c8eda110-94f4-468a-aa69-6ceff82e552e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-645-157/2016Proceso Nr. 2-55-3-00458-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.19; 3.3.1.19.4; 3.3.1.19.7 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio KailiÅ«no ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BATERA“ ieÅ¡kinį atsakovui A. G. dėl piniginių lėšų iÅ¡mokėjimo pripažinimo niekiniu, negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „BATERA“ (toliau – BUAB „BATERA“, ieÅ¡kovė) Vilniaus apygardos teismui 2015-03-04 pateikė ieÅ¡kinį, kuriame prašė pripažinti niekiniais ir negaliojančiais mokėjimo pavedimus, kuriais atsakovui A.

G. buvo pervestos lėšos, taikyti restitucijÄ ir įpareigoti atsakovÄ grÄ Å¾inti jai 200 742,98 Eur, o taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas yra buvęs BUAB „BATERA“ vadovas bei vienintelis akcininkas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartimi ieÅ¡kovei buvo iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, kuri teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartimi nutraukta, nes nebuvo parengtas ir patvirtintas restruktÅ«rizavimo planas.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla. IeÅ¡kovė nurodė, kad dar restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo metu jos finansinė padėtis buvo bloga ir toliau sparčiai blogėjo, o per 2012 m. spalio mėn., t. y. – prieÅ¡ pat restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimÄ , atsakovui buvo iÅ¡mokėta 300 423 Lt – grÄ Å¾inta paskola. Tokios didelės pinigų sumos iÅ¡mokėjimas per itin trumpÄ laikotarpį turėjo itin ženklų poveikį įmonės mokumui, sÄ lygojo finansinių sunkumų atsiradimÄ ir negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais.

Pažymėjo, jog bankroto administratorei nebuvo pateikta jokių pirminių dokumentų, patvirtinančių atsakovo reikalavimus BUAB „BATERA“ atžvilgiu, jog Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2154-431/2014 atsisakė patvirtinti kaip nepagrįstÄ A. G. 106 654,50 Lt kreditorinį reikalavimÄ (71 589,51 Lt paskolos likutis ir 35 064,99 Lt likutis pagal avanso apyskaitÄ ). Mokėjimo pavedimus, kuriais atsakovui buvo pervesti 300 423 Lt, ieÅ¡kovė vertino kaip vienaÅ¡alius sandorius, kuriuos prašė pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio ir CK 1.80 straipsnio pagrindu, taikyti restitucijÄ ir įpareigoti atsakovÄ grÄ Å¾inti jai 200 742,98 Eur, priteisti iÅ¡ atsakovo 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.Atsakovas ieÅ¡kinio nepripažino ir nurodė, kad ieÅ¡kovė, teigdama, kad ginčijami sandoriai (ieÅ¡kovės atlikti mokėjimai atsakovui) pažeidžia kreditorių teises, nenurodo kokių bÅ«tent kreditorių teisės buvo pažeistos.

Dalis BUAB „BATERA“ kreditorių finansinių reikalavimų, kuriuos patvirtino bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas, tapo vykdytini arba buvo pradelsti tik po ginčijamų sandorių (dalies ginčijamų sandorių) sudarymo, todėl atliekant ginčijamus mokėjimus (dalį ginčijamų mokėjimų) tie kreditoriai neturėjo vykdytinos (pradelstos) reikalavimo teisės. Tokiu atveju pripažinti negaliojančiu sandorį (atliktÄ mokėjimÄ ) visa apimtimi negalima, nes tai prieÅ¡tarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, bei actio Pauliana instituto paskirčiai, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Atsakovas pažymėjo, kad nepaisant to, jog ieÅ¡kovės mokėjimo pavedimuose buvo nurodyta, kad grÄ Å¾inama paskola (greičiausiai taip atsitiko dėl iÅ¡ anksto suformuotų mokėjimo nurodymų Å¡ablonų), atsakovas Å¡ias lėšas naudojo jos Å«kinės komercinės veiklos poreikiams patenkinti. Todėl faktiÅ¡kai tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo susiklostė įprasti (tęstinio pobÅ«džio) santykiai, kuomet jis gaudavo pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovės pagal avansinę apyskaitÄ ir juos panaudodavo pastarosios naudai.

Å ias aplinkybes patvirtina BUAB „BATERA“ turimi avansinės apyskaitos dokumentai (pirminiai pirkimo dokumentai, pagal kuriuos buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais arba asmenine banko mokėjimo kortele), darbo užmokesčio mokėjimo dokumentai (pagal kuriuos atsakovas mokėjo grynaisiais pinigais ieÅ¡kovės darbuotojams darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas), kitų ieÅ¡kovės naudai atsakovo patirtų iÅ¡laidų dokumentai. IeÅ¡kovės ginčijami sandoriai negali bÅ«ti vertinami kaip pažeidę jos ir jos kreditorių interesus, o atsakovas negali bÅ«ti vertinamas kaip kreditorius, kuris iÅ¡ ieÅ¡kovės gautomis lėšomis tenkina iÅ¡imtinai savo finansinius reikalavimus, pažeisdamas kitų kreditorių teises, tuo labiau mažindamas ieÅ¡kovės galimybes atsiskaityti su kitais kreditoriais, – nes gavęs pinigus atsakovas vėliau juos panaudodavo ieÅ¡kovės naudai – Å«kinės komercinės veiklos poreikiams patenkinti, t. y. atliko einamuosius mokėjimus, taip užtikrindamas ieÅ¡kovės veiklos tęstinumÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei BUAB „BATERA“ iÅ¡ atsakovo A. G. 184 382,29 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015-03-05) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 1 950 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ atsakovo A. G. 3 009 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartimi BUAB „BATERA“ iÅ¡kelta bankroto byla.

Bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto administratorių kompanija“. Patikrinusi perduotus įmonės dokumentus, administratorė nustatė, kad atsakovui A. G., kuris buvo įmonės direktorius ir vienintelis akcininkas, laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2012-10-31 buvo išmokėta 300 423,00 Lt suma, nuo 2012-11-01 iki 2012-12-31 – 112 000,00 Lt suma, nuo 2013-01-01 iki 2013-03-06 – 148 502,13 Lt suma, nuo 2013-03-07 iki 2013-12-31 – 132 140,00 Lt suma, iš viso – 693 065,13 Lt. Šias aplinkybes pagrindė avanso apyskaitų duomenimis – už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 įtrauktos išlaidos, apskaitytos kaip mokėtinos paskolinės sumos.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, jog įmonėje nebuvo pasiraÅ¡yti ir administratorei nebuvo perduoti jokie pirminiai dokumentai, kurių pagrindų atsakovas turėtų reikalavimÄ ieÅ¡kovei. Pats atsakovas aiÅ¡kino, kad nepaisant to, jog ieÅ¡kovės mokėjimo pavedimuose nurodyta, jog grÄ Å¾inama paskola, faktiÅ¡kai tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo susiklostė įprasti (tęstinio pobÅ«džio) santykiai, kuomet atsakovas gaudavo pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovės pagal avansinę apyskaitÄ ir juos panaudodavo ieÅ¡kovės naudai, kad dėl susiklosčiusios finansinės padėties įmonėje buvo siekiama su kontrahentais atsiskaityti grynaisiais pinigais, buvo eilė aplinkybių, kai smulkiems pirkiniams buvo bÅ«tina atsakovui ir kitiems darbuotojams turėti grynųjų pinigų, siekiant atsiskaityti už įmonei perkamas prekes ir reikalingas priemones, todėl atsakovui buvo iÅ¡mokamos atitinkamos pinigų sumos, kurios buvo naudojamos įmonės interesais ir jos veiklai.

Å ioms aplinkybėms pagrįsti byloje buvo pateikti avansinės apyskaitos buhalterinių sÄ skaitų iÅ¡klotinės nuo 2012-10-01 iki 2012-12-31, nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31. Byloje pateikti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ BUAB „BATERA“ banko sÄ skaitų patvirtino, jog ieÅ¡kovė atsakovui nuo 2012-10-01 mokėjimo pavedimais sumokėjo 1 039 853,77 Lt. Tuo tarpu likę 21 282,52 Lt atsakovui buvo iÅ¡mokėti užskaitant jo įsipareigojimus ieÅ¡kovei pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ jam atsirado prievolė sumokėti ieÅ¡kovei 5 000 Lt už iÅ¡ BUAB „BATERA“ įsigytas UAB „BATERA REKLAMA“ akcijas, bei pagal transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsirado pareiga sumokėti 16 282,52 Lt už iÅ¡ BUAB „BATERA“ įsigytÄ transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Å ias aplinkybes patvirtino byloje esantis buhalterinės sÄ skaitos ,,4482 Mokėtinos paskolinės sumos“ žiniaraÅ¡tis pagal kontrahentus už 2012 m. bei buhalterinės sÄ skaitos ,,4482 Mokėtinos paskolinės sumos“ žiniaraÅ¡tis pagal kontrahentus už 2013 m. Teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2012-10-01 atsakovui buvo iÅ¡mokėta 1 061 136,29 Lt suma.Ä®vertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir byloje pateiktus dokumentus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių susiklostė teisiniai santykiai, reguliuojami Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 ir atsakovÄ vertino kaip atskaitingÄ asmenį, kuris privalėjo nustatyta tvarka pateikti buhalteriui pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kurie suraÅ¡omi į avanso ataskaitÄ (nurodytų taisyklių 9 punktas).

Byloje pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai – sÄ skaitos, žiniaraščiai pagal kontrahentus – 2 435 atskaitingi asmenys, be kitų ir A. G.. Teismas įvertino faktÄ , kad BUAB „BATERA“ apskaitos dokumentuose įtraukti pirkimo dokumentai, kuriais atsakovas įrodinėjo, kad iÅ¡mokėtos sumos buvo panaudotos įmonės Å«kinės komercinės veiklos poreikių tenkinimui; kad avansinės apyskaitos buhalterinių sÄ skaitų iÅ¡klotinės patvirtina, jog įmonės naudai iÅ¡leista 545 907,14 Lt suma yra pagrįsta pateikiamais dokumentais; kad 2013-06-26 iÅ¡ asmeninės sÄ skaitos 2 000 Lt jis pervedė UAB „Eurokasyba“, dar 23 350 Lt įnešė į kasÄ , – ir sprendė, jog Å¡ie įrodymai galėtų pagrįsti atskaitingo asmens gauto avanso panaudojimÄ , tačiau nurodė, kad ieÅ¡kovės pateikti argumentai patvirtina, jog avanso apyskaitose bei jose nurodyti pirkimo dokumentai patys savaime nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad avanso apyskaitose nurodytos sumos buvo iÅ¡leistos A.

G. ir / ar iÅ¡leistos BUAB „BATERA“ naudai. Teismas nustatė, kad pagal ieÅ¡kovės detaliai paruoÅ¡tÄ avansų apyskaitų analizę pagal datas, sumas bei mokėjimo paskirtis, nurodytas pirminiuose dokumentuose – dalis avanso apyskaitose nurodytų iÅ¡laidų – 144 756,04 Lt, negali bÅ«ti laikomos ieÅ¡kovės naudai ir interesais, kadangi dalis Å¡ių iÅ¡laidų yra nepagrįstos (t. y. nėra Å¡ių iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinančių dokumentų), dalis iÅ¡laidų yra apmokėtos ne atsakovo, o kitų asmenų, dalis iÅ¡laidų yra akivaizdžiai nesusijusios su ieÅ¡kovės veikla.

Teismas vertino, kad byloje nėra įrodytos aplinkybės dėl 144 756,04 Lt panaudojimo įmonės Å«kinei komercinei veiklai pagal pateiktus pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, todėl sprendė, kad atsakovas yra atsakingas už Å¡ių lėšų grÄ Å¾inimÄ ieÅ¡kovei.Teismas nustatė, kad į avanso ataskaitas už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2013-12-31 iÅ¡ viso įtraukta iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų už 545 907,14 Lt, iÅ¡ kurių 144 756,04 Lt sumai nevertino kaip atskaitingo asmens pagrįstų iÅ¡laidų įmonės naudai, laikė, kad iÅ¡ atsakovui iÅ¡mokėtų 1 061 136,29 Lt yra pagrįstos 401 151,10 Lt iÅ¡laidos, nepagrįstomis pagal avansines ataskaitas yra 659 985,19 Lt iÅ¡laidos, iÅ¡ kurių atėmė atsakovo kaip atskaitingo asmens 2013-01-02 įneÅ¡tÄ Ä¯ ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ 23 350 Lt sumÄ , ir apskaičiavo, kad atsakovas nėra gražinęs ar nustatyta tvarka pagrindęs 636 635,19 Lt (184 382,29 Eur) sumos gautos iÅ¡ ieÅ¡kovės, todėl sprendė, kad jis turi pareigÄ nepanaudotus įmonės veiklai pinigus grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei.Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad nepaisant buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitytų atskirų mokėjimų, yra vertintinos aplinkybės dėl realiai ieÅ¡kovės sumažėjusios skolos atsakovui, kad atsakovas, gavęs lėšas iÅ¡ ieÅ¡kovės, jas grÄ Å¾indavo ieÅ¡kovei kitu pavidalu, apmokėdamas prekes ir paslaugas.

Teismas nurodė, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymÄ už apskaitos organizavimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas (21 straipsnio 1 dalis); Å«kio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, iÅ¡samios ir laiku pateiktos informacijos apie Å«kinius įvykius ir Å«kines operacijas pateikimÄ vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiÅ¡kai teikiančiam asmeniui (14 straipsnio 2 dalis); Å«kio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politikÄ ir jÄ Ä¯gyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sÄ lygas, veiklos pobÅ«dį ir vadovaudamasis arba verslo apskaitos standartais, arba tarptautiniais apskaitos standartais, arba vieÅ¡ojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, arba kitais teisės aktais, reglamentuojančiais apskaitÄ ir finansinę atskaitomybę (9 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui, kaip buvusiam atsakingam už apskaitos organizavimÄ asmeniui, nepateikus pirminių įrodymų apie gautų avansu dalies pinigų panaudojimÄ , nepateikus įrodymų, kurie pagrįstų atliktas finansines operacijas, ir jo pateiktus argumentus dėl dalies iÅ¡mokėtų pinigų panaudojimo įmonės interesais – atmetė kaip nepagrįstus. Teismas, atsakovo veiksmus negrÄ Å¾inant avansu iÅ¡mokėtų sumų bei dalį jų panaudojant ne ieÅ¡kovės interesais, pripažino neteisėtais ir nesÄ Å¾iningais, pažeidžiančiais įmonės interesus, vertino kaip kaltus veiksmus, nes atsakovas savanoriÅ¡kai, suvokdamas, kad neprivalo to daryti, naudojo įmonės pinigus ne įmonės veiklos tikslais, tyčia pasisavino įmonės pinigus ir nustatė, kad tai sÄ lygojo įmonės turto sumažėjimÄ .

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu laikotarpiu ieÅ¡kovę ir atsakovÄ siejo darbo santykiai, įmonės pinigai atsakovui kaip įmonės vadovui buvo perduodami avansu įmonės funkcijoms ir poreikiams dėl vykdomos Å«kinės komercinės veiklos tenkinti ir kadangi ne visi atsakovui perduoti pinigai buvo panaudoti pagal paskirtį bei dalis jų įmonei negrÄ Å¾inta, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei buvo padaryta materialinė žala. Teismas sprendė, kad darbuotojų neteisėtais veiksmais darbdaviui padaryta žala atlyginama pagal darbo įstatymus.

Teismas konstatavo, kad atsakovas žalÄ padarė tyčia, laikė esant visoms darbuotojo materialinės atsakomybės sÄ lygoms, sudarančioms pagrindÄ atsakovui taikyti neribotÄ materialinę atsakomybę ir vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 253 straipsnio 1 punktu, 255 straipsnio 1 punktu, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovo priteisė 184 382,29 Eur žalos atlyginimo, atitinkamai paskirstė Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas A. G. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimÄ , klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, ieÅ¡kovės BUAB „BATERA“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sprendė ieÅ¡kovės reikalavimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, todėl jis turi bÅ«ti panaikintas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

Teismas neteisėtai peržengė ieÅ¡kinio ribas, vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeitė ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir dalykÄ , rėmėsi aplinkybėmis ir įrodymais, kurie nebuvo nagrinėjami byloje, nesuteikė apeliantui galimybės pateikti įrodymų, paaiÅ¡kinimų dėl naujai pasirinkto ginčo teisinio vertinimo ir tokiu bÅ«du teismas pažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo bei rungimosi principus, užkirto teisę į teisminę gynybÄ , pažeidė protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus.Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, atliko tik formalų įrodymų tyrimÄ ir padarė esminį proceso teisės pažeidimÄ , nes rėmėsi negausiais byloje surinktais įrodymais.

Teismas nepasisakė dėl alternatyvių teisių gynimo bÅ«dų, kurie galėtų užtikrinti civilinių teisių pusiausvyrÄ nagrinėjamu atveju.Teismas, priimdamas sprendimÄ , nenurodė motyvų, dėl kurių pakeitė ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ bei iÅ¡ atsakovo priteisė žalos atlyginimÄ , taip pat nenurodė jokių argumentų, dėl kurių bÅ«tų buvęs pagrindas peržengti nagrinėjamos bylos ribas ir apie tai Å¡alių neinformavo, taigi – pirmosios instancijos teismas neteisėtai pakeitęs tiek ieÅ¡kinio dalykÄ , tiek faktinį pagrindÄ , neteisėtai peržengė ieÅ¡kiniu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas ir tuo paneigė bei apribojo apelianto teisę gintis nuo jam pareikÅ¡tų reikalavimų.Teismas, priteisdamas žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo, nenurodė Å¡alių santykiams taikytinos civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies – sutartinė ar deliktinė, taip pat nesiaiÅ¡kino ir netyrė civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tinųjų sÄ lygų.

Å alis siejo sutartiniai ir fiduciariniai teisiniai santykiai, tad ir Å¡iuo aspektu lieka neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 184 382,29 Eur žalos atlyginimo.Teismas nepagrįstai, remdamasis tik ieÅ¡kovės subjektyviais samprotavimais, sprendė, kad atsakovas 144 756,04 Lt nepanaudojo ieÅ¡kovės naudai. Byloje esantys įrodymai patvirtina prieÅ¡ingÄ â€“ atsakovas už Å¡ias lėšas pirko prekes, bÅ«tinas ieÅ¡kovės Å«kinei komercinei veiklai, ir tai pagrindžia įmonės apskaitos dokumentai.

Po Å¡ių prekių įgijimo ir perdavimo ieÅ¡kovei, buvo atlikta eilė sandorių, kurių ieÅ¡kovė neginčijo, todėl nėra pagrindo laikyti, kad atsakovas nurodytos sumos nepanaudojo ieÅ¡kovės naudai. IeÅ¡kovė BUAB „BATERA“ atsiliepime į atsakovo A. G. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti – nėra pagrindo, o atsakovo teiginiai, jog sprendimas turi bÅ«ti panaikintas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu – nepagrįsti ir nemotyvuoti.

Visų pirma įstatymas neįpareigoja ieÅ¡kovo nurodyti teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , antra, kai ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstęs faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , netinkamai nurodo materialiosios teisės normÄ , teismas turi pritaikyti normÄ , atitinkančiÄ iÅ¡dėstytÄ ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir Å¡is teismo veiksmas negali bÅ«ti vertinamas kaip ieÅ¡kinio ribų peržengimas, nes nei ieÅ¡kinio dalykas, nei ieÅ¡kinio pagrindas tokiu atveju nekeičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2009).

Taigi nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje bei kituose procesiniuose dokumentuose tinkamai nurodė faktines aplinkybes, t. y. faktinį pagrindÄ , bei nurodė siektinÄ materialinį rezultatÄ , t. y. piniginių lėšų (693 065,13 Lt (200 725,54 Eur)) priteisimo iÅ¡ atsakovo A. G., tuo tarpu ieÅ¡kovės nurodyti piniginių lėšų priteisimo pagrindai – CK 6.237 straipsnis, CK 1.80 straipsnio 1 dalis ir/ar CK 6.66 straipsnis, laikytini kaip teisinis pagrindas, kurio ieÅ¡kovė neturi pareigos nurodyti ir kuris teismui nėra privalomas bei jo nesaisto, kadangi teisinis ginčo kvalifikavimas yra teismo prerogatyva.Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kinį kitu teisiniu pagrindu, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog teismas pakeitė ieÅ¡kinio pagrindÄ ir / ar dalykÄ ir peržengė bylos nagrinėjimo ribas.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 693 065,13 Lt (200 725,54 Eur), o teismas sprendimu priteisė tik dalį Å¡ios sumos, todėl vien jau dėl to nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovei buvo priteista daugiau negu ji prašė.Apelianto skunde nurodyti teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas sprendimÄ priėmė remdamasis įrodymais, kurie nebuvo nagrinėjami byloje, taip pat teiginiai, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, atliko tik formalų įrodymų tyrimÄ , nesuteikė apeliantui galimybės pateikti įrodymų ir pan., vertintini tik kaip deklaratyvÅ«s ir visiÅ¡kai nepagrįsti.

Apeliantas skunde tik abstrakčiai nurodo įvairias teisės normų nuostatas ir civilinio proceso principus ir teigia, jog jie buvo pažeisti, tačiau tokių savo teiginių niekaip nepagrindžia; apeliantas nenurodė kokiais konkrečiais bylos nagrinėjimo metu neištirtais įrodymais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, kokių konkrečiai įrodymų negalėjo pateikti apeliantas, kokie konkrečiai įrodymai buvo netinkamai įvertini, kokios įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos.

Skunde iÅ¡dėstyti subjektyvÅ«s, nekonkretÅ«s, bendro pobÅ«džio teiginiai bei abstraktÅ«s pamÄ stymai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , nenurodė motyvų, dėl kurių pakeitė ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ bei iÅ¡ atsakovo priteisė žalos atlyginimÄ .

Å ioje byloje ieÅ¡kovė yra bankrutavusi įmonė ir ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas ginant bankrutavusios įmonės bei jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, todėl net ir padarius hipotetinę prielaidÄ , jog pirmosios instancijos teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas (nors kaip jau nurodyta aukščiau, tokiai iÅ¡vadai nėra jokio pagrindo), reiktų konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas ne tik kad turėjo tokiÄ teisę, tačiau ir privalėjo taip elgtis.Nepagrįstas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas iÅ¡ jo žalos atlyginimÄ , nesiaiÅ¡kino ir netyrė CK įtvirtintų civilinės atsakomybės sÄ lygų ir nenurodė kokia civilinės atsakomybės rÅ«Å¡is (sutartinė ar deliktinė) yra taikoma, nes teismas sprendime aiÅ¡kiai nurodė, jog nagrinėjamam ginčui taikytina ne bendrÄ jÄ civilinę atsakomybę, bet darbuotojų materialinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.

Taigi prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas priteisdamas iÅ¡ jo 184 382,29 Eur žalos atlyginimo, nustatė visas darbuotojo materialinės atsakomybės sÄ lygas ir pateikė tokio savo sprendimo motyvus.Atmestinas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas nepagrįstai, remdamasis tik ieÅ¡kovės subjektyviais samprotavimais, sprendė, kad atsakovas 144 756,04 Lt nepanaudojo ieÅ¡kovės naudai. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , jog dalis BUAB „BATERA“ avanso apyskaitose nurodytų iÅ¡laidų, t. y. 144 756,04 Lt, negali bÅ«ti laikomos iÅ¡laidomis, kurias turėjo atsakovas ieÅ¡kovės naudai ir interesais, padarė ne vadovaudamasis ieÅ¡kovės subjektyviais samprotavimais, bet iÅ¡tyręs ir įvertinęs, be kita ko, byloje esančius pirminius dokumentus, kurie patvirtina, jog dalis Å¡ių iÅ¡laidų yra nepagrįstos, t. y.

– nėra Å¡ių iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinančių dokumentų; dalis iÅ¡laidų yra apmokėtos ne A. G., o kitų asmenų; dalis iÅ¡laidų yra akivaizdžiai nesusijusios su BUAB „BATERA” veikla. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama pagal atsakovo A.

G. apelianto skundo teisinį ir faktinį pagrindÄ . Kaip minėta Å¡ioje nutartyje pirmiau, apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tvirtina, jog Å¡is naikintinas esant absoliučiam negaliojimo pagrindui – neiÅ¡spręsti ieÅ¡kovės reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo; dėl to, kad teismas neteisėtai peržengė ieÅ¡kinio ribas, vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeitė ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir dalykÄ , rėmėsi aplinkybėmis ir įrodymais, kurie nebuvo nagrinėjami byloje; dėl to, kad nesuteikta galimybė jam pateikti įrodymus, paaiÅ¡kinimus dėl naujai pasirinkto ginčo teisinio vertinimo, tuo pažeidžiant Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus, užkertant teisę į teisminę gynybÄ ; dėl to, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, atlikęs tik formalų jų tyrimÄ ; dėl to, kad sprendime nenurodyti motyvai, dėl kurių pakeistas ieÅ¡kinio pagrindas, dalykas, peržengtos bylos ribos, iÅ¡ jo priteisiamas žalos atlyginimas; dėl to, kad tik ieÅ¡kovės subjektyviais samprotavimais remiantis nuspręsta, jog 144 756,04 Lt jis nepanaudojo bendrovės naudai.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo motyvų, visų pirma pažymi tai, kad atsakovas visiÅ¡kai teisingai nurodo, jog ieÅ¡kinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieÅ¡kovo procesinė teisė, kuria Å¡is disponuoja savo nuožiÅ«ra (CPK 42 straipsnio 1 dalis), kad teisminio nagrinėjimo dalykÄ apibrėžia svarbiausi ieÅ¡kinio turinį sudarantys elementai – ieÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindas. Kaip žinoma, ieÅ¡kinio dalykas suprantamas ieÅ¡kovo per teismÄ atsakovui pareikÅ¡tas materialusis teisinis reikalavimas, o ieÅ¡kinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimÄ , t. y. ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

Teismas privalo ginÄÄ spręsti pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieÅ¡kinio dalyko (pvz., negali priteisti Å¡aliai to, ko ji nepraÅ¡o, arba priteisti daugiau, nei Å¡alis praÅ¡o) ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių Å¡alys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Be faktinio, yra ir teisinis ieÅ¡kinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamÄ materialųjį teisinį santykį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad ieÅ¡kovas privalo nurodyti tik faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o teisinių santykių kvalifikavimÄ vykdo teismas. Skirtingai nei faktinis, ieÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Teisingai teisiÅ¡kai kvalifikuoti ginčo santykius yra bet kurios instancijos teismo pareiga. Taigi kasacinio teismo praktikoje yra aiÅ¡kiai suformuluota nuostata, kad ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai ir tiksliai turi bÅ«ti suformuluotas faktinis pagrindas, nes bÅ«tent jis kartu su kitu ieÅ¡kinio elementu – ieÅ¡kinio dalyku, apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalykÄ , tik tokiu bÅ«du dalyvaujantys byloje asmenys ir teismas gali nustatyti ginčo pobÅ«dį, tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui bei operatyviai ir visiÅ¡kai iÅ¡spręsti ginÄÄ , apginant pažeistas ginčo Å¡alių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008 etc.).

Pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, o pagal teismų praktikoje suformuluotus nurodymus – aiÅ¡kindamas bei taikydamas įstatymÄ , privalo tai daryti remdamasis bÅ«tent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių bei faktinių aplinkybių visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

Taigi atsakovo apeliacinio skundo argumentų pagrįstumas bei skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas vertinami vadovaujantis Å¡iomis nuostatomis.Antra, pabrėžtina tai, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė BUAB „BATERA“ savo procesiniuose dokumentuose aiÅ¡kiai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai iÅ¡dėstė faktines bei teisines aplinkybes, sudarančias teismui pateikto ieÅ¡kininio reikalavimo faktinį pagrindÄ , o taip pat suformulavo ieÅ¡kinio dalykÄ . Kaip jau minėta, ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovui A.

G., buvusiam BUAB „BATERA“ vadovui bei vieninteliam akcininkui, prieÅ¡ pat restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimÄ (teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis), kuri buvo nutraukta teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartimi neparengus ir nepateikus tvirtinti restruktÅ«rizavimo planÄ , bendrovė sumokėjo 300 423 Lt; kad teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ bankroto administratorei nebuvo pateikta jokių pirminių dokumentų, patvirtinančių atsakovo reikalavimus ieÅ¡kovės atžvilgiu, o teismas 2014 m. liepos 18 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti kaip nepagrįstÄ jo 106 654,50 Lt finansinį reikalavimÄ .

Tuo remdamasi ieÅ¡kovė padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovui minėti pinigai buvo sumokėti nepagrįstai, neteisėtai, kad tokiais veiksmais yra pažeistos tiek pačios įmonės, tiek jos kreditorių teisės bei teisėti interesai, kuriuos bankroto administratorius pagal įstatymÄ privalo ginti, todėl turi bÅ«ti iÅ¡ jo priteisti. BÅ«tent pats atsakovas, nesutikdamas su jam pareikÅ¡tu reikalavimu, savo atsiliepime į ieÅ¡kinį bei kituose procesiniuose dokumentuose tvirtino, kad ieÅ¡kovė neįrodė savo kreditorių teisių pažeidimo; kad nepaisant to, jog mokėjimo pavedimuose buvo nurodyta, kad grÄ Å¾inama paskola, gautas lėšas jis panaudojo bendrovės Å«kinės komercinės veiklos poreikiams patenkinti, tai yra jos pačios naudai, ir tai patvirtina jos avansinės apyskaitos dokumentai: pirminiai pirkimo dokumentai, pagal kuriuos buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais arba asmenine banko mokėjimo kortele, darbo užmokesčio mokėjimo dokumentai, pagal kuriuos bendrovės darbuotojams jis mokėjo grynaisiais pinigais darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, kitų bendrovės naudai atsakovo patirtų iÅ¡laidų dokumentai.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovė savo dublike, o taip pat su vėlesniais procesiniais dokumentais, be kita ko, pateikė argumentus ir iÅ¡samius raÅ¡ytinius įrodymus (bendrovės avansines apyskaitas, iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ kasos knygos, iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ bendrovės banko sÄ skaitų ir kt.), kurie, jos įsitikinimu, paneigia atsakovo tvirtinimÄ , jog minėtas gautas lėšas jis yra panaudojęs bendrovės interesais. Bylos nagrinėjimas ne kartÄ buvo atidedamas, suteikiant galimybę įgyvendinti teisę įrodinėti.

Taigi, prieÅ¡ingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, teismas, vadovaudamasis bÅ«tent Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡samiai iÅ¡dėstytais argumentais ir bÅ«tent byloje surinktų įrodymų iÅ¡samios ir objektyvios analizės pagrindu teisiÅ¡kai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius ir sprendė dėl jų argumentų pagrįstumo. Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė kaip teisiniu savo reikalavimų pagrindu rėmėsi CK 6.66 straipsnio ir CK 1.80 straipsnio normomis, o teismas taikė iÅ¡ darbo teisinių santykių iÅ¡plaukiančios civilinės atsakomybės nuostatas, nesuteikia pagrindo konstatuoti nei ieÅ¡kinio ribų peržengimÄ , nei vienaÅ¡aliÅ¡kÄ ieÅ¡kinio faktinio pagrindo ir dalyko pakeitimÄ , nei Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principų pažeidimÄ , užkirtusį apeliantui keliÄ Ä¯ teisminę gynybÄ , nei formalų įrodymų tyrimÄ , – jų vertinimo taisyklių pažeidimÄ , teismo sprendimo neatitikimÄ civilinio proceso normų reikalavimams ir kt. (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 270 straipsnis).

Be kita ko, pažymėtina tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, netgi nustačius procesinės teisės pažeidimus arba netinkamÄ jų pritaikymÄ , tai gali bÅ«ti pagrindas panaikinti sprendimÄ tik tuomet, jeigu dėl Å¡io pažeidimo bÅ«tų neteisingai iÅ¡spręsta byla. Trečia, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiau nurodyti apelianto argumentai dėl jo teisių bei iÅ¡vardintų principų pažeidimo atmestini taip pat ir dėl to, jog atsižvelgiant į faktÄ , kad jis ne tik vadovavo Å¡iai bendrovei, bet taip pat buvo jos vieninteliu akcininku, tai yra vienasmeniÅ¡kai sprendė dėl strateginio vadovavimo, negali bÅ«ti traktuojamas kaip silpnesnioji nagrinėjamų teisinių santykių Å¡alis, nes – žinojo / turėjo žinoti tiek Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnyje, 37 straipsnyje nustatytas akcininkų susirinkimo bei bendrovės vadovo teises, pareigas, tiek CK 2.50 straipsnio 3 dalie ir 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas, reglamentuojančias įmonės dalyvio (savininko) bei vadovo atsakomybę, kitų tokiai veiklai svarbių įstatymų reikalavimus.

Akivaizdu, kad jis žinojo / turėjo žinoti, jog, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pats yra atsakingas už buhalterinės apskaitos tinkamÄ organizavimÄ . Taip pat žinojo / turėjo žinoti, kad bÅ«tent jam tenka visa rizika tuo atveju, kai kyla ginčas dėl bendrovės Å«kinių–finansinių operacijų pagrindimo, kurios buvo vykdomos nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos, tokie veiksmai nebuvo fiksuojami buhalterinėje apskaitoje (grynaisiais pinigais mokamas darbo užmokestis, atsiskaitoma su ieÅ¡kovės Å«kiniais partneriais, prekių įsigijimas jos naudai ir kt.).

Kasacinis teismas Å¡iuo klausimu ne kartÄ yra nurodęs, kad kilus ginčui juridinių asmenų veiksmai yra įrodinėjami tik leistinomis priemonėmis – buhalterinės apskaitos reikalavimus atitinkančiais pirminiais raÅ¡ytiniais įrodymais (CPK 177 straipsnio 3 dalis). Čia bÅ«tina pažymėti, kad byloje nėra paneigti ieÅ¡kovės argumentai, jog atsakovas, pats pagal įstatymÄ bÅ«damas atsakingas už tokių dokumentų iÅ¡saugojimÄ , bankroto administratorei nepateikė jokių pirminių dokumentų, patvirtinančių savo pretenzijas BUAB „BATERA“ atžvilgiu (CPK 178 straipsnis).Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir sprendžia, kad atsakovo A.

G. apeliacinio skundo argumentai nepaneigia jų pagrįstumo (CPK 178, 185 straipsniai, 263 straipsnio 1 dalis). Todėl Å¡is skundas atmetamas, nenagrinėjant ir nepasisakant dėl kitų tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepime į jį iÅ¡dėstytų argumentų, nes, kaip žinoma, konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas yra tinkamai atskleidęs bylos esmę ir priėmęs teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ â€“ apeliacinio teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ir paskirstymo Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors ir Å¡i bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atmetus atsakovo A. G. apeliacinį skundÄ atsakovei BUAB „BATERA“ atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Pastarosios pateikti įrodymai patvirtina 550 Eur turėtas iÅ¡laidas už advokato paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, o taip pat įvertinusi tai, kad praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 4, 7, 8.11 punktuose nurodytų dydžių, priteisia jų atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „BATERA“ (juridinio asmens kodas 302435164) 550 Eur (penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliaciniame teisme atlyginimÄ .

 Teisėjai                                                                  Virginija Čekanauskaitė Kazys Kailiūnas Danguolė Martinavičienė