Legislator Case Law & Legislation
2021-09-15 Nr. AB-18773-3-61-3-02593-2019-4 AI generated

2021-09-15 Nr. AB-18773-3-61-3-02593-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-09-15 Nr. AB-18773-3-61-3-02593-2019-4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2019 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (23.1-08E)RNA-15642 (toliau – ir Sprendimas I) dalį, kuria patikrinimo motyvu sulaikytos pareiškėjo 2019 m. gegužės 20 d. elektroniniu būdu pateiktos Pridėtinės vertės mokesčių mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčių apyskaitų formos FR0608 versija 02 deklaracijos už mokestinius laikotarpius:

Legislator headnote

AI generated

2021-09-15 Nr. AB-18773-3-61-3-02593-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: panaikinti VMI 2019 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. (23.1-08E)RNA-16834 (toliau – ir Sprendimas II) dalį, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2019 m. birželio 18 d. prašymą dėl mokestinės nepriemokos 26 867 Eur sumai atidėjimo ir išdėstymo dalimis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-3469-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02593-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.4; 12.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas K. P. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas:

1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2019 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (23.1-08E)RNA-15642 (toliau – ir Sprendimas I) dalį, kuria patikrinimo motyvu sulaikytos pareiškėjo 2019 m. gegužės 20 d. elektroniniu būdu pateiktos Pridėtinės vertės mokesčių mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčių apyskaitų formos FR0608 versija 02 deklaracijos už mokestinius laikotarpius:

a) nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. dėl 8 417 Lt arba 2 438 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sumokėjimo;

b) nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. dėl 16 661 Lt arba 4 825 Eur PVM sumokėjimo;

c) nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. dėl 1 736 Lt arba 503 Eur PVM sumokėjimo;

d) nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. dėl 65 951 Lt arba 19 101 Eur PVM sumokėjimo, tai yra viso dėl 92 765 Lt arba 26 867 Eur sumokėjimo ir šia dalimi atsisakyta pareiškėjo mokestinei nepriemokai taikyti nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio 2018 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIII-1329 6 straipsnio „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 100 straipsnio pakeitimo“, numatančio, kad mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu tokia teisinė galimybė yra numatyta specialiame mokesčių įstatyme; 11 straipsnio „Dėl atleidimo nuo delspinigių už nesumokėtus mokesčius“, numatančio, kad mokesčių mokėtojui laiku nedeklaravusiam ir nesumokėjusiam mokesčių už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. nuo nesumokėtų mokesčių sumų delspinigiai neskaičiuojami, jeigu pateikiama atitinkamo mokesčio deklaracija ir per 20 dienų nuo jos pateikimo sumokamas mokestis arba mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo prašymu atideda mokesčio sumos sumokėjimą iki dvejų metų, pasiūlydamas periodinių mokėjimų grafiką, nuostatas bei įpareigoti atsakovą priimti pareiškėjo 2019 m. gegužės 20 d. pateiktas deklaracijas ir atleisti pareiškėją šioje dalyje nuo apskaičiuotų (skaičiuojamų) delspinigių sumokėjimo;

2) panaikinti VMI 2019 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. (23.1-08E)RNA-16834 (toliau – ir Sprendimas II) dalį, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2019 m. birželio 18 d. prašymą dėl mokestinės nepriemokos 26 867 Eur sumai atidėjimo ir išdėstymo dalimis.

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. 2019 m. gegužės 31 d. pareiškėjas teikė prašymą Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir Klaipėdos AVMI) dėl MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, numatančių vienkartinį atleidimą nuo delspinigių už nesumokėtus mokesčius, taikymo: mokestinės paskolos sudarymo ir sąlygų nustatymo, kuriuo prašė mokesčių sumą išdėstyti 2 metams taip, kad pagal 2019 m. gegužės 20 d. pateiktas mokesčių deklaracijas visiškai atsiskaito su valstybe. Nesulaukdamas mokesčių administratoriaus atsakymo į prašymą, 2019 m. birželio 18 d. dar kartą raštu kreipėsi į Klaipėdos AVMI bei nurodė, kad 2019 m. birželio 17 d. sumokėjo pirmą įmoką pagal 2018 m. gegužės 31 d. prašymą, t. y. 3 867 Eur bei pateikė atsakovui mokėjimo dokumentą. Pareiškėjas 2019 m. birželio 27 d. VMI pagal keturias 2019 m. gegužės 20 d. deklaracijas FR0608 sumokėjo 23 000 Eur, o pridėjus ir ankstesnį 2019 m. birželio 17 d. atliktą 3 867 Eur mokėjimą pagal šias keturias pateiktas deklaracijas penkiais bankiniais pavedimais jau yra sumokėjęs visą 26 867 Eur sumą.

2.2. VMI Sprendimu I pareiškėjo prašymas dėl MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo bei įstatymo papildymo 40-1 straipsniu įstatymo Nr. XIII-1329 11 straipsnio nuostatų taikymo (toliau – ir Mokestinės amnestijos įstatymas), 2019 m. gegužės 20 d. elektroniniu būdu pateikus PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčių apyskaitos formos FR0608 versija 02 deklaracijas už mokestinius laikotarpius (2013 ir 2014 m.) viso dėl 92 765 Lt arba 26 867 Eur sumokėjimo atmestas, o jo 2019 m. gegužės 20 d. pateiktos apyskaitos yra sulaikytos dėl tikrinimo. VMI nurodė, kad deklaracijos amnestiniu laikotarpiu gali būti tikslinamos tik iki patikrinimo akto surašymo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo deklaruotos sumos buvo apskaičiuotos 2018 m. gegužės 11 d. patikrinimo aktu, todėl nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Mokestinės amnestijos įstatymo nuostatos pareiškėjo mokestinei nepriemokai negali būti taikomos. VMI Sprendimu II nuspręsta, kad pareiškėjas dėl mokestinės nepriemokos, kuri yra priskaičiuota pagal 2018 m. gegužės 11 d. surašytą patikrinimo aktą Nr. (9.6) RR0773-3690, turi teisę kreiptis tik tuomet, kai pasibaigs mokestinis ginčas dėl akte priskaičiuotų sumų.

2.3. VMI Sprendimo I ir Sprendimo II dalys yra nepagrįstos ir naikintinos. Sprendime I nepagrįstai teigiama, neva, kaip apie baigtinius 2018 m. gegužės 11 d. surašytą patikrinimo aktą Nr. (9.6)FR0680-180 bei 2018 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. (6.5)FR0682-247, kuriuo šis aktas patvirtintas. 2018 m. rugpjūčio 20 d. nurodyti aktas ir sprendimas buvo apskųsti Centriniam mokesčių administratoriui ir VMI 2018 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 68-123 Klaipėdos AVMI 2018 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. (6.5)FR0682-247 pakeistas, t. y. jis yra netekęs teisinės galios. VMI 2018 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. 68-123 2018 m. lapkričio 26 d. buvo apskųstas Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija), kuri 2019 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. S-18(7-219/2018) patvirtino VMI 2018 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 68-123 bei atleido pareiškėją nuo dalies, t. y. 10 457,75 Eur PVM delspinigių mokėjimo. Šie sprendimai pareiškėjo 2019 m. vasario 18 d. skundu yra apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, skundas priimtas bei pradėta teisena administracinėje byloje Nr. el-2448-281/2019. Sprendimu II taip pat patvirtinta, kad mokestinis ginčas pagal 2018 m. gegužės 11 d. surašytą patikrinimo aktą Nr. (9.6) RR0773-3690 nėra baigtas. Pareiškėjo 2019 m. gegužės 20 d. pateiktos apyskaitos (deklaracijos) dėl tikrinimo sulaikytos nepagrįstai bei jis neabejotinai yra mokestinės amnestijos subjektas, nes atitinka visas jos nuostatas.

2.4. VMI išaiškino, kad Mokestinės amnestijos įstatymo 11 straipsniu nustatyta, jog mokesčių mokėtojams, deklaravusiems iki 2019 m. liepos 1 d. mokėtinų mokesčių sumas, mokesčių administratorius neskirs baudų, taip pat nuo šių sumų nebus skaičiuojami delspinigiai, o taip pat jie nebus įtraukti į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą. Vienintelė keliama sąlyga yra mokesčio sumokėjimas. Sprendimo I teiginys, kad „deklaracijos gali būti pateiktos, todėl tikrinamos, tik iki mokesčių administratoriaus pavedimo patikrinti asmenį išrašymo dienos, o tikslinamos tik iki patikrinimo akto surašymo“, argumentuojamas MAĮ 139 straipsnio 2 dalies norma, kuri galiojo iki 2019 m. sausio 2 d. Pareiškėjas deklaracijas pateikė 2019 m. gegužės 20 d. ir vadovavosi tuo metu galiojančia MAĮ 139 straipsnio 2 dalies redakcija. Kadangi švelnesnė teisės norma galioja atgal, pareiškėjui 2019 m. gegužės 20 d. deklaravus 26 867 Eur PVM sumą, 2019 m. gegužės 31 d. raštu paprašius dėl MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų taikymo; mokestinės paskolos sutarties sudarymo ir sąlygų nustatymo bei 2019 m. birželio 17 d. ir 2019 m. vasario 27 d. mokėjimais sumokėjus visą 26 867 Eur PVM sumą, jis iš dalies įvykdė visas paskelbtos mokestinės amnestijos sąlygas ir yra atleistinas nuo visų skirtinų baudų ir delspinigių sumokėjimo.

2.5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 23, 29 straipsnių, MAĮ 3, 6, 7, 8, 9, 10 straipsnių nuostatos tiesiogiai taikytinos vertinant pareiškėjo 2019 m. gegužės 31 d. ir 2019 m. birželio 18 d. prašymus, o jis atleistinas nuo delspinigių dėl 2019 m. gegužės 20 d. elektroniniu būdu pateiktų deklaracijų.

3. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą su juo nesutiko. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog:

3.1. VMI 2019 m. gegužės 31 d. gavo pareiškėjo prašymą, kuriuo informuota, kad pareiškėjas pateikė PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitas už 2013 m. gegužės, birželio ir 2014 m. lapkričio, gruodžio mėnesius, kuriose deklaravo 92 765 Lt (26 867 Eur), bei prašoma deklaruotą mokesčių sumą išdėstyti 2 metams. Pareiškėjas prašymą grindė Mokestinės amnestijos įstatymo 11 straipsnio nuostatomis.

3.2. Pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu nustatyta, kad vykdant Klaipėdos AVMI 2015 m. gruodžio 31 d. pavedimą tikrinti Nr. (9.6) FR0773-3690 Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio ir PVM mokestinį patikrinimą už 2010–2015 m. ir surašė 2018 m. gegužės 11 d. patikrinimo aktą Nr. (9.6)FR0680-184 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo metu nuo gautų pajamų iš vykdytos žemės sklypų pardavimo ekonominės veiklos papildomai apskaičiuota 50 096,85 Eur PVM, iš jo: už 2013 m. – 66 731 Lt, t. y. 19 326,63 Eur (kovo mėn. – 39 917 Lt (11 560,76 Eur), gegužės mėn. – 10 153 Lt (2 940,51 Eur), birželio mėn. 16 661 Lt (4 825, 36 Eur), už 2014 m. – 67 686 Lt, t. y. 19 603,22 Eur (lapkričio mėn. – 1 736 Lt (502,78 Eur), gruodžio mėn. – 65 950 Lt (19 100,44 Eur), 2015 m. – 11 167 Eur (sausio mėn. – 5 033 Eur, vasario mėn. – 5 380 Eur, rugpjūčio mėn. – 754 Eur). Patikrinimo aktas patvirtintas Klaipėdos AVMI 2018 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. (6.5)FR0682-247 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo įvertinus tai, kad pareiškėjas patikrinimo metu sumokėjo į biudžetą 11 167 Eur PVM, apskaičiuota papildomai mokėtina į biudžetą suma 38 929 Eur (50 096,85 – 11 167) PVM.

3.3. Kadangi pareiškėjo 2019 m. gegužės 20 d. pateiktose Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitose už 2013 m. birželio ir 2014 m. lapkričio, gruodžio mėnesius deklaravo mokestinio patikrinimo metu nustatytas apmokestinamųjų pajamų sumas ir apskaičiuotą PVM, o už 2013 m. gegužės mėn. – dalį patikrinimo metu nustatytų pajamų ir nuo jų apskaičiuoto PVM, buvo pagrįstai atsisakyta sudaryti periodinių mokėjimų grafiką.

3.4. VMI 2018 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 68-123 buvo pakeista tik Klaipėdos AVMI 2018 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. (6.5)FR0682-247 dėl Patikrinimo akto tvirtinimo patvirtinta mokėti delspinigių suma, nes centrinis mokesčių administratorius, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, atliko Klaipėdos AVMI 2018 m. liepos 27 d. sprendimu patvirtintų delspinigių perskaičiavimą ir konstatavo, kad pareiškėjui patikrinimo akto surašymo dienai vietoje 21 350,25 Eur PVM delspinigių, apskaičiuojama 20 915,50 Eur PVM delspinigių suma. Klaipėdos AVMI 2018 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. (6.5)FR0682-247 dėl Patikrinimo akto tvirtinimo nebuvo panaikintas, nebuvo paskirtas pakartotinis patikrinimas. PVM prievolės už 2013 m. gegužės, birželio ir 2014 m. lapkričio, gruodžio mėnesius paliktos nepakeistos.

3.5. Įstatymų leidėjas, priimdamas Mokestinės amnestijos įstatymą, įteisino, kad 2019 m. pirmąjį pusmetį bus galimybė be baudų ir delspinigių deklaruoti „pamirštas“ pajamas. Tais atvejais, kai mokestinė prievolė kilo iš mokesčių administratoriaus iniciatyva suformuotos prievolės, pvz., sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, mokesčių administratoriaus iniciatyva suformuotos mokesčių deklaracijos, mokesčių mokėtojai nuo šių prievolių apskaičiuotų delspinigių taip pat neatleidžiami, išskyrus atvejus, kai po suformuotos deklaracijos mokesčių administratoriaus iniciatyva (MAĮ 104-1 straipsnis) mokesčių mokėtojas pateikia deklaraciją pats. Tais atvejais, kai mokestinė prievolė jau yra apskaičiuota mokesčių administratoriaus, Mokestinės amnestijos įstatymo 11 straipsnyje numatytos lengvatos mokesčių mokėtojui netaikomos.

3.6. Vykstantis mokestinis ginčas nepaneigia to, kad mokestinis patikrinimas yra baigtas, patikrinimo rezultatai yra įforminti teisės aktų nustatyta tvarka, bei to, kad pareiškėjui PVM prievolės už 2013 m. gegužės, birželio ir 2014 m. lapkričio, gruodžio mėnesius yra apskaičiuotos mokesčių administratoriaus. Pareiškėjas, bandydamas deklaruoti PVM prievolės už 2013 m. gegužės, birželio ir 2014 m. lapkričio, gruodžio mėnesius, kurios jau yra apskaičiuotos mokesčių administratoriaus, siekia tik neteisėtai pasinaudoti Mokestinės amnestijos įstatymo 11 straipsnyje numatytomis galimybėmis, t. y. būti atleistam nuo patikrinimo metu apskaičiuotų delspinigių sumų, o ne savanoriškai atskleisti anksčiau nesumokėtų mokesčių sumas. Pareiškėjas nėra mokesčių amnestijos subjektas, nes jis nedeklaravo prievolių savanoriškai, o tik patvirtino mokestinio patikrinimo metu jau nustatytas papildomai mokėtinas PVM sumas. Vien mokestinio patikrinimo metu apskaičiuotų PVM prievolių sumokėjimas neatleidžia pareiškėjo nuo mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuotos delspinigių sumos ir paskirtos baudos sumokėjimo. Tokia galimybė nėra numatyta nei MAĮ 100 straipsnyje, nei MAĮ 141 straipsnyje.

3.7. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 31 d. prašymu neprašė priimti 2019 m. gegužės 20 d. pateiktų apyskaitų bei atleisti jį nuo apskaičiuotų (skaičiuojamų) delspinigių sumokėjimo, o tik išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. VMI Sprendimu I pasisakė tik dėl šio pareiškėjo prašymo (išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą), nebuvo sprendžiama nei dėl 2019 m. gegužės 20 d. pateiktų deklaracijų priėmimo ar nepriėmimo, taip pat nebuvo sprendžiama atleisti ar neatleisti pareiškėją nuo patikrinimo metu apskaičiuotų delspinigių sumokėjimo. VMI 2019 m. birželio 18 d. gavo pareiškėjo prašymą dėl mokėjimo dokumento prijungimo ir informacijos suteikimo, kuriuo prašyta prie pareiškėjo 2019 m. gegužės 31 d. prašymo prijungti mokėjimo dokumentą bei prašoma informuoti dėl mokestinės paskolos tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus pasirašymo termino ir sąlygų. VMI Sprendimu II atsakė, kad į pareiškėjo 2019 m. gegužės 31 d. prašymą jau yra atsakyta 2019 m. birželio 19 d. raštu Nr. (23.1-08 E) RNA-15642. Kadangi 2019 m. birželio 18 d. prašymu buvo prašoma informuoti dėl mokestinės paskolos tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus pasirašymo termino ir sąlygų, VMI pasisakė dėl galimybės sudaryti su pareiškėju mokestinės paskolos sutartį. Pareiškėjas prašė išdėstyti PVM prievoles, dėl kurių vyko mokestinis ginčas, todėl VMI Sprendime II pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo tik tuomet, kai pasibaigs mokestinis ginčas. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių argumentų, kodėl Sprendimas II yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu pareiškėjo K. P. skundo dalį dėl atleidimo nuo delspinigių paliko nenagrinėtą, skundą tenkino iš dalies, t. y. įpareigojo atsakovą išspręsti pareiškėjo 2019 m. gegužės 20 d. (pastaba: pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta data – 2020 m. gegužės 20 d. – laikytina rašymo apsirikimu) pateiktų PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM formos FR0608 versija 02 apyskaitų priėmimo klausimą teisės aktų nustatyta tvarka, kitą skundo dalį atmetė.

5. Teismas nustatė šiais bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 31 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos AVMI dėl MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, numatančių vienkartinį atleidimą nuo delspinigių už nesumokėtus mokesčius, taikymo; mokestinės paskolos sutarties sudarymo ir sąlygų nustatymo. Pareiškėjas šiame prašyme nurodė, kad vadovaudamasis MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei Mokestinės amnestijos įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, 2019 m. gegužės 20 d. elektroniniu būdu pateikė PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM formos FR0608 versija 02 apyskaitas (toliau – ir Apyskaitos), kuriomis deklaravo PVM už mokestinius laikotarpius: 1) nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. dėl 8 417 Lt arba 2 438 Eur PVM sumokėjimo; 2) nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. dėl 16 661 Lt arba 4 825 Eur PVM sumokėjimo; 3) nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. dėl 1 736 Lt arba 503 Eur PVM sumokėjimo; 4) nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. dėl 65 951 Lt arba 19 101 Eur PVM sumokėjimo, t. y. viso dėl 92 765 Lt arba 26 867 Eur sumokėjimo. Pareiškėjas taip pat prašė mokesčių sumą išdėstyti 2 metams tokiomis sąlygomis: a) iki 2019 m. liepos 1 d. mokesčių mokėtojas sumoka 3 867 Eur PVM; b) 2019 m. rugpjūčio 1 d.–2021 m. birželio 1 d. laikotarpiu, kiekvieno mėnesio pirmąją dieną mokesčių mokėtojas per 23 kartus sumoka po 1 000 Eur PVM, t. y. viso 23 000 Eur PVM bei pagal 2019 m. gegužės 20 d. pateiktas mokesčių deklaracijas visiškai atsiskaito su valstybe.

5.2. Pareiškėjo 2019 m. gegužės 20 d. deklaruotos PVM sumos jau buvo priskaičiuotos Patikrinimo aktu, kuris patvirtintas Klaipėdos AVMI 2018 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. (6.5)FR0682-247 dėl Patikrinimo akto tvirtinimo, kuris mokestinių ginčų procese VMI 2018 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 68-123 buvo pakeistas (nurodyta, kad patikrinimo akto surašymo dienai vietoje 21 350,25 Eur PVM delspinigių, apskaičiuojama 20 915,50 Eur PVM delspinigių suma). Dėl Patikrinimo akto tvirtinimo vyko mokestinis ginčas, kuris, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pasibaigė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) 2020 m. birželio 10 d. priėmus nutartį, kuria paliktas galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimas ir pareiškėjo skundas atmestas.

5.3. Pareiškėjas 2019 m. birželio 18 d. su prašymu kreipėsi į Klaipėdos AVMI dėl mokėjimo dokumento prijungimo ir informacijos pateikimo, kuriame papildomai nurodė, kad 2019 m. birželio 17 d. sumokėjo VMI pirmą įmoką, t. y. 3 867 Eur. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas prašė prie 2019 m. gegužės 31 d. prašymo prijungti minėtą mokėjimo dokumentą, patvirtinantį pareiškėjo įsipareigojimų tikrumą bei informuoti dėl mokestinės paskolos tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus pasirašymo termino ir jo sąlygų.

5.4. VMI atsakė į pareiškėjo 2019 m. gegužės 31 d. prašymą „Dėl K. P. mokestinės nepriemokos”, priimdama Sprendimą I ir pareiškėjo prašymo netenkino. Paaiškino, kad pareiškėjo pateiktos 2019 m. gegužės 20 d. Apyskaitos yra sulaikytos dėl tikrinimo ir pabrėžė, jog deklaracijos amnestiniu laikotarpiu gali būti tikslinamos tik iki patikrinimo akto surašymo, o pareiškėjo mokestinis patikrinimas yra baigtas. Taip pat paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo deklaruotos sumos buvo apskaičiuotos 2018 m. gegužės 11 d. patikrinimo aktu, todėl nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Mokestinės amnestijos įstatymo nuostatos pareiškėjo mokestinei nepriemokai negali būti taikomos.

5.5. VMI atsakė į pareiškėjo 2019 m. birželio 17 d. prašymą „Dėl K. P. mokestinės nepriemokos” Sprendimu II. VMI rašte nurodė, kad įvertinus mokesčio mokėtojo gautą prašymą dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo / išdėstymo, informuoja, jog dėl mokestinės nepriemokos, kuri yra priskaičiuota pagal 2018 m. gegužės 11 d. surašytą patikrinimo aktą Nr. (9.6) RR0773-3690, pareiškėjas turi teisę kreiptis tik tuomet, kai pasibaigs mokestinis ginčas dėl akte priskaičiuotų sumų, kaip numato Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268, (toliau – ir Taisyklės) 28 punktas.

6. Teismas aptarė nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Mokestinės amnestijos įstatymo 11 straipsnio 1–2 dalis, iki 2019 m. sausio 2 d. galiojusio MAĮ 139 straipsnio 2 dalį (nuo 2019 m. sausio 2 d. – MAĮ 139 str. 5 d.), MAĮ 88 straipsnio 1 dalį, Taisyklių 28 punktą.

7. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad Sprendimu I jis nebuvo atleistas nuo delspinigių, teismas aptarė MAĮ 145 straipsnio 1–2 dalis, nustatė, kad Sprendimas I nebuvo apskųstas ikiteisminei mokestinių ginčų nagrinėjimo institucijai bei sprendė, jog buvo nesilaikyta privalomos ikiteisminės mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarkos. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą, MAĮ 152 straipsnio 3 dalį, vertino, jog pareiškėjas turi galimybę pasinaudoti išankstine bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir kreiptis į Komisiją su prašymu atnaujinti terminą. Teismas skundo dalį dėl atleidimo nuo delspinigių paliko nenagrinėtą.

8. Dėl deklaracijų (Apyskaitų) nepriėmimo, teismas pažymėjo, jog atsakovas Sprendimu II deklaracijų priėmimo klausimo nesprendė, nepriėmė sprendimo jas „sulaikyti“. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 20 d. pateikė 2013–2014 metais buvusių mokestinių laikotarpių mokesčių deklaracijas (Apyskaitas), jos buvo sulaikytos, elektroninio deklaravimo sistemos išraše nurodant: „Sulaikymo data 2019 m. gegužės 20 d. Sulaikymo priežastis: Sulaikyta dėl mokestinio patikrinimo“. Pareiškėjas pateikė 2019 m. gegužės 31 d. prašymą, jame nekėlė reikalavimo priimti deklaracijas. Sprendime I atsakovas nurodė, kad deklaracijos sulaikytos. Teismas sprendė, kad pareiškėjas susipažino su sprendimu sulaikyti deklaracijas gavęs Sprendimą I.

9. Teismas analizavo VMI viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135 patvirtintų Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklių (toliau – ir Deklaravimo taisyklės) 8 punktą, nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog Klaipėdos AVMI ar VMI būtų suformavusi ir įteikusi pareiškėjui pranešimą (priėmusi motyvuotą sprendimą) dėl mokesčių deklaracijų (Apyskaitų), kaip tai numato Deklaravimo taisyklės. Teismas pažymėjo, kad Deklaravimo taisyklės nenumato tokios priemonės kaip deklaracijos sulaikymas ir sprendė, jog nei Klaipėdos AVMI, nei VMI neišsprendė klausimo dėl 2019 m. gegužės 20 d. pareiškėjo pateiktų deklaracijų teisės aktų nustatyta tvarka, todėl atsakovą įpareigojo išspręsti pareiškėjo 2019 m. gegužės 20 d. deklaracijų (Apyskaitų) priėmimo klausimą, kartu nurodęs, jog visus ar dalį šių klausimų atsakovas gali pavesti atlikti Klaipėdos AVMI.

10. Dėl Sprendimo II, kurį pareiškėjas ginčijo bendra aplinkybe, jog turi teisę į atleidimą nuo delspinigių, teismas aptarė Taisyklių 28 punktą ir sprendė, kad VMI Sprendime II pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas turėtų kreiptis dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo tik pasibaigus mokestiniams ginčui. Teismas pažymėjo, kad pagal MAĮ 110 straipsnio 1 dalį vykstant mokestiniam ginčui yra sustabdomas ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinis išieškojimas.

III. 11. Atsakovas VMI apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo dalį, kuria VMI buvo įpareigota išspręsti pareiškėjo K. P. 2019 m. gegužės 20 d. pateiktų PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM formos FR0608 versija 02 apyskaitų priėmimo klausimą teisės aktų nustatyta tvarka, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

12. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismo sprendime nurodyta, jog byloje nėra duomenų, kad Klaipėdos AVMI ar VMI būtų suformavusi ir įteikusi pareiškėjui pranešimą (priėmusi motyvuotą sprendimą) dėl mokesčių deklaracijų (Apyskaitų) kaip tai numato Deklaravimo taisyklės, todėl laikytina, kad nei Klaipėdos AVMI, nei VMI neišsprendė klausimo dėl 2019 m. gegužės 20 d. pareiškėjo pateiktų deklaracijų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas nepagrįstai įpareigojo VMI išspręsti pareiškėjo 2019 m. gegužės 20 d. pateiktų Apyskaitų priėmimo klausimą, nes atsakovas VMI 2019 m. birželio 19 d. raštu Nr. (23.1-08 E) RNA-15642 nesprendė dėl Apyskaitų priėmimo ar sulaikymo. Minėtu raštu pareiškėjui buvo tik paaiškinta, kad 2019 m. gegužės 20 d. pateiktos Apyskaitos yra sulaikytos dėl tikrinimo, ir paaiškinta, kad deklaracijos amnestiniu laikotarpiu gali būti tikslinamos tik iki patikrinimo akto surašymo, t. y. iki mokestinio patikrinimo pabaigos.

12.2. MAĮ 26 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog vietos mokesčių administratorius priima iš mokesčių mokėtojų mokesčių deklaracijas, kitus atskaitomybės dokumentus bei išduoda atitinkamus mokesčių deklaravimą ir kitus mokesčių mokėtojo atliktus veiksmus patvirtinančius dokumentus. Veiksmus, susijusius su pareiškėjo Apyskaitų priėmimu, atliko vietos mokesčių administratorius – Klaipėdos AVMI, o ne atsakovas šioje administracinėje byloje – VMI. Pareiškėjas, sužinojęs apie jo galimai pažeistas teises, susijusias su Apyskaitų priėmimu, galėjo pasinaudoti savo teise skųsti Klaipėdos AVMI veiksmus arba neveikimą ir pateikti skundą Regionų apygardos administraciniam teismui. Pažymėtina, kad Klaipėdos AVMI administracinėje byloje nedalyvavo.

13. Pareiškėjas K. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėjo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tuo, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 31 d. teikė prašymus Klaipėdos AVMI (patikslinto skundo priedai Nr. 2, Nr. 9). VMI Sprendimu II pareiškėjo prašymas dėl MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei Mokestinės amnestijos įstatymo 11 straipsnio nuostatų taikymo, 2019 m. gegužės 20 d. elektroniniu būdu pateikus PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitos formos FR0608 versija 02 deklaracijas už mokestinius laikotarpius atmestas, o jo 2019 m. gegužės 20 d. pateiktos Apyskaitos yra sulaikytos dėl tikrinimo (patikslinto skundo priedas Nr. 6). Šia faktine medžiaga visiškai paneigiami apeliacinio skundo argumentai. Atsakovas turėtų pagrįsti, kodėl į pareiškėjo prašymus, teiktus Klaipėdos AVMI, sprendimus priėmė kita institucija – VMI. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2021 m. birželio 7 d. pateikė atsakovui pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau atsakymo į šį pasiūlymą negavo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2019 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (23.1-08E)RNA-15642 „Dėl K. P. mokestinės nepriemokos“ ir 2019 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. (23.1-08E)RNA-16834 „Dėl K. P. mokestinės nepriemokos“ teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, įpareigojo VMI išspręsti pareiškėjo 2019 m. gegužės 20 d. pateiktų Apyskaitų priėmimo klausimą teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas su paminėta teismo sprendimo dalimi nesutinka, o savo nesutikimą iš esmės grindžia tuo, kad veiksmus, susijusius su pareiškėjo Apyskaitų priėmimu, atliko ne atsakovas, o Klaipėdos AVMI, ir kad šioje byloje ginčytais VMI sprendimais Apyskaitų priėmimo klausimas apskritai nebuvo sprendžiamas.

16. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas bus tikrinamas tik tuo aspektu, ar pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas VMI išspręsti pareiškėjo Apyskaitų priėmimo klausimą, neperžengė pareikšto skundo reikalavimo ribų.

17. ABTĮ 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirenkant elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas. Administracinės bylos nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1966/2012).

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teiktame skunde prašė (1) panaikinti Sprendimo I dalį, kuria, jo nuomone, „patikrinimo motyvu sulaikytos“ pareiškėjo 2019 m. gegužės 20 d. pateiktos Apyskaitos, įpareigoti atsakovą priimti Apyskaitas ir atleisti pareiškėją nuo apskaičiuotų (skaičiuojamų) delspinigių sumokėjimo; (2) panaikinti Sprendimo II dalį, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2019 m. birželio 18 d. prašymą dėl mokestinės nepriemokos 26 867 Eur sumai atidėjimo ir išdėstymo dalimis.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtų reikalavimų turinį, prieina prie išvados, kad pareiškėjas reikalavimą įpareigoti atsakovą priimti Apyskaitas ir atleisti pareiškėją nuo apskaičiuotų (skaičiuojamų) delspinigių sumokėjimo, tiesiogiai susiejo su Sprendimo I teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškėjo nuomone, būtent Sprendime I atsakovas nusprendė dėl pareiškėjo 2019 m. gegužės 20 d. pateiktų Apyskaitų.

20. Nustatyta, kad VMI Sprendimu I atsisakė tenkinti pareiškėjo 2019 m. gegužės 31 d. prašymą. Paminėtame prašyme pateikta informacija apie tai, kad 2019 m. gegužės 20 d. pareiškėjas yra pateikęs Apyskaitas dėl 26 867 Eur sumokėjimo ir paprašė šią mokesčių sumą išdėstyti dvejiems metams. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 31 d. prašyme nesuformulavo savarankiško prašymo dėl Apyskaitų. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad VMI Sprendimu I privalėjo išspręsti klausimą dėl Ataskaitų priėmimo.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas peržengė pareiškėjo skundo reikalavimo ribas, t. y. jis nepagrįstai, vertindamas Sprendimo I teisėtumą ir pagrįstumą, sprendė dėl pareiškėjo 2019 m. gegužės 20 d. pateiktų Apyskaitų priėmimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo peržengti pareiškėjo pareikšto skundo ribas.

22. Papildomai paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas dėl to, kad nebuvo nustatyta tvarka išspręstas Ataskaitų priėmimo klausimas nusprendė nenustatęs visų tokiai išvadai padaryti reikšmingų faktinių aplinkybių (pvz., aplinkybių, susijusių su įrašo dėl Apyskaitų statuso atsiradimu elektroninio deklaravimo sistemoje). Taip pat į procesą nebuvo įtrauktas vietos mokesčių administratorius, nors pagal MAĮ 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą viena iš jo funkcijų – priimti iš mokesčių mokėtojų mokesčių deklaracijas, kitus atskaitomybės dokumentus bei išduoti atitinkamus mokesčių deklaravimą ir kitus mokesčių mokėtojo atliktus veiksmus patvirtinančius dokumentus.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo VMI išspręsti pareiškėjo 2019 m. gegužės 20 d. pateiktų Apyskaitų priėmimo klausimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą pakeisti, panaikinant jo rezoliucinės dalies antrą pastraipą: „Pareiškėjo K. P. skundą tenkinti iš dalies ir įpareigoti atsakovę Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išspręsti pareiškėjo 2020-05-20 pateiktų PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM formos FR0608 versija 02 apyskaitų priėmimo klausimą teisės aktų nustatyta tvarka“.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė