A-525-2632-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A525-2632/2012

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01292-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. O. skundą atsakovui Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. O. ieškiniu (b. l. 3–6) kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašė priteisti 150 Lt sumokėtą žyminį mokestį.

2011 m. rugpjūčio 19 d. Tauragės rajono apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, ginčui dėl bylos rūšinio teismingumo išspręsti.

2011 m. rugsėjo 8 d. Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nutartimi byla perduota Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio mėnesį prie jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Tauragėje esančioje laisvoje valstybinėje žemėje į rietuvę buvo sukrautos apie 10 kub. m. pareiškėjui priklausančių malkų. 2009 m. rugpjūčio 25 d. Tauragės miesto seniūnijos seniūno pavaduotojas J. B. (toliau – ir J. B.) įspėjimu įpareigojo pareiškėją pašalinti malkas iš laisvos valstybinės žemės iki 2009 m. rugsėjo 10 d., nes kitu atveju pareiškėjas bus patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjas priimti įspėjimą atsisakė, todėl J. B. įteikė įspėjimą pareiškėjo motinai J. O.. Ji atsisakė pašalinti malkas, nes teigė, jog malkos jai nepriklauso. 2008 m. rugpjūčio 28 d. J. B. įspėjo pareiškėją, kad iki 2009 m. rugsėjo 10 d. nepašalinus malkų iš valstybinės žemės, AB „Dunokai“ darbininkai prieš pareiškėjo valią išveš malkas į sąvartyną. Teigė, kad iki nurodyto termino visas malkas pašalino. Paaiškino, kad turėjo teisę laisvoje valstybinėje žemėje laikyti malkas neribotą laiką, nes už malkų laikymą jam nebuvo pritaikyta administracinė atsakomybė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 11286-243/2008 (toliau – ir nutartis administracinėje byloje Nr. 11286-243/2008). Pažymėjo, kad dėl J. B. veiksmų patyrė neturtinę žalą, nes buvo priverstas ieškoti patalpų malkų patalpinimui, jas transportuoti ir bereikalingai naudoti savo fizinį darbą jų perkėlimui. Nurodė, kad J. B. piktnaudžiavo savo tarnyba ir grasindamas administracine bauda privertė pareiškėją dirbti fizinį darbą, kurio jis neturėjo dirbti. Pažymėjo, kad dėl J. B. veiksmų Tauragės rajono savivaldybės administracijai kilo civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį ir 6.250 straipsnio 1 dalį. Patirtą neturtinę žalą pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas pareiškėjas įvertino 5 000 Lt suma.

Atsakovas Tauragės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 53-56), kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2009 m. vasario 2 d. gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros vedėjo nurodymą skubiai pašalinti atliekas iš (duomenys neskelbtini), Tauragėje esančio sklypo ir perduoti jas atliekų tvarkytojui, taip nutraukiant aplinkos teršimą. Vykdant šį nurodymą, buvo sudaryta speciali komisija, pareiškėjui buvo pranešta apie numatomus aplinkos tvarkymo darbus. Dalyvaujant pareiškėjui, įvairios atliekos buvo sukrautos ir pristatytos į metalo laužo supirktuvę arba išvežtos į sąvartyną. Vežant atliekas iš jų krūvos buvo išskirta įvairi mediena, kurią jų savininkė J. O. pažadėjo pašalinti iš laisvos valstybinės žemės iki 2009 m. gegužės 15 d. J. O. iki nurodytos dienos medienos atliekų nepašalino, todėl buvo įspėta iki 2009 m. rugsėjo 10 d. jas pašalinti. Atsakovo teigimu, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 32 straipsnio 2 dalies 17 punktą, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 2591 straipsnį, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Tauragės miesto seniūnijos seniūno pavaduotojo pareigybės aprašymo 12 punktą ir Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. spalio 17 d. įsakymą Nr. 5-916 „Dėl įgaliojimų suteikimo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus“, J. B. turėjo teisę įspėti asmenį sutvarkyti ne vietoje (ant valstybinės žemės) ir netvarkingai laikomą asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą ir tai negali būti laikoma grasinimais ar vertimu atlikti neteisėtus veiksmus. J. B. veikė teisėtai ir jokios turtinės ar neturtinės žalos pareiškėjui nepadarė, todėl nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas. Pažymėjo, kad pareiškėjas laikė malkas bendrojo naudojimo teritorijoje be seniūno leidimo, būtino pagal Tauragės miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 1‑1698 (toliau – ir Taisyklės), 55.4 punktą, ir tik įspėtas del nuobaudos skyrimo, pažeidimą pašalino ir atsakomybės pagal ATPK 161 straipsnį išvengė. Teigė, kad pareiškėjas nori gauti materialinės naudos iš savo paties neteisėtų veiksmų.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 23 d. sprendimu (b. l. 85–90) pareiškėjo skundą atmetė.

Nurodė, kad atsakomybė už neteisėtus veiksmus pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda tik esant visoms būtinoms civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų(neveikimo) ir žalos. Šių sąlygų įrodinėjimo pareiga tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui. Įvertinęs bylos aplinkybes ir remdamasis Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 17 punktu bei Taisyklių nuostatomis padarė išvadą, kad J. B. turėjo teisę įspėti pareiškėją ir jo motiną dėl būtinimo pašalinti malkas nuo valstybinės žemės teritorijos. Nurodė, kad pareiškėjo teiginys dėl malkų laikymo teisėtumo yra nepagrįstas, nes bylos aplinkybės rodo, kad pareiškėjas nebuvo gavęs seniūno leidimo sandėliuoti malkas valstybinėje žemėje pagal Taisyklių 55.4 punktą, o aplinkos apsaugos pareigūnams nustačius aplinkos teršimo atvejį, pagrįstai buvo imtasi veiksmų malkų pašalinimui iš valstybinės žemės. Neteisėto malkų sandėliavimo fakto nepaneigia ir tai, kad pareiškėjas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 straipsnį administracinėje byloje Nr. 11286-243/2008. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad J. B. neatliko neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu. Aiškindamas neturtinės žalos institutą, rėmėsi Europos žmogaus teisių teismo (sprendimai bylose McMichael prieš Jungtinę Karalystę, 1995 m. vasario 24 d.; Papamichalopoulus prieš Graikiją, 1995 m. spalio 31 d.; Olsson prieš Švediją, 1988 m. kovo 24 d.; Lopez Ostra prieš Ispaniją, 1994 m. gruodžio 9 d.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (byla Nr. 3K-3-337/2006) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (bylos Nr. A444-619/2008, A444-1003/2010) praktika ir pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio. Nurodė, kad byloje nenustatyta, kad pareiškėjas patyrė stipresnius bei emocingesnius dvasinius išgyvenimus, nei paprastai patiriama socialinėje aplinkoje, susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms. Nenustatęs būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, tarp kurių negali ir būti priežastinio ryšio, teismas padarė išvadą, kad civilinė atsakomybė Tauragės rajono savivaldybės administracijai negali kilti.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 95–98), kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti, kad dėl atsakovo kaltės per laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 25 d. iki 2010 m. balandžio 1 d. pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, bei priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus. Papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas. Pareiškėjas nepatogumus dėl seniūno pavaduotojo J. B. neteisėtų veiksmų patyrė ilgą laiką – t. y. 6 mėnesius, nes pašalinus malkas iš laisvos valstybinės žemės, turėjo neštis malkas iš kitos vietos ir taip buvo priverstas dirbti nereikalingą fizinį darbą. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. 11286-243/2008 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutarčiai administracinėje byloje AS143-231/2011, kuriose pripažinta, kad pareiškėjas malkas laisvoje valstybinėje žemėje laikė teisėtai.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 103–104), kuriuo prašo pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą pateiktus argumentus, papildomai nurodydamas, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuris, atsakovo vertinimu, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Tauragės rajono savivaldybės administracijos 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigdamas, kad jis yra nemotyvuotas bei pateikdamas skunde pirmosios instancijos išdėstytus argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas dalies savo išvadų nemotyvavo, t. y. prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ABTĮ 143 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punktą sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų.

ABTĮ 86 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismo priimtas sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Įstatymas nustato, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus ir įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d. 2-4 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ normas ne kartą yra pasisakęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis: 2008 m. gruodžio 5 d. Nr. P444-196/2008; 2009 m. liepos 24 d. Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. Nr. P525-194/2009 ir kt.). Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas, nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pažymėtina, jog tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentacija, nereiškia, kad sprendimas yra nemotyvuotas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra nurodoma, kad tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Tauragės miesto seniūnijos seniūno pavaduotojo J. B. veiksmų, kuriais pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti malkas iš valstybinės žemės iki 2009 m. rugsėjo 10 d., teigdamas, kad tokiu būdu seniūno pavaduotojas viršijo savo įgaliojimus ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Siekiant nustatyti ar nagrinėjamoje byloje egzistuoja viena iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai, būtina išanalizuoti, ar J. B., atlikdamas minėtus veiksmus, veikė teisėtai.

Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Tauragės mieste, yra valstybinė žemė (b. l. 57).

Pareiškėjo teiginiai, kad atsižvelgiant į tai, kad sklypas (duomenys neskelbtini), Tauragėje yra laisva valstybinė žemė, jis juo galėjo teisėtai naudotis, yra nepagrįsti. Valstybinės žemės perdavimas neatlygintinai naudotis, nuoma, perleidimas yra griežtai reglamentuoti teisės aktuose (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8–10 str.). Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad pareiškėjas neturėjo teisėto pagrindo naudoti valstybinę žemę asmeninėms reikmėms (malkų laikymui).

Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 17 punktas numato, kad seniūnijos organizuoja ir (arba) kontroliuoja savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo teritorijų, kapinių, želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą, gatvių ir kitų viešų vietų apšvietimą, viešųjų tualetų paslaugų teikimą.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje numatyta, jog Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Byloje nustatyta, jog, vadovaudamasis minėta įstatymo nuostata, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros 2009 m. sausio 31 d. raštą Nr. (12.2)-LV4-27 „Dėl atliekų tvarkymo“ Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 5-406 „Dėl komisijos sudarymo organizuoti atliekų išvežimą iš valstybinės žemės sklypo Tauragėje, (duomenys neskelbtini)“ sudarė komisiją atliekų išvežimo organizavimui.

Komisija 2009 m. gegužės 5 d. protokole Nr. 21-149 konstatavo, kad 2009 m. balandžio 28–29 dienomis iš sklypo buvo išvežtos jame buvusios atliekos, išskyrus medienos atliekas, kurias J. O. įsipareigojo pašalinti iki 2009 m. gegužės 5 d. Šiuo protokolu seniūnija taip pat įpareigota kontroliuoti, kad valstybinė žemė, esanti (duomenys neskelbtini), Tauragėje nebūtų naudojama asmeninėms reikmėms. J. B. vykdydamas minėtą įpareigojimą, J. O. nepašalinus atliekų iki nurodyto termino, įspėjo ją tai padaryti iki 2009 m. rugsėjo 10 d. Kaip paaiškino pareiškėjas, J. O. pašalino jai priklausiusią medienos atliekų dalį, tačiau liko nepašalintos pareiškėjui priklausiusios malkos, todėl 2009 m. rugpjūčio 25 d. J. B. pakartotinai įspėjus J. O., apeliantas ėmėsi veiksmų pašalinti jam priklausiusią medieną.

Pažymėtina, kad seniūno pavaduotojo pareigybės funkcijos apibrėžtos 2005 m. birželio 7 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 5-427 „Dėl Tauragės rajono savivaldybės administracijos Tauragės miesto seniūnijos seniūno pavaduotojo pareigybės aprašymo tvirtinimo“ patvirtintame Seniūno pavaduotojo pareigybės aprašyme, įgaliojimai skirti administracines nuobaudas suteikti 2007 m. spalio 17 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme Nr. 5-916 „Dėl įgaliojimų suteikimo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 7 punkto ir Atliekų tvarkymo 25 straipsnio nuostatomis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Tauragės miesto seniūnijos pavaduotojas J. B. veikė teisėtai, neviršijo jam suteiktos kompetencijos, todėl nėra pagrindo konstatuoti veiksmų neteisėtumo.

Apelianto teiginiai, kad administracinėje byloje Nr. II-286-243/2008 buvo konstatuota, jog nėra pagrindo jam taikyti administracinę atsakomybę ATPK 188 straipsnio pagrindu, todėl jis malkas žemės sklype laiko teisėtai ir J. B. neturėjo pagrindo reikalauti jas pašalinti, atmestini, kaip nepagrįsti. Visų pirma pažymėtina, kad administracinės nuobaudos neskyrimas pareiškėjui neturi reikšmės sprendžiant dėl seniūnijos veiksmų neteisėtumo. Antra, priešingai nei teigia pareiškėjas, nurodytoje byloje nebuvo priimtas sprendimas dėl administracinės atsakomybės netaikymo pareiškėjui, tačiau, nustačius procedūrinius pažeidimus, administracinė byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo.

Apelianto teiginys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011 buvo konstatuota, jog pareiškėjas malkas laikė teisėtai, o pirmosios instancijos teismas panaikino apeliacinio teismo nutartį, taip pat yra nepagrįstas ir neatitinkantis faktinių aplinkybių. Nurodytoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis išsprendė pareiškėjo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ir palikta galioti pirmosios instancijos teismo nutartis. Ginčas iš esmės nebuvo nagrinėjamas ir sprendimas dėl pareiškėjo veiksmų (malkų laikymo) teisėtumo ar neteisėtumo nebuvo priimtas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas dėl teisėto atsakovo reikalavimo, patyrė stipresnius bei emocingesnius dvasinius išgyvenimus, nei paprastai patiriami socialinėje aplinkoje, susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, jų nekartoja.

Apibendrindama išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo A. O. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė