2018-10-24 Nr. AB-18973-3-61-3-03093-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1291-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03093-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Exvero“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Exvero“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybiniam miškotvarkos institutui, valstybės įmonei Registrų centras, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, R. Š., G. K., I. R.-K., T. G., R. G., P. R., E. R., L. R. dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas UAB „Exvero“ (toliau – ir Bendrovė) padavė teismui skundą, kurio tik dalį priėmė pirmosios instancijos teismas. Teismo priimta skundo dalimi pareiškėjas prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir VMT) 2016 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. S-1606-65 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VMT išbraukti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir kadastras) ir iš Valstybinės reikšmės miškų plotų sąrašo (toliu – ir sąrašas) dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2016 m. birželio 12 d. prašyme nurodyto kaip 4 a, ir dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2016 m. birželio 12 d. prašyme nurodyto kaip 6 a; 3) įpareigoti VMT inicijuoti Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų schemos (toliau – ir valstybinės reikšmės miškų schema, schema) pakeitimą iš schemos pašalinant 2016 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 1056 (toliau – ir aktas Nr. 1056) išvadų pagrindu nustatytus valstybinės reikšmės miškų plotus 6-1, 6-2 ir 4-1.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,2960 ha žemės sklypo dalis iš žemės sklypo, kurio bendras plotas yra 0,9001 ha, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). Žemės sklypas suformuotas atlikus tikslius kadastrinius matavimus ir 2005 m. spalio 26 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 2004 m. rugpjūčio 10 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nurodyta, kad, naudojant žemės sklypą, turi būti laikomasi specialių žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo sąlygų: elektros linijų apsaugos zonos ir būtina saugoti natūralų reljefą. Atitinkamai 2004 m. rugpjūčio 10 d. žemės sklypo plane nustatytos formos simboliais yra pažymėti saugotini pavieniai medžiai, esantys dviejose žemės sklypo vietose, tačiau pareiškėjas pabrėžė, kad žemės sklype miško žemės naudmenų ir medynų niekada nebuvo ir tokie niekada nebuvo registruoti. Bendrovės teigimu, tai patvirtina 2005 m. rugsėjo 10 d. žemės sklypo kadastro duomenys Nr. 1, kur dalyje „Duomenys apie žemės naudmenų kiekybines charakteristikas ir vertę“, skiltyje „Kita žemė“, nurodytas 0,9001 ha nenaudojamos žemės plotas, o skiltyje „Miškai“ nurodyta, kad miško nėra. Su Bendrovės žemės sklypu ribojasi 2 valstybės miškų ūkio paskirties žemės sklypai: (duomenys neskelbtini), plotas – 6,3491 ha (toliau – ir valstybės miško sklypas Nr. 1457) ir (duomenys neskelbtini), plotas – 1,9271 ha (toliau – ir valstybės miško sklypas Nr. 1458, abu kartu – ir valstybės miško sklypai). Valstybės miško sklypai buvo suformuoti atlikus tikslius kadastrinius matavimus, kadastro duomenys ir ribos nustatyti 2016 m. vasario 29 d., jie taip pat įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

3. Bendrovė pažymėjo, kad, formuojant ir nustatant valstybės miško sklypų ribas tiksliais kadastriniais matavimais, jų ribos buvo derinamos su VMT ir kitomis institucijomis, sutapo su žemės sklypo ribomis ir jokio ginčo, kad žemės sklype galėtų būti valstybės miško plotų, nekilo. Atsižvelgiant į tai, VMT skundžiamu Sprendimu nepagrįstai nustatė žemės sklype esant dalis valstybės miško žemės, tikslino taksacinių sklypų ribas ir priėmė sprendimą patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype Nr. 4 (toliau – ir sklypas Nr. 4) ir taksaciniame sklype Nr. 6 (toliau – ir sklypas Nr. 6).

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras nėra pagrindinis registras, o Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, Bendrovės nuomone, atsakovas negali keisti kadastro duomenų, įstatymo nustatyta tvarka jų nenuginčijęs.

5. Bendrovė nurodė, kad žinojo, jog dar iki valstybės miško sklypų įteisinimo tiksliais kadastriniais matavimais Valstybinis miškotvarkos institutas 2013 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 496A siūlė VMT valstybinės reikšmės miškų plotų teritorijai nepriskirti žemės sklypo dalyje registruotą 0,4 ha dydžio miško plotą, kaip mažesnį nei 0,1 ha ir neatitinkantį miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų. Vis dėlto VMT vertino, kad nurodyta teritorija atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje miškui keliamus reikalavimus ir šios teritorijos nepriskriti valstybinės reikšmės miškų plotams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (toliau – ir Aplinkos ministerija) nepasiūlė, tačiau jokio ginčo nekėlė nustatant žemės sklypo ir valstybės miško sklypų kadastrinius matavimus.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Bendrovė 2016 m. gegužės 25 d. kreipėsi į atestuotą miškotvarkos specialistą R. Š. su prašymu patikslinti miško žemės ribas žemės sklype. R. Š. atliko miško inventorizacijos duomenų patikslinimą žemės sklype ir 2016 m. birželio 12 d. prašymu dėl miško žemės ribų patikslinimo kreipėsi į atsakovą, siūlydamas išbraukti iš kadastro ir iš valstybinės reikšmės miškų sąrašo sklypo Nr. 4 a dalį, kur neteisingai miško žemė, inventorizuota pieva, dengiama gretimo sklypo šešėliu (pažeisti miško žemės išskyrimo normatyvai) ir sklypo Nr. 6 a dalį, kur neteisingai miško žemė, inventorizuota pieva, su pavieniais medžiais dengiama gretimo sklypo šešėliu.

7. Bendrovė paaiškino, kad sklypas Nr. 4 patenka į valstybės miško sklypo Nr. 1458 sudėtį, o sklypas Nr. 6 patenka į valstybės miško sklypo Nr. 1457 sudėtį, tačiau priešingai nei minėtų valstybės miško sklypų ribos, sklypo Nr. 4 ir sklypo Nr. 6 ribos tiksliais kadastriniais matavimais niekada nebuvo nustatomos. VMT sklype Nr. 4 ir sklype Nr. 6 atliko miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje, kurį įformino aktu Nr. 1056. Atsakovas nustatė, kad sklypo Nr. 6 dalis, patenkanti į žemės sklypą, atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus (žemės naudmena – medynas), o sklypo Nr. 4 ir sklypo Nr. 6 dalys, patenkančios į žemės sklypą, atitinka Miškų įstatyme nustatytus miško žemei keliamus reikalavimus, kuriose yra vykdomas miško pavertimas kitomis naudmenomis (žemės naudmena – miško aikštė (miško žemė verčiama ne miško žeme), todėl Sprendimu patikslino Miškų valstybės kadastro duomenis, tačiau ir R. Š. 2016 m. birželio 12 d. prašymo netenkino.

8. Pareiškėjas nesutiko su akto Nr. 1056 išvada, kad sklypo Nr. 4 ir sklypo Nr. 6 dalys atitinka Miškų įstatyme nustatytus miško žemei keliamus reikalavimus. Nei viena iš žemės sklypo ginčo dalių nesiekia 0,7 ha, todėl neatitinka miško ploto kriterijaus. Pagal VMT direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V patvirtintos Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 1 priedo 2.1.1.2.1 punktą miško aikšte gali būti inventorizuojamas ir mažesnio nei 0,1 ha žemės plotas, jeigu jame galimai neteisėtai transformuojant miško žemę į ne miško žemę buvo sunaikinti ar yra naikinami miško ekosistemos elementai, tačiau ši nuostata įsigaliojo tik nuo 2014 m. balandžio 3 d.

9. Pareiškėjas pabrėžė, kad atsakovas tik žemės sklypo dalis 4-1 ir 6-2 apibūdino kaip „Miško aikštė (miško žemė verčiama ne miško žeme)“, tik šioms dalims VMT taikė Instrukcijos 1 priedo 2.1.1.2.1 punkto nuostatas. Žemės sklypo daliai 6-1 (0,010 ha ploto) jokios miško žemės plotų transformacijos į ne miško žemės plotus dėl neteisėtos, galbūt neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos VMT nenustatė, todėl šiai žemės sklypo daliai taikytinos Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatos, reikalaujančios, kad mišku gali būti laikomas ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas. Nurodytoje žemės sklypo dalyje niekada nebuvo miško žemės, tik pavieniai medžiai, tai atsispindi žemės sklypo kadastro duomenų byloje ir žemės sklypo plane. Žemės sklypo riba ties dalimi 6-1 buvo ir yra ta pati miško sienai, kaip kad buvo nustatyta dar 2004 m. rugpjūčio 10 d. formuojant žemės sklypą tiksliais kadastriniais matavimais. Todėl, pareiškėjo nuomone, VMT žemės sklypo dalį 6-1 neteisėtai ir nepagrįstai pripažino atitinkančia miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus bei apibūdino žemės naudmena – medynu.

10. Bendrovė taip pat nesutiko su žemės sklypo dalių 4-1 ir 6-2 priskyrimu miško aikštėms, kadangi jokia neteisėta žmogaus veikla šiose dalyse nebuvo vykdyta, be to, šių dalių plotas nesiekė 0,1 ha. Žemės sklypo dalyje 4-1 niekada nebuvo nei miško, nei pavienių medžių, tik šienaujama pieva. Žemės sklypo dalyje 6-2 miško taip pat niekada nebuvo, tik pavieniai medžiai, tai patvirtina žemės sklypo kadastro duomenų byla, žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas bei žemės sklypo planas. Minėti pavieniai medžiai buvo pašalinti, remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus Želdinių poskyrio vyr. specialisto P. R. 2015 m. kovo 17 d. leidimu Nr. 271/2015 saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams. Kadastro duomenų tikslinimas žemės sklype įvyko 2013 m. kovo 15 d., todėl, pareiškėjo nuomone, būtent tada VMT turėjo spręsti dėl žemės sklypo dalių 4-1, 6-1 ir 6-2 pripažinimo valstybinės reikšmės miškų plotais, tikslinti jų ribas, tačiau to nepadarė.

11. Pareiškėjo nuomone, atsakovas piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis ir procedūrinėmis teisės normomis, kadangi nepaisydamas akte Nr. 1056 nustatytų žemės sklypo dalių 4-1, 6-1 ir 6-2 numeracijos, plotų bei būtinybės nustatyti jų tikslias ribas atskirais taksaciniais sklypais, kadastre žemės sklypo dalį 4-1 (0,006 ha) nurodė kaip sklypą Nr. 4 a, kurio plotas yra 0,1 ha, ir kad tai yra „Savivaldybių valst. reikšmės miškai (03)“, esantis privačios nuosavybės teise valdomame žemės sklype; žemės sklypo ginčo dalį 6-2 (0,023 ha) nurodė kaip sklypą Nr. 6 a, kurio plotas yra 0,1 ha, ir kad tai yra „Savivaldybių valst. reikšmės miškai (03)“, esantis privačios nuosavybės teise valdomame žemės sklype; žemės sklypo dalis 6-1 (0,010 ha) atskirai neišskiriama, o grafiškai prijungiama prie sklypo Nr. 6 kaip šio valstybės miško masyvo dalis. Sklypo Nr. 6 duomenys skelbia, kad jo plotas yra 6,6 ha ir tai yra „Savivaldybių valst. reikšmės miškai (03)“. Be to, VMT visą sklypą Nr. 6, kurio plotas 6,6 ha, nurodė esantį privačios nuosavybės teise valdomame žemės sklype, kurio plotas yra 0,9001 ha.

12. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, Bendrovė teigė, kad VMT pažeidė Instrukcijos 8.2, 19.3, 20, 20.1 punktų reikalavimus. Sklypo Nr. 4 ir sklypo Nr. 6 aprašymo (inventorizavimo) metu nustačius, jog dalis jų patenka į privačią nuosavybę, dalis valdoma valstybės, minėti sklypai privalėjo būti aprašyti atskirai pagal nuosavybės formą. Nustačiusi, kad į privačią valdą patenkantys žemės plotai neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio reikalavimų – neatitinka minimalaus miško ploto kriterijaus, yra nepakankamo skalsumo, VMT privalėjo koreguoti sklypo Nr. 4 ir sklypo Nr. 6 ribas, jas sutapatinant su žemės sklypo riba, kuri sutampa ir su tiksliais kadastriniais matavimais nustatytomis valstybės miško sklypų ribomis.

13. Atsakovas VMT atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14. Atsakovas nurodė, kad sklypas Nr. 4 ir sklypas Nr. 6, kurių dalys patenka į žemės sklypą, yra registruoti kadastre, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 2013) priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams (miestų miškai). Kadastre žemės sklypo teritorijoje šiuo metu yra registruotas 0,04 ha miško plotas. VMT, atlikusi kadastro duomenų patikrinimą vietoje sklype Nr. 4 ir sklype Nr. 6 (akte Nr. 1056 pažymėta 6-1), nustatė, kad sklypo Nr. 6 dalis atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, o sklypo Nr. 4 ir sklypo Nr. 6 dalyse (akte Nr. 1056 pažymėtose 4-4 ir 6-2) yra vykdomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Patikrinimo metu nustatyta, kad šiose teritorijose yra iškirsti medžiai, sunaikinta miško paklotė.

15. VMT nuomone, sklypų 4-1, 6-2 dalys atitinka Miškų įstatyme nustatytus miško žemei keliamus reikalavimus: žemės naudmena – miško aikštė (miško žemė verčiama ne miško žeme). Miško žemė verčiama ne miško žeme nepagrįstai, pažeidžiant Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

16. Atsakovas paaiškino, kad nagrinėjant R. Š. 2016 m. birželio 12 d. prašymą, nustatyta, kad prašyme nurodyti miško žemės bei valstybinės reikšmės miškų plotai atitiko Miškų įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, todėl VMT Sprendimu patikslino kadastro duomenis – žemės naudmenas – (duomenys neskelbtini) sklypo Nr. 4 ir sklypo Nr. 6 dalyse. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad VMT jau yra patikslinusi kadastro duomenis (išbraukiant iš miško žemės ploto teritorijas, kurios neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų), todėl papildomai tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą nebuvo teisinio pagrindo. Be to, žemės sklypo dalis (0,04 ha) buvo perleista privačion nuosavybėn po Nutarimo Nr. 2013 priėmimo, kuriuo minėta teritorija buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad Administracijai reikalavimai byloje nėra reiškiami, todėl prašė teismo sprendimą priimti atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas.

18. Administracija pažymėjo, kad, remiantis Vilniaus miesto savivaldybės Teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio duomenimis, pareiškėjo skunde nurodyti plotai patenka į valstybinio miško ribas. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1369 patvirtinto Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2 ir 3 punktais, valstybinės reikšmės miškų plotų schemos yra skirtos valstybinės reikšmės miškų plotams ir jų riboms nustatyti. Schemos rengiamos pagal valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu nustatytus faktinius duomenis. Pagal schemas Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina valstybinės reikšmės miškų plotus. Schemų rengimą ir tikslinimą organizuoja Aplinkos ministerija, o jų rengimą ir derinimą atlieka VMT.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepimu prašė teismo sprendimą priimti, atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus.

20. NŽT nurodė, kad pareiškėjo žemės sklypas ir valstybės miško sklypai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

21. NŽT atkreipė dėmesį, kad 2004 m. rugpjūčio 10 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte matininkas nebuvo pažymėjęs valstybinio miško. Matininkas, parengęs žemės sklypo planą, privalo užtikrinti plane pateiktų duomenų teisingumą ir atsako už atlikto darbo kokybę. Valstybės miško sklypų kadastrinių matavimų bylose esantys dokumentai patvirtina, kad kaimyninio ginčo žemės sklypo bendraturčiai sutiko su valstybės miško sklypų ribomis ir pasirašė jų paženklinimo-parodymo aktuose.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23. Aplinkos ministerija nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad į žemės sklypą patenkančios sklypo Nr. 4 ir sklypo Nr. 6 dalys neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytų miškui keliamų reikalavimų, nes yra mažesnės nei 0,1 ha. Šis kriterijus yra taikomas miško masyvui, o į žemės sklypą patenkančios sklypo Nr. 4 ir sklypo Nr. 6 dalys nėra atsietos nuo bendro miško masyvo, jos vistiek išlieka sklypo Nr. 4 ir sklypo Nr. 6 dalimis.

24. Aplinkos ministerija atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1046 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1046), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro 2013 m. kovo 15 d. patikrinimo akto Nr. 665 (toliau – ir aktas Nr. 665) rezultatus, buvo patikslintos miško žemės ribos bei valstybinės reikšmės miškų plotai žemės sklypo teritorijoje, išbraukiant iš miško žemės valstybinės reikšmės miškų plotus, kurie neatitiko miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, tačiau 0,04 valstybinės reikšmės miško, atitinkančio miškui keliamus reikalavimus, liko žemės sklype.

25. Aplinkos ministerijos teigimu, pareiškėjas suderindamas 2015 m. liepos 27 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir pasirašydamas 2015 m. spalio 7 d. prašymą patikslinti žemės sklypo ribas, pripažino, kad kadastre registruoti duomenys yra teisingi. Taigi vėliausiai nuo 2015 m. liepos 27 d. pareiškėjui buvo žinomi akto Nr. 665 rezultatai. Todėl Aplinkos ministerija pareiškėjo reikalavimus įpareigoti atsakovą tikslinti kadastro duomenis išbraukiant šią teritoriją iš kadastro ir atitinkamai įpareigoti VMT inicijuoti valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimą išbraukiant šią teritoriją iš valstybinės reikšmės miškų plotų, patvirtintų Nutarimu Nr. 2013 (su vėlesniais pakeitimais), vertino kaip nepagrįstus.

26. Aplinkos ministerijos nuomone, VMT, pagrįstai tiek aktu Nr. 665, tiek aktu Nr. 1056 konstatavusi, kad ginčo teritorija atitinka miškui keliamus reikalavimus, Sprendimu pagrįstai patikslino kadastro duomenis skype Nr. 4 ir sklype Nr. 6 ir pagrįstai atsisakė šią teritoriją išbraukti iš kadastro.

II. 27. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

28. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas Sprendimas priimtas išnagrinėjus R. Š. 2016 m. birželio 12 d. prašymą ir VMT atlikus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje. Priimdama sprendimą VMT vadovavosi Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (toliau – ir Kadastro nuostatai), 13 ir 15.6 punktais, Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V (toliau – ir Duomenų teikimo aprašas), 4.1 ir 12 punktais. VMT, nuspręsdama patikslinti sklypo Nr. 4 ir sklypo Nr. 6 dalis, be kita ko, rėmėsi aktu Nr. 1056.

29. Teismas nustatė, kad sklypas Nr. 4 ir sklypas Nr. 6, kurių dalys patenka į žemės sklypą, yra registruoti kadastre ir nutarimu Nr. 2013 priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams (miesto miškas). Miško žemės ribos ir valstybinės reikšmės miškų plotai žemės sklypo teritorijoje buvo patikslinti nutarimu Nr. 1046, atsižvelgus į akto Nr. 665 išvadas ir išbraukiant iš miško žemės bei valstybinės reikšmės miškų plotus, kurie neatitiko miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų. Pareiškėjui inicijavus ir R. Š. pasikreipus į VMT su prašymu išbraukti iš kadastro ir iš sąrašo sklypo Nr. 4 1 dalį (4-1) ir sklypo Nr. 6 a dalį (6-1 ir 6-2) bei atlikus Lietuvos Respublikos miško valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje, buvo surašytas aktas Nr. 1056, kurio pagrindu ir buvo priimtas ginčijamas Sprendimas.

30. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo teiginį, jog pagal kadastrinius matavimus į jo žemės sklypą niekada nepateko valstybinės reikšmės miško teritorija, paneigia byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Iš ištraukos iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (priedas prie akto Nr. 665) aiškiai matyti, kad į žemės sklypą patenka valstybinės reikšmės miško plotai, tarp kurių ir šio ginčo objektas, t. y. žemės sklypo dalys 4-1, 6-1 ir 6-2. Akto Nr. 665 pagrindu buvo priimtas nutarimas Nr. 1046, kuriuo buvo patikslintos miško žemės ribos ir valstybinės reikšmės miškų plotai. Šie duomenys įstatymų nustatyta tvarka nebuvo nuginčyti, todėl laikytini teisėtais ir teisingais. Šie duomenys neabejotinai buvo žinomi ir pareiškėjui, tai įrodo byloje pateiktas 2015 m. spalio 7 d. pareiškėjo pasirašytas NŽT Vilniaus miesto skyriui adresuotas prašymas patikslinti žemės sklypo ribas, atsižvelgiant į tai, kad į žemės sklypą patenka valstybinės reikšmės miško masyvo dalis, kuri atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus. Be to, pareiškėjas dalyvavo ir be pastabų pasirašė 2015 m. liepos 27 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, kuris surašytas, be kita ko, vadovaujantis ir aktu Nr. 665.

31. Teismas sutiko su Aplinkos ministerijos aiškinimu, kad 0,1 ha kriterijus, numatytas Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, taikytinas miško masyvui, o šiuo atveju į žemės sklypą patenkančios sklypo Nr. 4 ir sklypo Nr. 6 dalys nėra atsietos nuo bendro miško masyvo. Akto Nr. 1056 priede Nr. 1 užfiksuota, kad sklypo Nr. 4 plotas yra 1 ha, o sklypo Nr. 6 – 6,6 ha. Todėl teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjo argumentas, jog žemės sklypo dalys 4-1, 6-1 ir 6-2 negali būti laikomos mišku, nes neatitinka Miškų įstatymo nuostatų, yra nepagrįstas.

32. Teismas konstatavo, kad paties pareiškėjo per R. Š. inicijuotą Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimą VMT atliko tinkamai, įvertinusi faktinius duomenis bei tinkamai taikydama Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalies, Kadastro nuostatų 15.6 punkto bei Duomenų teikimo aprašo 4.1 ir 12 punktų nuostatas. Ginčijamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek faktiniais duomenimis, tiek aktualiomis teisės aktų nuostatomis, todėl vertintinas kaip atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas ir naikinti jį nėra teisinio pagrindo.

33. Teismas pažymėjo, kad aktu Nr. 1056 nustačius, jog kadastre registruoti aprašomieji duomenys, grafiniai duomenys atitinka situaciją, nenustačius sklypinės miškų inventorizacijos klaidų, tačiau nustačius miško žemės transformaciją ir konstatavus poreikį tikslinti žemės sklypo dalis 4-1, 6-1 ir 6-2, bei minėto akto Nr. 1056 pagrindu Sprendimu nusprendus patikslinti kadastro duomenis ir patvirtinus tokio Sprendimo teisėtumą, yra nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VMT išbraukti iš kadastro ir sąrašo ginčo žemės sklypo dalis, 2016 m. birželio 12 d. prašyme nurodytas kaip 4 a ir 6 a.

34. Teismas pabrėžė, kad konstatuota, jog nagrinėjamu atveju kadastro duomenys atitinka faktinę situaciją, juos tikslinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, taip pat nenustatyta valstybinės sklypinės inventorizacijos ir (arba) schemos rengimo klaidų. Todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VMT inicijuoti valstybinės reikšmės miškų schemos pakeitimą iš schemos pašalinant akto Nr. 1056 išvadų pagrindu nustatytus valstybinės reikšmės miškų plotus 6-1, 6-2 ir 4-1 yra nepagrįstas.

