c8e934b8-5b4f-431d-9277-e15325d67141 · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-454-557/2016Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00204-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4.;2.7.4.5.;3.26.1.; (S)                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 21 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal D.

G. apeliacinį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarimo, kuriuo D. G. nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. Teisėjas n u s t a t ė: D. G. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2016-05-12 apie 17.48 val. (duomenys neskelbtini), Palangos m., vairuodama transporto priemonę BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių savo ir kitų asmenų turto saugumo užtikrinimui, dėl ko atsitrenkė į kitÄ stovinčiÄ transporto priemonę.

Vairuotoja iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijusi vietos, pažeisdama KET pasišalino, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas automobilis. Tokie D. G. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 26 d. nutarimu pripažino D. G. kalta padarius ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Teismas konstatavo, kad ištirti ir įvertinti byloje esantys rašytiniai įrodymai ir D.

G. paaiÅ¡kinimas pilnai įrodo D. G. neteisėtų ir administracinės teisės normose įtvirtintų veiksmų faktÄ ir turinį, kurie sudaro administracinės teisės pažeidimų sudėtis. Apeliaciniu skundu D. G. praÅ¡o panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarimo dalį dėl jos nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d., ir administracinę bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra per griežtas toje dalyje, kuria jai dvejiems metams atimta teisė vairuoti transporto priemonę.

Pažymi, kad 2016 m. gegužės 12 d. 17.18 val. (duomenys neskelbtini), Palangos m., stovėjimo aikÅ¡telėje, vairuodama transporto priemonę BMW 320, atbuline eiga įsirėmė (trenkimo garso negirdėjo, signalizacija nesuveikė) į greta stovintį Chevrolet automobilį, sustojo, iÅ¡lipo, įvertino situacijÄ , įlenkta nebuvo, nubrozdinimų nesimatė. Kadangi abu automobiliai buvo apdulkėję, nubrozdinimų nepastebėjo, dar palaukė apie 3 min ir įvertinusi, kad žalos nepadarė, iÅ¡važiavo iÅ¡ stovėjimo aikÅ¡telės. Nurodo, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET.

Å iame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiÅ¡kia aktyviais pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos veiksmais. ApibÅ«dinant subjektyviuosius pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio požymius pažymėtina, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET, t. y. nori taip elgtis.

Å iuo konkrečiu atveju įvertinus situacijÄ mano, kad nepadarė žalos Å¡viesiam automobiliui, į kurį ne atsitrenkė, o atsirėmė (iÅ¡ teismui pateiktų nuotraukų matosi nežymÅ«s nubrozdinimai ant bamperių, kurie pasimatė tik nuvalius pareigÅ«nams apdulkėjusių pažeidimų vietas, susidÅ«rimo garso nebuvo) ir neįžvelgė, kad minėtu veiksmu nusižengė KET, nesuprasdama savo elgesio neteisėtumo, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Atkreipia dėmesį į tai, kad prie bylos medžiagos pridėtame Palangos miesto policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus patrulių bÅ«rio vyriausiojo patrulio P. B. 2016 m. gegužės 13 d.

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad peržiūrėjus vaizdo įrašus nustatyta, kad BMW markės automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinęs ir atsitrenkęs į Chevrolet automobilį, iškart išvažiavo link Bangų gatvės, tačiau su šiais vyriausiojo patrulio nurodytais teiginiais nesutinka, nes važiuodama atbuline eiga atsirėmusi į automobilį (kadangi tik pajudėjo iš vietos), išlipusi ir įvertinusi, kad žalos nepadarė, dar palaukė apie 3 min., o ne iš karto nuvažiavo link Bangų gatvės. Vaizdo įrašas, kuris yra pagrindinis įrodymas, pagrindžiantis jos teiginius, byloje nėra pridėtas.Be to, kai vyriausiasis patrulis apžiūrėjo D.

G. automobilį ir ieÅ¡kojo pažeistos jos vairuojamo BMW automobilio vietos ant galinio bamperio, ji pati, matant policininkui, su minkÅ¡tu popieriumi valė, galimai, pažeistÄ vietÄ , tai reiÅ¡kia, kad žymės – įbrėžimo akivaizdžiai nesimatė. Nesutinka su protokole nurodytu teiginiu, kad ji buvo labai pavargusi ir skubėjo namo, todėl apie eismo įvykį nepranešė, nes tiek pareigÅ«nams, tiek teismui aiÅ¡kino, kad tik įsitikinusi, kad žalos Chevrolet automobiliui nepadarė, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

Kaltės, jos formos, rÅ«Å¡ies, subjektyvių administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimÄ ar paaiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė pažeidimÄ . Sprendžiant klausimÄ , ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčios forma, bÅ«tina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-69-2014).

Pabrėžia, kad 2016 m. gegužės 13 d. pareigÅ«nams atvykus į jos darbo vietÄ , vyriausiasis patrulis P. B. mandagiai pasiteiravo, ar 2016-05-12 neturėjo įvykio ar incidento stovėjimo aikÅ¡telėje. Ji pareigÅ«nui geranoriÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kino aukščiau paminėtÄ situacijÄ ir paaiÅ¡kino, kad apžiÅ«rėjus automobilius nepastebėjo padarytos žalos, taip pat pareiÅ¡kė, kad jeigu yra kitam automobiliui padariusi žalÄ , sutinka jÄ atlyginti. PareigÅ«nas, įdėmiai apžiÅ«rėjęs transporto priemonę BMW 320, v/n (duomenys neskelbtini) stovinčiÄ prie darbo, pastebėjo nežymų įbrėžimÄ .

Tada 2016 m. gegužės 13 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. 60P-60486700-16 ir paėmė D. G. vairuotojo pažymėjimÄ . Po to pareigÅ«nai iÅ¡ Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK paskambino telefonu ir paaiÅ¡kino, kad neteisingai surašė protokolÄ ir jai 2016 m. gegužės 17 d. atvykus į Palangos m. PK skyrių, surašė dar vienÄ administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , o protokolÄ , suraÅ¡ytÄ gegužės 13 d., subraukė. Nurodo, kad administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, bÅ«dingi Å¡ie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai:

a) objektas;

b) objektyvioji pusė;

c) subjektas;

d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi Å¡ie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, objektyvusis požymis – pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos, o subjektyvusis požymis – kaltė, kuri gali bÅ«ti tik tyčia. Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

D. G. iÅ¡ eismo vietos pasiÅ¡alino ir policijai apie tai nepranešė todėl, kad neįžvelgė, jog savo veiksmais sukėlė eismo įvykį. PasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio ne siekdama iÅ¡vengti atsakomybės, o dėl to, jog nesuprato sukėlus eismo įvykį. Mano, kad esant tokioms aplinkybėms, teismas negalėjo konstatuoti tiesioginės tyčios pasiÅ¡alinant iÅ¡ eismo įvykio vietos. Mano, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju teismas neteisingai nustatė pažeidimo subjektyviÄ jÄ pusę, nes nesant nors vieno pažeidimo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas tyčiÄ pasiÅ¡alinant iÅ¡ eismo įvykio vietos, neįvertino tų aplinkybių, kad ji nepastebėjo padarytos žalos, nes, esant apdulkėjusiems automobiliams, įbrėžimo nesimatė, neatsižvelgė į tai, kad geranoriÅ¡kai bendradarbiavo su pareigÅ«nais, siÅ«lė atlyginti žalÄ , neiÅ¡sisukinėjo padariusi eismo įvykį, ir į tai, kad pažeidėjai pagal užimamas pareigas bÅ«tinas vairuotojo pažymėjimas, kad ji gyvena Kretingos mieste ir į darbÄ vykdavo automobiliu, į jos garbų amžių, į tai, kad nėra bausta už jokį tyčinį administracinį ar kitokį pažeidimÄ .

Mano, kad teismas visiÅ¡kai nepagrįstai taikė nuobaudÄ pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, jos nesuvokimÄ padarius eismo įvykį, eismo įvykio mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ traktavo kaip aplinkybes, leidžiančias taikyti ne Å¡velnesnę nuobaudÄ , o taikė už sunkesnįjį padarytÄ pažeidimÄ .Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ , bÅ«tina iÅ¡tirti ir įvertinti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å ių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ renkami įrodymai (ATPK 256 str.). Pabrėžtina, kad byla administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu gali bÅ«ti nutraukiama tik tokiu atveju, kai iÅ¡naudotos visos galimybės surinkti bylai reikÅ¡mingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepaÅ¡alintos abejonės dėl asmens kaltės. Ä®rodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Ä®rodymus renka pareigÅ«nai, turintys teisę suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , o taip pat administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjantis organas (ATPK 256 str. 1 d., 2 d., 3 d.).

Apeliacinis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. G. kalta padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.. numatytus pažeidimus, tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos iÅ¡nagrinėjimu, todėl skundžiamas teismo nutarimas negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu.Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nesinaudojo įstatymo suteikiamomis galimybėmis, tikrindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktÄ versijÄ ir iÅ¡ esmės apsiribojo lakoniÅ¡ku byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų vertinimu.

IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog D. G. pripažįsta tik tai, jog sukėlė eismo įvykį, tačiau savo kaltės padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ nepripažįsta ir nesutinka su tuo, kad ji pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Apeliaciniame skunde D. G. teigia, jog ji teismo posėdžio metu nurodė, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos nepasiÅ¡alino, nes nepastebėjo padarytos žalos, ir ji nesuprato, kad apskritai sukėlė eismo įvykį, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.

Tuo tarpu skundžiamame nutarime pažymima, kad D. G. kaltę pripažino visiÅ¡kai, nurodė, jog pajuto, kad vairuojant atbuline eiga kažkÄ kliudė, gailisi dėl padaryto pažeidimo, ir nurodoma, kad D. G. kaltė įrodyta jos faktų pripažinimu teismo posėdžio metu. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo raÅ¡omas teismo posėdžio protokolas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, kokius iÅ¡ tikrųjų parodymus davė ir kokias įvykio aplinkybes D.

G. iÅ¡dėstė teismui, ar ji iÅ¡ tiesų pilnai pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, kaip skundžiamame nutarime pažymėjo teismas, ar pripažino tik tai, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau iÅ¡ įvykio vietos nepasiÅ¡alino, nes nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kaip ji teigia savo apeliaciniame skunde. Abejones dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicijos jos kaltės klausimu sustiprina ir tai, jog duodama paaiÅ¡kinimÄ policijai, D.

G. taip pat nurodė, kad pajuto, jog į kažkÄ lengvai atsitrenkė, tačiau automobilio signalizacija neįsijungė, maÅ¡inos buvo apdulkėjusios ir jokių apgadinimų nesimatė, todėl nesupratusi, kad kažkÄ apgadino, iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo (b. l. 12). Nors ATPK 285 str. numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ kolegialus organas raÅ¡o protokolÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, jog bylÄ nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniÅ¡kai) teismo posėdžio protokolas neturi bÅ«ti raÅ¡omas.

Teismo posėdžio protokolas paprastai atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamÄ ir sÄ Å¾iningÄ teismo procesÄ . Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka paprastai nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taip pat ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (LAT nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, 2AT-10-2014).

Tačiau apylinkės teismas, konstatuodamas D. G. kaltę visų Å¡ių svarbių aplinkybių nesiaiÅ¡kino, neapklausė nei nukentėjusiosios (apgadinto automobilio savininkės), nei pareigÅ«nų, nuvykusių į įvykio vietÄ , ir apžiÅ«rėjusių tiek nukentėjusiosios, tiek ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilius, iÅ¡ kurių parodymų bÅ«tų galima nustatyti, ar D. G. galėjo pastebėti automobilių apgadinimÄ pagal žalos mastÄ . IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, jog teismas taip pat neanalizavo ir byloje esančiose nuotraukose užfiksuotų apgadinimų, jų nelygino su kitais byloje esančiais duomenimis.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš skundžiamo nuarimo matyti, jog buvo neištirtas byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame galimai matosi eismo įvykis ir jo aplinkybės bei D. G. elgesys po eismo įvykio (b. l. 32). Akivaizdu, jog minėtų asmenų apklausa ir detalus šių duomenų išanalizavimas ir palyginimas tarpusavyje kartu su byloje esančia vaizdine medžiaga (fotografijomis ir vaizdo įrašu) suteiktų ženkliai daugiau galimybių nustatyti D. G. kaltės turinį pagal kasacinio teismo formuojamas taisykles tokio pobūdžio bylose.

