c8e8c4ff-a929-4e7f-9a6d-4817839a64bb · Å iaulių apygardos teismas

                                                               Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-87-332/2018                                                               Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00001-2018-0                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.6.; 21.11.10. (S)                                                                  ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 24 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis           teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus įgaliotos atstovės apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2018-03-26 nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal 2017-12-29 protokolÄ dėl K.

B., nutraukta. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ , n u s t a t ė : 2017-12-29 K. B. suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ANK) 422 straipsnio 7 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2017-12-24 00.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigÅ«no reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, vengė pasitikrinti blaivumÄ .

Transporto priemonei neatlikta valstybinė techninė apžiÅ«ra ir ji neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiais savo veiksmais K. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14, 16, 17, 226 punktų reikalavimus. TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2018-03-26 nutarimu administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal 2017-12-29 protokolÄ dėl K. B., nutraukta. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad įrodymai, kuriais grindžiamas pažeidimas asmeniui, yra pernelyg prieÅ¡taringi, kad bÅ«tų galima asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – TelÅ¡ių apskrities VPK KPS) įgaliota atstovė praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2018-03-26 priimtÄ nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje pagal 2017-12-29 K.

B. suraÅ¡ytÄ administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskirti nuobaudÄ pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį už KET 14, 16, 17 punktų pažeidimus ir netaikyti K. B. administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ANK 415 straipsnio 1 dalį bei 415 straipsnio 2 dalį.Apeliaciniame skunde TelÅ¡ių apskrities VPK KPS įgaliota atstovė nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra abejotinas. Teismas, priimdamas sprendimÄ , vadovavosi tik 2018-02-14 teismo posėdžio metu duotais pareigÅ«nų K.

M., V. J., A. P., L. L. žodiniais parodymais, kurie buvo duoti praėjus beveik dviem mėnesiams nuo pažeidimo padarymo momento ir nesivadovavo tarnybiniais praneÅ¡imais, kuriuose smulkiai yra apraÅ¡ytos įvykio aplinkybės. Teismas administracinio nusižengimo bylÄ nutraukė argumentuodamas tuo, kad pateikti įrodymai yra prieÅ¡taringi. Tačiau, apeliantės nuomone, pareigÅ«nų parodymai praėjus gan ilgam laiko tarpui nuo administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo iki bylos nagrinėjimo teisme gali bÅ«ti nenuoseklÅ«s ir nepakankamai tikslÅ«s, nes sunku tiksliai atkurti įvykių sekÄ , kai kasdien yra suraÅ¡omi vis nauji administracinio nusižengimo protokolai už panaÅ¡ias veikas.

K. M. 2017-12-24 surašytame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad parvažiuojantis automobilis „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo stabdomas tarnybiniu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įjungus švyturėlius (oranžinės ir mėlynos šviesos signalus), K. M. pravėrė tarnybinio automobilio dureles ir išlipęs ketino stabdyti atvažiuojantį automobilį, tačiau to padaryti nespėjo, nes atvažiuoti transporto priemonė pastebėjusi, kad yra stabdoma, akivaizdžiai padidino greitį bei pravažiavusi nesustojo.

Buvo tamsus paros metas, todėl pareigÅ«nų tarnybiniuose automobiliuose įjungti oranžinės ir mėlynos Å¡viesos signalai turėjo bÅ«ti matomi pravažiuojančiai transporto priemonei. K. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad matė policijos automobilio Å¡vyturėlius vėliau už metro, tačiau, kodėl nesustojo asmenys, neaiÅ¡ku. K. M. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodo, kad iÅ¡ galo važiuojantis kitas tarnybinis automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat įjungęs Å¡vyturėlius stabdė parvažiuojančiÄ transporto priemonę, kuri nestojo stabdoma.

Å iuos faktus tarnybiniuose praneÅ¡imuose patvirtina policijos pareigÅ«nai V. J., L. L., A. P.. A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad matydamas, jog parvažiuojantis automobilis nestoja kolegoms, nestojusį automobilį stabdė ne tik įjungęs Å¡vyturėlius, bet ir per tarnybinio automobilio langÄ iÅ¡kišęs skritulį su raudonu atÅ¡vaitu. Visi pareigÅ«nai tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodo, kad automobilį „Audi“ vairavo asmuo, vilkintis Å¡viesios spalvos striukę, o nestojusioje transporto priemonėje buvo tik du asmenys – K.

B., vilkintis Å¡viesios spalvos striukę, ir K. U., vilkintis tamsios spalvos striukę. PaÅ¡alinių asmenų nei automobilyje, nei Å¡alia jo nebuvo. PareigÅ«nai L. L. bei K. M. važiavo iÅ¡ paskos „Audi“ automobilio, kuris nuolat buvo pareigÅ«nų akiratyje ir nematė, kad iÅ¡ sustojusio automobilio bÅ«tų pasiÅ¡alinęs kitas asmuo. K. M. tarnybiniame praneÅ¡ime bei teismo posėdyje nurodė, kad matė, jog automobilio „Audi“ vairuotojas t. y. K. B. perlipa iÅ¡ vairuotojo pusės į keleivio vietÄ automobilio priekyje.

Tačiau Teismas K. M. parodymus atmeta, kaip logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinamÄ aplinkybę, nes pareigÅ«nas, pamatęs, kaip asmuo persėda iÅ¡ vairuotojo pusės į keleivio pusę, iÅ¡ karto neprieina prie tos pusės, į kuriÄ persėdo asmuo. Tokie teismo argumentai, apeliantės manymu, yra pavirÅ¡utiniÅ¡ki ir abejotini, nes pareigÅ«no priėjimas iÅ¡ vienos ar iÅ¡ kitos pusės automobilio neatmeta tokio fakto, kaip asmens persėdimas iÅ¡ vairuotojo vietos į keleivio vietÄ , o esant stresinėje, kitokioje situacijoje nei įprastai, kai pažeidimÄ darančio asmens veiksmų negalima numatyti iÅ¡ anksto, tiek pareigÅ«nų, tiek aplinkinių asmenų veiksmai gali bÅ«ti nenuoseklÅ«s, nepaaiÅ¡kinami ir galbÅ«t nelogiÅ¡ki, tačiau vien todėl paneigti pareigÅ«nų parodymus yra esamos situacijos neįvertinimas.

PareigÅ«nai L. L. bei K. M. savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose bei teismo posėdžio metu nurodo, kad įvykio vietoje buvę K. B. ir K. U. teigė, jog jie nevairavo transporto priemonės. K. B. pastariesiems nurodė, kad jam priklausančiÄ transporto priemonę vairavo asmuo, kurio nepažįsta, nenurodė asmens vardo, pavardės, kontaktinių duomenų, nepaaiÅ¡kino, kodėl kitas asmuo vairavo, kur asmuo dingo, kur jis gyvena. L. L. norint apžiÅ«rėti įvykio vietÄ K. B. giminaitis A. J., ties kurio namu sustojo K.

B. vairuojamas automobilis, neleido apžiÅ«rėti namų teritorijos, taip pat nesuteikė duomenų apie galimai pabėgusį asmenį. K. B. pareigÅ«nei G. J. perraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ taip pat nenurodė galimai vairavusio asmens duomenų, nors turėjo galimybę pateikti savo paaiÅ¡kinimus. Asmens, galimai vairavusio K. B. priklausantį automobilį „Audi“ T. T. duomenys buvo nurodyti tik teismo posėdžio metu. Tiek T. T., tiek K. B. nurodė, kad jie yra seniai pažįstami, tačiau priežastys, kodėl K.

B. įvykio vietoje seniai pažįstamo asmens vardo ir pavardės nenurodė, neaiÅ¡kios. Apeliantės teigimu, asmenų K. U., K. B., T. T., A. J. bei K. J. (K. B., A. J. bei K. J. sieja giminystės ryÅ¡iai, todėl parodymai gali bÅ«ti duodami K. B. naudai) parodymai teismo posėdžio metu galimai iÅ¡ anksto apsitarti ir seka nurodyta minučių bėgyje, tačiau asmenų veiksmai nepaaiÅ¡kinami, nelogiÅ¡ki t. y. asmuo atvyksta ir perkamÄ automobilį apsižiÅ«ri bei iÅ¡bando naktį apie 23.25 val., vėliau stabdomas policijos pareigÅ«nų nestoja, nes nemato, sustoja bÅ«tent K.

B. giminaičiui A. J. priklausančiame kieme, pastarajam pasako, kad atsivijo policija ir staiga dingsta neinformavęs kur. kodėl, perka automobilį ar neperka, o vėliau, paaiÅ¡kėjus, kad K. B. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, T. T. neatvyksta į policijos įstaigÄ ir nenurodo, kad bÅ«tent jis vairavo automobilį. Apeliantė mano, kad tokie asmenų veiksmai ir parodymai yra siekimas K. B. iÅ¡vengti realios gresiančios atsakomybės, kurios pasekmė – ne tik piniginė bauda, bet ir specialiosios teisės atėmimas bei galima transporto priemonės konfiskacija.

Apeliantė pažymi, kad sutinka su teismo argumentais dėl Lietuvos Respublikos ANK 415 straipsnio l dalies bei 415 straipsnio 2 dalies nuostatų K. B. netaikymo, kadangi automobilis „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimo padarymo metu t. y. 2017-12-29 00.30 val. buvo apdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu ir jam buvo atlikta valstybinė techninė apžiÅ«ra. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ K. B. praÅ¡o palikti TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2018-03-26 nutarimÄ nepakeistÄ ir TelÅ¡ių apskrities VPK KPS 2018-04-11 apeliacinio skundo netenkinti.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ K.

B. nurodo, kad jis transporto priemonės nevairavo, jam nuosavybės teise priklausantį automobilį vairavo T. T., tad tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek teisės vairuoti transporto priemonės pažymėjimo paėmimas yra neteisėti veiksmai. 2017-12-29 suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ TelÅ¡ių apskrities VPK KPS ir specialistė G. J. žinojo, kad automobilį vairavo ne jis, o T. T., bet į tai nebuvo atsižvelgta. Teigia, kad jis net ir negalėjo automobilio vairuoti, nes jam buvo padarytos abiejų akių operacijos, dienÄ matydavo ne toliau kaip 7-10 metru atstumu, o nakties metu matymas buvo dar trumpesnis, apie 3-5 metrų atstumu, tad nieko nematydamas negalėjo vairuoti automobilio.

K. B. teigimu, jis, susipažinęs su Telšių apskrities VPK KPS apeliaciniu skundu, nesuprato apeliacinio skundo pagrindų ir motyvų, nes jie nėra nurodyti, o apeliacinis skundas grindžiamas nuomone, išvedžiojimas ir neteisingu faktinių aplinkybių interpretavimu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nereikia vadovautis policijos pareigūnų duotais parodymais teismo metu, o vadovautis jų tarnybiniais pranešimais, tačiau teismas negali vadovautis melagingais policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kurie iš esmės yra paneigiami peržiūrėjus policijos pateiktus video įrašus.K.

B. pažymi, kad 2017-12-24 tarnybiniame praneÅ¡ime policijos pareigÅ«nas A. P. nurodo, jog kolegai K. M. pravėrus tarnybinės transporto priemonės dureles bei iÅ¡lipęs ketino papildomai stabdymo lazdelės pagalba nurodyti atvažiuojančiai transporto priemonei sustoti Å¡alikelėje, tačiau prieiti prie važiuojamosios dalies nespėjo dėl atvažiuojančio automobilio greičio. Tačiau peržiÅ«rėjus video įraÅ¡Ä , matosi, kad policijos automobilis net nebuvo sustojęs, policijos pareigÅ«nas nebuvo pravėręs tarnybinio automobilio durelių ir niekas nebuvo iÅ¡lipęs iÅ¡ važiuojančio automobilio, kad atliktų pravažiuojančio automobilio stabdymÄ .

Tas pats policijos pareigÅ«nas A. P. 2017-12-24 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodo, kad tuo metu jie su tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustoję už kolegų tarnybinio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip pat įjungė mėlynos bei raudonos spalvos Å¡vyturėlius, o jis, matydamas, kad nespės iÅ¡lipti iÅ¡ tarnybinio automobilio, atidarė vairuotojo pusės langÄ ir per jį iÅ¡kišęs rankoje laikomÄ Å¡viesÄ atspindintį stabdymo skritulį, skersai judėjimo krypties atvažiuojančiam automobiliui nurodė Å¡iai transporto priemonei sustoti.

Tačiau video įraÅ¡as paneigia tokius A. P. parodymus, nes A. P. vairavo automobilį, tai jis pats pripažįsta tarnybiniame praneÅ¡ime, yra tiesiog super greitas pareigÅ«nas, nes turėjo įjungti Å¡vyturėlius, sustabdyti automobilį, atidaryti vairuotojo pusės langÄ , paimti atspindintį stabdymo skritulį ir iÅ¡kiÅ¡ti jį pro langÄ . Bet pažiÅ«rėjus video įraÅ¡Ä matosi visiÅ¡kai kitoks vaizdas: priekyje važiavęs automobilis prasilenkiant nebuvo sustojęs, Å¡vyturėliai buvo įjungti jau prasilenkus, viskas vyko labai greitai, kelių sekundžių tarpe, tad visi tie veiksmai, kurios neva atliko policijos pareigÅ«nas A.

P. yra tik jo fantazijos vaisius. Kitas policijos pareigÅ«nas L. L. 2017-12-24 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodo, kad privažiavus prie namo kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo jau sustojęs minėtas „Audi“ automobilis, su tarnybinio automobilio „VW Passat“ priekinėmis Å¡viesomis apÅ¡vietė automobilio Å¡onÄ . Pastebėjo, kad „Audi“ markės automobilio vairuotojo durelės buvo uždaros, iÅ¡ jo niekas neiÅ¡lipo, jokie žmonės nenuėjo į Å¡alia esanti namo kiemÄ .

ApÅ¡viestame „Audi“ markės automobilyje pastebėjo, kaip iÅ¡ vairuotojo sėdynės į priekinę keleivio sėdynę per salonÄ ropščiasi vyriÅ¡kis kuris vilki Å¡viesios spalvos striukę. Tačiau ir vėl video įraÅ¡as paneigia tokius policijos pareigÅ«no L. L. parodymus. Prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), policijos automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavo praėjus 40 sekundžių nuo to momento, kai „Audi“ automobilis įsuko į kiemÄ ir tai nesunku patikrinti, peržiÅ«rėjus video įraÅ¡Ä ir chronometru užfiksavus laikÄ nuo to momento, kai policijos automobilis apsisuka.

Tad per 40 sekundžių galima buvo neskubant pasiÅ¡alinti iÅ¡ automobilio, bet jis to nedarė, nes nebuvo jokio reikalo, o tai, kodėl automobilį vairavęs T. T. nuėjo pas A. J. ir negrįžo atgal, jis paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu. Video įraÅ¡e taip pat matosi, kad nieko nematyti, kas vyksta automobilio „Audi“ salone, nes tai neįmanoma, o paaiÅ¡kinimas, kad jokie žmonės nenuėjo į Å¡alia esantį kiemÄ , negali bÅ«ti laikomas teisingu, nes pirmas policijos automobilis privažiavo tik po 40 sekundžių, tad savaime suprantama, kad jie nieko ir negalėjo pastebėti.K.

B. nuomone, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu peržiūrėjus video įrašus ir palyginus su policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, matosi, kad tarnybiniuose pranešimuose yra pateikta tikrovės neatitinkantį informacija, paprastai suprantama kaip melaginga informacija, todėl pirmosios instancijos ir nesivadovavo melagingais policijos pareigūnų parodymais, kurie buvo paneigti policijos pateiktais video įrašais. Be to, nei A. J., nei K. J. teisme neliudijo matę, kas vairavo automobilį, o tik paliudijo, kad buvo T.

T., kurio buvimÄ neigia policijos pareigÅ«nai. T. T. ir K. U. parodymai teisme nėra paneigti, nėra įrodyta, kad jie melavo ar sakė netiesÄ , nei T. T., nei K. U. nėra jo giminaičiai, nėra suinteresuoti duoti melagingus parodymus, tad jų parodymų objektyvumu nėra pagrindo abejoti.K. B. įsitikinimu, apeliaciniame skunde pateikiami faktinių aplinkybių interpretavimai taip, kaip bÅ«tų naudinga apeliantui, tačiau Å¡i faktinių aplinkybių interpretacija yra paneigiama video įraÅ¡ais, kuriuos pateikė apeliantas.

Pirmosios instancijos teismas objektyviai ir sÄ Å¾iningai iÅ¡nagrinėjo Å¡iÄ administracinę bylÄ , tinkamai ir teisingai įvertino byloje surinktus tiek raÅ¡ytinius, tiek liudytojų teismo posėdžio metu duotus parodymus ir priėmė teisingÄ ir teisėtÄ nutarimÄ . TelÅ¡ių apskrities VPK KPS įgaliotos atstovės apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Respublikos ANK 652 str. 1 d.).

Kaip jau minėta, skundžiamu TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2018-03-26 nutarimu administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal 2017-12-29 K. B. suraÅ¡ytÄ administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta. Apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje esantys įrodymai, kuriais grindžiamas pažeidimas asmeniui, yra pernelyg prieÅ¡taringi, kad bÅ«tų galima asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Tačiau iÅ¡ apeliacinio skundo motyvų matyti, jog TelÅ¡ių apskrities VPK KPS įgaliota atstovė nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis dėl K.

B. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Apeliaciniu skundu praÅ¡oma panaikinti apylinkės teismo nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ â€“ K. B. paskirti nuobaudÄ pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį ir netaikyti jam administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ANK 415 straipsnio 1 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra bÅ«tinas pagrindas juridiÅ¡kai kvalifikuoti veikÄ kaip administracinį nusižengimÄ ir jo kaltininkÄ patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra iÅ¡skirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2018-03-26 nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal jau esančiÄ byloje medžiagÄ , susipažinęs su TelÅ¡ių apskrities VPK KPS įgaliotos atstovės apeliacinio skundo argumentais ir įvertinęs byloje surinktus ir apylinkės teismo iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo teisenÄ , pradėtÄ pagal 2017-12-29 K.

B. suraÅ¡ytÄ administracinio nusižengimo protokolÄ , nutraukdamas, netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl K. B. kaltės, kadangi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog K. B. veiksmuose yra Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų patikrinimo vengimÄ .

Pažymėtina, kad neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sÄ moningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumÄ , pakanka nustatyti, jog asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimÄ atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinių teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-35-648/2015).

Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumÄ (pvz., kad jis yra blaivus ir kt.), reikÅ¡mės neturi. Administracinei atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkotesterį, neduoda kraujo mėginio ir pan.). Apklaustas pirmosios instancijos teisme K. B. dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų kaltės nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad jis 2017-12-24, apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), nevairavo transporto priemonės „Audi A8“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nes tÄ vakarÄ buvo vartojęs alkoholio, automobilį vairavo jo pažįstamas T. T., kuris prieÅ¡ pirkdamas norėjo iÅ¡bandyti, kaip automobilis važiuoja. Važiavo trise – jis, T. T. ir K. U., T. T. vairavo. Jis nematė, kad juos važiuojant stabdė policijos pareigÅ«nai. Važiuojant juos apakino prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančio automobilio Å¡viesos, todėl jis nusuko akis. Jam buvo operuotos akys, tad dėl automobilio Å¡viesų jis jautė nemalonų pojÅ«tį. Niekas jų nestabdė ir nesivijo, Å¡vyturėlių jis nematė, garsinio signalo ir raginimų sustoti negirdėjo.

Jie įvažiavo į A. J. kiemÄ ir. T. T. kažkur išėjo. Jis (K. B.) atsisuko pakalbėti su automobilio gale sėdėjusiu K. U. ir pajuto, kad į jį Å¡viečia prožektoriumi. Jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pamatė policijos pareigÅ«nus, kurie jo klausė, kas vairavo automobilį, paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimÄ . Jis pasimetė ir atsakė, kad vairavo pažįstamas, kuris kažkur nubėgo, tiksliai atsakyti policijos pareigÅ«nams negalėjo, tačiau sakė, kad pažįsta asmenį, vairavusį transporto priemonę, nors jo vardo ir pavardės nepasakė.

Ä®važiavus į A. J. kiemÄ , policijos pareigÅ«nai atvažiavo maždaug po 30-40 sekundžių. TÄ vakarÄ jis vilkėjo Å¡viesiÄ striukę. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ K. B. taip pat nurodo, kad jis byloje nagrinėjamo įvykio metu transporto priemonės nevairavo, jam nuosavybės teise priklausantį automobilį vairavo T. T.. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡is K. B. paaiÅ¡kinimas laikytinas jo gynybine versija, siekiant iÅ¡vengti savo atžvilgiu administracinės atsakomybės, kadangi byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad jis 2017-12-24 00.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Audi A8“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir vengė nustatyta tvarka tikrintis neblaivumÄ . Liudytojas policijos pareigÅ«nas L. L. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad važiuojant tarnybiniu automobiliu su kolega K. M. (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini) pastebėjo prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojantį automobilį, sustojo Å¡alikelėje, įsijungė Å¡viesos signalus (Å¡vyturėlius). Garsinio signalo nejungė ir per mikrofonÄ neÅ¡aukė, kad netrikdyti žmonių poilsio, nes buvo nakties metas, jie buvo gyvenamojoje zonoje.

Jo kolega iÅ¡lipo iÅ¡ tarnybinio automobilio stabdyti atvažiuojančios transporto priemonės, bet automobilio vairuotojas nereagavo į reikalavimÄ sustoti, net nepristabdė ir nuvažiavo. Jo kolega net nespėjo prieiti prie kelio. Kai automobilis važiavo pro Å¡alį, jis matė, kad vairuotojas buvo su Å¡viesia striuke. Jo kolegos, važiavę kitu tarnybiniu automobiliu jiems iÅ¡ paskos, taip pat įsijungė Å¡vyturėlius, bet pravažiuojantis automobilis nereagavo. Tuomet jie apsisuko ir važiavo tam automobiliu iÅ¡ paskos įjungę Å¡vyturėlius, be garsinio signalo, ir matė, kad automobilis nuvažiavo tiesiai ir pasuko į kairę į gyvenamojo namo kiemÄ ir sustojo.

Privažiavus prie to automobilio pastebėjo, kad žmogus Å¡viesia striuke ropščiasi, perÅ¡oka į keleivio vietÄ . Automobilyje dar buvo kitas asmuo – K. U.. Priėjęs prie keleivio vietoje priekyje sėdinčio automobilio vairuotojo jis pasakė, kad matė, kaip pastarasis persėdo iÅ¡ vairuotojo pusės į keleivio sėdynę, tačiau asmuo neigė vairavęs automobilį, o kas vairavo atsisakė nurodyti, sakė, kad nežino, nepažįsta. Jis pats (liudytojas) iÅ¡lipančių iÅ¡ automobilio kitų asmenų nematė, tačiau jei dar kas nors bÅ«tų iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, jis bÅ«tų matęs. Vairuotojo pusės durelės buvo uždarytos.

K. B. pateikė jiems vairuotojo pažymėjimÄ . IÅ¡ gyvenamojo namo išėjus jo savininku A. J., jo klausė, ar buvo dar trečiųjų asmenų, tačiau A. J. pasakė, kad pas jį nėra jokių kitų asmenų ir daugiau jokios informacijos neteikė. K. B. buvo pasiÅ«lyta pasitikrinti blaivumÄ , bet K. B. atsisakė tai daryti, teigdamas, kad jis nevairavo automobilio. Liudytojas policijos pareigÅ«nas K. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatve pamatė atvažiuojantį iÅ¡ priekio automobilį ir nutarė jį sustabdyti įsijungę Å¡vyturėlius.

Jis iÅ¡lipo iÅ¡ tarnybinio automobilio, bet nespėjo su Å¡viesÄ atspindinčiu skrituliu prieiti prie kelio, nes stabdomas automobilis padidinęs greitį pravažiavo. Pravažiuojant automobiliui matė, kad pravažiuojančiame automobilyje priekyje sėdėjo tik vairuotojas, kuris buvo su Å¡viesia striuke. Jis įlipo į tarnybinį automobilį, jie apsisuko ir pradėjo vytis. Automobilį vijosi įjungę Å¡vyturėlius. Automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini).

Artėjant prie automobilio jį visÄ laikÄ stebėjo ir matė, kad iÅ¡ jo niekas neiÅ¡lipo, durelės neatsidarė. Privažiavę arčiau matė, kaip automobilio vairuotojas Å¡viesia striuke iÅ¡ vairuotojo pusės perlipo į keleivio vietÄ priekyje. Priėjęs prie automobilio pamatė priekyje keleivio vietoje sėdintį vaikinÄ Å¡viesia striuke ir automobilio gale sėdintį vaikinÄ tamsia striuke – K. U.. Liepė su Å¡viesia striuke vaikinui, kuris, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, buvo K. B., iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio.

Tiek K. B., tiek K. U. teigė, kad nevairavo automobilio, sakė, kad nežino, kas vairavo automobilį, kad vairuotojas nubėgo link namo. Vėliau K. B. aiÅ¡kino, kad vairavo jo draugas, kurio nepažįsta, paskui, kad vyriÅ¡kis, kuris norėjo pirkti jo automobilį, bet nežinojo nei jo vardo, ne pavardės. K. B. jokio vardo nepaminėjo. Liudytoja policijos pareigÅ«nė V. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad važiuodami (duomenys neskelbtini) pamatė atvažiuojantį automobilį, ir kolegos, važiuojantys kitu tarnybiniu automobiliu priekyje, šį automobilį stabdė įjungę Å¡vyturėlius ir garsinę sirenÄ .

Kolega K. M. lipo stabdyti atvažiuojančios transporto priemonės, bet nespėjo, nes automobilis pravažiavo. Jie savo tarnybiniame automobilyje taip pat buvo įjungę Å¡vyturėlius ir garsinį signalÄ . Pravažiuojant automobiliui ji atkreipė dėmesį į tai, kad vairuotojas vilkėjo Å¡viesiÄ striukę. Kolegos, važiavę priekyje kitu tarnybiniu automobiliu, apsisukinėjo, kad galėtų vytis pravažiavusį ir nestojusį automobilį. Jie taip pat apsisuko. Vyjantis automobilį, jo iÅ¡ akiračio nebuvo pametę.

Kai jie privažiavo prie kolegų, automobilis, kurį vijosi, buvo įvažiavęs į gyvenamojo namo kiemÄ . Ji prie to automobilio nebuvo priėjusi, visÄ laikÄ buvo prie savo tarnybinio automobilio. Liudytojas policijos pareigÅ«nas A. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) miestelyje pamatė prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojantį automobilį. Kolegos, važiuojantys priekyje kitu tarnybiniu automobiliu, L. L. ir K. M. bandė stabdyti šį automobilį įjungę Å¡vyturėlius.

Kolega K. M. bandė iÅ¡lipt iÅ¡ tarnybinio automobilio ir stabdyti fiziÅ¡kai, bet pamatė, kad automobilio greitis nemažėja ir jis nežada sustoti. Tuomet jis irgi įjungė Å¡vyturėlius. Supratęs, kad fiziÅ¡kai nespės iÅ¡lipt, per langÄ iÅ¡kiÅ¡o skritulį ir norėjo sustabdyti, bet automobilis padidino greitį ir nuvažiavo. Stabdymo metu matė, kad pravažiuojančiame automobilyje priekyje sėdėjo du asmenys – vairuotojas buvo su Å¡viesia striuke, o keleivio pusėje taip pat kažkas sėdėjo su tamsia striuke.

Per galinio vaizdo veidrodėlį stebėjo, kad automobilis nedingtų iÅ¡ akiračio. PrieÅ¡ais važiuojantys kolegos apsisuko ir vijosi automobilį. Jie irgi apsisuko. Automobilis įsuko į kiemÄ , jie privažiavo prie kolegų, kurie stovėjo prie „Audi“ automobilio. Asmenys buvo iÅ¡lipę iÅ¡ automobilio. Liudytojas K. U. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra K. B. draugas. Su K. B. susitiko (duomenys neskelbtini) miestelio centre. Su K. B. buvo kitas asmuo, kurio jis nepažinojo, matė I-Ä kartÄ , jis vilkėjo vyÅ¡ninę striukę ir džinsus, o K.

B. buvo su Å¡viesia striuke ir sportinėmis kelnėmis. K. B. norėjo parodyti, kaip važiuoja jo automobilis, todėl jie visi trys sėdo į K. B. automobilį, jis (liudytojas) įsėdo į galÄ , o K. B. į priekinę keleivio sėdynę. Asmuo buvęs su K. B. sėdo į vairuotojo vietÄ . Važiuojant iÅ¡ priekio prasilenkė su policijos pareigÅ«nų tarnybiniu automobiliu. Kai jie prasilenkė, tik tada policijos pareigÅ«nai įjungė Å¡vyturėlius. Jie pasuko į A. J. kiemÄ ir sustojo, vairuotojas iÅ¡Å¡oko iÅ¡ automobilio pabėgo.

Ä® kiemÄ Ä¯važiavo policijos pareigÅ«nai su Å¡vyturėliais. Priėjus policijos pareigÅ«nams, jis ir K. B. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Kai vairuotojas iÅ¡Å¡oko iÅ¡ automobilio, vairuotojo pusės durelės liko atidarytos. Liudytojas A. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad K. B. yra jo pusseserės sÅ«nus. 2017-12-23 apie 23 val. pas jį į svečius atvyko K. J. ir K. B.. Po kažkiek laiko K. B. kažkas paskambino. Kalba telefonu buvo apie automobilio pasižiÅ«rėjimÄ . K.

B. pasakė, kad jis negali vairuoti, nes jam padaryta akių operacija ir jis blogai mato, be to, yra pavartojęs alkoholio, todėl jis niekur nevažiuos ir automobilio netikrins. Po kiek laiko atvyko T. T. ir neužilgo jie visi trys – K. J., K. B. ir T. T. išėjo. Po kažkiek laiko, apie 00.30 val. jis pamatė, kad į jo kiemÄ Ä¯važiavo automobilis. Jis pagalvojo, kad sugrįžo K. B.. Kas vairavo automobilį, jis nematė. Pro jo langÄ praėjo T. T., kuris pabarÅ¡kino į duris ir jas atidarius paaiÅ¡kino, kad juos atsivijo policija, nors jų niekas nestabdė.

Jis paklausė, kas vairavo, T. T. pasakė, kad jis. T. T. pas jį į vidų nebuvo įėjęs. Policija atvyko su Å¡vyturėliais, garsinio signalo nebuvo. Jis išėjo į laukÄ ir sutiko policijos pareigÅ«nÄ , kuris jo paklausė, ar pas jį yra trečiųjų asmenų. Tačiau pas jį jokių asmenų nebuvo. T. T. prie automobilio nebuvo. TÄ vakarÄ K. B. buvo su Å¡viesia striuke, o T. T. su raudona striuke. Liudytoja K. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra K. B. pusseserė.

Jai su K. B. bÅ«nant pas dėdę A. J., atėjo T. T.. Jie ilgai pas dėdę nebeužsibuvo ir visi trys – ji, K. B. ir T. T. išėjo pas jÄ Ä¯ namus, kur buvo paliktas K. B. automobilis. Atėję pas jÄ Ä¯ namus, jie dar trumpai pasiÅ¡nekučiavo, T. T. paprašė K. B. leisti pavažinėti su jo automobiliu. Tada K. B. sėdo į keleivio pusę, o T. T. į vairuotojo pusę ir jie iÅ¡važiavo. K. B. buvo su Å¡viesia striuke, o T. T. – su vyÅ¡nine striuke. Liudytojas T. T. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jie su K.

B. yra pažįstami. K. B. ketino parduoti savo automobilį, todėl jis norėjo jį apžiÅ«rėti. Jis paskambino K. B., o Å¡is jam pasakė, kad Å¡iuo metu yra pas dėdę A. J. ir pasiÅ«lė jam ateiti. Todėl jis nuėjo pas A. J.. Jam atėjus, maždaug po 5 minučių, jis, K. B. ir K. J. išėjo. Jie kalbėjo apie automobilį, nuėjęs prie jo jį apžiÅ«rėjo ir sėdę į automobilį nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestelio centrÄ . Ten prie jų priėjo dar vienas asmuo.

K. B. pasiÅ«lė visiems trims sėsti į automobilį ir važiuoti. Važiuojant prasilenkė su policijos tarnybiniu automobiliu. PažiÅ«rėjo į veidrodėlį ir pamatė įjungtus Å¡vyturėlius, todėl jis Å¡iek tiek pristabdė, garsinio signalo nebuvo. Tačiau pamatęs, kad pareigÅ«nai nuvažiavo tiesiai, jis važiavo toliau ir sustojo A. J. kieme. Jis iÅ¡lipęs nuėjo pas A. J., pasakė, kad K. B. automobilis yra kieme ir kad jis eitų žiÅ«rėti, jog girtas K. B. neiÅ¡važiuotų, o pats jis išėjo per kiemÄ .

Jis nematė, kad prie kiemo privažiavo policijos pareigūnai. Jis buvo apsirengęs raudona striuke ir džinsais, o K. B. striukė buvo šviesi. Kaip matyti iš aptartų liudytojų parodymų, liudytojai policijos pareigūnai L. L., K. M., V. J. ir A. P. nurodė, kad automobilio, kuris 2017-12-24 00.30 val. stabdomas nestojo (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuotojas buvo su šviesia striuke ir kad privažiavę prie „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viduje rado sėdinčius tik K.

B., kuris vilkėjo Å¡viesiÄ striukę, ir K. U., kuris vilkėjo tamsiÄ striukę. Liudytojai policijos pareigÅ«nai L. L. ir K. M. taip pat patvirtino, kad privažiavę prie „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matė, kaip iÅ¡ vairuotojo pusės asmuo Å¡viesia striuke persėda į priekinę keleivio sėdynę, kurioje, kaip paaiÅ¡kėjo, ir sėdėjo K. B.. Tai, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu, K. B. vilkėjo Å¡viesiÄ striukę patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausiami liudytojai – K.

U., A. J., K. J. ir T. T.. Be kita ko, liudytojai K. U., A. J., K. J. ir T. T. nurodė, kad tÄ vakarÄ T. T. vilkėjo raudonÄ , vyÅ¡ninę striukę. IÅ¡ liudytojų policijos pareigÅ«nų L. L., K. M., V. J. ir A. P. ir iÅ¡ byloje esančios policijos pareigÅ«nų tarnybiniuose automobiliuose įmontuotų vaizdo ir garso registratorių užfiksuotos video medžiagos akivaizdžiai matyti, kad policijos pareigÅ«nai L. L., K. M., V. J. ir A. P. vizualiai pamatė K. B. vairuotÄ automobilį „Audi A8“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir neabejotinai nustatė, kad automobilį vairavo K. B., todėl pareigÅ«nų reikalavimai pasitikrinti blaivumÄ buvo teisėti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors K. B. nurodo, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ne jis, o T. T., tačiau liudytojų policijos pareigÅ«nų L. L., K. M., V. J. ir A. P. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, patvirtina, kad K.

B. padarė jam inkriminuotÄ Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytÄ administracinį, o bÅ«tent:K. B. 2017-12-24 00.30 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vengė pasitikrinti blaivumÄ . Tokiais savo veiksmais K. B. pažeidė KET 17 punkto reikalavimus. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog liudytojai policijos pareigÅ«nai L.

L., K. M., V. J. ir A. P. yra suinteresuoti melagingai apkalbėti K. B. ir apkaltinti jį nebūto administracinio nusižengimo padarymu, todėl teismas neturi jokios priežasties netikėti ir nesiremti iš esmės nuosekliais ir neprieštaringais policijos pareigūnų parodymais, kurie atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes dėl asmens 2017-12-24 00.30 val. vairavusio automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

Taigi, teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigÅ«nų, kurie patys matė daromÄ pažeidimÄ , nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis. Liudytojų T. T., K. U., A. J. ir K. J., duotais parodymais teismas nesivadovauja, kadangi jie iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja liudytojų policijos pareigÅ«nų, kurie nebuvo suinteresuoti melagingai apkalbėti K. B. ir apkaltinti jį nebÅ«to administracinio nusižengimo padarymu, duotiems nuosekliems parodymams. PrieÅ¡ingai – liudytojai T.

T., K. U., A. J. ir K. J. yra K. B. draugai ir giminaičiai, todėl galimai siekė padėti K. B. iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, teigdami, jog K. B. automobilio nevairavo.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2018-03-26 nutarimas panaikintinas ir priimtinas naujas nutarimas, kuriuo K. B. pripažintinas padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 7 dalyje.Skiriant K. B. administracinę nuobaudÄ , atsižvelgtina į tai, kad jis yra neteistas, administracinio nusižengimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, tačiau kaip matyt iÅ¡ iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus,                                   K.

B. praeityje yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už Å¡iurkÅ¡tų administracinį teisės pažeidimÄ pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus. Tai neigiamai apibÅ«dina K. B. asmenybę, rodo, kad jis atitinkamų iÅ¡vadų nepadarė ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų. K. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. K. B. yra jauno amžiaus, darbingas, kaip pats nurodė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, dirba užsienyje.

Įvertinus šias aplinkybes, K. B. skirtina didesnė nei Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda. Kaip matyti, iš 2017-12-29 K. B. surašyto administracinio nusižengimo protokolo                                   Nr. (duomenys neskelbtini) jam taip pat buvo inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 5 d. už tai, kad jis 2017-12-24 00.30 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Audi A8“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigÅ«no reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimÄ uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tam ir Å¡io straipsnio 6 dalyje nustatytÄ tvarkÄ atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad uniformuoto policijos pareigÅ«no reikalavimas sustabdyti transporto priemonę iÅ¡reiÅ¡kiamas duodant signalÄ lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atÅ¡vaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti.

Uniformuoto policijos pareigÅ«no reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio Å¡vieslentę su užraÅ¡u „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Tamsiuoju paros metu policijos pareigÅ«nas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformÄ su Å¡viesÄ atspindinčiais elementais (vilkėti specialiÄ sias liemenes, mÅ«vėti rankogalius ar turėti kitų Å¡viesÄ atspindinčių elementų).

Patrulis turi bÅ«ti sudarytas ne mažiau kaip iÅ¡ dviejų policijos pareigÅ«nų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytÄ ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtÄ motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę Å¡viečiančia reguliuotojo lazdele arba Å¡viesÄ atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos Å¡vyturėlius. Taip pat pažymėtina, kad bÅ«tina asmens patraukimo atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 5 dalį sÄ lyga yra jo kaltės nustatymas, t. y. bÅ«tina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigÅ«nai tinkamai stabdė automobilį vairuojantį asmenį, tačiau ir tai, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, matė ir suprato bei turėjo suprasti, jog yra stabdomas.

Lietuvos Policijos generalinio komisaro įsakymo Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo Nr. 5-V-673 (toliau – Ä®sakymas) 26.3. punkte nurodyta, kad tamsiuoju paros metu transporto priemonės stabdomos Å¡viečiančia reguliuotojo lazdele arba skrituliu su raudonu atÅ¡vaitu, įjungus tarnybinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos Å¡vyturėlius. 30.1, 30.2, 30.3 Ä®sakymo punktuose nustatyta, kad jei transporto priemonės vairuotojas nepaklÅ«sta reikalavimui jÄ sustabdyti, policijos patrulis privalo įsidėmėti kiek įmanoma daugiau informacijos apie transporto priemonę (transporto priemonės valstybinį numerį, markę, modelį, spalvÄ , ypatingas žymes ir pan.), vairuotojÄ ir keleivius apibÅ«dinančius požymius ir praneÅ¡ti budėtojui, įjungęs mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos Å¡vyturėlį (Å¡vyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, persekioti nestojusiÄ transporto priemonę tarnybine transporto priemone, stengtis neatsilikti ir nuolat informuoti budėtojÄ apie judėjimo kryptį, per garsiakalbį kartoti reikalavimÄ sustabdyti transporto priemonę.

Vadovaujantis Å¡iuo teisiniu reguliavimu nagrinėjamu atveju policijos pareigÅ«nai stabdydami automobilį tamsiuoju paros metu turėjo nuolatos bÅ«ti įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos Å¡vyturėlius. Supratę, kad vairuotojas nepaklÅ«sta reikalavimui sustoti ekipažas turėjo informuoti budėtojÄ , persekioti nestojusiÄ transporto priemonę įjungus mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos Å¡vyturėlį (Å¡vyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, stengtis neatsilikti, nuolat informuoti budėtojÄ bei per garsiakalbį kartoti reikalavimÄ sustabdyti transporto priemonę.

Vadovaujantis liudytojų policijos pareigÅ«nų L. L.,                          K. M., V. J. ir A. P. ir byloje esančia policijos pareigÅ«nų tarnybiniuose automobiliuose įmontuotų vaizdo ir garso registratorių užfiksuota video medžiaga, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ių veiksmų policijos pareigÅ«nai tinkamai neatliko, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad stabdymo ir persekiojimo nebuvo. Viso persekiojimo metu garso sistemos buvo iÅ¡jungtos, byloje taip pat nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad apie persekiojamÄ automobilį buvo informuotas budėtojas ir kad nesustojusiam automobilio vairuotojui per garsiakalbį buvo tinkamai perduotas reikalavimas sustoti.

Nors policijos pareigÅ«nė V. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilis buvo stabdomas ir persekiojamas įjungus Å¡vyturėlius ir garsinę sirenÄ , tačiau jos nurodytų aplinkybių nepatvirtino kiti liudytojai policijos pareigÅ«nai L. L., K. M. ir A. P., todėl tokiomis liudytojos nurodytomis aplinkybėmis teismas nesivadovauja. IÅ¡nagrinėjus pateiktas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vairuotojui galėjo kilti abejonių, kad bÅ«tent jis yra stabdomas ir persekiojamas, nes garso sistemos persekiojimo metu nenaudotos.

Be to, policijos pareigÅ«nų važiavimas tarnybiniu automobiliu su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais Å¡vyturėliais bei specialiaisiais garsiniais signalais nereiÅ¡kia besÄ lyginio reikalavimo sustoti, nes Å¡ios priemonės gali bÅ«ti naudojamos ir vykstant į įvykio vietÄ bei reikalaujant duoti keliÄ . Automobilis buvo persekiojamas labai trumpÄ laikÄ ir baigėsi, kai „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas įsuko į gyvenamojo namo kiemÄ ir sustojo. Byloje nėra duomenų kokiu atstumu nuo persekiojamo automobilio važiavo patrulių ekipažas.

Paminėtos aplinkybės nepatvirtina, kad K. B. tyčia bėgo nuo policijos pareigūnų ir norėjo išvengti sulaikymo.                   K. B. visiškai pagrįstai galėjo nesuprasti pareigūnų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, kadangi reikalavimas sustoti nebuvo aiškiai išreikštas.Pabrėžtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, jog                            K.

B. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 5 dalyje, kad nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiÅ¡kumų dėl Å¡io administracinio nusižengimo sudėties buvimo K. B. veikoje, darytina iÅ¡vada, jog nėra teisinio pagrindo K. B. pripažinti padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 5 dalyje. Taip pat iÅ¡ 2017-12-29 K. B. suraÅ¡yto administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jam buvo inkriminuoti administraciniai nusižengimai, numatyti Lietuvos Respublikos ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad jis 2017-12-24 00.30 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 71, vairavo transporto priemonę kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiÅ«ra ir ji neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Tačiau šios administracinio nusižengimo protokole nurodytos faktinės aplinkybės nepasitvirtino, nes K. B. pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad administracinio nusižengimo padarymo metu „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo draustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (31-34 b. l.), taip pat galiojo automobilio techninė apžiūra (35 b. l.). Taigi K. B. veikoje taip pat nėra Lietuvos Respublikos ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų požymių.

Atsižvelgiant į tai, kad bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka nepasitvirtino 2017-12-29 administracinio nusižengimo protokole nurodytos kai kurios faktinės aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo Å¡alina kaltinimo dalį, kurioje nurodyta, kad „K. B. <...> nepakluso uniformuoto policijos pareigÅ«no reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. <...> Transporto priemonei neatlikta valstybinė techninė apžiÅ«ra, bei neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu“.

PaÅ¡alinus iÅ¡ kaltinimo minėtas faktines aplinkybes, iÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo Å¡alintina aplinkybė, kad K. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 226 punktÄ . Taigi, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų nutarimas naikintinas ir                       K. B. atžvilgiu priimtinas naujas nutarimas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas n u t a r i a : panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2018-03-26 nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje:K.

B., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 1200 Eur (tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų eurų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Pagal Lietuvos Respublikos ANK 675 straipsnio 2 dalies nuostatas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudÄ turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos.

Bauda turi bÅ«ti sumokėta į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ . Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sÄ skaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor Bank; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor Bank;

LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime unikalaus mokėjimo kodo laukelyje bÅ«tina nurodyti ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodÄ - (duomenys neskelbtini). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡is Å iaulių apygardos teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos ANK 676 straipsnio 1 dalis). IÅ¡aiÅ¡kinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Å is nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėjas                                                                                    Raimundas Jurgaitis