2K-334/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-334/2012

Teisminio proceso Nr. 1-85-1-01170-2010-7

Procesinio sprendimo kategorijos: (S)

1.2.23.2; 2.1.7.4; 2.3.2.2.11; 2.4.6.4.4

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžio dalis dėl V. K. nuteisimo panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis. V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu šešeriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas M. D.. Ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka nebuvo apskųsta ir neskundžiama kasacine tvarka.

.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Ranonio pranešimą,

n u s t a t ė :

V. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio mėnesio pradžioje, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, Šiaulių mieste iš nenustatyto asmens įsigijo ne mažiau kaip 11,999 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurio bendroji masė 1,105 g, bei psichotropinės medžiagos amfetamino, kurio bendroji masė 0,008 g; iš jų 4 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – nuo 2010 m. lapkričio 4 d. iki gruodžio 11 d. Tauragės r. Lomių k. per aštuonis kartus už 160 litų pardavė M. D., o likusią dalį 7,999 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurio bendroji masė 1,105 g, bei psichotropinės medžiagos amfetamino, kurio bendroji masė 0,008 g, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė savo namuose Tauragės r. iki 2010 m. gruodžio 20 d., kai kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kasaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendį, jo nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Pasak kasatoriaus, teismas, nurodęs, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 22 straipsnio 3 dalyje numatytos kaltinamojo teisės, ir pripažinęs šį pažeidimą esminiu, jo nepašalino, išnagrinėjo vien tik prokuroro poziciją ir tuo išreiškė savo šališkumą bei dar kartą pažeidė jo teisę į gynybą. Kasatorius mano, kad jo veiksmų kvalifikavimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį grindžiamas ne įrodymais, o prielaida, jog jis narkotines medžiagas pardavinėjo ir laikė, turėdamas tikslą platinti. Jis nurodo, kad narkotinių medžiagų pardavimo laikas nenustatytas, tvirtina to nedaręs ir tikslo platinti narkotines medžiagas neturėjęs, policijos pareigūno G. M. parodymus vertina kaip neįrodančius jo kaltumo. Taip pat jis atkreipia dėmesį į savo nuoseklius parodymus, kurie leidžia jam inkriminuoti tik BK 259 straipsnio 1 dalį.

Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Aida Japertienė prašo nuteistojo V. K. kasacinį skundą atmesti.

Prokurorės nuomone, skundo argumentai, kad Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, nepašalino pirmosios instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Tauragės rajono apylinkės teismas, tikslindamas kaltinimą, pažeidė (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių pakeitimas teisme galimas tik iki įrodymų tyrimo pabaigos teisme prokurorui, privačiam kaltintojui ar nukentėjusiajam pateikus rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Tokio prašymo pirmosios instancijos teisme prokuroras nepateikė, o apylinkės teismas tikslindamas kaltinimą apie tokia galimybę nepranešė nagrinėjimo teisme dalyviams. Todėl apeliacinis instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad buvo padarytas esminis BPK pažeidimas, nes buvo suvaržyta įstatymų garantuota kaltinamojo V. K. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme prokurorė, palaikanti valstybinį kaltinimą, teismui pateikė prašymą V. K. pakeisti kaltinime nurodytas aplinkybės iš esmės skirtingomis. Taip buvo pakeistos kaltinime nurodytos aplinkybės (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir užtikrinta kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinimas, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nepašalino BPK normų pažeidimų.

Apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąja bylą išnagrinėjo nešališkai ir objektyviai.

Prokurorės nuomone, V. K. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto narkotinių medžiagų disponavimo turint tikslą jas platinti. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad faktines nuteistojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes teismas įvertino kruopščiai, visapusiškai ir sistemingai įvertinęs kasatoriaus, nuteistojo M. D., liudytojo G. M. parodymus, specialisto išvadas, byloje esančius mobiliųjų telefonų trumpųjų žinučių fiksavimo protokolus bei kitus byloje surinktus rašytinius dokumentus, t.y. įrodymų visumą. Visi šie įrodymai buvo gauti teisėtu būdu, jie sudaro vientisą loginę grandinę, kuri leido teismams padaryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis V. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl konkrečių įrodymų įvertinimo yra aiškios, logiškos, apibrėžtos ir be akivaizdžių prieštaravimų.

Kasatoriaus padarytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), numatyta sankcija laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų, alternatyvių bausmės rūšių įstatymo leidėjas nenumatė. V. K. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Už šios veikos padarymą skiriamos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra penkeri metai. Nuteistasis V. K. nusikalto būdamas lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, todėl tai rodo nuteistojo nenorą taisytis, polinkį nusikalsti, didesnį nuteistojo pavojingumą, padarytas nusikaltimas laikytinas nusikaltimų recidyvu ir todėl apeliacinės instancijos teismas V. K. pagrįstai paskyrė didesnę bausmę negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis ir nėra pagrindo laikyti, kad apeliacinės instancijos teismo paskirta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams yra aiškiai per didelė ir kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė bausmės skyrimą reglamentuojančias normas. Baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai. Bausmė paskirta laikantis BK 54 ir 64 straipsniuose numatytų pagrindų.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl apeliacinio proceso

V. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį be kita ko buvo kaltinamas tuo, kad iš nenustatyto asmens įsigijo 10,999 g. narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, iš kurių 3 g per kelis kartus už 120 Lt pardavė M. D.. Būtent tokias įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė pirmosios instancijos teismas, tačiau analizuodamas įrodymus nustatė kitokias aplinkybes, kad V. K. per aštuonis kartus už 160 Lt pardavė M. D. 4 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, ir atitinkamai patikslino kaltinimą.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodė, kad taip teismas padarė esminį BPK 256 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nes, nesant prokuroro prašymo, kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeitė iš esmės skirtingomis. Teismas, tikslindamas kaltinimą, apie tokią galimybę nepranešė nagrinėjimo teisme dalyviams, taip suvaržydamas įstatymų garantuotą kaltinamojo V. K. teisę žinoti, kuo jis kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde prokuroras išdėstė naujas faktines aplinkybes ir prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti bei priimti naują nuosprendį.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, prokuroras pateikė rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, kuriame išdėstytos šios faktinės aplinkybės. Prašymo nuorašas įteiktas nuteistajam V. K. ir padaryta ilga pertrauka (nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. iki spalio 10 d.), kad jis galėtų pasirengti gynybai. Tęsdamas teismo posėdį, teismas išklausė nuteistojo paaiškinimus dėl pakeisto kaltinimo ir atliko kitus įrodymų tyrimo veiksmus. Taigi, priešingai negu teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, jį ištaisė ir priėmė tokiu atveju numatytą sprendimą (BPK 329 straipsnio 4 punktas).

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K., kaip ir prokuroras, nurodė prieštaringas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl narkotinių medžiagų kiekio, be to, ginčijo šio teismo išvadą dėl jo tikslo platinti įsigytas bei laikytas narkotines ir psichotropines medžiagas ir dėl jų pardavimo M. D.. Nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, papildomai apklausė patį apeliantą nuteistąjį V. K., kitą nuteistąjį M. D., liudytoją G. M., išanalizavo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir pateikė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo V. K. apeliacinio skundo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl narkotinių medžiagų pardavimo M. D. ir jo tikslo platinti turėtas narkotines ir psichotropines medžiagas atitinka bylos aplinkybes. Kasatoriaus nuteistojo V. K. teiginys, esą apeliacinės instancijos teismas apsiribojo vien tik prokuroro apeliacinio skundo nagrinėjimu, neatitinka apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo ir nuosprendžio turinio.

Kasatorius deklaratyviai teigia, kad teismai, kvalifikuodami jo veiksmus pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, rėmėsi prielaida dėl jo tikslo platinti turėtas narkotines medžiagas ir jų pardavimo nuteistajam M. D.. Pasak kasatoriaus, liudytojo G. M. parodymai neatitinka tikrovės, nes neparemti faktais.

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Kitoks įrodymų įvertinimas pats savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismų sprendimai pakankamai motyvuoti ir juose nėra prieštaravimų.

Dėl liudytojo G. M. parodymų pažymėtina tai, kad įrodymais gali būti pripažįstami ne tik dalyvavusių nagrinėjamuose įvykiuose ar tiesiogiai stebėjusių bylai reikšmingas aplinkybes asmenų parodymai, bet ir asmenų, sužinojusių tokias aplinkybes iš kitų asmenų pasakojimų ar dokumentų arba kitų šaltinių, parodymai. Klausimą, ar asmens (liudytojo, kito kaltinamojo) parodymai laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atmetė nuteistojo M. D. parodymus apeliacinės instancijos teisme, o liudytojo G. M. parodymus įvertino kaip patikimus ir objektyvius. Tokias išvadas teismas padarė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimo įrodymus vertinti kaip kiekvieną atskirai, taip ir jų visumą. Taigi pagal teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistojo V. K. nusikalstama veika pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo V. K. kasacinį skundą.

Teisėjai Vytautas Piesliakas

Vytautas Greičius

Vladislovas Ranonis