Pripažįstant D. G. kalta padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, skundžiamame nutarime taip pat nenurodyta, kokiais teismo posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais konstatuojama pažeidėjos kaltė, apsiribojant tik abstrakčia ir lakoniÅ¡ka fraze, jog neteisėtų D. G. veiksmų faktÄ ir turinį įrodo byloje esantys ir iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai įrodymai, bei D. G. paaiÅ¡kinimas. Jokie konkretÅ«s raÅ¡ytiniai duomenys, kuriais remiasi teismas, net neiÅ¡vardijami. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , toks teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas pagrįstu, kadangi teismas privalo nurodyti iÅ¡tirtus įrodymus, pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, iÅ¡dėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme buvo apklausta tik administracinėn atsakomybėn traukiama D. G., bet neapklausta nukentėjusioji S. P., taip pat apgadintus automobilius apžiÅ«rėję policijos pareigÅ«nai, kurių parodymai gali bÅ«ti reikÅ¡mingi nustatant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, patvirtinant ar paneigiant jo versijÄ dėl automobilių apgadinimo masto. Neapklaustų liudytojų bei administracinėn atsakomybėn traukiamos D. G. parodymai nebuvo palyginti su duomenimis, matomais byloje esančioje vaizdo medžiagoje.

Teismų praktikoje yra ne kartÄ pažymėta, kad vien tik raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia. Todėl pirmosios instancijos teismas, neapklausęs minėtų asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kuriÄ teisme betarpiÅ¡kai turi bÅ«ti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.Apygardos teismas taip pat pažymi, jog apylinkės teismas, pažeidėjai paskirdamas nuobaudas už administracinius teisės pažeidimus, nesilaikė administracinių nuobaudų skyrimo padarius kelis administracinius teisės pažeidimus taisyklių, skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje bendrai nurodydamas, jog už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., D.

G. skiriama 868 Eur bauda ir 2 metams atimama teisė vairuoti transporto priemones. ATPK 33 str. 1 d. numatyta, jog kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvienÄ teisės pažeidimÄ atskirai. Taikant paminėtÄ nuostatÄ , vienu nutarimu turi bÅ«ti atskirai įvertinamas ir kvalifikuojamas kiekvienas iÅ¡ padarytų pažeidimų, nurodoma už jį pagal ATPK numatytas bendrÄ sias nuobaudų skyrimo taisykles skirtina nuobauda, ir tik tada paskiriama galutinė nuobauda, parenkama neperžengiant sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iÅ¡ padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribų (ATPK 33 str. 2 d.).

Apylinkės teismas, skirdamas nuobaudÄ už du administracinius teisės pažeidimus, nė vieno Å¡ių pažeidimų atskirai nekvalifikavo, neiÅ¡dėstė įrodymų, patvirtinančių traukiamo atsakomybėn asmens kaltę dėl kiekvieno pažeidimo, ir nepaskyrė nuobaudos už kiekvienÄ pažeidimÄ .IÅ¡vardintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad teisme neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, neatlikus kitų papildomų įrodymų rinkimo ir tyrimo veiksmų, negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados dėl D.

G. kaltės padarius jos ginčijamÄ administracinį teisės pažeidimÄ . Aptarti proceso teisės pažeidimai laikytini esminiais, turėjusiais įtakos neteisėto sprendimo byloje priėmimui, todėl skundžiamas nutarimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas. Kadangi siekiant argumentuotai partvirtinti ar paneigti apeliantės versijÄ , jog ji iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino nesuprasdama, jog sukėlė eismo įvykį, reikalingas didelės apimties papildomas įrodymų tyrimas, administracinio teisės pažeidimo byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas įtakoti bÅ«simÄ teismo sprendimÄ , dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a: Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarimÄ panaikinti, ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Palangos miesto apylinkės teisme. Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                    Linas Pauliukėnas