III. 35. Pareiškėjas UAB „Exvero“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Bendrovės skundą tenkinti.

36. Pareiškėjas pažymi, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, valstybės miško sklypų ribos remiantis akto Nr. 665 išvadomis nebuvo patikslintos, šių valstybės miško sklypų ribos išliko tokios pačios kaip ir šių sklypų formavimo bei registravimo metu, kokios patvirtintos NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 49SK-695-(14.49.109.) ir 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 49SK-786-(14.49.109.), t. y. jos sutampa su žemės sklypo ribomis, tačiau nesutapo ir toliau nesutampa su nutarimu Nr. 1046 patvirtintoje valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje nustatytomis valstybinės reikšmės miškų plotų ribomis. Vadovaujantis Aprašo 13.1 punktu, tokia situacija yra negalima, valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje nurodytos ribos ir valstybės miško sklypų kadastriniais matavimais nustatytos ribos turi sutapti. Tuo labiau negalima situacija, kuomet privačiame žemės sklype pagal valstybinės reikšmės miškų plotų schemą yra valstybinės reikšmės miško plotas, kuris yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė, kuri pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negali būti perduota kitiems asmenims. Žemės sklypo ginčo plotas negali tuo pačiu metu būti ir privačių asmenų nuosavybė ir išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė. Kadangi ši situacija nebuvo išspręsta aktu Nr. 665 ir nutarimu Nr. 1046, todėl yra tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas tikslinti kadastro duomenis ir valstybinės reikšmės miškų ploto schemą. Aprašas ir Duomenų teikimo aprašas nenustato draudimo tikslinti kadastre registruotus duomenis ir valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, priešingai, numato tokią galimybę. Be to, kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo, juo būtent ir buvo nuspręsta patikslinti kadastro duomenis Vilniaus miesto miškų sklype Nr. 4 ir sklype Nr. 6. Šio sprendimo priedas yra aktas Nr. 1056, todėl Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas atsižvelgiant į akto Nr. 1056 turinį ir jo atitikimą faktinėms aplinkybėms bei teisės aktams, tačiau teismas šių aplinkybių, akto Nr. 1056 išvadų atitikimo teisės aktams nevertino.

37. Bendrovė, vadovaudamasi Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, nurodo, kad miškui apibrėžti vienas iš esminių miškų požymių yra plotas, t. y. visais atvejais mišku gali būti laikomas ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas. Šio kriterijaus neatitinka visos 3 žemės sklypo ginčo dalys, nes 4-1 dalies plotas yra 0,006 ha, 6-2 dalies plotas yra 0,023 ha, o 6-1 dalies plotas yra 0,010 ha. Miško ploto kriterijus gali būti netaikomas tik vienu atveju, kaip tai apibrėžiama Instrukcijos 1 priedo 2.1.1.2.1 punkte, šios nuostatatos redakcija dėl galimybės miško aikštėmis inventorizuoti mažesnius nei 0,1 ha žemės plotus galioja tik nuo 2014 m. balandžio 3 d., atitinkamai iki 2014 m. balandžio 3 d. tokios galimybės teisės aktai apskritai nenumatė.

38. Pareiškėjas pabrėžia, kad žemės sklypo 6-1 dalyje niekada nebuvo miško žemės, o tik pavieniai medžiai, tai atsispindi žemės sklypo kadastro duomenų byloje ir žemės sklypo plane. Žemės sklypo riba ties žemės sklypo dalimi 6-1 buvo ir yra ta pati miško sienai, kaip kad buvo nustatyta dar 2004 m. rugpjūčio 10 d. formuojant žemės sklypą tiksliais kadastriniais matavimais. Todėl žemės sklypo dalis 6-1 buvo neteisėtai ir nepagristai VMT pripažinta atitinkančia miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus bei apibūdinta kaip žemės naudmena – medynas.

VMT taip pat yra neteisi pripažindama ir žemės sklypo dalis 4-1 ir 6-2, kurių plotai mažesni kaip 0,1 ha, miško aikštėmis (miško žemė verčiama ne miško žeme), nes nėra ir nebuvo jokios neteisėtos ar galbūt neteisėtos žmogaus veiklos nagrinėjamose sklypo dalyse. Byloje nėra įrodymų dėl žmogaus veiklos neteisėtumo. Žemės sklypo dalyje 4-1 niekada nebuvo nei miško, net ir pavienių medžių, o visada buvo tik šienaujama pieva, todėl VMT prielaida, kad šioje sklypo dalyje yra sunaikinta miško paklotė, nukirsti medžiai dėl neteisėtos ar galbūt neteisėtos žmogaus veiklos, yra visiškai nepagristi.

Todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo žemės sklypo dalį 4-1 apibūdinti kaip miško aikštę (miško žeme verčiama ne miško žeme) dėl neteisėtos ar galbūt neteisėtos žmogaus veiklos, kadangi šioje žemės sklypo dalyje neįvyko jokios miško žemės transformacijos dėl paprastos priežasties –žemės sklypo dalyje 4-1 niekada nebuvo miško žemės. Šią aplinkybę teismui patvirtino liudytojas J. S. Žemės sklypo dalyje 6-2 niekada nebuvo miško, o tik pavieniai medžiai, tai taip pat atsispindi žemės sklypo kadastro duomenų byloje, žemės sklypo Nekilnojamo turto registro Centrinio duomenų banko išraše bei žemės sklypo plane, ir šie visi pavieniai medžiai, būdami privačios nuosavybės valdoje ir elektros oro linijos apsaugos zonoje, remiantis 2015 m. kovo 17 d. leidimu Nr. 271/2015 saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, buvo pašalinti ir šiuo metu šioje žemės sklypo dalyje yra šienaujama pieva.

Todėl VMT prielaida, kad šioje žemės sklypo dalyje yra sunaikinta miško paklotė, nukirsti medžiai dėl neteisėtos ar galbūt neteisėtos žmogaus veiklos, yra visiškai nepagrįsta. Dėl to nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo žemės sklypo dalį 6-2 apibūdinti kaip miško aikštę (miško žeme verčiama ne miško žeme) dėl neteisėtos ar galbūt neteisėtos žmogaus veiklos. Žemės sklypo dalyje 6-2 buvusi pavienių medžių grupė buvo teisėtai pašalinta (teisėta žmogaus veikla) ir niekada nesudarė 0,1 ha ploto, o tai neleido šią sklypo dalį kada nors traktuoti mišku dėl neatitikimo minimaliam miško ploto reikalavimui, ir tai šiuo metu neleidžia teigti, kad šioje žemės sklypo dalyje buvo galima kokia nors miško žemės transformacija, nes ir žemės sklypo dalyje 6-2 niekada nebuvo miško žemės.

39. Bendrovės teigimu, teismas nevertino, ar VMT teisingai, pagal teisės aktų reikalavimus vykdė miškų inventorizaciją, ir atitinkamai padarė nepagrįstą išvadą, kad 0,1 ha kriterijus taikytinas miško masyvui, bei nepagrįstai nurodė, kad šiuo atveju į žemės sklypą patenkančios sklypo Nr. 4 ir sklypo Nr. 6 dalys nėra atsietos nuo bendro miško masyvo. Teismas, pasisakydamas dėl 0,1 ha kriterijaus netaikymo, neįvertino to, kad tikslindami sklypo Nr. 4 ir sklypo Nr. 6 ribas VMT specialistai pažeidė Instrukcijos 8.2, 19.3, 20, 20.1 punktų reikalavimus. Aprašant (inventorizuojant) sklypą Nr. 4 ir sklypą Nr. 6 ir šio proceso metu nustačius, jog jų dalis patenka į privačią nuosavybę (į ginčo žemės sklypą), o kita dalis valdoma valstybės, minėti sklypai privalėjo būti aprašyti atskirai pagal nuosavybės formą, o nustačius, jog į privačią valdą patenkantys plotai neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio reikalavimų, pvz., neatitinka minimalaus miško ploto – 0,1 ha – kriterijaus, bei jie yra nepakankamo skalsumo, pvz. pavieniai medžiai, tai tokiu atveju VMT privalėjo koreguoti sklypo Nr. 4 ir sklypo Nr. 6 ribas, jas sutapatinant su žemės sklypo riba, kuri sutampa ir su tiksliais kadastriniais matavimais nustatytomis valstybės miško sklypų ribomis. Todėl teismas nepagrįstai paliko galioti Sprendimą.

40. Pareiškėjas pabrėžia, kad šiame apeliaciniame skunde išdėstytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai dėl Sprendimo neteisėtumo tuo pačiu visiškai pagrindžia ir būtinybę išbraukti iš kadastro ir iš sąrašo dalį žemės sklypo, 2012 m. birželio 12 d. prašyme nurodyto kaip 4 a ir dalį žemės sklypo, 2012 m. birželio 12 d. prašyme nurodyto kaip 6 a.

41. Bendrovė nuomone, akivaizdu, kad 0,04 ha dalis žemės sklypo, iš kurios 0,006 ha ir 0,0230 ha, kaip teigia VMT, yra miško aikštė, 0,0100 ha medynas, neturi tokių savybių, dėl kurių jų išliekamoji vertė yra tokia didelė, kad būtina tai saugoti ateities kartoms. Atitinkamai valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimas nepažeistų viešojo intereso, nepadarytų žalos valstybei, priešingai, būtų pašalintas situacijos dviprasmiškumas, kai tas pats žemės sklypo plotas yra ir privačių asmenų nuosavybė, ir išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė.

42. Atsakovas VMT atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

43. Atsakovas nurodo, kad VMT, atsižvelgdama į patikrinimo metu nustatytus faktus (aktas Nr. 1056) ir Kadastro nuostatų 13 ir 15.6 punktais, Duomenų teikimo aprašo 4.1, 12 punktais, pagrįstai konstatavusi, kad ginčo teritorija atitinka miškui keliamus reikalavimus, pagrįstai Sprendimu patikslino kadastro duomenis – žemės naudmenas – sklypo Nr. 4 ir sklypo Nr. 6 dalyse.

44. VMT paaiškina, kad ginčo teritorijoje valstybinės reikšmės miškų plotai patikslinti 2013 metais, nustačius schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus kadastro duomenis. VMT jau yra patikslinusi kadastro duomenis akto Nr. 665 pagrindu (išbraukiant iš miško žemės ploto teritorijas, kurios neatitinka miškui ir miško žemei keliamu reikalavimų) ir ištaisiusi schemos rengimo klaidą (schema pakeista nutarimu Nr. 1046). Teismas teisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju kadastro duomenys atitinka faktinę situaciją, juos tikslinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, taip pat nenustatyta valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ir (arba) schemos rengimo klaidų. Todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VMT inicijuoti valstybinės reikšmės miškų schemos pakeitimą iš schemos pašalinant akto Nr.1056 išvadų pagrindu nustatytus valstybinės reikšmės miškų plotus 6-1, 6-2 ir 4-1 yra nepagrįstas. Žemės sklypo dalis (0.04 ha) buvo perleista privačion nuosavybėn po Nutarimo Nr. 2013 priėmimo, kuriuo minėta teritorija buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams.

45. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepimu prašo bylą nagrinėti, atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus.

46. NŽT pažymi, kad 2004 m. rugpjūčio 10 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 10 punkte yra išvardintos tokios žemės sklypo specialiosios naudojimo sąlygos: elektros linijų apsaugos zona ir natūralaus reljefo saugojimas. Todėl kartu vadovaujantis ir Nekilnojamo turto registro duomenimis, pagal kuriuos žemės sklype nustatyta specialioji jo naudojimo sąlyga (elektros linijų apsaugos zonos), matyti, kad šio žemės sklypo kadastro duomenyse matininkas nebuvo pažymėjęs jokio valstybinio miško. Žemės sklypas buvo suformuotas nuosavybės teisių atkūrimui ir yra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre. Nei nuosavybės teisių atkūrimo sprendimai, nei žemės sklypo kadastro duomenys ir ribos nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka ir yra galiojantys. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės miško sklypo Nr. 1457 ir valstybės miško sklypo Nr. 1458 ribos nustatytos tiksliais kadastriniais matavimais pagal valstybinės reikšmės miškų plotų schemas ir į tai, kad, kaip nurodo pareiškėjas, žemės sklype esanti teritorija, kuri atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalies reikalavimus, priklauso nuosavybės teise privatiems asmenims, tačiau kartu priklauso ir išimtine nuosavybės teise Lietuvos Respublikai, svarstytina, ar VMT pagrįstai neinicijavo valstybinės reikšmės miškų schemos pakeitimo iš schemos pašalinant akto Nr. 1056 išvadų pagrindu nustatytus valstybinės reikšmės miškų plotus, esančius žemės sklype.

47. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

48. Iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Aplinkos ministerija sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad žemės sklypo ginčo plotas negali tuo pačiu metu būti privačių asmenų nuosavybe ir išimtine Lietuvos Respublikos nuosavybe. Tačiau Aplinkos ministerija negali sutikti su pareiškėjo argumentu, kad tokia situacija, kai išimtinė valstybinė nuosavybė yra ir privačios nuosavybės objektas, toks valstybinės reikšmės miškas turėtų būti išbraukiamas iš kadastro ir iš valstybinės reikšmės miškų plotų schemos. Nagrinėjamu atveju nėra teisės aktuose numatytų pagrindų tikslinti kadastrą bei inicijuoti valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimą ginčo teritoriją išbraukiant iš valstybinės reikšmės miškų plotų schemos bei kadastro. VMT veiksmai ir Sprendimas nagrinėjamu atveju yra teisėti ir pagrįsti.

49. Aplinkos ministerija pažymi, kad, atsižvelgiant, kad į žemės sklypą patenka 0,04 ha valstybinės reikšmės miško (miesto miško), kuris valdomas privačios nuosavybės teise, kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą prašydama panaikinti sprendimus, kuriais išimtinė valstybinė nuosavybė (valstybinės reikšmės miškas) perleistas privačion nuosavybėn, ir valstybinės reikšmės mišką, patenkantį į žemės sklypą, grąžinti Lietuos valstybės nuosavybėn. Prokurorai, nors ir konstatavo imperatyvių teisės aktų nuostatų pažeidimą išimtinę valstybinę nuosavybę (valstybinės reikšmės mišką) perleidžiant privačion nuosavybėn, tačiau atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Aplinkos ministerija Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį (skundą) prašydama panaikinti prokurorų nutarimus, kuriais atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir valstybei grąžinti išimtinę valstybinę nuosavybę, nes negalima tokia situacija, kad pagal įstatymą išimtinė valstybinė nuosavybė būtų valdoma privačios nuosavybės teise. Šio Aplinkos ministerijos ieškinio (skundo) pagrindu Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-7553-141/2017.

50. Tretieji suinteresuoti asmenys G. K., I. R., T. G., R. G., P. R., E. R., L. R., R. Š. atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą patenkinti.

51. Pažymi, kad įsigyjant žemės sklypą neturėjo pagrindo manyti, jog žemės sklype gali būti valstybinės reikšmės miško, to nepatvirtino jokie dokumentai. Įsigyjant žemės sklypą, tretieji suinteresuoti asmenys nurodo veikę teisėtai, teikę teisingą ir išsamią informaciją viešo administravimo subjektui. Žemės sklypas buvo įsigytas iš 78 savininkų, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą. Pabrėžia, kad iki šiol negali vykdyti veiklos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybaos) dėl kadastro duomenų neatitikimo. Tokiu būdu yra daroma žala viešojam interesui būtent socialinio teisingumo srityje, o fiziniams asmenims, sąžiningai įgijusiems žemės sklypą, yra sukurti papildomi ir bereikalingi jų subjektinių teisių ir teisėtų interesų apsunkinimai bei apribojimai.Yra akivaizdu, kad valstybinės reikšmės miškų plotai klaidingai buvo patvirtinti dėl šių miškų netikslios kartografijos, o atlikus valstybinės reikšmės miško plotų tikslius kadastrinius matavimus, žemės sklypo ir valstybinės reikšmės miško ribos sutapo. Pabrėžia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog poreikis ištaisyti seną suklydimą neturėtų neproporcingai riboti naujų teisių, kurias asmuo gera valia įgyja, remdamasis valstybės institucijų veiksmų teisėtumu. Kitaip tariant, valstybės institucijoms, kurios nesilaiko savo pačių procedūrų, neturėtų būti leidžiama gauti naudos dėl padarytų klaidų ir išvengti savo pareigų vykdymo. Valstybės institucijų padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei, o klaidos neturėtų būti taisomos, bloginant individo padėtį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 52. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais.

53. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau suformavęs šios įstatymo nuostatos aiškinimo praktiką ir nuosekliai jos laikydamasis nurodo, kad iš cituojamos nuostatos matyti, kad joje apibrėžiamas ne atskiro žemės (miško) sklypo (teisine prasme) dydis, o tam tikras žemės plotas (masyvas), kuris yra apaugęs medžiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-235/2013).

54. Šis teisės aiškinimas suponuoja, kad pareiškėjo argumentai, jog žemės sklypo dalys 4-1, 6-1 ir 6-2 negali būti laikomos mišku, nes neatitinka Miškų įstatymo nuostatų, yra nepagrįsti. Sklypo Nr. 4 ir sklypo Nr. 6 dalys yra bendro miško masyvo dalis. 2016 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 1056 priede Nr. 1 užfiksuota, kad sklypo Nr. 4 plotas yra 1 ha, o sklypo Nr. 6 – 6,6 ha.

55. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1046 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro 2013 m. kovo 15 d. patikrinimo akto Nr. 665 rezultatus, buvo patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotai žemės sklypo teritorijoje (schemoje tikslintos tokios miško žemės ribos) – iš valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukti plotai, kurie neatitiko miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų.

56. Akto Nr. 665 pagrindu nustatyta, kad Valstybinio miškotvarkos instituto pateikti registravimui Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre žemės sklypo (duomenys neskelbtini) duomenys apie miškus neatitinka faktinės padėties. Todėl prieš registruojant kadastre 2013 m. lapkričio 7 d. duomenys apie šiame žemės sklype esančius miškus buvo patikslinti, tačiau ginčo miško plotas yra registruotas.

57. Nutarties 36 punkte pareiškėjo nurodomi nepagrįsti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Akto Nr. 665 pagrindu buvo patikslintos sklypų ribos, kai tuo tarpu šių valstybės miško sklypų ribos išliko tokios pačios kaip ir šių sklypų formavimo bei registravimo metu. Nutarties 55 punkte, ką nurodo ir pirmosios instancijos teismas (žr. nutarties 30 punktą), pažymėta, kad Akto Nr. 665 pagrindu buvo priimtas Nutarimas Nr. 1046, kuriuo buvo patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotai (schemoje tikslintos tokios miško žemės ribos).

58. Pareiškėjas nurodo, kad valstybės miško sklypų ribos išliko tokios pačios kaip ir šių sklypų formavimo bei registravimo metu, kokios patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 49SK-695-(14.49.109.) ir 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 49SK-786-(14.49.109.), t. y. jos sutampa su žemės sklypo ribomis, tačiau nesutapo ir toliau nesutampa su Nutarimu Nr. 1046 patvirtintoje valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje nustatytomis valstybinės reikšmės miškų plotų ribomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1369 patvirtinto Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 13.1 punktu, tokia situacija yra negalima, valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje nurodytos ribos ir valstybės miško sklypų kadastriniais matavimais nustatytos ribos turi sutapti.

59. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. S-1606-65 patikslinti kadastro duomenys – žemės naudmenos ginčo sklypuose (miško žemė verčiama ne miško žeme). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų pokyčių šiuo atveju nėra, nes nenustatytas teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjo atstovo R. Š. prašymą išbraukti iš miško žemės ploto jo pateiktuose dokumentuose nurodytus plotus (I t, b. l. 50–52). Todėl pareiškėjo argumentus, nurodytus Nutarties 58 punkte, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus.

60. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad negalima situacija, kuomet privačiame žemės sklype pagal valstybinės reikšmės miškų plotų schemą yra valstybinės reikšmės miško plotas, kuris yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė, kuri pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negali būti perduota kitiems asmenims. Žemės sklypo ginčo plotas negali tuo pačiu metu būti ir privačių asmenų nuosavybė, ir išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė. Kadangi ši situacija nebuvo išspręsta aktu Nr. 665 ir Nutarimu Nr. 1046, yra tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas tikslinti kadastro duomenis ir valstybinės reikšmės miškų ploto schemą.

61. Nutarties 60 punkte nurodyti pareiškėjo argumentai nėra reikšmingi kadastro duomenų ir valstybinės reikšmės miškų ploto schemos tikslinimo pagrindų vertinimo prasme. Faktinė situacija ginčo žemėje ir teisinis jos vertinimas suponuoja, kad ginčo plotai pagrįstai patenka į valstybinės reikšmės miško plotus. Taip jie registruoti kadastre ir įtvirtinti schemoje. Ginčas dėl nuosavybės teisės yra civilinio teisinio pobūdžio ginčas ir gali būti sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau tai nėra nagrinėjimo dalykas šioje byloje.

62. VMT aktu Nr. 1056 konstatavo, kad ginčo teritorija atitinka miškui keliamus reikalavimus, ginčo žemėje yra vykdomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis – iškirsti medžiai, sunaikinta miško paklotė. Nutarties 38 punkte nurodyti apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šios išvados pagrįstumo. Pažymėtina, kad VMT aktas Nr. 1056 surašytas dėl vietos patikrinimo, atlikto nagrinėjant pareiškėjo atstovo prašymą išbraukti iš miško žemės ploto jo pateiktuose dokumentuose nurodytus plotus. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų duomenis, įvertintus patikrinimo metu, taigi konstatuotina, kad neįrodė tų argumentų, kuriais grindžia savo reikalavimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenois įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnių 4 ir 6 dalys). Taigi Sprendimu pagrįstai patikslinti kadastro duomenys sklype Nr. 4 ir sklype Nr. 6 ir pagrįstai atsisakyta šią teritoriją išbraukti iš kadastro.

63. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos teigimu, pareiškėjas, suderindamas 2015 m. liepos 27 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir pasirašydamas 2015 m. spalio 7 d. prašymą patikslinti žemės sklypo ribas, pripažino, kad kadastre registruoti duomenys yra teisingi. Taigi vėliausiai nuo 2015 m. liepos 27 d. pareiškėjui buvo žinomi akto Nr. 665 rezultatai. Todėl Aplinkos ministerija pareiškėjo reikalavimus įpareigoti atsakovą tikslinti kadastro duomenis išbraukiant šią teritoriją iš kadastro ir atitinkamai įpareigoti VMT inicijuoti valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimą išbraukiant šią teritoriją iš valstybinės reikšmės miškų plotų, patvirtintų Nutarimu Nr. 2013 (su vėlesniais pakeitimais), vertino kaip nepagrįstus.

64. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi bylos baigčiai, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

65. Apeliacinis skundas teisėjų kolegijos pripažįstamas nepagrįstu ir atmestinu, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Exvero“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė