2025-01-22 Nr. AB-1326-3-61-3-06853-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-201-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06853-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. R. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Regionų administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikintas jai (pareiškėjai) išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ‒ sustabdyti Sprendimo galiojimą iki kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.

Pareiškėja savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė tuo, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir nesustabdžius ginčijamo sprendimo vykdymo, ji praras galimybę laikyti egzaminą (Konstitucijos egzamino laikymas 2024 m. gruodžio 6 d., 14.00 val.), jos lietuvių kalbos egzaminas neturės galios ir jos visas lūkestis toliau gyventi ir siekti tikslų Lietuvoje praras prasmę. Ji yra mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) vadovė ir vienintelis atsakingas asmuo, 2024 m. gruodžio 3 d. bus atliekamas planinis įstaigos pagal savarankiško užimtumo priėmimo priemonę darbo vietos patikrinimas, kuriam ji ypač ruošiasi, nes tai yra paskutinis Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patikrinimas, todėl jos dalyvavimas yra būtinas. Ji visiškai praras pajamas, kadangi jas gauna iš (duomenys neskelbtini), todėl ją išsiuntus iš Lietuvos, ne tik bus akivaizdžiai sužlugdytas reklamos verslas, nes per kelias dienas neįmanoma rasti darbuotojo, tačiau ir ji nebeturės iš ko gyventi. Išsiuntus ją iš Lietuvos, praras visus šeimyninius ryšius, savo sužadėtinį, kadangi Rusijoje bendravimas yra apribotas ir nuolat sekamas, todėl iš esmės tai priverstinis atskyrimas nuo šeimos ir pavojaus gyvybei sukėlimas jai pačiai. Rusijoje ji neturi kur važiuoti ir gyventi, todėl net neįsivaizduoja kur turėtų vykti, kokį butą nuomotis, iš ko išgyventi, kadangi jai šeimos nariai net negalės pervesti piniginių lėšų, o eurų įvežimas į Rusiją laikomas kontrabanda.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjos skundą, tačiau netenkino jos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl šių nuostatų taikymo, įvertinęs kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, skundo reikalavimą, pareiškėjos prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, kad Sprendimu pareiškėja nėra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos ir nėra pateikta įrodymų, kad yra priimtas sprendimas, kuriuo remiantis būtų vykdomas pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos. Teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai, kad ji turėtų palikti šalį, todėl patirtų didelę žalą – nukentėtų jos materialiniai ir šeimyniniai interesai, planuojami lūkesčiai gyventi Lietuvoje nuolatos, atsižvelgiant į suvaržymų ir praradimų pobūdį, savaime nereiškia, kad pareiškėjai bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Aptariami pareiškėjos teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėja, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pateikimo metu ir šiuo metu neturi išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl sprendimo galiojimo sustabdymas nesuteiks pagrindo pareiškėjai vėl įgyti socialines garantijas Lietuvos Respublikoje, t. y. nebus pasiekiami reikalavimo užtikrinimo priemonės tikslai.

III. Pareiškėja L. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties dalį, kuria nepritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl Sprendimo teisėtumo.

Pareiškėja nurodo, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ji nebegalėtų tęsti savo verslo, turėtų išvykti iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, kurioje neturi jokios gyvenamosios vietos, tokiu būdu pareiškėja būtų atskirta nuo Lietuvoje gyvenančių šeimos narių ir sužadėtinio, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Pareiškėja pažymi, kad skundo pateikimas teismui Sprendimo vykdymo nesustabdo. Sprendime nurodyta, kad pareiškėja turi grąžinti Departamentui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą užsieniečiui surašomas grąžinimo sprendimas, jeigu užsienietis per 14 dienų nuo Leidimo panaikinimo pats neišvyks iš Lietuvos. Neįvykdžius grąžinimo sprendimo, užsienietis bus išsiunčiamas ir jam bus uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką.

Pareiškėja laikosi pozicijos, kad ji pagrindė argumentus, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jai bus padaryta neatitaisoma žala: teismui priėmus sprendimą tenkinti pareiškėjos skundą, ji jau bus išvykusi iš Lietuvos; pareiškėja Lietuvoje neteks darbo ir pajamų; pareiškėja yra įmonės, kurioje dirba, akcininkė, todėl žala bus padaryta ir įmonei; pareiškėja kilmės valstybėje neturi jokios gyvenamosios vietos; pareiškėją su Lietuvos sieja socialiniai ir ekonominiai ryšiai; Lietuvoje gyvena pareiškėjos sužadėtinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, motina, jos sutuoktinis ir nepilnametis brolis, pareiškėja yra Ukrainos rėmėja (karo pradžioje bendrovė, kurioje dirba pareiškėja ir yra akcininkė, rėmė Ukrainą per paramos fondą, pareiškėja aukcione nusipirko paveikslą, kurio suma buvo skirta savanoriams Rusijoje, kovojantiems prieš Rusijos režimą.)

Atsakovas Departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad tai, kad pasunkės pareiškėjos materialinė padėtis, ji negalės laikyti Konstitucijos egzamino (kuris turėjo įvykti 2024-12-06), ji Lietuvoje gyveno visą laiką, o į Rusiją neturi kur grįžti, - visa tai nepagrindžia, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjai gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala.

Migracijos departamentas, remdamasis įvardytomis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis ir nuosekliai formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsiliepime į atskirąjį skundą laikosi nuomonės, kad pareiškėjos įvardytos priežastys yra asmeninio pobūdžio, ir yra išsprendžiamos kitomis – ne reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, todėl pareiškėja iš esmės nepateikia jokių argumentų, kurie atskleistų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos Rusijos Federacijos pilietės L. R. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ‒ sustabdyti Departamento 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 24S65673 panaikinti jai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimą iki kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nustatęs, jog pareiškėja neįrodė, kad nepritaikius jos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jai bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad pagal pasikeitusį teisinį reguliavimą skundo pateikimas teismui Sprendimo vykdymo nesustabdo, todėl ji, grąžinusi Departamentui panaikinto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kortelę, turės išvykti iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, kurioje jai gresia persekiojimas dėl Ukrainos rėmimo ir kurioje ji neturi jokios gyvenamosios vietos, tokiu būdu pareiškėja bus atskirta nuo šeimos narių, gyvenančių Lietuvoje. Pareiškėjos teigimu, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jai, jos verslui ir šeimos nariams bus padaryta neatitaisoma žala.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021; kt.).

Nustatyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Departamento 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 24S65673 pagrįstumo ir teisėtumo. Sprendimu nuspręsta panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodyta, kad pareiškėja leidimą turi grąžinti Departamentui.

Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2024 m. birželio 20 d. įstatymas XIV-2784, kurio 35 straipsniu nuspręsta pripažinti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 139 straipsnio 1 dalies 1 punktą netekusiu galios. Įstatymo 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyventi. Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą arba jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Pagal Įstatymo 127 straipsnio 5 dalį, sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais ir sprendimą dėl vykdymo galimumo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu priima institucija, nustačiusi užsieniečio išsiuntimo pagrindą, – Departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, o juos vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Taigi, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, sprendimo dėl išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo apskundimas teismui jo vykdymo savaime nesustabdo: apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėja iš esmės argumentuoja tuo, kad laikinai nesustabdžius ginčijamo Sprendimo galiojimo ir išsiuntus jį į kilmės valstybę (Rusijos Federaciją), tikėtina, jog būtų padaryta neatitaisoma ir / ar sunkiai atitaisoma didelė žala, nes ji nebegalės tęsti veiklos Lietuvoje, nukentės Lietuvos Respublikoje gyvenančių jo šeimos narių (Rusijos Federacijos pilietės, turinčios leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, Lietuvos Respublikos piliečių mažamečio brolio ir sužadėtinio) interesai, grįžęs į kilmės valstybę ji patirs persekiojimą kaip Ukrainos rėmėja, kilmės valstybėje pareiškėja neturi jokio turto ir gyvenamosios vietos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, ginčo esmę, pareiškėjos prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių pobūdį ir jos nurodytus argumentus, dėl kurių turėtų būti taikytos šios priemonės, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėja nepagrindė būtinosios sąlygos taikyti prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos argumentai, kad ji nebegalės tęsti veiklos Lietuvoje, nukentės Lietuvos Respublikoje gyvenančių jos šeimos narių interesai, kilmės šalyje neturi gyvenamosios vietos, savaime nereiškia, kad pareiškėjai bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad vien tik galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-556/2023; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-658-1047/2024 ir kt.). Aplinkybė, kad pareiškėja dirba, nuomojasi butą ir / ar gali patirti tam tikrus neigiamas (finansines) pasekmes, taip pat savaime nėra pagrindas taikyti jos prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, nes ji neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017 ir kt.), nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-111-463/2024 ir kt.).

Pareiškėja šiuo atveju nepagrindė, kad, netaikius jos prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, neatitaisomai bus pažeisti jos teisės ir teisėti interesai, be to, nagrinėjamu atveju byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas pradėjo pareiškėjos išsiuntimo į kilmės šalį procedūras.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. R. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė