c8dd50f8-5092-494a-8e7d-bedd1fcbbd2c · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-290-317-2013Teisėjas: Laimutis Vaitkus                            Teisminio proceso Nr. 1-53-3-00011-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.1.;1.2.4.8.2.; 2.4.7 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui A.

P., jo atstovui-advokatui Renui BradÅ«nui, nuteistajai G. P., jos gynėjui-advokatui Tomui Ridikui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios G. P. apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažinta kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 1 d., už kuriÄ jai paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, taikant draudimus, apribojimus ir įpareigojimus numatytus LR BK 48 str., o bÅ«tent: per visÄ bausmės laikÄ be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, taip pat viso laisvės apribojimo laikotarpiu nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

IÅ¡ G. P. A. P. priteista 500 Lt (penki Å¡imtai litų) neturtinės žalos atlyginimo ir 1200 Lt (vienas tÅ«kstantis du Å¡imtai litų) už teisinę pagalbÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : G. P. pagal LR BK 140 str. 1 d. nuteista už tai, kad sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė sveikatÄ A. P., o bÅ«tent: 2012-06-24, apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybėje, savo bute pavartojo smurtÄ nukentėjusio ir privataus kaltintojo A.

P. atžvilgiu ir tyčia, rankų pirÅ¡tų nagais, kaklo-krÅ«tinės srityje padarė 7 cm ilgio ir apie 0,5x8 cm dydžio nubrozdinimus, sukeldama jam fizinį skausmÄ ir taip padarydama nežymų sveikatos sutrikdymÄ ne ilgesniam kaip deÅ¡imties dienų laikotarpiui.Apeliaciniame skunde nuteistoji G. P. praÅ¡o VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012-12-14 nuosprendį panaikinti priimti naujÄ nuosprendį – jÄ Â iÅ¡teisinti, neįrodžius, jog bÅ«tent ji padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ LR BK 140 str. 1 d., pripažinti jos visas baudžiamojoje byloje patirtas iÅ¡laidas (už teisinę pagalbÄ ) proceso iÅ¡laidomis bei priteisti jas iÅ¡ privataus kaltintojo A.

P.Apeliantės nuomone, teismo nuosprendyje padarytos kategoriÅ¡kos iÅ¡vados akivaizdžiai prieÅ¡tarauja LR Konstitucijos 31 str. 1 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. 2 d., LR BPK 44 str. 6 d., Å¡iurkščiai pažeidžia asmens nekaltumo prezumpcijÄ , nes yra pagrįstos tik subjektyviais vertinimais bei prielaidomis, o ne objektyviais bylos duomenimis. Skunde pažymima, jog teismas pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę – jog kaltės įrodinėjimo naÅ¡ta tenka bÅ«tent kaltinančiai institucijai ar privačiam kaltintojui.

Å iuo atveju, bÅ«tent privatus kaltintojas A. P. privalėjo pateikti pakankamus ir objektyvius įrodymus, kurie leistų padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad G. P. tyčia rankų pirÅ¡tų nagais padarė jam nubrozdinimus, sukeldama fizinį skausmÄ . Kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybÄ , gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ . Tačiau jo pateikti įrodymai, pasirinkta gynybos versija, subjektyvi tam tikrų faktinių aplinkybių interpretacija, kad ir kokie neįtikinami ir nerealÅ«s bÅ«tų, negali bÅ«ti laikomi patvirtinančiais, kad tas asmuo padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

FaktÄ , jog G. P. į kompetentingas institucijas dėl patirto smurto kreipėsi praėjus 4 dienoms po konflikto, teismas laikė jos kaltę patvirtinančia aplinkybe. Tačiau jokių abejonių privataus kaltintojo parodymų patikimumu teismui nesukėlė aplinkybė, jog į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Marijampolės poskyrį, dėl tariamai G. P. padarytų sužalojimų nustatymo, A. P. kreipėsi tik 2012-06-29, t. y. praėjus net 5 dienoms po įvykusio konflikto, kai sužinojo, jog G.

P. 2012-06-28 kreipėsi su pareiÅ¡kimu į Marijampolės apskrities VPK VilkaviÅ¡kio rajono PK dėl jos atžvilgiu Å¡eimoje pavartoto smurto. SkundÄ dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo privataus kaltinimo tvarka, A. P. teismui iÅ¡siuntė ik 2012-06-30.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismas visiÅ¡kai nepasisakė ir neįvertino A. P. duotų paaiÅ¡kinimų, jog 2012-06-23 jis buvo iÅ¡vykęs Å¡vęsti Joninių į kaimo sodybÄ , kurioje vartojo alkoholinius gėrimus, o namo grįžo vėlai.

Teismas neįvertino aplinkybės, jog A. P. dažnai vakarus leidžia garaže, remontuodamas ir prižiÅ«rėdamas automobilį. Apeliantės nuomone, Å¡ios aplinkybės leidžia daryti realiÄ prielaidÄ , kad sužalojimus kaklo-krÅ«tinės srityje A. P. galėjo patirti visai kitu laiku, visai kitoje vietoje ir visai kitomis aplinkybėmis, nei jis nurodė teismui. A. P. taip pat nepaaiÅ¡kino, kodėl G. P. tariamai padarius jam kÅ«no sužalojimÄ , jis iÅ¡ karto neiÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nų. Apeliantės nuomone, teismas pažeidė įrodinėjimo procesÄ ir įrodymų pakankamumÄ reglamentuojančias teisės normas (LR BPK 20 str. 3 d. ir 5 d., 301 str. 2 d., 305 str. 1 d. 2 p.).

LR BPK 301 str. 2 d. yra įtvirtintas draudimas apkaltinamÄ jį nuosprendį grįsti vien tik nukentėjusiojo parodymais, jeigu jų nepatvirtina kiti objektyvÅ«s įrodymai. Byloje be A. P. parodymų nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad G. P. įvykdė jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teismas nepagrįstai nurodė, kad G. P. kaltę padarius LR BK 140 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , be privataus kaltintojo parodymų, patvirtina skundas pradėti privataus kaltinimo bylÄ (b.l.1-2), specialisto iÅ¡vada (b.l.3) , įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas (b.l.22-26).

Apeliantės nuomone, skundas pradėti privataus kaltinimo bylÄ negali bÅ«ti laikomas savarankiÅ¡ku įrodymu, patvirtinančiu jos kaltę ar jÄ atlikus tam tikrus veiksmus, o laikytinas tik A. P. paaiÅ¡kinimų atspindžiu. 2012-06-29 specialisto iÅ¡vada patvirtina tik ant A. P. kÅ«no esančius sužalojimus. Ji nepatvirtina, kad joje konstatuotus sužalojimus padarė bÅ«tent G. P.. Tai, kad teismo medicinos specialisto iÅ¡vada nelaikoma įrodymu, patvirtinančiu nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens kaltę, ne kartÄ yra konstatuota ir teismų praktikoje (LAT 2012-01-26 nutartis baudž. byloje Nr. 2K-17/2010;

Lietuvos apeliacinio teismo 2006-12-22 nutartis baudž. byloje Nr. 1A-155/2006; ir kt.). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolas suraÅ¡ytas tik 2012-07-26, t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo konflikto. Jokia reikÅ¡minga informacija, siekiant įvertinti G. P. veiksmus, jame užfiksuota. Apeliantė pažymi, jog byloje apklausti liudytojai tarp G. P., ir A. P. įvykusio konflikto tiesiogiai nematė, todėl jų parodymai jokios teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai neturi. Visi kiti byloje surinkti įrodymai taip pat negali nei patvirtinti, nei paneigti jokių aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog G.

P. įvykdė jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .Apeliantės įsitikinimu, teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino LR BK 140 str. 1 d. nuostatas ir patraukė jÄ baudžiamojon atsakomybėn nenustačius net dviejų LR BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties elementų - priežastinio ryÅ¡io tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių bei kaltės. Apeliantė nurodo, jog tarp jos ir A. P. kilusio konflikto metu A. P. jÄ sugriebė už rankų (žasto srityse) ir smarkiai purtė.

G. P. bandant iÅ¡sivaduoti, įvyko grumtynės ir susistumdymas, kurio metu ji stengėsi atstumti A. P. nuo savęs. G. P. rankų nagais nesidraskė, tikslo padaryti A. P. kokius nors sužalojimus ar sukelti jam fizinį skausmÄ neturėjo, jokių pavojingų ir tyčinių veiksmų jo atžvilgiu neatliko, tik norėjo iÅ¡sivaduoti, o iÅ¡sivadavusi - pasislėpti nuo tolesnio sutuoktinio smurtavimo. IÅ¡sivadavusi G. P. jokių sužalojimų, įdrėskimų ar kraujo ant A. P. kÅ«no nematė. Todėl teismo iÅ¡vada, jog G.

P. įvykdė nusikaltimÄ veikdama tiesiogine tyčia, yra neteisinga ir nepagrįsta jokiais objektyviais bylos duomenimis. G. P. taip pat pažymi, jog tokio dydžio ir masto sužalojimų, kokie nurodyti specialisto iÅ¡vadoje, ji objektyviai net negalėjo padaryti, kadangi jos nagai yra labai trumpi dėl dirbamo darbo specifikos (dirba vaistininke).Skundo nagrinėjimo metu nuteistoji bei jos gynėjas prašė skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais.Nukentėjęs bei jo atstovas prašė skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas.LR BK 140 str. 1 d. numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę asmeniui, kuris muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino.LR BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasėkoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas.

Taigi, tam, kad asmuo bÅ«tų nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d., pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vienÄ iÅ¡ LR BK 140 str. 1 d. nurodytų veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas/padarydamas žmogui bent vienÄ iÅ¡ minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmÄ arba nežymų sužalojimÄ arba trumpÄ susargdinimÄ . LR BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia LR BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti LR BK 140 str. 1 d. nurodyti padariniai ir jų nori.

Netiesiogine tyčia LR BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti LR BK 140 str. 1 d. nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sÄ moningai leidžia jiems atsirasti. Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , pagrįstai nuteisė G.

P. už tai, jog ji padarė LR BK 140 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog teismo iÅ¡vados akivaizdžiai prieÅ¡tarauja LR Konstitucijos 31 str. 1 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. 2 d., LR BPK 44 str. 6 d., šiurkščiai pažeidžia asmens nekaltumo prezumpcijÄ . Tokie teiginiai pagrįsti tik subjektyviais vertinimais bei prielaidomis, o ne objektyviais bylos duomenimis, nėra argumentuoti, todėl motyvuotai juos ginčyti kolegija neturi galimybės. Negalima sutikti ir su teiginiais, jog byloje be A.

P. parodymų nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad G. P. įvykdė jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . PrieÅ¡ingai, baudžiamosios bylos medžiaga bei teismo nuosprendyje aptarti objektyvÅ«s įrodymai patvirtina, jog apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis nebuvo grindžiamas vien A. P. parodymais. Greta A. P. parodymų nuosprendyje aptarti kiti įrodymai - specialisto iÅ¡vada bei pačios nuteistosios parodymai, kurie neabejotinai patvirtinta, jog 2012-06-24 tarp G.

P. ir A. P. įvykusio konflikto metu G. P. tyčia, rankų pirÅ¡tų nagais A. P. kaklo-krÅ«tinės srityje padarė kaltinime bei specialisto iÅ¡vadoje  nurodytus nubrozdinimus, tuo sukeldama jam fizinį skausmÄ bei padarydama nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Duomenys byloje patvirtina, jog G. P. įvykdyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiÅ¡kė smurtavimu - A. P. apdraskymu rankų pirÅ¡tų nagais, ko pasėkoje A. P. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymų sveikatos sutrikdymas – nubrozdinimai kaklo-krÅ«tinės srityje.

A. P. sveikatos sutrikdymo faktÄ patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Marijampolės skyriaus 2012 m. birželio 29 d. specialisto iÅ¡vada Nr. G 534/12 (08). Tai, kad nubrozdinimus padarė bÅ«tent G. P., viso proceso metu nuosekliai tvirtino A. P.. Be to, tai, jog galėjo sužaloti A. P., apylinkės teisme. teisiamojo posėdžio metu, pripažino ir pati G. P.. Ji parodė, jog „sužalojimai galimai galėjo bÅ«ti tada, kai aÅ¡ gyniausi“ (b.l.90), „sužalojimai galėjo atsirasti, kai aÅ¡ makalavau rankomis“, „kada galėjau grįžtelėti nagais, negaliu pasakyti.

Matomai galėjo taip bÅ«ti. Kaip tai atsitiko, aÅ¡ nežinau“ (b.l.91 ), „kaip sužalojimai atsirado pas P., nežinau. Galimai jie galėjo atsirasti mÅ«sų susistumdymo metu“ (b.l.91). Nors apeliaciniame skunde savo kaltę dėl įvykdytos nusikalstamos veikos G. P. kategoriÅ¡kai neigia, teigdama, jog tikslo padaryti A. P. kokius nors sužalojimus ar sukelti jam fizinį skausmÄ neturėjo, tačiau duomenys byloje Å¡iuos G. P. argumentus paneigia. Apylinkės teisme G. P. teigė, jog sužaloti A.

P. galėjo tuo metu, kai, jam suėmus jÄ už rankų žemiau pečių, ji bandė iÅ¡sivaduoti ir makalavo rankomis (b.l.90-91). Tuo tarpu specialisto iÅ¡vada patvirtina, jog A. P. nustatyti sužalojimai eina iÅ¡ kaklo priekinės dalies pereidami į krÅ«tinkaulio virÅ¡utinį trečdalį. Taigi, sužalojimų trajektorija (iÅ¡ virÅ¡aus žemyn) bei dydis (7 cm ir 0,5x8 cm) neabejotinai patvirtina, jog sužalojimai negalėjo bÅ«ti padaryti nuteistosios nurodytu bÅ«du, tačiau galėjo bÅ«ti padaryti A.

P. nurodytu bÅ«du, kadangi akivaizdu, jog tokio pobÅ«džio sužalojimas padaromas ranka užsimojus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog G. P. nusikalstamÄ veikÄ padarė ne dėl kokio tai neatsargumo ar gindamasi, o veikdama tiesiogine tyčia. Nustačius, jog G. P. veikoje yra LR BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo tiek objektyvieji, nei subjektyvieji požymiai, teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismui pagrįstai pripažinus, kad G. P. atliko jai inkriminuotus veiksmus, sudarančius LR BK 140 str. 1 d. sudėtį, naikinti skundžiamÄ nuosprendį nėra objektyvaus pagrindo.Kolegija atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus, jog apylinkės teismo pateiktas G.

P. parodymų vertinimas Å¡iurkščiai pažeidžia asmens nekaltumo prezumpcijÄ , įtvirtintÄ LR Konstitucijos 31 str. 1 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. 2 d., LR BPK 44 str. 6 d. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.). Tai, kad G. P. parodymus teismas vertino kaip nenuoseklius bei prieÅ¡taraujančius specialisto iÅ¡vadai, t. y.

įvertino jai nepalankiai, negali bÅ«ti pripažįstama minėtų normų pažeidimu. Teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu G. P. buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, negali bÅ«ti laikomas ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimu, nes yra pagrįstas bÅ«tent įrodymais, o ne kokiais tai kitais duomenimis. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymo G. P. klausimÄ , tiek G. P., tiek ir A. P. kreipimosi į kompetentingas institucijas ar teismus dėl patirto smurto data didesnės įtakos neturi, nes tiek vienas, tiek kitas konflikte dalyvavęs asmuo į jas kreipėsi po įvykio praėjus kelioms dienoms.

Galima daryti prielaidÄ , jog abiejų paminėtų asmenų konfliktas, pasibaigęs kiekvieno iÅ¡ jų sužalojimu, naudojamas kaip priemonė iÅ¡spręsti jų skyrybų ar turto dalybų metu kylančius ginčus, tačiau kiekvieno jų padarytas sužalojimas kitam, jokiu bÅ«du negali pateisinamas ar teisiÅ¡kai neįvertintas. Jokios priežastys negali pateisinti smurtÄ kito asmens atžvilgiu, nebent jis atitiktų leidžiamus įstatyme veiksmus (kas Å¡ioje byloje nėra nustatyta). Byloje, iÅ¡skyrus pačios G.

P. teiginius, nėra jokių duomenų, kurie objektyviai patvirtintų, kad A. P. galėjo susižaloti kitoje vietoje ir kitomis aplinkybėmis-garaže remontuodamas, prižiÅ«rėdamas automobilį garaže ar 2012-06-23 iÅ¡vykos į kaimo sodybÄ metu. Todėl įvertinusi įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstas objektyviais duomenimis G. P. keliamas prielaidas, jog A. P. sužalojimus galėjo patirti visai kitu laiku, kitoje vietoje ir visai kitomis aplinkybėmis. LR BPK 105 str. 1 d. nustato, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas.

LR BPK 106 str. 2 d. numato, jog pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.IÅ¡ teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme A. P. advokato pateiktų dokumentų matyti, jog už atstovavimÄ apygardos teisme nagrinėjant G. P. apeliacinį skundÄ A. P. sumokėjo advokatui 500 Lt bei 3 Lt komisinį mokestį bankui, už advokatui pervedamas lėšas.

Be to, už kopijavimo paslaugas byloje, A. P. advokatas Kauno apygardos teismui sumokėjo 2,25 Lt. Vadovaudamasi LR BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d. ir 106 str. 2 d. nuostatomis, teisėjų kolegija sprendžia, jog A. P. šioje byloje patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai, komisiniam mokesčiui bankui ir dokumentų kopijavimui, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos jam iš G. P..Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija, n u t a r ė :

Nuteistosios G. P. apeliacinį skundÄ atmesti.Priteisti iÅ¡ G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 505,25 Lt (penkis Å¡imtus penkis litus ir 25 centus) proceso iÅ¡laidų.Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo. Kolegijos pirmininkas                                       Algirdas Jaliniauskas Kolegijos teisėjai                                                     JÅ«ratė Jakubonienė                                                                  Gytis Večerskas