Legislator Case Law & Legislation
c8e114eb-c0d1-40b0-bd0e-e64f95296dd6 AI generated

c8e114eb-c0d1-40b0-bd0e-e64f95296dd6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number c8e114eb-c0d1-40b0-bd0e-e64f95296dd6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Administracinė byla Nr. I-3423-809/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01609-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

c8e114eb-c0d1-40b0-bd0e-e64f95296dd6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. I-3423-809/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01609-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K)), 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1). Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2017 m. spalio 21 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose sÄ lygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų.

PaaiÅ¡kino, kad buvo laikomas kamerose Nr. 106, 343, 120, 292, 295, 121, 104, 311, 293, 297, 275. Pažymėjo, jog dažnai buvo perkeliamas iÅ¡ vienos kameros į kitÄ . Taip pat kamerose nebuvo užtikrintas minimalus plotas, kadangi buvo laikoma po 2–3 asmenis. GyvenamÄ jį plotÄ mažino stalas, kėdės, 2 dviejų aukÅ¡tų lovos. NatÅ«rali dienos Å¡viesa nepatekdavo per langÄ , o langas buvo nedidelis, be to, dienos Å¡viesÄ ribojo ant langų įrengtos grotos. Kamerose tvyrojo drėgmė, buvo Å¡alta, sienos ir lubos buvo iÅ¡trupėjusios, o dažai nusilupę.

Pažymėjo, jog mechaninės ventiliacijos kamerose nėra. Sanitariniame mazge nebuvo užtikrinamas privatumas. Taip pat duÅ¡uose nebuvo užtikrinamas privatumas, todėl buvo matomas ne tik pareigÅ«nų, bet ir pareigÅ«nių. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė psichologinį spaudimÄ , pažeminimÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus. Atsakovės atstovas Vilniaus PN (iki reorganizavimo – LukiÅ¡kių TI-K) atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 5–10).

Nurodė gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas laikotarpiais nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2017 m. balandžio 10 d., nuo 2017 m. balandžio 14 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d., nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. spalio 21 d., numerius, jų plotus, asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose, įskaitant ir patį pareiÅ¡kėjÄ . PaaiÅ¡kino, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pažymėjo, jog minėtu laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus.

LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Pažymėjo, jog teisės aktuose nenumatyta, kad kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

Nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, įstaigos duÅ¡o patalpose įrengtos pertvartos, kurių aukÅ¡tis 1,6 m, plotis – 1,2 m. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m.), stalo matmenys (iÅ¡skyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m.), taburetės matmenys apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m.), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m.).

Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina ir prižiÅ«ri kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. PareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio ir nekonkretÅ«s, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Taip pat pareiÅ¡kėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiÅ¡kėjas pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusiÄ neturtinę žalÄ , tačiau nekonkretizuoja, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

Å iuo atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. PareiÅ¡kėjas pateiktame atsikirtime į atsliepimÄ (b. l. 110) nurodė, kad palaiko skundo argumentus dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų pažeidžiant teisės aktus, higienos normų reikalavimus, neužtikrinant minimalaus gyvenamojo ploto, pažeidžiant privatumÄ . Taip pat pažeminant orumÄ bei neužtikrinant higienos normų reikalavimų.

Teismas konstatuoja : Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2017 m. spalio 21 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. PareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo užtikrintas minimalus kamerų plotas. PareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu minimalÅ«s kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) (redakcija, galiojanti iki 2019 m. kovo 6 d.) 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015), minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato. EŽTT 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Konvencijos straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sÄ lygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiÅ¡kino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

Å iuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukščiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m., – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2017 m. balandžio 10 d., nuo 2017 m. balandžio 14 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d., nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. spalio 21 d. buvo laikomas toliau nurodytose kamerose: 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 106 (1 asm.); 8,08 kv. m. ploto kameroje Nr. 343 (2 asm.); 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 120 (1 asm.); 7,80 kv. m. ploto kameroje Nr. 292 (2 asm.); 7,95 kv. m. ploto kameroje Nr. 295 (1–2 asm.); 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 121 (2 asm.); 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 104 (1 asm.); 7,75 kv. m. ploto kameroje Nr. 311 (1 asm.); 8,20 kv. m. ploto kameroje Nr. 293 (1–2 asm.); 7,77 kv. m. ploto kameroje Nr. 279 (1–2 asm.); 7,85 kv. m. ploto kameroje Nr. 275 (1–2 asm.); 8,11 kv. m. ploto kameroje Nr. 294 (2 asm.); 7,76 kv. m. ploto kameroje Nr. 320 (2 asm.); 7,66 kv. m. ploto kameroje Nr. 326 (1–2 asm.); 7,31 kv. m. ploto kameroje Nr. 114 (1 asm.); 7,58 kv. m. ploto kameroje Nr. 314 (2 asm.); 7,75 kv. m. ploto kameroje Nr. 323 (2 asm.); 7,74 kv. m. ploto kameroje Nr. 266 (1–2 asm.); 7,87 kv. m. ploto kameroje Nr. 281 (2 asm.).

Kamerose įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kurios plotas 0,56 kv. m. (b. l. 5–10). Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, svyravo nuo 3,69 kv. m. iki 7,85 kv. m., atskaičius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ â€“ nuo 3,41 kv. m. iki 7,64 kv. m. Vadinasi, LukiÅ¡kių TI-K administracija ginčui aktualiu laikotarpiu užtikrino pareiÅ¡kėjui teisės aktų nustatytÄ minimalų gyvenamųjų patalpų plotÄ ir pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų nuostatos.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad gyvenamÄ jį plotÄ mažino baldai. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti.

Atkreiptinas dėmesys, kad Eksploatavimo taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Teismas akcentuoja, kad pagal EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , į skirto ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais, tačiau Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).

Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovės atstovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjui buvo skirta pakankamai gyvenamojo ploto, kuris atitiko aukščiau nurodytus teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų dėl kamerų aprÅ«pinimo baldais. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ to, kad kamerose nebuvo įrengta mechaninė ventiliacija.

Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Vilniaus PN atsiliepime į skundÄ nurodyta, kad įstaigos kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus (b. l. 5–10). Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. gegužės mėn. PraneÅ¡ime ,,Dėl A. S. skundo“ nurodyta, kad kameros vėdinamos per langus.

Kamerų langai yra skaidraus stiklo ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Tinkamai vėdinant gyvenamosiose kamerose yra iÅ¡vengiama ir pelėsio, ir staigių temperatÅ«ros pokyčių, ir nemalonaus kvapo (b. l. 97–99). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per atidarytÄ langÄ , kaip tai numato Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas. Kadangi Å¡iuo atveju Vilniaus PN veiksmai atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad dažnai buvo perkeliamas iÅ¡ vienos kameros į kitÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnio nuostatomis, matyti, kad tardymo izoliatoriaus administracija, spręsdama, kokiose konkrečiose tardymo izoliatoriaus patalpose apgyvendinti suimtÄ jį, privalo užtikrinti Å¡iame straipsnyje įtvirtintus izoliavimo reikalavimus, tačiau suimtųjų paskirstymo į konkrečias kameras kriterijai teisės aktuose nėra nustatyti.

Taigi tardymo izoliatoriaus administracijai suteikta diskrecija spręsti dėl suimtųjų apgyvendinimo konkrečiose patalpose. Taip pat Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 nustatyti nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigoje reikalavimai. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl dažno perkėlinėjimo į kitas kameras, neatitinka faktinių duomenų. Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjo perkėlimai į kitas kameras itin dažnai nevyko.

Nustatyta, jog pareiškėjas buvo laikomas 19-oje kamerų, tačiau kameroje Nr. 295 buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2017 m. balandžio 10 d., t. y. mėnesį, kameroje Nr. 293 buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., t. y. daugiau nei mėnesį, kameroje Nr. 279 buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d., t. y. daugiau nei 2 mėnesius, kameroje Nr. 326 buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d., t. y. beveik mėnesį (b. l. 5–10).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nenurodo, kad jo atžvilgiu buvo pažeisti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje ar BVK 70 straipsnyje nustatyti reikalavimai, o pareiÅ¡kėjo teiginys dėl per dažno perkėlinėjimo į kitas kameras, paremtas tik subjektyvia pareiÅ¡kėjo nuomone. Akcentuotina, kad ne pareiÅ¡kėjui, o įstaigos administracijai suteikta diskrecija spręsti dėl suimtųjų / nuteistųjų apgyvendinimo konkrečiose patalpose. Atsižvelgiant į tai, jog teisės aktai nedraudžia LukiÅ¡kių TI-K administracijai perkėlinėti suimtuosius iÅ¡ vienos kameros į kitÄ , taigi tai, kad pareiÅ¡kėjui galėjo dėl perkėlimo kilti tam tikrų nepatogumų, negali bÅ«ti pagrindu žalai atlyginti.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigė, kad dienos Å¡viesÄ ribojo ant langų įrengtos grotos. Eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ , lango angoje įstatomos metalinės grotos ir lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Vilniaus PN nurodė, jog gyvenamosiose kamerose lango angoje grotos yra įrengtos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Lango rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi (b. l. 97–99).

PareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės apie lango įrengimÄ atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl Å¡iuo aspektu atsakovės atstovo neteisėti veiksmai nenustatyti. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ to, kad sanitariniame mazge nebuvo užtikrinamas privatumas. Taip pat duÅ¡uose nebuvo užtikrinamas privatumas, todėl buvo matomas ne tik pareigÅ«nų, bet ir pareigÅ«nių. Lietuvos higienos norma 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų.

Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad Å¡ios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje.

Pažymėtina, kad byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

Byloje pateiktame Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. gegužės mėn. PraneÅ¡ime ,,Dėl A. S. skundo“ nurodyta, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros postų Nr. 7 (gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257), Nr. 23 (gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395), Nr. 25 (gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417) ir Nr. 26 (gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426) gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelių duryse.

Eksploatavimo taisyklėse ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir PĮĮET) sanitarinio mazgo užuolaidų įrengimas nenumatytas, tačiau gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sÄ lygas asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos sanitarinio mazgo užduolaidos (b. l. 97–99). Nors LukiÅ¡kių TI-K kameros įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau tai trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniÅ¡kai nepriimtinas.

Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92)3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Vilniaus PN buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2017 m. spalio 21 d. (b. l. 1).

Iš Vilniaus PN nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiais nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2017 m. balandžio 10 d., nuo 2017 m. balandžio 14 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d., nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. spalio 21 d. (b. l. 5–10). Remiantis byloje pateiktais duomenimis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, darytina išvada, jog sanitarinio mazgo kabina nebuvo įrengta nei vienoje kameroje, kurioje pareiškėjas buvo laikomas. Iš Vilniaus PN nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiais 2017 m. vasario 22 d., nuo 2017 m. vasario 25 d. iki 2017 m. vasario 26 d., 2017 m. kovo 27 d., nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2017 m. balandžio 18 d., 2017 m. balandžio 25 d., 2017 m. gegužės 10 d., 2017 m. gegužės 19 d., nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. gegužės 23 d., 2017 m. gegužės 31 d., 2017 m. birželio 20 d., 2017 m. liepos 3 d., 2017 m. rugpjūčio 20 d., 2017 m. rugsėjo 12 d., 2017 m. rugsėjo 18 d., 2017 m. spalio 21 d., iš viso 20 parų, buvo laikomas vienas.

Kitais laikotarpiais, t. y. nuo 2017 m. vasario 23 d. iki 2017 m. vasario 24 d., nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2017 m. kovo 26 d., nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2017 m. balandžio 10 d., 2017 m. balandžio 14 d., nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki 2017 m. balandžio 24 d., nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. gegužės 9 d., nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2017 m. gegužės 18 d., nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2017 m. gegužės 21 d., nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2017 m. gegužės 30 d., nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 19 d., nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. liepos 2 d., nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 19 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. rugsėjo 11 d., 2017 m. rugsėjo 13 d., nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. spalio 20 d., iš viso 215 parų, pareiškėjas buvo laikomas kartu su kitu asmeniu kameroje.

Pažymėtina, jog priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje (b. l. 5–10). Atsižvelgiant į tai, jog priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti įstaigoje laikomų asmenų saugumÄ ir kontrolę, todėl Å¡iuo aspektu neteisėti atsakovės atstovo veiksmai nekonstatuotini.

Teismo vertinimu, 20 parų laikotarpį, kai pareiÅ¡kėjas kamerose buvo laikomas vienas, nebuvo pažeistas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Tačiau, 215 parų laikotarpį, kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kartu su kitais asmenimis kameroje, jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pagal Lietuvos higienos normos 134:2015 44 punktÄ , laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Vilniaus PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių.

Asmens privatumui užtikrinti duÅ¡o patalpose įrengtos pertvaros, kurių aukÅ¡tis – 1,6 m (tame tarpe – 0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m (b. l. 5–10). Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikiama teisė kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Teismas pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja duÅ¡o patalpos įrengimo tardymo izoliatoriuose reikalavimų, taip pat nenumato Å¡ioms įstaigoms prievolės duÅ¡uose įrengti pertvaras, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas.

Tačiau, teismo vertinimu, pertvarų duÅ¡o patalpose neįrengimas ar duÅ¡o patalpų įrengimas tokiu bÅ«du, kad besimaudantis duÅ¡e nuteistasis (suimtasis) yra (gali bÅ«ti) stebimas pareigÅ«nų per duryse įrengtÄ stebėjimo langÄ , sudaro pagrindÄ pripažinti, kad Å¡i aplinkybė neužtikrina visiÅ¡ko asmens privatumo buvimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat bÅ«tų vertinami kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

LVAT taip pat yra pažymėjęs, jog vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 81 punktu, viena iÅ¡ vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra bÅ«tent pareigÅ«nų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Tuo tikslu net ir LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpoje, esančioje priežiÅ«ros poste, įrengtas stebėjimo langas. LVAT akcentavo, kad, vadovaujantis nurodyta instrukcija, tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai yra neiÅ¡vengiami, tačiau Å¡i instrukcijos nuostata turi bÅ«ti vertinama neatsiejamai nuo asmens teisės į privatumÄ , orumÄ ir garbę.

Asmens maudymasis duÅ¡e, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iÅ¡ dalies uždengti duÅ¡o užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumÄ (žr., pvz., 2018 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-279-662/2018). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Vilniaus buvo laikomas nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2017 m. balandžio 10 d., nuo 2017 m. balandžio 14 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d., nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. spalio 21 d., iÅ¡ viso 235 paras (b. l. 5–10).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus PN pateikė duomenis, jog asmens privatumui užtikrinti duÅ¡o patalpose įrengtos pertvaros, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog duÅ¡inėse patalpose esantys stebėjimo langeliai bÅ«tų bent iÅ¡ dalies uždengti, taip užtrikrinant asmens privatumÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog įrengtos pertvaros duÅ¡uose, tačiau bent iÅ¡ dalies nuo duryse esančio stebėjimo langelio neatskirtos užuolaida, neužtikrino pakankamo pareiÅ¡kėjo privatumo naudojantis duÅ¡u.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjas priklauso didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimÄ , savęs žalojimÄ , bandymÄ nusižudyti ir pan., dėl ko stebėjimas per duryse įrengtÄ stebėjimo langÄ bÅ«tų bÅ«tinas ir konkrečiu atveju pateisinamas. Esant Å¡ioms aplinkybėms, akcentuotina, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis duÅ¡u, iÅ¡ viso 235 paras. Dėl pareiÅ¡kėjo skundo teiginių, jog per stebėjimo langelį buvo stebimas pareigÅ«nų ir pareigÅ«nių, pažymėtina, jog į duÅ¡ines patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigÅ«nų (b. l. 5–10).

Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad pareiškėjas į dušines patalpas buvo vedamas ne tik vyrų, bet ir moterų. Teismo vertinimu, pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad buvo vedamas į dušines patalpas ne tik vyrų, bet ir moterų, tačiau nedetalizavo šio argumento, nenurodė, kada buvo vedamas į dušines patalpas pareigūnių, todėl šiuo aspektu Vilniaus PN neteisėti veiksmai nekonstatuotini. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo užtikrinamas natūralus apšvietimas, tvyrojo drėgmė, buvo šalta, sienos ir lubos buvo ištrupėjusios, o dažai nusilupę.

Nagrinėjamu atveju aktualios Lietuvos higienos normos 134:2015 nuostatos, kurių 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc. Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas).

NatÅ«ralus apÅ¡vietimas gali bÅ«ti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas). Eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natÅ«raliÄ dienos Å¡viesÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat turi bÅ«ti dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas (14.3 papunktis). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas kamerose Nr. 106, 343, 120, 292, 295, 121, 104, 311, 293, 297, 275 (b. l. 1).

Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 106, 120, 121, 104, 114, 292, 295, 293, 279, 275, 294, 266, 281, 343, 311, 320, 326, 314, 323 (b. l. 5–10). Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC) ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad Vilniaus PN kamerose nuolat atliekami patikrinimai (b. l. 16–24, 26–31, 34–69, 71–78, 80–85, 88–92).

NVSC 2017 m. gegužės 17 d. Patikrinimo akte Nr. PA.10-741 (16.16.8. 10.12) nustatyta, kad kameroje Nr. 120, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. vasario 26 d., grindų paviršius buvo nelygus, t. y. trūko dalies plytės (b. l. 20–22). Lukiškių TI-K 2017 m. birželio 6 d. rašte Nr. 9-6557 nurodyta, kad kameroje Nr. 120 pakeista suskilusi plytelė (b. l. 25). NVSC 2017 m. balandžio 6 d. Patikrinimo akte Nr. PA.10-437 (16.16.8. 10.12) nustatyta, kad kameroje Nr. 120, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. vasario 26 d., dalyje lango buvo įskilęs stiklas (b. l. 34–36).

Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 9-4696 nurodyta, jog minėtoje kameroje pakeistas sudužęs stiklas (b. l. 14–15). NVSC 2017 m. gegužės 3 d. Patikrinimo akte Nr. PA.10-638 (16.16.8. 10.12) nustatyta, kad kameroje Nr. 120 stiklas buvo nesuskilęs, t. y. pakeistas nauju (b. l. 37–38). NVSC 2017 m. rugsėjo 25 d. Patikrinimo akte Nr. PA.10-1494 (16.16.8. 10.12) nustatyta, kad kameroje Nr. 320, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. rugpjūčio 23 d., buvo vizualiai nešvarūs langų stiklai (b. l. 75–78).

Lukiškių TI-K 2017 m. spalio 11 d. rašte Nr. 9-10992 nurodyta, kad minėtoje kameroje vidinėje pusėje esančios grotos laikinai išimtos, jog būtų galima pasiekti išvalyti langus, kameros stiklai išvalyti (b. l. 79). NVSC 2017 m. lapkričio 3 d. Patikrinimo akte Nr. PA.10-1761 (16.16.8. 10.12) nustatyta, kad kameroje Nr. 320 langų stiklai buvo vizualiai švarūs (b. l. 80–81). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog NVSC nustatyti pažeidimai ir pašalinti tais laikotarpiais, kai pareiškėjas nebuvo laikomas minėtose kamerose.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, ar kreipėsi į NVSC ar kitas institucijas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas, tačiau byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. rugpjūčio 21 d. praÅ¡ymu kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K direktorių dėl grotų demontavimo (b. l. 94). LukiÅ¡kių TI-K 2017 m. rugpjūčio 24 d. raÅ¡tu Nr. 96-3926 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad kameroje Nr. 275 esančios grotos artimiausiu metu bus laikinai nuimtos (b. l. 93).

Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis Å¡iuo aspektu. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN (iki reorganizavimo – LukiÅ¡kių TI-K), 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ Ä¯vardijo psichologiniu spaudimu, pažeminimu ir dvasiniais iÅ¡gyvenimais.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamÄ poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimÄ tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindÄ spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Vilniaus PN (iki reorganizavimo – LukiÅ¡kių TI-K) pažeidimų mastÄ , intensyvumÄ ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiÅ¡kėjo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais ir privatumo naudojantis duÅ¡u, pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 250 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN (iki reorganizavimo – LukiÅ¡kių TI-K), neturtinei žalai atlyginti priteistina 250 Eur suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. S. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė