2019-01-29 Nr. AB-2635-3-65-3-00518-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-225-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00518-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.4; 17.6; 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo daugiabučio namo savininkų bendrijos „Vyšnia-35“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo daugiabučio namo savininkų bendrijos „Vyšnia-35“ skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Pasvalio butų ūkis“) dėl statybos užbaigimo akto galiojimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas daugiabučio namo savininkų bendrija „Vyšnia-35“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2016 m. rugpjūčio 26 d. statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-50-160826-00104 (toliau – ir Statybos užbaigimo aktas, Aktas); 2) įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 11 straipsnio 2, 4, 5 ir 12 dalimis, dalyvaujant pareiškėjui atlikti patikrinimą.

1.1. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrijos nariai 2014 m. kovo 18 d. susirinkime pritarė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Pasvalyje, atnaujinimui (modernizavimui), pavesdami uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Pasvalio butų ūkis“ administruoti energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos įgyvendinimą. Modernizavimo darbai buvo atliekami pagal 2014 metų techninį darbo projektą Nr. P/010-01-TPD. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. balandžio 28 d. buvo bandoma statybos darbus priduoti statybos užbaigimo komisijai. Pareiškėjas, atsižvelgęs į tai, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai nebuvo tinkamai ir visiškai užbaigti, 2016 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 02/05/16 kreipėsi į statybos užbaigimo komisijos pirmininką, tačiau pastarasis nesivadovavo TPSVPĮ 8 straipsnio suteiktais įgalinimais atlikti išsamų patikrinimą ir įvertinti statybos dalyvių veiklą, o tik pasinaudojo teise laikinai sustabdyti statybos darbų priėmimą. Todėl nepašalinus visų pažeidimų dėl netinkamai ir nekokybiškai atliktų namo atnaujinimo darbų, UAB „Pasvalio butų ūkis“ iniciatyva, be namo gyventojų informavimo, neįtraukus Bendrijos atstovo, atsakovas slapčia 2016 m. rugpjūčio 26 d. pasirašė Statybos užbaigimo aktą, apie kurį Bendrija buvo informuotas tik 2016 m. rugsėjo 30 d.

1.2. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl tokio UAB „Pasvalio butų ūkis“ ir Inspekcijos neatsakingumo vykdant savo pareigas Bendrijai buvo padaryta 38 317,34 Eur turtinė žala.

2. Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, kuris po struktūrinių pertvarkymų perėmė Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus teises ir pareigas, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

2.1. Atsakovas nurodė, kad teisės aktai nenustato statybos užbaigimo komisijos (toliau – ir Komisija) pirmininkui pareigos vertinti statytojo pateiktų dokumentų teisėtumo ir statybos dalyvių veiklos. Už pateiktos informacijos apie statybą teisingumą atsako statytojas, šiuo atveju – UAB „Pasvalio būtų ūkis“. Atsakovas teigė, kad Komisijos pirmininkas – Inspekcijos Panevėžio skyriaus vyriausiasis specialistas M. V., atidžiai išnagrinėjęs Komisijai pateiktus dokumentus ir atsižvelgdamas į Bendrijos pateiktą 2016 m. gegužės 2 d. raštą su įvardytomis pastabomis ir trūkumais, pagrįstai nusprendė sustabdyti statybos užbaigimo procedūrą ir apie tai informavo pareiškėją, pranešdamas, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr.D1-828 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (toliau – ir Reglamentas) nustatyta tvarka statybos užbaigimo procedūros bus atnaujintos gavus statytojo, energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos įgyvendinimo administratoriaus – UAB „Pasvalio būtų ūkis“ pranešimą raštu apie statybos užbaigimo akto išdavimui trukdančių priežasčių pašalinimą.

2.2. Atsakovas paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d. Inspekcija gavo UAB „Pasvalio butų ūkis“ prašymą atnaujinti Komisijos darbą, kuriame buvo nurodyta, jog pagal Bendrijos 2016 m. gegužės 2 d. raštą į visas gyventojų pastabas buvo atsižvelgta, trūkumai pašalinti. Statybos užbaigimo aktas buvo pasirašytas Komisijos narių bendru sutarimu, išnagrinėjus pateiktus dokumentus, apžiūrėjus bendrą atnaujintą (modernizuotą) gyvenamąjį namą ir nusprendus, kad esminių nukrypimų nuo statinio Projekto nėra. Pasirašydama Statybos užbaigimo aktą, Komisija konstatavo, kad pateikti visi privalomi dokumentai ir šiame akte nurodytas statinys atitinka projekto sprendinius.

2.3. Atsakovo nuomone, pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Inspekciją atlikti patikrinimą vadovaujantis TPSVPĮ 11 straipsnio nuostatomis nepagrįstas. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos taikomos atliekant statybos patikrinimus. Nagrinėjamu atveju statybos darbai buvo baigti. Statinio garantiniu laiku išryškėję statybos defektai šalinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos XXIII skyriaus ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis. Atsakovas pareiškėjo pateiktus apskaičiavimus ir pastabas po Statybos užbaigimo akto pasirašymo vertino kaip subjektyvios nuomonės išreiškimą, nepagrįstą konkrečiais įrodymais ir skaičiavimais.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pasvalio butų ūkis“ atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

3.1. UAB „Pasvalio butų ūkis“ nurodė, kad pagal 2014 m. balandžio 30 d. Bendrijos su UAB „Pasvalio butų ūkis“ sudarytą pavedimo sutartį Nr. PV05 (toliau – ir Pavedimo sutartis) UAB „Pasvalio butų ūkis“ buvo pavesta atlikti visus veiksmus, susijusius su namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu. Pagal šį pavedimą UAB „Pasvalio butų ūkis“ nupirko rangos darbus su projektavimu teisės aktais nustatyta tvarka per centrinę perkančiąją organizaciją ir su informacinės sistemos parinktu tiekėju UAB „Asirinta“ ir partneriu UAB „Melrunas“ 2014 m. rugpjūčio 18 d. pasirašė pagrindinę sutartį Nr. CPO41823 (toliau – ir Pagrindinė sutartis), pagal kurią UAB „Pasvalio butų ūkis“ vykdo užsakovo funkcijas.

3.2. Pasvalio rajono savivaldybės administracija trečiajam suinteresuotam asmeniui 2015 m. vasario 25 d. išdavė leidimą atnaujinti (modernizuoti) statinį, kuriame statytoju įvardytas UAB „Pasvalio butų ūkis“.

3.3. UAB „Pasvalio butų ūkis“ įsitikinimu, Bendrijos kaltinimai, jog UAB „Pasvalio būtų ūkis“ priimti sprendimai prieštarauja butų ir kitų patalpų savininkų interesams, sutartims, projektams ir kitiems dokumentams, neatitinka tikrovės. Pareiškėjui buvo pateikiamos Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktų kopijos. Šiuose aktuose nurodyti darbų pavadinimai, sutartinė darbų kaina, procentinis ir faktinis išpildymas (atliktų darbų vertė). Apie UAB „Erdvinė linija“ 2014 metais parengto gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastato (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto (toliau – ir Projektas, techninis darbo projektas) baigiamuosius darbus 2016 m. sausio 14 d. raštu Nr. SD-25 Bendrijos pirmininkas S. U. buvo informuotas asmeniškai. 2016 m. sausio 14 d. raštu Bendrijos buvo prašoma pateikti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą apie asmens skyrimą į Komisiją, tačiau atsakymo iš pareiškėjo nebuvo gauta. Be to, į Komisijos posėdį nebuvo pakviestas ne tik pareiškėjas, bet ir UAB „Pasvalio butų ūkis“.

3.4. UAB „Pasvalio butų ūkis“ teigė, kad surinktų dokumentų visuma patvirtino, jog suinteresuoti butų ir kitų patalpų savininkai turėjo visus daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) dokumentus, o jų pretenzijos laikytinos kaip daugiabučio namo atnaujinimo darbų vilkinimas ir siekis sutrukdyti UAB „Pasvalio butų ūkis“ vykdyti Pavedimo sutartyje numatytus įsipareigojimus. Bendrijos patalpų savininkai yra gavę visus atsakymus į jų keltus klausimus 2015 m. balandžio 14 d. rašte „Dėl (duomenys neskelbtini) pastato atnaujinimo (modernizavimo)“. UAB „Asirinta“ 2016 m. kovo 3 d. iš kitų patalpų savininko A. M. gavo patikinimą, kad atliktiems darbams pretenzijų neturi, tačiau teismui pateikto skundo prieduose vėl keliamos pretenzijos dėl atliktų darbų. Bendrijos gyventojai savo parašais yra patvirtinę, kad dėl šildymo sistemos ir vandentiekio vamzdynų keitimo ir atstatymo darbų pretenzijų neturi, tačiau skunde teismui tokios pretenzijos buvo pareikštos. Į visus namo atnaujinimo eigoje kilusius klausimus gyventojams teikė paaiškinimus paslaugų teikėjas UAB „Melrunas“, jo samdytas projektuotojas UAB „Erdvinė linija“, statybos techninis prižiūrėtojas UAB „Statybų techninė“ priežiūra. Projektas yra įvykdytas. Atnaujintas (modernizuotas) pastatas (duomenys neskelbtini), atitinka energetinio naudingumo C klasės reikalavimus, Projekto tikslai buvo pasiekti. Statybos darbų defektai nėra esminiai, jie yra šalinami.

II. 4. Panevėžio apygardos administracinis teismas (nuo 2018 m. sausio 1 d. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai) 2017 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo daugiabučio namo savininkų bendrijos „Vyšnia-35“ skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl 2016 m. rugpjūčio 26 d. statybos užbaigimo akto Nr. ACCA-50-160826-00104 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas Statybos užbaigimo akto neteisėtumą grindžia: 1) netinkamu UAB „Pasvalio butų ūkis“ pareigų, kilusių iš Pavedimo sutarties, vykdymu; 2) atsakovo nesiėmimu priemonių patikrinti statybos dalyvių veiklą, gavus Bendrijos 2016 m. gegužės 2 d. pranešimą Nr. 02/05/16; 3) slapta Statybos užbaigimo akto priėmimo procedūra; 4) tuo, kad pagal Statybos užbaigimo aktą buvo priimti ne pagal pirminį projektą atlikti statybos darbai, kurie neatlikti, netinkamai atlikti, bet apmokėti.

6. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad:

6.1. 2014 m. kovo 18 d. susirinkime daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai priėmė sprendimus dėl valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti projekto (energetinio efektyvumo didinimo programos) įgyvendinimo ir, be kitų sprendimų, patvirtino namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą bei nutarė namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimą ir administravimą, įgyvendinimą, finansavimą, vadovaujantis namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planu, pavesti Pasvalio rajono savivaldybės tarybos sprendimu paskirtam energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos įgyvendinimo administratoriui – UAB „Pasvalio butų ūkis“. Remiantis susirinkime priimtais sprendimais, 2014 m. balandžio 30 d. Bendrija su UAB „Pasvalio butų ūkis“ sudarė Pavedimo sutartį dėl statytojo (užsakovo) ir kitų su projekto įgyvendinimu susijusių pareigų pavedimo administratoriui. Pavedimo sutartimi suteiktų įgaliojimų pagrindu UAB „Pasvalio butų ūkis“ per centrinę perkančiąją organizaciją vykdė viešuosius pirkimus, nupirko rangos ir projektavimo darbus, statybos techninės priežiūros paslaugas, sudarė Pagrindinę sutartį, kuri įsigaliojo 2014 m. rugpjūčio 26 d., su tiekėju (rangovu) UAB „Asirinta“ ir partneriu (subrangovu) UAB „Melrunas“, sudarė sutartį dėl statybos techninės priežiūros paslaugų teikimo su UAB „Statybų techninė priežiūra“. UAB „Erdvinė linija“ 2014 metais parengė gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastato (duomenys neskelbtini), Projektą. 2015 m. vasario 25 d. Pasvalio rajono savivaldybės administracija išdavė leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą Nr. LNS-55-150225-00010 statytojui (pagal pavedimą) – UAB „Pasvalio butų ūkis“. Namo atnaujinimo techninis darbo projektas buvo koreguotas, išleidžiant šio techninio darbo projekto laidas „A“ ir „B“.

6.2. 2016 m. vasario 17 d. Inspekcijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Panevėžio padalinys) vedėjo potvarkiu Nr.P3-193-(18.1.) buvo sudaryta Komisija.

6.3. UAB „Pasvalio butų ūkis“ Komisijai pateikė prašymą išduoti Statybos užbaigimo aktą. 2016 m. gegužės 2 d. Komisija gavo Bendrijos pranešimą Nr.02/05/16, kuriame buvo nurodytos pastabos ir atliktų statybos darbų trūkumai. 2016 m. gegužės 2 d. raštu Nr.2D-6010-(18.34) Komisijos pirmininkas (laikinai jį pavaduojantis Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas M. V.) pareikalavo, kad UAB „Pasvalio butų ūkis“ atsakytų į kiekvieną Bendrijos rašto punktą, atsakymus patvirtintų dokumentais ir esant būtinumui imtųsi veiksmų trūkumams pašalinti. 2016 m. gegužės 30 d. raštu Nr.2D-7680-(18.34.) Inspekcijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas M. V. Bendrijai pranešė, kad Komisija, atsižvelgusi į jai pateiktus dokumentus, į Bendrijos pranešimą, nutarė sustabdyti statybos užbaigimo procedūrą iki UAB „Pasvalio butų ūkis“ raštu praneš apie Statybos užbaigimo aktui išduoti trukdančių priežasčių pašalinimą.

6.4. 2016 m. gegužės 11 d. buvo organizuotas pasitarimas dėl namo atnaujinimo darbų, kurio metu susitarta dėl nustatytų pagrįstų kai kurių statybos darbų defektų pašalinimo terminų. 2016 m. gegužės 19 d. UAB „Pasvalio butų ūkis“ gavo UAB „Statybų techninė priežiūra“ paaiškinimus dėl Bendrijos pirmininko pretenzijos dėl statybos darbų neatitikimo techniniam darbo projektui. 2016 m. gegužės 20 d. UAB „Asirinta“ informavo UAB „Pasvalio butų ūkis“, kad atsižvelgiant į Bendrijos pranešimą Nr.02/05/16, yra išleidžiama namo atnaujinimo techninio darbo projekto „B“ laida, o 2016 m. rugpjūčio 12 d. pranešė apie jau išleistą namo atnaujinimo techninio darbo projekto „B“ laidą ir „B“ laidos išleidimo priežastis, taip pat apie techninio darbo projekto „B“ laidos išleidimo priežastis buvo informuota Inspekcija.

6.5. 2016 m. birželio 2 d. buvo organizuotas susirinkimas, kuriame, dalyvaujant Pasvalio rajono savivaldybės atstovams, viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Būsto energijos taupymo agentūros specialistams, rangovo UAB „Asirinta“, subrangovo UAB „Melrunas“, UAB „Statybų techninė priežiūra“, akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ atstovams, UAB „Pasvalio butų ūkis“ direktoriui, (duomenys neskelbtini) esančio namo butų savininkams, buvo sprendžiama dėl Bendrijos nurodytų statybos darbų trūkumų pagrįstumo, vykta į statybos objektą apžiūrėti nurodytus trūkumus, buvo nuspręsta organizuoti trūkumų šalinimą ir statybos užbaigimo akto gavimą, taip pat numatyta, kad Bendrija iki 2016 m. birželio 13 d. pateiktų įrodymus, kad nutraukė Pavedimo sutartį su UAB „Pasvalio butų ūkis“.

6.6. Teismas iš byloje esančių duomenų nenustatė, kad Pavedimo sutartis buvo nutraukta, nurodė, jog byloje surinkti duomenys patvirtino, kad buvo sprendžiama dėl namo atnaujinimo darbų trūkumų pašalinimo, susitarta dėl nustatytų pagrįstų kai kurių darbų defektų pašalinimo terminų, techninio darbo projekto pakeitimo, pataisymo, parengiant naujos „B“ laidos projektinių sprendinių dokumentą.

6.7. 2016 m. rugpjūčio 4 d. UAB „Pasvalio butų ūkis“ pranešė, kad į Bendrijos 2016 m. gegužės 2 d. pranešime nurodytas pastabas atsižvelgta, trūkumai pašalinti, išleista namo atnaujinimo techninio darbo projekto „B“ laida ir prašė atnaujinti Komisijos darbą. 2016 m. rugpjūčio 16 d. Inspekcijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius gavo statytojo – UAB „Pasvalio butų ūkis“ prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą atnaujintam (modernizuotam) daugiabučiui gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini).

6.8. Komisija 2016 m. rugpjūčio 26 d. išdavė Statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-50-160826-00104 ir apie Akto išdavimą informavo pranešimu Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją.

6.9. Pareiškėjas sudarė Pavedimo sutartį ir statytojo (užsakovo) funkcijas perdavė UAB „Pasvalio butų ūkis“. Pagal Pavedimo sutarties 3.2 punktą Bendrija, pareiškusi pretenzijas raštu, turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu UAB „Pasvalio butų ūkis“ per 15 kalendorinių dienų neištaiso rašte nurodytų trūkumų ir (ar) neįvykdo sutartyje nurodytų įsipareigojimų. Iš byloje esančių duomenų teismas nenustatė, kad Pavedimo sutartis buvo nutraukta sutartyje nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, UAB „Pasvalio butų ūkis“ teisėtai vykdė statytojo (užsakovo) funkcijas, įgyvendindamas namo butų savininkų sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo.

6.10. Teismas nustatė, kad Inspekcijos kompetenciją, teises ir pareigas vykdant statybos valstybinę priežiūrą nustato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, Inspekcijos ir jos teritorinių padalinių kompetenciją taip pat apibrėžia Inspekcijos nuostatai, patvirtinti 2003 m. liepos 9 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 309 su vėlesniais pakeitimais, Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus nuostatai, patvirtinti 2009 m. gruodžio 24 d. Inspekcijos viršininko įsakymu Nr.1V-475 su vėlesniais pakeitimais, galioję ginčui aktualiu laikotarpiu. Teismas konstatavo, kad pagal šiuos teisės aktus Inspekcijai, Inspekcijos Panevėžio padaliniui nepriskirta kontroliuoti, kaip UAB „Pasvalio butų ūkis“ vykdo įsipareigojimus Bendrijai pagal sudarytą Pavedimo sutartį. Pareiškėjo argumentus dėl pareigų pagal Pavedimo sutartį nevykdymo ir šių pareigų nevykdymo įtakos surašant Statybos užbaigimo aktą, teismas atmetė.

7. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad pareiškėjo argumentai, jog atsakovas neatliko statybos patikrinimo pagal pareiškėjo 2016 m. gegužės 2 d. pranešimą Nr.02/05/16 ir dėl šios priežasties Aktas yra neteisėtas, nepagrįsti. Iš pranešimo turinio teismas nustatė, kad Bendrija kreipėsi į Inspekcijos Panevėžio padalinį, pranešdama, kad yra faktų, dėl kurių negali būti išduotas Statybos užbaigimo aktas. Gautas pranešimas buvo susijęs su jau pradėta statybos užbaigimo procedūra pagal UAB „Pasvalio butų ūkis“ prašymą Inspekcijos Panevėžio padaliniui išduoti Statybos užbaigimo aktą. Komisija, patikrinusi gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), išanalizavusi Komisijai pateiktus dokumentus ir įvertinusi Bendrijos pranešimą, pagrįstai vadovavosi statybos užbaigimo procedūras reglamentuojančius teisės aktu ir remdamasi Reglamento 21.4 punktu priėmė sprendimą sustabdyti statybos užbaigimo procedūrą. Procedūra buvo atnaujinta, gavus UAB „Pasvalio butų ūkis“ kreipimąsi su pateiktais dokumentais.

8. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtino, jog UAB „Pasvalio butų ūkis“ ėmėsi faktinių veiksmų, kad būtų pašalintos priežastys, trukdančios išduoti Statybos užbaigimo aktą, taisė trūkumus, susitarė dėl nustatytų pagrįstų darbų defektų pašalinimo terminų, pakeitė ir pataisė techninį darbo projektą, parengdamas naujos laidos „B“ projektinių sprendinių dokumentą, 2016 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 151 su priedais pateikė išsamius paaiškinimus dėl Bendrijos pranešime nurodytų pastabų bei 2016 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr.SD-212, Inspekcijos Panevėžio padalinyje gautu 2016 m. rugpjūčio 4 d., informavo, kad į visas 2016 m. gegužės 2 d. Bendrijos pranešime nurodytas gyventojų pastabas buvo atsižvelgta, trūkumai pašalinti.

9. Teismas nustatė, kad 2016 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Pasvalio butų ūkis“ Inspekcijai pateikė prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą ir Reglamento III priede nurodytus dokumentus. Komisija Reglamente nustatyta tvarka vykdė statybos užbaigimo procedūrą ir priėmė Statybos užbaigimo aktą. Procedūra nebuvo slapta, kaip teigė pareiškėjas, visi duomenys, susiję su procedūros vykdymu, Reglamento nustatyta tvarka, buvo žymimi informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“). Teismas atkreipė dėmesį, jog Reglamentas nenumato Inspekcijai pareigos apie statybos užbaigimo procedūras pranešti atnaujinamų (modernizuojamų) daugiabučių namų bendrijoms, o Komisija suinteresuotų asmenų paaiškinimų reikalauja, tik jei jie yra reikalingi Komisijai (Reglamento 25 p.). Teismas atkreipė dėmesį, jog UAB „Pasvalio butų ūkis“ pateikė įrodymą, kad Bendrijos buvo prašoma pateikti namo butų savininkų sprendimą apie įgalioto asmens skyrimą į Komisiją, o pareiškėjas neįrodė, jog tokį asmenį buvo paskyrusi ir apie tai informavusi UAB „Pasvalio butų ūkis“.

10. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad iki Projekto įgyvendinimo buvo nustatyta pastato, esančio (duomenys neskelbtini), energinio naudingumo klasė E, o po Projekto įgyvendinimo šio atnaujinto pastato energinio naudingumo klasė pakilo iki C klasės. Todėl atlikus statybos darbus, Projekte numatyti namo atnaujinimo sprendiniai buvo įvykdyti.

11. Teismas įvertinęs pareiškėjo nurodytus neatitikimus Projektui ir byloje esančius duomenis, darė išvadą, kad nurodyti neatitikimai nepriskirtini lemiantiems statinio atitiktį esminiams statinių reikalavimams. Nurodant neatitikimus nebuvo atsižvelgta į atliktus darbų trūkumų šalinimus bei Projekto dokumentų „A“ ir „B“ laidos sprendinius. Projekto rengimo ir naujos laidos projektinių sprendinių dokumentų rengimo metu galioję teisės aktai numatė statinio projekto sprendinių keitimą, papildymą ir taisymą, nustatė, kad Projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami, parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentą. Be to, byloje esančios pažymos apie „A“ ir „B“ laidos projektinių sprendinių dokumentų rengimo priežastis, kiti bylos duomenys patvirtino, kad buvo taisomi, keičiami neesminiai Projekto sprendiniai. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai, jog pagal skundžiamą Statybos užbaigimo aktą buvo priimti darbai, kurie buvo atlikti ne pagal pirminio Projekto sprendinius, nepagrįsti.

12. Dėl pareiškėjo siekio, kad panaikinus Statybos užbaigimo aktą, būtų atliktas statybos patikrinimas ir atsakovas įvertintų statybos dalyvių veiksmus, patikrintų, ar atliktų darbų kiekiai atitinka investicinį planą, įvertintų atliktų darbų kokybę ir pan., teismas pasisakė, kad Statybos užbaigimo akto priėmimas neužkirto kelio pareiškėjui spręsti ginčus, kilusius tarp Bendrijos ir UAB „Pasvalio butų ūkis“ dėl Pavedimo sutarties vykdymo, taip pat ginčus dėl atliktų darbų kiekių atitikties investiciniam planui, paaiškėjusių defektų šalinimo ir kitus ginčus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka.

13. Atsižvelgdamas į Statybos įstatymo 2 straipsnyje pateiktą statybos sąvokos apibrėžimą ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos tikslai buvo pasiekti ir statyba užbaigta. Teismas nenustatė pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti statybos patikrinimą pagal TPSVPĮ 11 straipsnio 2, 4, 5 ir 12 dalis. Papildomai teismas pasisakė, kad atsakovui nėra priskirta spręsti civilinių teisinių santykių srityje kilusių ginčų, kuriuos reikalaudamas statybos patikrinimo siekia išspręsti pareiškėjas.

III. 14. Pareiškėjas daugiabučio namo savininkų bendrija „Vyšnia-35“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo daug techninių duomenų, kuriais grindžia atliktų darbų neatitikimus Projektui. Pareiškėjas taip pat nurodo:

14.1. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. 7 įrodo, kad atlikta darbų, už kuriuos sumokėta, nuo statybos pradžios įskaitant ataskaitinį laikotarpį yra 97,19 proc. Pagrindinės sutarties priedas Nr. 3 įrodo, kad norint pastato energetinį naudingumo klasę E pagerinti iki C reikia atlikti visus darbus, numatytus investicijų plane ir išvardytus priede. Priede detalizuotos priemonės, kurias, remiantis sutartimi, įsipareigojo atlikti rangovas. Dėl klaidingų skaičiavimų ir neatliktų visų darbų, negalimas tvirtinimas, kad Projekto tikslas pasiektas.

14.2. Teismas neatsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktas nuotraukas, paaiškinimus apie neatliktus arba blogai atliktus darbus, sprendime pateikė argumentus, nesusipažinęs su techniniu darbo projektu P/10-01-TDP.

14.3. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas nepaisydamas namo gyventojų skundų, tinkamai neatlikdamas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatytų funkcijų, pažeisdamas nustatytą tvarką (atsakovo 2016 m. vasario 17 d. potvarkis Nr.P3-193-(18.1.) dėl Komisijos sudarymo), nepakvietė ir nedalyvaujant statytojui ir akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ atstovui įformino Statybos užbaigimo aktą. Valstybinę statybos priežiūrą atliekantis pareigūnas: a) nesutikrino statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo, nesutikrino, ar statytojas atitinka statytojui Statybos įstatyme nustatytus reikalavimus; b) nesutikrino statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, neatlikdamas savo funkcijų, tvirtino dokumentus, nesutikrino, kad statybos darbai būtų atliekami pagal Projektą, neužtikrino darbų kokybės, aktus pasirašinėjo nesutikrinęs kiekių, priimdavo neišbandytus inžinerinius tinklus nebijodamas atsakomybės, nes Inspekcijos pareigūnas L. G. buvęs jo pavaldinys. Toks valstybės pareigūno neatsakingumas rangovams neatliekant statybos darbų papildomai leido pasisavinti valstybinių ir gyventojų lėšas apie 38 317,34 Eur su PVM.

14.4. Nepanaikinus Statybos užbaigimo akto galiojimo, o namo patalpų savininkams panorėjus visiškai įgyvendinti visas investicijų plano apimtis, siekiant energinio naudingumo, namo patalpų savininkai patirs laiko ir finansinių išteklių kaštus – projektui parengti, naujam statybą leidžiančiojo dokumentui išimti, naujų rangovų paieškai ir statybos darbams atlikti, statybų užbaigimui įforminti.

15. Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

15.1. Teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė įrodymus, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir nėra pagrindo jį panaikinti apelianto nurodytais argumentais.

15.2. Bylos duomenys patvirtina, kad iki Projekto įgyvendinimo nustatyta pastato (duomenys neskelbtini), energinio naudingumo klasė buvo E, o po Projekto įgyvendinimo šio atnaujinto pastato energinio naudingumo klasė pakilo iki C klasės. Todėl, atlikus statybos darbus, Projekte numatyti namo atnaujinimo sprendiniai buvo įvykdyti.

15.3. Teismas pagrįstai nustatė, kad pagal galiojančius teisės aktus Inspekcijai nepriskirta kontroliuoti, kaip UAB „Pasvalio butų ūkis“ vykdo įsipareigojimus Bendrijai pagal sudarytą Pavedimo sutartį, ir pareiškėjo argumentus dėl pareigų pagal Pavedimo sutartį nevykdymo ir šių pareigų nevykdymo įtakos surašant statybos užbaigimo aktą atmetė.

15.4. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo atstovo nurodyti neatitikimai nepriskirtini lemiantiems statinio atitikti esminiams statinių reikalavimams. Be to, juos nurodant nebuvo atsižvelgta į atliktus trūkumų šalinimus bei Projekto dokumentų „A“ ir „B“ laidos sprendinius. Projekto rengimo ir naujos laidos projektinių sprendinių dokumentų rengimo metu galioję teisės aktai numatė statinio projekto sprendinių keitimą, papildymą ir taisymą, nustatė, kad Projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentą. Byloje esančios pažymos apie „A“ ir „B“ laidos projektinių sprendinių dokumentų rengimo priežastis, kiti bylos duomenys patvirtina, kad buvo taisomi, keičiami neesminiai Projekto sprendiniai. Todėl nepagristi yra pareiškėjo argumentai, kad pagal Statybos užbaigimo aktą buvo priimti darbai, kurie buvo atlikti ne pagal pirminio Projekto sprendinius.

15.5. Ginčai, kilę tarp Bendrijos ir UAB „Pasvalio butų ūkis“ dėl Pavedimo sutarties vykdymo, dėl atliktų darbų kiekių atitikties investiciniam planui ir kiti civilinių teisinių santykių srityje kilę ginčai turi būti sprendžiami CK ir CPK nustatyta tvarka, o ne naikinant administracinį aktą – Statybos užbaigimo aktą.

15.6. 2017 m. balandžio 6 d. teismo posėdyje pareiškėjo atstovas įvardijo, Bendrijos nuomone, esminius neatitikimus Projekto sprendiniams, kuriuos teismas nuosekliai išnagrinėjo ir išsamiai dėl jų pasisakė priimdamas sprendimą. Nors apeliacinį skundą pasirašęs Bendrijos pirmininkas taip pat dalyvavo teismo posėdyje, tačiau apeliaciniame skunde jau kalbama ir apie kitus neatitikimus, kurie bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodyti ir nebuvo nagrinėti.

15.7. Pareiškėjas skunde energinio naudingumo sertifikato neginčijo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, klausimų dėl jo teisingumo nekėlė.

15.8. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad atsakovas netinkamai atliko Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 5, 6 ir 9 punktuose nustatytas funkcijas, pažeisdamas nustatytą tvarką dėl Komisijos sudarymo, nepakvietė ir nedalyvaujant statytojui (nei Bendrijos atstovui, nei UAB „Pasvalio butų ūkis“) ir akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ atstovui įformino statybos užbaigimo aktą.

15.9. Teisme statybos užbaigimo akto neteisėtumas buvo grindžiamas, neva, slapta vykdyta procedūra, o apeliaciniame skunde jau teikiamas naujas argumentas – kad Komisijoje nedalyvavo visi privalantys dalyvauti subjektai.

15.10. Komisijos pirmininkas organizuoja statinio užbaigimo procedūras ir Reglamento nustatytais atvejais sprendžia, kurie subjektai dalyvaus tikrinant konkretų statinį, Reglamento 16 punkte nustatyta tvarka IS „Infostatyba“ pažymi subjektus, kurie pagal Reglamento 1 priede nustatytą kompetenciją privalo paskirti savo atstovus (įgaliotus asmenis) procedūroms atlikti, paraiškos šiems subjektams dėl konkrečių atstovų paskyrimo išsiunčiamos automatiškai. Reglamentas nenumato Inspekcijai pareigos apie statybos užbaigimo procedūras pranešti atnaujinamų (modernizuojamų) daugiabučių namų bendrijoms. Be to, UAB „Pasvalio butų ūkis“ pateikė įrodymą, kad Bendrijos buvo prašoma pateikti namo butų savininkų sprendimą apie įgalioto asmens skyrimą į Komisiją, o pareiškėjas neįrodė, jog tokį asmenį buvo paskyręs ir apie tai informavęs UAB „Pasvalio butų ūkis“. Reglamento 25 punkte nustatyta, kad komisijai jos darbo metu reikalingus paaiškinimus teikia statytojas (jo įgaliotas asmuo), taip pat kiti asmenys, tarp jų, daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovas ar šių savininkų įgaliotinis, ar daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. Taigi komisija suinteresuotų asmenų paaiškinimų reikalauja, tik kai jie yra jai reikalingi.

15.11. Apelianto argumentas, kad komisijos darbe turėjo dalyvauti akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ atstovas, nes name buvo atliekamas šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas, o šių sistemų priežiūrą vykdo akcinė bendrovė „Panevėžio energija“, atmestinas, nes šiuo atveju nebuvo vykdoma nauja statyba, o buvo atliekami namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai. Atvejai, kada inžinerinių tinklų savininkų, valdytojų ar naudotojų atstovai turi dalyvauti komisijoje, numatyti Reglamento 1 priedo 18 punkte.

15.12. Visiškai nepagristi ir atmestini apelianto teiginiai, kad statybos valstybinę priežiūrą atliekančio pareigūno neatsakingumas rangovams papildomai leido pasisavinti valstybinių ir gyventojų lėšas (apie 38 317,34 Eur su PVM).

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pasvalio butų ūkis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas visapusiškai išnagrinėjo skunde teiktus įrodymus, todėl sprendimas yra teisėtas ir teisingas. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, apeliantas apeliaciniame skunde naujų įrodymų nepateikia, bet vėl aprašo savo pamąstymus, į kuriuos seniai atsakyta ir paaiškinta įvairių institucijų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Šios administracinės bylos esminis dalykas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašyto 2016 m. rugpjūčio 26 d. statybos užbaigimo akto Nr. ACCA-50-160826-00104 pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas daugiabučio namo savininkų bendrija „Vyšnia-35“ skunde taip pat yra pareiškęs ir išvestinį reikalavimą – įpareigoti Inspekciją, vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 2, 4, 5 ir 12 dalimis, dalyvaujant pareiškėjui atlikti patikrinimą.

19. Statybos užbaigimo aktu patvirtinta, kad statyba, kurios rūšis – statinio, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimas, užbaigta (I t., b. l. 4–7). Akte nurodyta, kad statinio projekto pavadinimas – Gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastato (duomenys neskelbtini), atnaujinimas (modernizavimas), „Numeris P/01-01, 2014 m, parengimo metai 2014“, statytojas – UAB „Pasvalio butų ūkis“. Akte taip pat nurodyta, kad Komisiją sudarė Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2016 m. vasario 17 d. potvarkiu Nr. P3-193-(18.1). Atkreiptinas dėmesys, kad byloje pateiktoje Akto kopijoje nėra pabraukta konkreti išvada, ar projektiniai statinio bendrieji rodikliai atitinka faktinius, ar nukrypimai nuo faktinių rodiklių yra neesminiai.

20. Kaip jau minėta, Akte nurodyta, kad statytojas yra UAB „Pasvalio butų ūkis“. Pareiškėjas teigia, kad jis yra statytojas, tačiau byloje pateikti įrodymai nepatvirtina šios pareiškėjo pozicijos. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. balandžio 30 d. su UAB „Pasvalio butų ūkis“ sudarė Pavedimo sutartį, kuria statytojo (užsakovo) funkcijas perdavė UAB „Pasvalio butų ūkis“. Pažymėtina, kad Leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą išduotas statytojui (turinčiam statytojo teisę asmeniui) UAB „Pasvalio butų ūkis“ (I t., b. l. 80–81).

21. Statybos užbaigimo procedūrų metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad pastato, kuriam išduotas leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą, statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą. Statybos užbaigimo tvarką nustato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (Statybos įstatymo 24 str. 8 d.).

22. TPSVPĮ 16 straipsnis nustatė, kad Inspekcijos pareigūnai potvarkiais sudaro statybos užbaigimo komisijas (1 d.); komisijos pirmininkas (Inspekcijos pareigūnas) organizuoja statybos užbaigimo komisijos darbą ir, vadovaudamasis šio straipsnio 7 dalyje nurodyta tvarka, nustato, kokių subjektų atstovai privalo dalyvauti atliekant konkretaus statinio (statinių) užbaigimo procedūras; statybos užbaigimo procedūrų atlikimo tvarką, subjektų, kurių atstovai gali būti statybos užbaigimo komisijos nariais, sąrašą, komisijos narių kompetenciją atliekant statybos užbaigimo procedūras, komisijai teiktinų dokumentų sąrašą, deklaracijų apie statybos užbaigimą tvirtinimo ir registravimo tvarką nustato aplinkos ministras, o surašomų dokumentų formas tvirtina Inspekcijos viršininkas (2 ir 7 d.).

23. Pagal Reglamento 8.2 punktą, statybos užbaigimo aktas – Reglamente nustatyta tvarka užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys pastatytas, rekonstruotas ar daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas) pagal statinio projekto sprendinius. Reglamento 19 punktas nustato, kad komisijos nariai pagal kompetenciją patikrina, ar reikėjo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, pakeitus statinio projekto sprendinius (jei jie buvo pakeisti); vizualiai patikrina statinio atitiktį statinio projekto ar jo dokumentų laidos sprendiniams, lemiantiems statinio atitiktį esminiams statinių reikalavimams; o statinio atitiktį kitiems statinio projekto sprendiniams ar statinio projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams komisijos nariai gali patikrinti pasirinktinai.

24. Reglamento 25 punktas nustato, kad komisijai jos darbo metu reikalingus paaiškinimus teikia statytojas (jo įgaliotas asmuo), statinio projekto vadovas, statinio projekto ekspertizės vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, statinio statybos vadovas, statinio statybos specialiųjų darbų vadovai, daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovas ar šių savininkų įgaliotinis, ar daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. Kilus neaiškumų, komisijos pirmininkas gali prašyti kompetentingų asmenų (ekspertų, mokslininkų) nuomonės, išvadų. Reglamento 31 punkte nurodyta, kad jeigu statinio projekto sprendiniai skiriasi nuo faktinių, komisija bendru sutarimu sprendžia, ar šie nukrypimai yra esminiai, ir ar jie daro įtaką statinio atitikčiai esminiams statinių reikalavimams. Prie neesminių faktinių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių priskiriami šie nukrypimai: inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų matmenų – iki 5 proc.; pastatų ir inžinerinių statinių aukščio – iki 0,2 m; kitų matmenų – iki 0,2 m, išskyrus atvejus, kai dėl šių nukrypimų pažeidžiami norminiai atstumai nuo statinių iki žemės sklypo ribų, kai nėra besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų; pastatų ir inžinerinių statinių vietos žemės sklype (teritorijoje) ar atstumų nuo statinių iki žemės sklypo ribų – iki 1 m, išskyrus atvejus, kai dėl šių nukrypimų pažeidžiami norminiai atstumai nuo statinių iki žemės sklypo ribų, kai nėra besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų; kiti trečiųjų asmenų teisių ir pagrįstų interesų nepažeidžiantys nukrypimai – su sąlyga, kad, norint užbaigtame tame pačiame statinyje atlikti statybos darbus, būtinus šiems nukrypimams ištaisyti, nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento.

25. Bendrija byloje paduotą ir pirmosios instancijos teismo priimtą nagrinėti skundą grindė aplinkybėmis, kad UAB „Pasvalio butų ūkis“, kaip administratorius, netinkamai vykdė funkcijas, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad šioje byloje nesprendžiami tarp pareiškėjo ir UAB „Pasvalio butų ūkis“ kilę ginčai, susiję su Pavedimo sutarties įgyvendinimu, taip pat ginčai dėl apmokėjimo už atliktus / neatliktus darbus.

26. Pareiškėjas, ginčydamas Aktą ir prašydamas jį panaikinti, teigė, kad Komisija neatliko išsamaus patikrinimo pagal Bendrijos pateiktą informaciją, Aktas buvo išrašytas ne pagal pirminį projektą atliktiems, netinkamai atliktiems arba visiškai neatliktiems statybos darbams, Aktas pasirašytas slapčia nuo Bendrijos.

27. Akcentuotina, kad pareiškėjas skunde, prašydamas panaikinti Aktą, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių Komisija Akte nepagrįstai ir neteisėtai nustatė, jog daugiabutis namas atnaujintas (modernizuotas) pagal statinio projekto sprendinius, statyba yra baigta, taip pat nenurodė įrodymų, kurie patvirtintų tokias aplinkybes. Taip pat skunde nebuvo nurodyta jokių aplinkybių, susijusių su neteisėtu statinio projekto sprendinių pakeitimu.

28. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad tam tikros tokio pobūdžio aplinkybės buvo nurodytos teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo teismo posėdyje pareiškėjo atstovo nurodytas aplinkybes ir iš pastato (duomenys neskelbtini), Projekto duomenų nustatė, kad buvo numatyta atlikti statybos darbus, kuriais, įvertinus pastato energinio naudingumo sertifikato, namo fizinės būklės duomenis, numatoma užtikrinti aukštą energinio naudingumo klasę C (palyginus su esama E), o bylos duomenys patvirtina, jog iki Projekto įgyvendinimo nustatyta pastato (duomenys neskelbtini), energinio naudingumo klasė buvo E, o po Projekto įgyvendinimo šio atnaujinto pastato energinio naudingumo klasė pakilo iki C klasės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atlikus statybos darbus, Projekte numatyti namo atnaujinimo sprendiniai buvo įvykdyti. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog parengiant „A“ ir „B“ laidos projektinių sprendinių dokumentus, buvo taisomi, keičiami neesminiai Projekto sprendiniai, ir buvo atmesti pareiškėjo atstovo argumentai, jog pagal Statybos užbaigimo aktą buvo priimti darbai, kurie buvo atlikti ne pagal pirminio Projekto sprendinius.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde detaliai nurodo darbus, kurie nebuvo atlikti arba buvo atlikti netinkamai, kelia abejones dėl pastato energinio naudingumo sertifikato ir kt., teigia, kad nebuvo pasiektas Projekto tikslas, o pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktas nuotraukas, paaiškinimus apie neatliktus arba blogai atliktus darbus, be to, sprendime pateikė argumentus, nesusipažinęs ir su Projektu P/10-01-TDP, kt.

30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad šioje byloje iš tikrųjų yra teisiškai svarbios aplinkybės, ar Komisija Akte pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog daugiabutis namas atnaujintas (modernizuotas) pagal Projekto sprendinius (ar galėjo daugiabutis namas būti atnaujintas (modernizuotas) pagal pakeistus Projekto sprendinius); ar statyba yra baigta. Kaip matyti iš pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, pareiškėjas nesutinka su Komisijos išvada, kad daugiabutis namas atnaujintas (modernizuotas) pagal Projekto sprendinius ir statyba yra baigta. Pareiškėjas tokios pozicijos laikėsi ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau ši pareiškėjo pozicija nebuvo išreikšta procesiniame dokumente (skunde), kuris apibrėžia nagrinėjamos bylos ribas.

31. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirinkdamas elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1447/2012). Pabrėžtina, jog pagal ABTĮ 23 ir 24 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo reikalavimai ir šiuos reikalavimus pagrindžiančios aplinkybės privalo būti išdėstytos skunde, o ne paaiškinimuose ar kitokio pobūdžio dokumentuose.

32. Atsakovas, gavęs skundo kopiją, turi pareigą pateikti atsiliepimą į skundą (ABTĮ 71 str.). Jeigu atsakovas nesutinka su skundu, tai atsiliepime į skundą nurodo nesutikimo motyvus ir įrodymus, kuriais grindžia nesutikimo motyvus.

33. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena bylos šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (ABTĮ 56 str.). Pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas skundu apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų (jei jų peržengti nereikalauja viešasis interesas), tiria bylos šalių (taip pat ir proceso šalių) pateiktus įrodymus, juos vertina ir, atlikęs tarp bylos šalių susiklosčiusių santykių teisinį kvalifikavimą, sprendžia dėl atsakovui pareikšto reikalavimo pagrįstumo bei priima dėl jo sprendimą (ABTĮ 80, 86 str.).

34. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017).

35. Įvertinus šioje byloje pareiškėjo paduoto skundo turinį, atsakovo atsiliepimo į skundą turinį, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išplėtė pareiškėjo skundo nagrinėjimo apimtį ir apsibrėžė naujas, pareiškėjo skunde nenurodytas nesutikimo su Aktu aplinkybes. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėjo būti peržengtos pareikšto skundo ribos, t. y. kad peržengti ribas reikalauja viešasis interesas.

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos skunde ir atsakovas neteikė atsiliepime į skundą atsikirtimų, daro išvadą, jog sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Nagrinėjamu atveju turėjo būti sudaryta galimybė pareiškėjui paduoti patikslintą skundą, kuriame būtų konkrečiai nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas Statybos užbaigimo akto nepagrįstumas ir neteisėtumas, taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes, o atsakovui turėjo būti sudaryta galimybė tinkamai atsikirsti į skundą.

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į proceso šalių pirmosios instancijos teismo posėdyje teiktus paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomus įrodymus, kuriuos netinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas (pareiškėjo paaiškinimus, pateiktas nuotraukas), atkreipia dėmesį į šioje byloje vertinamųjų aspektų specifiškumą, t. y. į tai, kad byloje yra sprendžiami klausimai, reikalaujantys žinių ir statybos srityje, o tai reiškia, kad byloje turėtų būti teikiami įrodymai, kuriuose būtų pateiktos specialistų išvados. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad ABTĮ 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę, t. y. teismas (teisėjai) neatlieka eksperto funkcijų.

38. Įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas sprendimą panaikinti ABTĮ 146 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.). Byla apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtina iš esmės, nes apeliacinės instancijos teisme negalima keisti (pildyti) skundo pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo daugiabučio namo savininkų bendrijos „Vyšnia-35“ apeliacinį skundą tenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė