c8f36368-fa8d-4ff0-be90-94dae9dc0075 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja D Pranešėja D.Kazlauskienė                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-480-468/2013 Teisėja I. G.-Kalytienė                       Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00183-2012-8                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2; 2.4.6. (S)                               VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2013 m. birželio 19 d.

Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės,teisėjų Audronės Kartanienės, Pavelo Frolovo, sekretoriaujant Linai PauliukevičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorei R. N., nuteistiesiems O. K., D. B.,jų gynėjams adv. A. S., A. P.,vertėjai Boženai Seniutteismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų O. K. ir D. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 04 17 d. nuosprendžio, kuriuo O.

K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 180 str. 1 d. 2 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 180 str. 2 d. 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos ir O. K. paskirta subendrinta bausmė – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas, kuri, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 09 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant jam galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 7 metams, jÄ atliekant pataisos namuose;

D. B. nuteistas pagal BK 180 str. 2 d. 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 09 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant jam galutinę subendrintÄ bausmę – 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimÄ , jÄ atliekant pataisos namuose, pagal BK 180 str. 1 d. D. B. iÅ¡teisintas; nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės J. B. naudai iÅ¡ O. K. ir D. B. priteistas 10 Lt turtinės žalos atlyginimas, nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės B.

V. naudai iÅ¡ O. K. priteistas 300 Lt turtinės žalos atlyginimas, nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės O. R. naudai iÅ¡ O. K. ir D. B. priteistas 400 Lt turtinės žalos atlyginimas, nukentėjusiojo J. R. naudai iÅ¡ O. K. ir D. B. priteistas 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ kolegija             n u s t a t ė: O. K. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jis 2012 01 20 d. apie 11.00 val., turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , (duomenys neskelbtini) namo laiptinės pirmajame aukÅ¡te, Vilniuje iÅ¡ nepilnamečio K.

B. kairės rankos iÅ¡traukė ir tokiu bÅ«dų atvirai pagrobė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia C5“, 529 Lt vertės, su jame buvusia „Tele 2 Pildyk“ sim kortele, 10 Lt vertės, priklausančius nukentėjusiojo K. B. mamai J. B., tokiu bÅ«du atvirai pagrobė svetimÄ nukentėjusiajai J. B. priklausantį 539 Lt vertės turtÄ .Taip pat O. K. nuteistas už tai, kad jis, atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui prieÅ¡intis, pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jis 2012 02 18 d. apie 20.30 val., turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, prie prekybos centro „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), priėjęs prie nepilnamečio A.

V. ir rankomis paėmęs jam už kairės rankos užlaužė jÄ pastarajam už nugaros, tokiu bÅ«du sukėlė nepilnamečiui nukentėjusiajam A. V. fizinį skausmÄ bei atėmė galimybę prieÅ¡intis, po ko O. K., apieÅ¡kojęs A. V. kiÅ¡enes bei priekinėje kairės pusės džinsų kiÅ¡enėje radęs mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia C3-00“, 300 Lt vertės, priklausantį A. V. motinai B. V., jį pagrobė, tokiu bÅ«du atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui prieÅ¡intis pagrobė svetimÄ nukentėjusiajai B.

V. priklausantį 300 Lt vertės turtÄ .Taip pat O. K. nuteistas už tai, kad jis apiplėšė panaudojęs peilį, o bÅ«tent: jis 2012 02 24 d. apie 11.15 val., turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , veikdamas kartu su D. B. prie stadiono, esančio (duomenys neskelbtini), priėjęs prie nepilnamečio J. R. paprašė paskambinti, o pastarajam atsakius, kad neduos, jis sugriebė J. R. už striukės ir pareikalavo mobilaus ryÅ¡io telefono, po ko rankoje laikydamas atlenktÄ peilį priėjęs D. B. prikiÅ¡o peilį J.

R. prie kairiojo peties bei grasindamas papjauti pareikalavo mobilaus ryÅ¡io telefono, o J. R. paėmus į kairę rankÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia C 3“, 400 Lt vertės, priklausantį mamai O. R., jis (O. K.) iÅ¡ pastarojo rankos iÅ¡plėšęs minėtÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ kartu su D. B. pasiÅ¡alino, tokiu bÅ«du panaudojęs peilį jis apiplėšė žmogų, tuo padarydamas nukentėjusiai O. R. 400 litų turtinę žalÄ .D. B. nuteistas už tai, kad apiplėšė panaudojęs peilį, o bÅ«tent: jis 2012 02 24 d. apie 11.15 val., turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , veikdamas kartu su O.

K. prie stadiono, esančio (duomenys neskelbtini), O. K. priėjus prie nepilnamečio J. R. ir papraÅ¡ius paskambinti, o pastarajam atsakius, kad telefono neduos, po ko O. K. sugriebus J. R. už striukės ir pareikalavus mobilaus ryÅ¡io telefono, jis (D. B.), rankoje laikydamas atlenktÄ peilį, priėjo prie J. R. bei prikišęs peilį pastarajam prie kairiojo peties, grasindamas papjauti, pareikalavo mobilaus ryÅ¡io telefono, o nukentėjusiajam J. R. paėmus į kairę rankÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia C 3“, 400 Lt vertės, O.

K. iÅ¡ pastarojo rankos iÅ¡plėšė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia C 3“, priklausantį J. R. mamai O. R., po ko jis (D. B.) kartu su O. K. pasiÅ¡alino, tokiu bÅ«du panaudojęs peilį jis apiplėšė žmogų, tuo padarydamas nukentėjusiai O. R. 400 litų turtinę žalÄ . Nuteistasis O. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, nurodo, kad apylinkės teismas nenustatė jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme davė nuoseklius ir iÅ¡samius parodymus, savo kaltę pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi, sutinka su žalos atlyginimu, neginčija civilinio ieÅ¡kinio.Apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis J.

R. painiojosi savo parodymuose, teigė, kad iÅ¡ pradžių pirmas prie jo priėjo O. K., o tada – D. B., vėliau teigė atvirkščiai, taip pat davė nenuoseklius parodymus apie rankoje laikomÄ peilį. O. K. nurodymu, jokio peilio nei pas jį, nei pas D. B. nebuvo.Dėl K. B. svetimo turto pagrobimo apeliantas nurodo, kad faktiÅ¡kai K. B. galėjo pasisavinti iÅ¡ J. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini), fotoaparatÄ . Po jų pokalbio dėl fotoaparato jis dingo ir nesirodė, O. K. pamanė, jog jis ir pasisavino minėtÄ fotoaparatÄ .

Vėliau atsitiktinai sutikęs K. B. nuteistasis paėmė iÅ¡ jo telefonÄ , nurodydamas, kad jį grÄ Å¾ins, kai K. B. grÄ Å¾ins fotoaparatÄ . Jis to nepadarė, todėl ir O. K. negrÄ Å¾ino telefono.Nagrinėdamas epizodÄ , kur nukentėjusysis yra A. V., apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad A. V. taip pat painiojosi savo parodymuose, teigdamas, kad O. K. paėmė jį už kairės rankos. Nuteistojo nuomone, laikyti A. V. ir apieÅ¡koti jo galines kiÅ¡enes, priekines, po to atsegti striukę ir apieÅ¡koti vidines megztinio kiÅ¡enes yra tiesiog neįmanoma.

Teisme A. V. teigė, kad antras asmuo jam nieko nedarė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, kad tas antras asmuo paėmė deÅ¡inę rankÄ ir jÄ užlaužė. Nors, kaip teigia apeliantas, jokio fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo panaudota.Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis turi mažametę dukrÄ , su kuria palaiko ryÅ¡ius telefonu bei laiÅ¡kais, bet jam to neužtenka. Apelianto rÅ«pesčio reikia ir senyvo amžiaus motinai. Nuteistasis D.

B. apeliaciniu skundu praÅ¡o nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 str. 2 d., perkvalifikuoti į BK 180 str. 1 d. ir sumažinti jam paskirtÄ bausmę, nurodo, kad jis prisipažįsta, jog 2012 02 24 d. apie 11.15 val. jis su O. K. prie stadiono Vilniuje atėmė iÅ¡ nepilnamečio J. R. mobilųjį telefonÄ , tačiau neigia turėjęs peilį. Jo neturėjo ir O. K.. Nukentėjusysis J. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pas D. B. rankose matė peilį, o teisme teigė, jog nebuvo jokio peilio. Apeliantas viso proceso metu teigė, jog jis neturėjo peilio.

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta nukentėjusiojo ir D. B. akistata, nors pagal įstatymo nuostatas tai buvo privaloma padaryti. Taip pat, apelianto manymu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį D. B. atžvilgiu, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d., kadangi nebuvo laikomasi įstatymų. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė – skundus atmesti. Dėl nuteistojo O. K. apeliacinio skundoApelianto skundo argumentai, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino nukentėjusiųjų parodymų, kadangi jie buvo nenuoseklÅ«s, yra nepagrįsti.

Nors apeliantas neigia J. R. atžvilgiu turėjęs peilį, o A. V. atžvilgiu nenaudojęs fizinį smurtÄ , tačiau jo kaltė be jokių abejonių įrodyta byloje surinktais duomenimis. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo argumentacija skundžiamame nuosprendyje yra pakankama, motyvuota, iÅ¡sami, nuosprendžio iÅ¡vados pagrįstos neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.Dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos J. R. atžvilgiu, faktinių aplinkybių pasakytina, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, jog, kaip teigia ir O.

K., nukentėjusiojo J. R. parodymai, duoti teisme ir duoti ikiteisminio tyrimo metu, skiriasi, tačiau tai nepanaikina galimybės remtis nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kÄ pagrįstai nusprendė ir apylinkės teismas. Atsižvelgdamas į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodymus davė iÅ¡ karto po įvykio, praėjus trumpam laiko tarpui juos papildė, esminių įvykio aplinkybių nekeisdamas, apylinkės teismas vadovavosi nuosekliais nukentėjusiojo J. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, juolab, kad juos patvirtina ir kita bylos medžiaga – asmens parodymo atpažinti protokoluose užfiksuoti duomenys, liudytojos parodymai ir kt.

Teisme apklausti bylÄ tyrę pareigÅ«nai nurodė, jog J. R. ikiteisminio tyrimo metu nesiblaÅ¡kė, nei dėl faktinių aplinkybių (peilio, buvimo, asmenų skaičiaus, veiksmų) nei dėl konkretaus asmens atpažinimo, davė tvirtus paaiÅ¡kinimus. Taigi apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad nusikaltimo padarymo metu nebuvo peilio, yra atmetami kaip nepagrįsti, Å¡ios aplinkybės skundžiamame teismo nuosprendyje yra aptartos ir tinkamai įvertintos.Epizode dėl veiksmų prieÅ¡ A. V. kaip niekuo nepagrįstas vertinamas nuteistojo teiginys, jog prieÅ¡ nukentėjusįjį A.

V. jis nevartojo jokio fizinio smurto. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog A. V. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme buvo nuoseklÅ«s, todėl nėra pagrindo jais abejoti. Skunde nurodoma aplinkybė, kad A. V. painiojosi savo parodymuose, yra neteisinga ir grindžiama iÅ¡imtinai nuteistojo subjektyvia nuomone. Fizinio smurto panaudojimas apylinkės teismo grindžiamas ne vien tik nukentėjusiojo parodymais, bet ir kita bylos medžiaga, kuriÄ teismas pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei leidžia atmesti pastarojo pasirinktÄ gynybos versijÄ , kad jis fizinio smurto nepilnamečio atžvilgiu nenaudojo.Byloje neabejotinai nustatyta, kad iÅ¡ nepilnamečio K.

B. atvirai buvo pagrobtas telefonas, kad bÅ«tent kaltinamasis, susitikimo su K. B. metu, pasinaudojęs tuo, kad nukentėjusiajam kažkas paskambino ir nukentėjusiajam iÅ¡sitraukus telefonÄ , telefonÄ nukentėjusiajam iÅ¡traukė iÅ¡ rankų ir jį pasisavino. IÅ¡ O. K. paaiÅ¡kinimų matyti, jog jis telefonu naudojosi, valdė ir juo disponavo savo nuožiÅ«ra – telefonÄ parduodamas stotyje, SIM kortelę iÅ¡mesdamas. Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, O. K. veiksmų kvalifikacija yra teisinga, o apelianto nurodomos aplinkybės dėl K.

B., kad neva jis pagrobė fotoaparatÄ , dėl ko O. K. iÅ¡ jo ir atėmė telefonÄ , yra nepagrįstos objektyviais bylos duomenimis, bei apelianto nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi.Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o paskirti jam Å¡velnesnę bausmę, tačiau, kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo tokį nuteistojo praÅ¡ymÄ tenkinti. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam O. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikÅ¡mės aplinkybes.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistasis turi mažametę dukrÄ ir senyvo amžiaus motinÄ , kurioms reikia jo rÅ«pesčio, yra nepakankamas paskirtos bausmės suÅ¡velninimui. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantas nuteistas už 2 apysunkių ir 1 sunkaus nusikaltimų padarymÄ . O. K. padaryti nusikaltimai – tyčiniai, nukreipti ne tik prieÅ¡ kito asmens nuosavybę, bet ir prieÅ¡ kito asmens sveikatÄ , atlikti nepilnamečių asmenų atžvilgiu. Dalį nusikalstamų veikų apeliantas padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Apeliantas Å¡iuo nuosprendžiu nuteistas ne pirmÄ kartÄ â€“ praeityje jis teistas 7 kartus, teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas, ir visus kartus už tos pačios rÅ«Å¡ies nusikaltimų padarymÄ . Å iame nuosprendyje nurodytus nusikaltimus jis padarė nepraėjus nei metams po to, kai jis buvo paleistas iÅ¡ pataisos namų. O. K. daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimÄ nėra. Nustatytos ir aukščiau iÅ¡vardintos aplinkybės rodo, jog apeliantas yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, siekiantis nusikalstamais veiksmais praturtėti, todėl yra socialiai pavojingas.

Jam pirmosios instancijos teismas, paskyręs laisvės atėmimo bausmes, BK 56 str. 1 d. įtvirtintų nuostatų nepažeidė.Aplinkybės, kad, kaip teigia apeliantas, jis viso proceso metu davė nuoseklius ir išsamius parodymus, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, sutinka su žalos atlyginimu, paskirtos bausmės pakeitimui lemiamos reikšmės neturi. Taip pat tai negali būti vertinama kaip O. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, O.

K. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino tik iÅ¡ dalies, todėl tai laikytina kaip formalus prisipažinimas. Pagal teismų praktikÄ aplinkybė, lengvinanti baudžiamÄ jÄ atsakomybę dėl to, kad kaltininkas gailisi padaręs nusikalstamas veikas, pripažįstama tik tuo atveju, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta esmines bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, kritiÅ¡kai vertina savo elgesį bei stengiasi suÅ¡velninti tokios veikos padarinius.

Šiuo atveju, kaip matyti ir iš apeliacinio skundo turinio, O. K. tik dalinai pripažįsta savo kaltę ir dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi, iš dalies ginčydamas kai kurias padarytų nusikaltimų aplinkybes. Toks kaltės prisipažinimas ir gailėjimasis dėl nusikalstamų veiksmų negali būti vertinamas kaip nuoširdus, todėl ir pagrįstai nelaikytinas aplinkybe, lengvinančia apelianto atsakomybę.Apygardos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo parinktais laisvės atėmimo bausmių dydžiais.

Pažymėtina, kad, kaip jau minėta, byloje nenustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių, konstatuota tik atsakomybę sunkinanti aplinkybė (kad BK 180 str. 1 d. ir BK 180 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas jis padarė, veikdamas bendrininkų grupėje). Atsižvelgęs į tai, bei į kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes apylinkės teismas apeliantui už apysunkių ir sunkaus nusikaltimų padarymÄ pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiais net nesiekia sankcijose numatytų bausmių vidurkio.

Be to, subendrindamas paskirtas bausmes apylinkės teismas parinko ir Å¡velnesnius bausmių subendrinimo bÅ«dus, t. y. bausmes subendrino iÅ¡ dalies jas sudedant. Taigi paskirtÄ bausmę vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ ir dar labiau Å¡velninti nėra jokio pagrindo. Dėl nuteistojo D. B. apeliacinio skundoPirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo D. B. nuteistas pagal BK 180 str. 2 d., yra pagrįstas ir teisėtas.D. B. apeliaciniame skunde teigia, kad plėšimo metu nei jis, nei jo bendrininkas neturėjo peilio, todėl jo veika turėtų bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 180 str. 1 d.

Pažymėtina, kad apygardos teismas su tokiais nuteistojo argumentais nesutinka ir juos atmeta. Apygardos teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo J. R. parodymai, duoti teisme, skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (teisme jis teigė, kad plėšimo metu peilį turėjo O. K., o ikiteisminio tyrimo metu – kad peiliu grasino D. B.), tačiau tai nepanaikina galimybės remtis nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi šie parodymai buvo duoti iš karto po įvykio bei papildyti po įvykio praėjus trumpam laiko tarpui, be to, yra nuoseklūs ir sutampa su kitais bylos duomenimis.

Aplinkybę, kad jam peiliu grasino D. B., J. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu ne tik apklausų metu, bet ir asmens parodymo atpažinti metu. Liudytojos D. K., kuri parodė, kad J. R. asmens atpažinimo metu aiÅ¡kiai ir nedvejodamas nurodė įvykio aplinkybes, davė nuoseklius parodymus, bei nukentėjusiojo J. R. motinos O. R., kuriai sÅ«nus pasakojo plėšimo aplinkybes, paaiÅ¡kinimai taip pat paneigia apeliacinio skundo argumentÄ , kad D. B. neturėjo peilio, ir leidžia tai vertinti kaip nuteistojo pasirinktÄ gynybos versijÄ .

Å iame epizode dėl veikos įrodytumo abejonių nėra, pirmosios instancijos teismo motyvacija yra iÅ¡sami, padarytos teismo iÅ¡vados – teisingos.Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo bÅ«tina atlikti akistatÄ tarp nukentėjusiojo ir D. B., tačiau, apygardos teismo nuomone, tokie skundo argumentai yra nepagrįsti ir negali turėti įtakos D. B. padarytos veikos kvalifikacijai. Be to, iÅ¡ BPK 190 str. įtvirtintų nuostatų, reglamentuojančių akistatos atlikimo pagrindus ir tvarkÄ , matyti, kad akistatos atlikimas kiekvieno ikiteisminio tyrimo metu nėra privalomas, todėl konstatuoti procesinį pažeidimÄ pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė faktines bylos aplinkybes bei nustatė, kad D. B. apiplėšė nepilnametį panaudojęs peilį, todėl, kolegijos nuomone, teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nuteistojo veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 180 str. 2 d. Apeliantas nurodo, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį jo atžvilgiu, pažeidė BPK 20 str. 5 d., nes nagrinėjant bylÄ ir skiriant bausmę nebuvo laikomasi įstatymų.

Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija nei materialinės nei procesinės teisės normų pažeidimų nenustatė, todėl teisėjų kolegija apelianto nuorodÄ Ä¯ įstatymo pažeidimus laiko niekuo nepagrįsta ir deklaratyvia, nesudarančia pagrindo skundžiamo nuosprendžio nei keisti nei naikinti. D. B. kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir nors nurodė, kad gailisi, tačiau tai nebuvo pagrindas pirmosios instancijos teismui pripažinti kaip aplinkybę, lengvinančiÄ atsakomybę.

Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis pripažįstamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tuomet, kai asmuo tai daro savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, juo labiau, kad iÅ¡ bylos duomenų nematyti, jog nuteistasis neigiamai vertintų savo poelgį ar iÅ¡gyventų dėl padarytų veiksmų.Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aukščiau aptartas aplinkybes, daromų nusikalstamų veikų kartotinį pobÅ«dį, tai, kad byloje nėra D.

B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pastarajam, kaip recidyvistui, pagrįstai paskyrė sankcijoje už jo padarytÄ nusikaltimÄ numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, kadangi kitos rÅ«Å¡ies bausmių D. B. kriminaliniams polinkiams pakeisti nepakanka (BK 56 straipsnio 1 dalis). 10 kartų anksčiau teistam D. B. paskirtÄ straipsnio sankcijos ribose numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu mažesnės nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ ir dar labiau Å¡velninti nėra pagrindo.

Bendrinant Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, teisingai buvo vadovautasi BK 63 str. 1 d., 3 d., bei 9 d., o galutinė subendrinta bausmė adekvati padarytoms veikoms bei nuteistojo asmenybei, ir tik tokia bausmė gali pasiekti BK 41 str. 2 d. įtvirtintus bausmės tikslus. Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė : atmesti nuteistųjų O. K. ir D. B. apeliacinius skundus. Kolegijos pirmininkė                                                                                 Daiva Kazlauskienė Teisėjai                                                                                                             Audronė Kartanienė                                                                                                                                    Pavelas Frolovas