c8e5ffe3-34a1-4a89-9cac-e22210688673 · Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                              Civilinė byla Nr. 2-830-868/2012                                                                                             Proceso Nr. 2-03-3-03386-2011-2                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 73.2.5.1., 116.1. (S) VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Vilniaus m.2012 m. kovo 30 d.

Vilniaus m. 3 apylinkės teismo teisėja Vanda ViÅ¡nevska,sekretoriaujant Skaistei Cinkutei,dalyvaujant ieÅ¡kovo J. T. atstovui advokatui Vytautui Zenevskiui,atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei Justinai PaÅ¡kevičienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. T. ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, tretieji asmenys A. B. ir A. B., dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo,n u s t a t ė :              IeÅ¡kovas teismui pateikė ieÅ¡kinį (b.l. 2-4), kurio praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kovo J.

T. naudai 4938,96 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 2011 m. vasario mėn. 01 d. pratęsė su atsakovu sudarytÄ BÅ«sto draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2011 02 02 d. iki 2012 02 01 d. Pagal sutarties sÄ lygas BÅ«sto draudimo liudijimÄ turėjau apmokėti lygiomis dalimis iki 2011 08 02 d. tokiu bÅ«du : 161 Lt iki 2011 02 02 d. ir 161 Lt iki 2011 08 02 d.

PirmÄ jÄ Ä¯mokÄ 161 Lt sumoje sumokėjo 2011 02 01 d., todėl draudimo sutartis įsigaliojo (CK 6.996 str. 1 d.).Pagal BÅ«sto draudimo liudijimo sÄ lygas pasirinktas Standartinis pastatų draudimo variantas. Draudimo objektas - gyvenamasis pastatas, esantis adresu: BirÅ¡tono g. 5, Druskininkai.2011 m. kovo mėn. 21 d. gyvenamojo namo adresu : BirÅ¡tono g. 5, Druskininkai bendraturčio A. B. sÅ«nėnas A. B., gyvenantis bendraturčiui priklausančioje namo dalyje, be ieÅ¡kovo žinios ir sutikimo iÅ¡ardė ventiliacijos kaminÄ , kuris iÅ¡ ieÅ¡kovo buto per namo palėpę buvo iÅ¡vestas į laukÄ .

Ventiliacijos kaminas ventiliavo ieÅ¡kovo buto virtuvės ir tualeto patalpas ir buvo įrengtas ieÅ¡kovo lėšomis, todėl yra ieÅ¡kovo privati nuosavybė. Tretysis asmuo tyčiniais veiksmais sunaikino ventiliacijos kaminÄ t.y. atliko piktavaliÅ¡kus, prieÅ¡ingus teisei veiksmus ieÅ¡kovo nuosavybės atžvilgiu. Apie įvykį nustatyta tvarka praneÅ¡ta draudiko atstovui, suraÅ¡ytas Turto sunaikinimo aktas. Nustatytas žalos dydis 4938,96 Lt.2011 05 09 d. iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovas gavo praneÅ¡imÄ apie tai, kad draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėti atsakovas negali, nes atsakovas priėjo iÅ¡vados, kad ventiliacijos kamino sunaikinimas buvo bendraturčių veiksmai, siekiant atlikti remonto darbus, o ne piktavaliÅ¡kai sugadinti pastatÄ .2011 06 10 atsakovui buvo pareikÅ¡ta pretenzija Nr. 03/14 dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo į kuriÄ atsakovas atsakė, kad pastato sugadinimas, siekiant atlikti remonto darbus, o ne piktavaliÅ¡kai sugadinti pastatÄ , nėra įvardintas tarp draudžiamųjų įvykių , todėl vadovaujantis Taisyklių II dalies 5.6 punktu yra nedraudžiamasis.LR CK 4.85 str. nustatyta , kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

Tretysis asmuo A. B. nėra nei gyvenamojo namo BirÅ¡tono g. 5, Druskininkuose, bendraturtis, nei savininkas. Atlikdamas bendrojo naudojimo patalpose remontÄ , tretysis asmuo A. B. ieÅ¡kovo apie savo ketinimus neinformavo ir negavo jo sutikimo, todėl veikė neteisėtai ir tyčia (piktavaliÅ¡kai) sunaikino ventiliacijos kaminÄ . Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius, atlikęs patikrinimÄ , raÅ¡te 2011 04 19 Nr. 2D-4642-(14.2) konstatavo, kad name, adresu BirÅ¡tono g. 5, Druskininkai, vyko paprastojo remonto darbai (virtuvės patalpoje naujai pritvirtintos gipso kartono plokÅ¡tės, dalis virtuvės praplėsta nenaudojamos palėpės sÄ skaita), kuriuos vykdė tretysis asmuo A.

B.. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys „12 p. minėti darbai priskirtini statinio paprastojo remonto darbams. LR Statybos įstatymo 2 str. 21 p. nustatyta, kad statinio paprastasis remontas yra statybos rÅ«Å¡is , kurios tikslas - atnaujinti statinį , jo nerekonstruojant ar kapitaliÅ¡kai neremontuojant. To paties reglamento 18 p. nustatyta, kad statinio bendrojo naudojimo objektų paprastojo remonto darbai gali bÅ«ti vykdomi tik gavus statinio bendraturčių sutikimÄ Civilinio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka.

BÅ«sto draudimo taisyklių Nr. 064" (toliau „ Taisyklės,,) II dalies 4.1.3 punkte nustatyta, kad „nuostoliai dėl piktavaliÅ¡ko pastato sugadinimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų neatlyginami: pastatams, kurie nebaigti statyti, yra rekonstruojami ar kuriose vykdomi kapitalinio remonto darbai“. Kadangi tretysis asmuo atliko tik paprastojo remonto darbus, o ne rekonstrukcijÄ ar kapitalinį remontÄ , todėl atsakovo atsisakymas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ yra nepagrįstas ir neteisėtas . Esant tokioms aplinkybėms draudimo iÅ¡moka yra priteistina iÅ¡ atsakovo (LR CK 6.987 str.).Ä®statymas taip pat numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (LR CK 6.37 str.) , o CK 210 str. nustatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas.

Tokiu bÅ«du iÅ¡ atsakovo taip pat priteistinos palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.Nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas" su J. T. pasirašė BÅ«sto draudimo polisÄ Nr. 157327054, kuris įsigaliojo 2011 m. vasario 2 dienÄ . Minėto poliso sudedamoji dalis yra BÅ«sto draudimo taisyklės Nr. 064 (toliau - Taisyklės), kurių nuostatomis ir remiasi ieÅ¡kovas J.

T. (toliau - IeÅ¡kovas), grįsdamas savo reikalavimus dėl iÅ¡mokos už turto sunaikinimÄ priteisimo. IeÅ¡kovo teigimu, AB „Lietuvos draudimas" pagal Taisyklių II dalies 4.1.3. punkto nuostatas turi prievolę iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ už IeÅ¡kovo kaimyno gyvenamosiose patalpose buvusio kamino iÅ¡ardymÄ . Taisyklių II dalies 4.1.3. punkte nustatyta, kad draudiminiu įvykiu laikomas piktavaliÅ¡kas pastato sugadinimas dėl trečiųjų asmenų veiksmų - bet koks tiesioginis apdrausto pastato ar jo dalių sugadinimas, sunaikinimas ar vagystė dėl tyčinių trečiųjų asmenų veiksmų.

AB „Lietuvos draudimas" nesutinka su ieÅ¡kovo argumentais, kad ieÅ¡kovo kaimyno A. B. ir (ar) jo anÅ«ko A. B. veiksmai laikytini piktavaliÅ¡kais ir Å¡is įvykis laikytinas draudiminiu pagal Taisyklių nuostatas.AB „Lietuvos draudimas" pažymi, kad draudimo apsauga pagal Taisyklių II dalies 4.1.3. punkto nuostatas galioja tokios žalos atlyginimui, kuriÄ sukelia trečiojo asmens veiksmai (tai reiÅ¡kia asmens, kuris į sunaikintÄ objektÄ neturi nei nuosavybės nei valdymo ar naudojimo teisių) beiasmens veiksmai yra piktavaliÅ¡ki (tai reiÅ¡kia piktavaliÅ¡kÄ tikslÄ - tyčia sunaikinti svetimÄ turtÄ ),Å¡ioje byloje nagrinėjamas įvykis, sukėlęs žalos IeÅ¡kovui, yra susijęs ne su trečiojo asmens veiksmais, o su bendraturčio (A.

B.) sÅ«nėno (A. B.), turinčio teisę valdyti ir naudoti bendraturčiams priklausantį turtÄ nepažeidžiant kitų bendraturčių teisėtų interesų, veiksmais, kurių tikslas - teisėtas įprastas gyvenamųjų patalpų remontas, o ne piktavaliÅ¡kas siekis sunaikinti svetimÄ nuosavybę.Pirma, A. B. yra teisėtas gyvenamojo namo dalies valdytojas, o ne tretysis asmuo ir teisėto gyvenamojo namo dalies valdymo faktas byloje nėra ginčijamas. Teisėtas savininkas A. B. savo veiksmais (neveikimu) patvirtina sutikimÄ , kad A.

B. gyventų jam priklausančioje gyvenamojo namo, esančio BirÅ¡tono g. 5, Druskininkai, dalyje. IeÅ¡kovo teigimu, kaimynystėje gyvenantis A. B. yra trečiasis asmuo, nes jis nėra laikytinas nei gyvenamojo namo, esančio BirÅ¡tono g. 5, Druskininkų m. bendraturčiu, nei savininku. Pažymėtina, kad A. B., A. B. dėdei, yra žinoma, kad jo sÅ«nėnas gyvena jam priklausančio minėto gyvenamojo namo antrame aukÅ¡te. Taigi, nepaisant to, kad jokia sutartis, patvirtinanti esamÄ A. B. ir A. B. susitarimÄ nebuvo pateikta, akivaizdu, kad faktiÅ¡kai A.

B. yra laikytinas nuomininku arba panaudos gavėju, priklausomai nuo to ar pastarasis atlygina A. B. už leidimÄ naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.576 straipsnį gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamÄ jÄ patalpÄ nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti jÄ gyvenimui. Vadinasi, tiek valdymo, tiek naudojimo teisės, įskaitant bendrosios nuosavybės objektų valdymo ir naudojimo teises yra perduodamos gyvenamosios patalpos nuomininkui, mutatis mutandis Å¡ios nuostatos taikytinos ir gyvenamosios patalpos panaudos sutarčiai.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , A. B. pripažintinas teisėtu gyvenamojo namo dalies ir bendrosios nuosavybės valdytoju.Antra, A. B. veiksmai negali bÅ«ti laikytini svetimos nuosavybės sunaikinimu, jie gali bÅ«ti laikytini tik nuosavybės teisės įgyvendinimo sÄ lygų pažeidimu. A. B. iÅ¡ardytas ventiliacijos kaminas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 str. 1 dalį laikytinas bendrosios dalinės nuosavybės objektu. IeÅ¡kovas neteisėtus A. B. veiksmus taip pat kildina iÅ¡ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatų, kurios nurodo, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o IeÅ¡kovas tokio sutikimo nedavė.

Atkreiptinas dėmesys, kad pastarieji Ieškovo argumentai patvirtina, jog Ieškovas neginčija A. B. valdymo ir naudojimo teisių, kurių turinys ir apimtis atitinka ventiliacinio kamino bendraturčio A. B. teises, o teigia, kad šių teisių įgyvendinimas pažeidė jo nuosavybės teisę.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bendraturčiai yra įpareigoti susitarimo siekti bendradarbiaujant kooperuojantis, derinant savo interesus. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai gali pakeisti kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet neturėtų tapti šių teisių pažeidimo priežastimi.

Ä®statyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus, ieÅ¡koti priimtiniausio jiems sprendimo bÅ«do, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sÄ skaita. Bendraturčių susitarimas įgalina užtikrinti stabilų ir ekonomiÅ¡kÄ daikto valdymÄ , naudojimÄ si juo bei disponavimai. Taip pat kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginÄÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu.

Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokiÄ , bet jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ar sÄ lygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismÄ teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo bÅ«das ar sÄ lygos pažeistų ir teises ar teisėtus interesus į bendrÄ daiktÄ . Vadinasi, bendrosios nuosavybės teise priklausančiu daiktų valdymo, naudojimo ar disponavimo teisių turinio pokyčiai (Å¡iuo atveju kaimyno A. B. veiksmai) nėra laikytini svetimos nuosavybės sunaikinimu, t.y. neteisėtais veiksmais, o yra laikytini Å¡ių teisių įgyvendinimo sÄ lygų ar bÅ«do pažeidimu.Trečia, nėra nustatytas A.

B. veiksmų piktavališkumas. Piktavališkais veiksmais laikytini teisei priešingi veiksmai (neteisėti veiksmai), pasireiškiantys asmens kalte tyčios forma. Remiantis Taisyklių nuostatomis A. B. veiksmai turėtų pasireikšti kaip tiesioginis apdrausto pastato ar jo dalių sugadinimas, sunaikinimas ar vagystė dėl tyčinių šio asmens veiksmų. Tuo tarpu, tiek Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo Artūro Glavinsko tarnybiniame pranešime (Ieškinio priedas), tiek Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus rašte (Ieškinio priedas) jokių piktavališkų veiksmų ar A.

B. tyčios nėra nustatyta. Abi institucijos pabrėžė, kad A. B. veiksmai - kamino iÅ¡ardymas - buvo susiję su jo teisėtu tikslu atlikti įprastÄ gyvenamojo namo dalies remontÄ ir pagerinti patalpų gyvenimo sÄ lygas (sutvarkant varvantį stogÄ ). Taip pat pabrėžtina, kad A. B. nurodė pareigÅ«nams, kad baigęs remontÄ iÅ¡ IeÅ¡kovo gyvenamųjų patalpų ateinantį kaminÄ atstatys. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , piktavaliÅ¡kumo, ty. tyčinių veiksmų, siekiant sunaikinti leÅ¡kovui priklausantį turtÄ , A.

B. veiksmuose nėra nustatyta.Taigi, A. B. veikė kaip teisėtas valdytojas, turėdamas teisėtÄ tikslÄ atlikti gyvenamojo namo dalies remontÄ , pažeidė tik IeÅ¡kovo nuosavybės teisės įgyvendinimo sÄ lygas, kas suponuoja IeÅ¡kovo teisę kreiptis į A. B. dėl IeÅ¡kovui sukeltų nuostolių atlyginimo. Tačiau nesant trečiojo asmens piktavaliÅ¡kų veiksmų, atitinkami A. B. veiksmai nėra ir negali bÅ«ti laikytini draudiminiu įvykiu pagal Taisykles, todėl AB „Lietuvos draudimas" nekyla prievolė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ IeÅ¡kovui už sunaikintÄ kaminÄ .             IeÅ¡kinys netenkinamas.

Byloje nustatyta, kad šalys 2011-02-01 pratęsė Būsto draudimo sutartį (Būsto draudimo liudijimas,  b.l. 8), kuria buvo apdrausta ieškovo gyvenamojo namo, esančio Birštono g. 5, Druskininkų m., dalis - 94,29 kv.m., ūkinis pastatas - 18,44 kv.m., viralinė - 34,39 kv.m. bei garažas 27,4 kv.m. Ši draudimo sutartis sudaryta Būsto draudimo taisyklių Nr. 064 pagrindu (b.l. 8, 106-128). Gyvenamasis namas Birštono g. 5, Druskininkų m. bendrosios nuosavybės teise priklauso ieškovui J. T., jo žmonai A.

T. bei trečiajam asmeniui A. B.. Pagal ieÅ¡kovo atstovo paaÅ¡kinimus bei jo pateiktus dokumentus nustatytina, kad ieÅ¡kovui su žmona priklauso nurodyto namo 1 aukÅ¡tas, o trečiajam asmeniui A. B. priklauso palėpė. Trečiajam asmeniui A. B. priklausančioje palėpėje gyveno tretysis asmuo A. B., kuris, vykdydamas palėpės mansardiniame aukÅ¡te paprastojo remonto darbus, paÅ¡alino bendrojo naudojimo patalpoje esantį ventiliacijos vamzdį (b.l. 17-18). IeÅ¡kovas nurodė, jog už sunaikintÄ jam nuosavybės teise priklausantį ventiliacijos kaminÄ atsakovas privalo iÅ¡mokėti draudiminę iÅ¡moka.

Atsakovas mano, kad už ventiliacijos kamino sunaikinimÄ privalo atsakyti A. B. kaip namo bendaturtis, nes atsakovas tokios rizikos nedraudė.Asmuo, siekiantis apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos, sudaro draudimo sutartį, pagal kuriÄ Ä¯vykus draudžiamajam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui – draudikas įsipareigoja sumokėti draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 str. 15 d.). Kadangi draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, draudikas, prisiimdamas draudimo rizikÄ , nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas.

Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėmis (standartinės sÄ lygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sÄ lygomis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sÄ lygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rÅ«Å¡ies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečiÄ sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties Å¡alys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

E. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-315/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Legator“ v. ADB „Reso Europa“, Nr. 3K-3-257/2009; kt.). Taigi, paprastai draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikomi. Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl įstatyme draudikui suteiktos teisės parengti draudimo rÅ«Å¡ies taisykles, yra nurodęs, kad draudikas privalo užtikrinti sutarties sÄ lygų teisinį apibrėžtumÄ ir jų suderinamumÄ , taisyklėse pateiktos sÄ vokos turi bÅ«ti kiek įmanoma aiÅ¡kiau atskleistos, konkretizuotos;

įtrauktos į sudarytÄ draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Jeigu sutarties sÄ lygos vis dėlto suformuluojamos nepakankamai aiÅ¡kiai, teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ dėl sutarties sÄ lygų vykdymo, jas aiÅ¡kina, vadovaudamasis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Legator“ v. ADB „Reso Europa“, Nr. 3K-3-257/2009; kt.).

Siekdamas apsaugoti turtinius interesus žalos atsiradimo atveju, draudėjas gali susitarti dėl kitokios nei nustatyta draudimo taisyklėse draudimo apsaugos apimties, Å¡ias sÄ lygas individualizuojant draudimo polise. Dėl to sprendžiant klausimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo ar nemokėjimo, turi bÅ«ti įvertinama, dėl kokių draudimo apsaugos ribų buvo susitarta draudimo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012).BÅ«sto draudimo liudijime yra nurodytas draudimo objektas, gyvenamojo namo, esančio BirÅ¡tono g. 5, Druskininkų m., dalis, kurio plotas 94,29 kv.m.

Šalių sudarytos draudimo sutarties Būsto draudimo taisyklių (toliau – taisyklių) II dalies 2.1.1. punkte nustatyti draudimo objektai, kuriems taikoma draudimine apsauga, t.y. pastato viduje esantiems vedinimo ir oro koncionavimo stacionariems įrenginiams. Byloje neginčijamai nustatyta, jog sunaikintas ventiliacijos kaminas buvo bendro naudojimo patalpoje, todėl jis nelaikytinas apdraustu turtu (b.l. 17-18) bei jam netaikoma draudiminė apsauga. Draudimo sutarties aiškinimas turi atitikti CK 6.193 str. ir tikruosius šalių ketinimus.

Byloje nustatyta, kad draudimo sutartis yra aiÅ¡ki bei nepanaikinta ir nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Teismas pažymi, kad kitoks tarp Å¡alių sudarytos draudimo sutarties sÄ lygų, kurios nėra nuginčytos ar panaikintos nustatyta tvarka, aiÅ¡kinimas pažeistų teisingumo vykdymÄ Å¡alyje, taigi ir vieÅ¡Ä jį interesÄ .Teismas kritiÅ¡kai vertina ieÅ¡kovo argumentÄ , kad ventiliacijos kaminas yra ieÅ¡kovo nuosavybė, nes Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kovas neįrodė (CPK 178 str.). CK 4.82 str. 1 d. numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

Atitinkamai bendrojo naudojimo patalpose esantys įrenginiai nelaikytini asmenine nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Kadangi ieÅ¡kovas neįrodė, jog sunaikintas ventiliacijos kaminas yra jo asmeninė nuosavybė, nėra pagrindo aiÅ¡kinti BÅ«sto draudimo taisyklių ieÅ¡kovo naudai dėl jo viso apdrausto nekilnojamojo turto. Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ (Draudimo įstatymo 96 str. 6 d.).Draudikas, atsisakydamas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar jÄ sumažindamas, privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui iÅ¡samų ir motyvuotÄ paaiÅ¡kinimÄ apie tokio sprendimo priežastis (Draudimo įstatymo 96 str. 8 d.).

             Byloje nustatyta (b.l. 20), kad 2011-05-09 praneÅ¡imu atsakovas ieÅ¡kovÄ informavo, jog negali iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokos, nes rizika nėra aptarta draudimo sutartyje ir nepatenka į draudžiamųjų sÄ raÅ¡Ä . TokiÄ iÅ¡vadÄ atsakovas padarė remiantis ieÅ¡kovo pateiktais dokumentais, t.y. VTSI prie Aplinkos ministerijos raÅ¡tu Nr. 2D-4642-(14.2). Taip pat 2011-06-21 raÅ¡tu atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ , jog įvykis yra nedraudiminis pagal taisyklių II dalies 5.6 p. (b.l. 23).

Todėl konstatuotina, kad atsakovas įrodė aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo, bei apie tai informavo ieÅ¡kovÄ (b.l. 20, 23).Teismas, įvertinęs nustatytus faktus, pripažįsta atsakovo atsisakymÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl draudiminio įvykio nebuvimo teisėtu ir pagrįstu. Atsakovas, nustatęs, kad įvykis nėra draudiminis, neturėjo pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovas, atsisakęs mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , iÅ¡ esmės įvykdė įstatyminę pareigÄ ir pranešė ieÅ¡kovui, kaip draudėjui, apie tokio sprendimo priežastis (LR Draudimo įstatymo 96 str.).

             Atsižvelgiant į nustatytas ir nurodytas aplinkybes, ieškinys atmetamas.             Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovo valstybės naudai priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ( CPK 92 str., 93 str. 1 d.).                          Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., 93 str., teismas                                                     n u s p r e n d ė:

IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. T. valstybės naudai  41,19 Lt (keturiasdeÅ¡imt vienÄ Lt 19 ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 3 apylinkės teismÄ .              Teisėja                                                                                                                     Vanda ViÅ¡nevska