buvo pasisakyta dėl pareigos suteikti galimybę pasinaudoti duÅ¡u vienÄ kartÄ per savaitę. 2001 m. EŽTT ValaÅ¡ino byloje yra nustatęs, kad pareiÅ¡kėjas duÅ¡u naudotis galėjo kartÄ per savaitę, tokiÄ situacijÄ apibÅ«dino kaip apgailestaujamÄ , tačiau pažeidimo dėl Å¡ių aplinkybių nenustatė.

Teismas pažymėjo, kad tai, jog pareiÅ¡kėjas duÅ¡u negalėjo naudotis neribotai, nepablogino jo teisės palaikyti asmeninę higienÄ taip, kad bÅ«tų pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis (žr. 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ). Dėl pasivaikščiojimų trukmės Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dienÄ . PareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo diskriminuojamas nuteistųjų atžvilgiu. Pažymėtina, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas pažeidžiamas, kai tam tikra grupė asmenų, kuriems skiriama norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobÅ«džio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas bÅ«tų objektyviai pateisintas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas).

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo argumentų Å¡iuo aspektu nėra pagrindo manyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo iÅ¡skiriamas iÅ¡ kitų asmenų, turėjusių tokį pat statusÄ , todėl jo teiginiai dėl diskriminavimo nėra pagrįsti. Dėl tualetinio popieriaus kiekio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“ (aktuali nuo 2010 m. kovo 3 d. galiojanti redakcija) 1.2 punktu patvirtintoje Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normoje numatyta, kad vyrams iÅ¡duodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus 1 mėnesiui.

PareiÅ¡kėjas neneigia, kad šį reikalavimÄ Å iaulių tardymo izoliatorius pagal tuo metu galiojusiÄ teisės akto redakcijÄ vykdė, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl didesnio kiekio tualetinio popieriaus iÅ¡davimo vienam mėnesiui atmestini kaip nepagrįsti. Dėl maisto energetinės vertės, religinius įsitikinimus atitinkantis maitinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatos numato, kad vidutinė fiziologinė energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 2298 kcal per parÄ .

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintose Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėse (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), kurios taikytinos ir maisto tiekimui areštinėse laikomiems asmenims, nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirai kiekvienai maitinimo grupei.

Remiantis Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktu, ligoniai ir neįgalieji pagal medicinines indikacijas maitinami pagal ValgiaraÅ¡tį dirbantiems vyrams, ValgiaraÅ¡tį dirbančioms moterims, ValgiaraÅ¡tį nepilnamečiams, ValgiaraÅ¡tį nėščioms moterims, ValgiaraÅ¡tį krÅ«timi maitinančioms moterims, ValgiaraÅ¡tį dirbantiems vyrams (vegetarams), ValgiaraÅ¡tį dirbančioms moterims (vegetarėms) atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes maistÄ subalansuojant individualiai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Maitinimo organizavimo taisyklių nuostatos suponuoja iÅ¡vadÄ , jog specialus maitinimas asmenims skiriamas esant gydytojo(ų) specialisto(ų) iÅ¡vadai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015).

Šiuo atveju rašytinių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjui gydytojų nurodymu būtų buvęs skirtas specialus maitinimas ginčui aktualiu laikotarpiu, neturima. Kartu pareiškėjas savo skunde nurodė, kad jam nebuvo suteiktas maitinimas, atitinkantis jo religinius įsitikinimus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. balandžio 25 d. sprendime Nr. 2S-2336 (II t., b. l.

83) nurodoma, kad sudaryti valgiaraščius ir gaminti maistÄ kiekvienos religinės grupės nuteistiesiems nėra jokių galimybių, todėl jiems siÅ«loma maitintis pagal vegetarinio maitinimo valgiaraščius. PareiÅ¡kėjui buvo pasiÅ«lyta maitintis pagal nedirbančių vyrų vegetarinio maitinimo valgiaraÅ¡tį. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. sprendime Jakobski v. Lenkija (Nr. 18429/06) buvo atsižvelgta į tai, kad Ministrų Komiteto Rekomendacija (Rec 92006)2) dėl Europos kalėjimų taisyklių rekomenduoja, kad kaliniams turėtų bÅ«ti teikiamas maitinimas atsižvelgiant į jų religijÄ ; paskutiniuose Teismo sprendimuose buvo atkreiptas institucijų dėmesys į Å¡ios rekomendacijos svarbÄ , nepaisant Å¡ios rekomendacijos rekomendacinio, o ne privalomo pobÅ«džio (S. M.. v.

Lenkija, Nr. 28300/06). Sprendime buvo konstatuota, kad institucijos neiÅ¡laikė tinkamo balanso tarp kalėjimo administracijos ir pareiÅ¡kėjo intereso. Minėtame EŽTT 2010 m. gruodžio 7 d. sprendime buvo konstatuotas Konvencijos 9 straipsnio, numatančio, kad 1. kiekvienas turi teisę į minties, sÄ Å¾inės ir religijos laisvę; Å¡i teisė apima laisvę keisti savo religijÄ ar tikėjimÄ , taip pat laisvę iÅ¡pažinti ir skelbti savo religijÄ ar tikėjimÄ tiek vienam, tiek kartu su kitais, vieÅ¡ai ar privačiai, laikant pamaldas, atliekant apeigas, praktikuojant tikėjimÄ ar mokant jo;

2. laisvė skelbti savo religijÄ ar tikėjimÄ gali bÅ«ti apribojama tik tiek, kiek yra nustatęs įstatymas ir tik tada, kai tai bÅ«tina demokratinėje visuomenėje jos saugumo interesams, vieÅ¡ai tvarkai, žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti, pažeidimas. Minėtame sprendime Teismas kritiÅ¡kai vertino tai, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo pasiÅ«lyta alternatyvi dieta (maitinimas), nebuvo konsultuojamasi su Budistų misija. Atsižvelgiant į byloje turimus raÅ¡ytinius įrodymus, negalima daryti iÅ¡vados, kad atsakovės atstovas Å iaulių tardymo izoliatorius ir Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus dėl pareiÅ¡kėjo maitinimosi pagal jo religinius įsitikinimus, todėl darytina iÅ¡vada, kad buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės į maitinimÄ pagal religinius įsitinimus.

Dėl karšto vandens kameroje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 27 punktas numatė, kad sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi būti įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo sistema. 21 punkte numatyta, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema.

Remiantis HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ normomis darytina išvada, jog karšto vandens tiekimo sistema nebuvo privaloma kamerų sanitariniame mazge. Pažymėtina, kad tokios pačios pozicijos buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. Nr.A-2424-624/2015. Dėl dezinsekcijos, valymo priemonių suteikimo Pareiškėjas nurodė, kad kamerose būdavo tarakonų; negaudavo valymo priemonių. 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr.EP-447 (II t., b. l.

26) nurodoma, kad gyvenamÄ sias patalpas valo ten laikomi asmenys, Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi aprÅ«pinami. Dezinsekcijai naudojamas preparatas „Hit keller“, gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos yra (atliekama pagal asmenų praÅ¡ymus). RaÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad patikrinimų metu Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose (ar kitose patalpose) bÅ«tų buvę nustatyti pažeidimai dėl dezinsekcijos atlikimo, valymo inventoriaus suteikimo, neturima. Dėl įdarbinimo Suėmimo vykdymo įstatymo 40 str. 1 d. numatyta, jog tardymo izoliatoriuose, jei yra galimybė dirbti, suimtieji gali dirbti tik jų raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu ir Å¡ių suimtųjų ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytiniu sutikimu.

To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog suimtieji gali dirbti tik tardymo izoliatoriaus teritorijoje ir turi bÅ«ti užtikrintas Å¡io įstatymo 10 straipsnio reikalavimų vykdymas. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo leidėjas numatė dvi bÅ«tinÄ sias sÄ lygas dėl teisės dirbti suimtiesiems: ji gali bÅ«ti įgyvendinama ne tik turint suimtųjų ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytinį sutikimÄ , bet ir esant galimybei dirbti tardymo izoliatoriuje.

BVK 125 straipsnio 1 dalis nurodo, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji bÅ«tų įtraukiami į darbÄ atsižvelgiant į jų darbingumÄ ir, kiek galima, į turimÄ specialybę. Nesant galimybės dirbti suimtiesiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, Å iaulių tardymo izoliatorius neprivalėjo suteikti galimybės įsidarbinti pareiÅ¡kėjui dėl to teismas konstatuoja, jog Å iaulių tardymo izoliatoriaus veiksmai (neveikimas) negali bÅ«ti laikytini neteisėtais.

Dėl socialinės pašalpos Pareiškėjas skunde nurodo, jog nebuvo skiriama pašalpa iš Socialinės paramos suimtiems fondo, nors ir numato LR įstatymai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 430 patvirtinto Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 7 p. numato, jog laisvės atėmimo vietos direktorius iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti: 7.1.

Vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio paÅ¡alpas bÅ«tiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamÄ jį mėnesį asmeninėje sÄ skaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ . Konkretų paÅ¡alpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas.

Nuteistiesiems, perkeltiems į tardymo izoliatorių iki 15 parų pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , paÅ¡alpos nemokamos; 7.2. Vienkartines iki vienos bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio paÅ¡alpas paleidžiamiems iÅ¡ laisvės atėmimo vietų nuteistiesiems, asmeninėje sÄ skaitoje turintiems mažiau kaip vienos bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ ; 7.3. Vienkartines iki vienos bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio paÅ¡alpas mirus suimtojo ar nuteistojo sutuoktiniui, sugyventiniui ar artimajam giminaičiui, įvykus gaivalinei nelaimei, padariusiai didelę turtinę žalÄ suimtajam ar nuteistajam, jo sutuoktiniui, sugyventiniui ar artimiesiems giminaičiams.

Å ios paÅ¡alpos skiriamos, jeigu suimtieji ir nuteistieji asmeninėje sÄ skaitoje turi mažiau kaip vienos bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ . Gautos paÅ¡alpos pagal suimtųjų ar nuteistųjų raÅ¡ytinius praÅ¡ymus gali bÅ«ti iÅ¡siunčiamos jų sutuoktiniams, sugyventiniams ar artimiesiems giminaičiams; 7.4. Iki 0,8 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio mėnesines paÅ¡alpas suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie mokosi bendrojo lavinimo, profesinėse mokyklose ar aukÅ¡tosiose mokyklose. 7.5.

ParamÄ medikamentams, vadovėliams, kitoms mokymo, saviÅ¡vietos, kultÅ«ros ir sporto priemonėms, taip pat kitoms priemonėms, gerinančioms suimtųjų ir nuteistųjų socialines ar buitines sÄ lygas, įsigyti, jeigu atitinkamame fonde (Socialinės paramos suimtiesiems fonde ar Socialinės paramos nuteistiesiems fonde) lieka lėšų, iÅ¡mokėjus Å¡io apraÅ¡o 7.1–7.4 punktuose nurodytas paÅ¡alpas. PareiÅ¡kėjas nepateikė raÅ¡ytinių įrodomų, jog jis kreipėsi į Å iaulių tardymo izoliatorių dėl socialinės ieÅ¡komos, todėl negalima konstatuoti, jog Å iaulių tardymo izoliatorius neteisėtai ir nepagrįstai pareiÅ¡kėjui neskyrė paÅ¡alpos iÅ¡ Socialinės paramos suimtiesiems fondo.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis. Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, minėtoje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje teisės aktais – higienos normomis keliamų reikalavimų, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.

Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje higienos normomis keliamų reikalavimų, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Dėl pareiÅ¡kėjui už neigiamus iÅ¡gyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui ir priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Å iaulių TI administracija kuriuo nors pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankÅ¡tas kalinimo sÄ lygas ar kitaip blogino jo kalinimo sÄ lygas, taip pat į tai, kad Å iaulių TI netinkamos kalinimo sÄ lygos (HN pažeidimas) ir maitinimo pagal religinius įsitikinimus nesuteikimas iÅ¡ esmės nepakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai).

Todėl įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, teismas vertina, jog Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sÄ lygų pažeidimo pripažinimÄ , kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimus, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi ir su reikalavimu dėl turtinės žalos priteisimo, pažymėtina, kad turtinė žala, sutinkamai su CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, yra suprantama kaip žala padaryta asmens turtui. CK 6.249 straipsnio 1 dalis žala laiko asmens turto netekimÄ arba sužalojimÄ , turėtas iÅ¡laidas (tiesioginius nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai.

Kadangi pareiškėjas jokių turtinių nuostolių neturėjo, teismui įrodymų dėl to nepateikė, tai turtinė žala iš Lietuvos valstybės jam negali būti atlyginama. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta. Kaip jau minėta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, tačiau pareiškėjas to nepadarė - patirtos realios žalos neįrodė. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo S. H. J. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sÄ lygas ir teisė į maitinimÄ pagal religinius įsitikinimus buvo pažeista. ReikalavimÄ dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas apeliacine tvarka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėjas Virginijus Stankevičius