c8dd0bc0-2cb1-4d9c-a858-d51a25bf501e · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėja                        Civilinė byla Nr. 2A –362– 227/ 2016Virginija Svirplienė                                                          Proceso Nr. 2-08-3-01469-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                               2.5.10.5.2.4; 2.5.10.5.2; 3.3.1.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 14 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,kolegijos teisėjų:

Laimanto MisiÅ«no, Laimutės Sankauskaitės,  vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2521-452/2015 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieÅ¡kinį atsakovams K. B., S. Å . dėl nuostolių atlyginimo regreso teise priteisimo, ir n u s t a t ė:   IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras regresiniu ieÅ¡kiniu prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų K.

B. ir S. Å . 1336,40 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitant 40 Eur žyminį mokestį. Nurodė, kad 2014-01-19 dėl K. B., vairavusio S. Å . priklausančiÄ transporto priemonę LANCIA KAPP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė OPEL ASTRA CARAVAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

S. Å . maÅ¡ina nebuvo drausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl AB „Lietuvos draudimas“ atlygino žalÄ (1336,40 Eur)  eismo įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui. IÅ¡mokėtos sumos reikalauja solidariai iÅ¡ žalÄ padariusio asmens K. B. ir S. Å ., nevykdžiusio pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju draudimu. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo K. B. 1336,40 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2015-03-02 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 40 Eur žyminį mokestį ieÅ¡kovui bei 14,60 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡vadų valstybės naudai.

IeÅ¡kinį atsakovo S. Å . atžvilgiu atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 528 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas S. Å .. GrÄ Å¾ino S. Å . 13 Eur žyminio mokesčio permokÄ .  Nustatė, kad 2014-01-19 Panevėžyje dėl K. B., vairavusio S. Å . priklausančiÄ transporto priemonę LANCIA KAPPA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė OPEL ASTRA CARAVAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (5-9 b.l.). Eismo įvykio metu transporto priemonė LANCIA KAPPA, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam atlygino padarytÄ Å¾alÄ , iÅ¡mokėdamas 1336,40 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (22-25 b.l.), o Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, vykdydamas paslaugų teikimo sutarties 2.1.3. p. nuostatas, AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo iÅ¡mokėtÄ 1336,40 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (26 b.l.) ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ transporto priemonės vairuotojÄ , arba jos savininkÄ .

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-11 įsiteisėjusiu nutarimu nustatyta, kad automobilis ,,Lancia Kappa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo paimtas nežinant savininkui S. Å . ir kad jis neatsakingas už neteisėtÄ savo nuosavybės panaudojimÄ (9-11 b. l.). Teismas pripažino, kad Å¡is nutarimas turi prejudicinę galiÄ Å¡ioje byloje (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 str. 2 d.) bei sprendė, kad atsakovas K. B., neteisėtai paėmęs civilinės atsakomybės draudimu nedraustÄ automobilį, jį vairavo neblaivus, pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė.

Pripažino, kad atsakovo K. B. veiksmuose yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Atsakovui S. Å ., automobilio savininkui neigiant davus sutikimÄ vairuoti automobilį kitam asmeniui įvertino, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių prieÅ¡ingas aplinkybes bei darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nepažeidė imperatyviųjų teisės normų reikalavimų, dėl kurių atsirastų jo atsakomybė. Sprendė, kad nėra nustatyta valdytojo kaltė dėl didesnio pavojaus Å¡altinio valdymo netekimo, todėl taikytinos Civilinio kodekso (toliau- CK) 6.270 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Ä®vertino, kad žala padaryta ne transporto priemonės savininkui ja naudojantis, ir ne transporto priemonės savininkui leidus naudotis jam priklausančia transporto priemone žalÄ padariusiam asmeniui, todėl S. Å . veiksmai nėra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su automobilio patekimu į atsakovo K. B. valdymÄ ir su Å¡io asmens neteisėtais veiksmais padaryta žala, o automobilio, esančio asmens nuosavybėje, neapdraudimas valdytojų civilinės atsakomybės draudimu nesÄ lygoja solidarios atsakomybės už atsiradusiÄ Å¾alÄ padarytÄ vairuojant šį automobilį, nes pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDÄ®) 4 straipsnio 3 dalies nuostatÄ reikalinga antra sÄ lyga – tokio automobilio naudojimas arba leidimas naudoti kitam asmeniui.

IeÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovo K. B. atžvilgiu teismas laikė pagrįstu, įrodytu ir tenkintinu CK 6.37 straipsnio, 6.210 straipsnio 2 dalies, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249, 6.280 straipsnių pagrindais, iÅ¡ jo ieÅ¡kovo naudai priteisė 40 Eur žyminį mokestį ieÅ¡kovui ir 14,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos valstybei (CPK 80, 92 str.). Teismas, nustatęs priežastis, lėmusias sprendimo už akių panaikinimÄ , atsižvelgęs į parengtų procesinių dokumentų skaičių, teismo posėdžio trukmę bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, nukrypo nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų visiÅ¡ko atlyginimo principo, sumažino iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinas teisinės pagalbos iÅ¡laidas S. Å . nuo 641 Eur iki 500 Eur (CPK 93 str. 1 d., 98 str.), gražino atsakovui 13 Eur žyminio mokesčio permokÄ .

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras praÅ¡o Å¡io sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinys S. Å . atžvilgiu, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Nurodo, kad sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, TPVCAPDÄ® nuostatas, nesilaikant teisminės praktikos. Nesutinka, kad S. Å . nepažeidė imperatyvių įstatymo normų reikalavimų, dėl kurių jam kiltų civilinė atsakomybė pagal TPVCAPDÄ®.

Pažymi, kad Å¡io įstatymo nuostatos numato, jog kiekviena, tiek valdoma, tiek naudojama, nepriklausomai nuo to, eksploatuojama ar ne, transporto priemonė privalo bÅ«ti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota, o Å¡i pareiga tenka savininkui. S. Å . jam nuosavybės teise priklausiusio automobilio apdraudęs nebuvo ir tuo pažeidė imperatyvias TPVCAPDÄ® nuostatas. Be to, jis sistemiÅ¡kai, ilgais laikotarpiais nedraudė transporto priemonės ir tuo jis sÄ moningai prisiėmė neigiamų pasekmių rizikÄ ir todėl yra solidariai atsakingas ieÅ¡kovui.

Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad K. B. neteisėtai užvaldė S. Å . maÅ¡inÄ ir kad dėl to nėra pastarojo kaltės.Nors pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas neteisėto užvaldymo faktÄ , vadovavosi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-11 nutarimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A2.6.-350-902/2014, tačiau ieÅ¡kovas minėtos bylos nagrinėjimo metu nedalyvavo, nutarimas vertintinas tik kaip raÅ¡ytinis įrodymas, o ne kaip turintis prejudicinę galiÄ . Faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jeigu Å¡alies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ jį esant nei jo nesant, tuo tarpu neteisėto užvaldymo versija yra neįtikėtina.

S. Š. nepranešė policijai apie transporto priemonės LANCIA KAPPA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę, bendraatsakovių parodymai vertintini kritiškai, kadangi jie, būdami gerai pažįstami, savo šališkais parodymais, tikėtina, siekė išvengti transporto priemonės konfiskavimo, neįtikėtina, kad S. Š. automobilio raktelius pametė, o K. B., būdamas girtas (eismo įvykio metu nustatytas sunkus girtumo laipsnis -2,44 promilės) juos surado ir suprato, kad rastieji rakteliai yra būtent nuo transporto priemonės LANCIA KAPPA, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), sugalvojo be draugo žinios ja pasivažinėti. Neįtikėtina, kad S. Å . nežinojo, jog kartu su juo visÄ vakarÄ besilinksminantis K. B. ketina pasinaudoti jo maÅ¡ina. Teigia, kad net ir pripažinus, kad maÅ¡ina buvo užvaldyta neteisėtai, tai neeliminuoja pareigos apdrausti jÄ ir TPVCAPDÄ® nuostatos nenumato iÅ¡imties transporto priemonės savininko atsakomybei prieÅ¡ biurÄ tuo atveju, jeigu eismo įvykis padaromas neteisėtai valdoma, tačiau įregistruota ir neapdrausta transporto priemone.

Vienintelis atvejis, kuomet, atsižvelgiant į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principus, bÅ«tų galima teigti, kad transporto priemonės savininkas neturėtų bÅ«ti atsakingu už neapdrausta transporto priemone padarytÄ Å¾alÄ pagal TPVCAPDÄ® nuostatas, jeigu pastarasis įrodytų, jog apdraustÄ Ä¯registruotÄ transporto priemonę prarado ne dėl savo kaltės, t.y. iki pat neteisėto užvaldymo vykdė imperatyvias TPVCAPDÄ® nuostatas, siekdamas užfiksuoti neteisėto užvaldymo faktÄ ir susigrÄ Å¾inti prarastÄ nuosavybę, ėmėsi aktyvių veiksmų (pvz., kreipėsi į policijÄ , teismÄ , į VÄ® „Regitra“), draudimo apsauga pasibaigė po neteisėto transporto priemonės užvaldymo, kuomet ir įvyko eismo įvykis, t.y. tolimesnis neteisėtai valdomos transporto priemonės draudimas nors ir bÅ«tų formaliai pagrįstas, tačiau neatitiktų bendrųjų protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principų.

Tuo tarpu atsakovas automobilio nebuvo apdraudęs ir sudarė galimybę juo pasinaudoti kitiems asmenims, net pripažinus, kad automobilis užvaldytas neteisėtai, S. Š. elgesys neatitiko iš bonus pater familias principo kylančių reikalavimų elgtis protingai, apdairiai ir rūpestingai, tinkamai rūpintis valdomu didesnio pavojaus šaltiniu, kad jis netaptų lengvai prieinamas kitiems asmenims. S. Š. jam priklausančio didesnio pavojaus šaltinio valdymo kontrolę buvo praradęs dėl savo kaltės. Teismo išvados prieštarauja apeliaciniame skunde nurodomai teisminei praktikai.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas S. Å . praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai yra nauji, nors jie galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teismas pagrįstai taikė CK 6.270 straipsnio 3 dalies normas, kuriose nustatyta, jog aplinkybė, kad didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas galimybę valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, Å¡alina didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo civilinę atsakomybę, o už padarytÄ Å¾alÄ atsako asmuo, ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus Å¡altinį.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-11 nutarime, priimtame administracinėje byloje, nustatytos aplinkybės, kad automobilis buvo paimtas nežinant savininkui S. Å . bei jis neatsakingas už neteisėtÄ savo nuosavybės panaudojimÄ , kurio metu buvo padaryta žala, į bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų, kurie paneigtų Å¡iame nutarime nustatytas aplinkybes. Nesutinka, kad automobilio neteisėto užvaldymo versija neįtikėtina, apelianto skunde daromos įrodymais nepagrįstos prielaidos, nepaneigiančios teismo iÅ¡vadų, jog S. Å . nepažeidė imperatyvių teisės normų reikalavimų, dėl kurių atsirastų jo atsakomybė.

Taikant solidariÄ atsakomybę pagal TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti ar toks savininko neteisėtas neveikimas yra priežastiniame ryÅ¡yje su atsiradusia žala. TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Priežastinį ryšį su atsiradusia žala bÅ«tų galima konstatuoti tik tada, kai transporto priemonės savininkas bet kokiais pagrindais perduoda neapdraustÄ transporto priemonę naudojimui, t.y. su savininko žinia tretiesiems asmenims yra leidžiama naudoti neapdraustÄ transporto priemonę.

Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad S. Å . savo neapdraustos transporto priemonės nenaudojo, ji buvo paruoÅ¡ta pardavimui ir S. Å . nebuvo ir nėra atsakingas už neteisėtÄ savo nuosavybės panaudojimÄ , kurio metu buvo padaryta žala, byloje nėra įrodymų, kad jis bÅ«tų leidęs K. B. naudoti neapdraustÄ automobilį. Apeliacinis skundas atmestinas. Skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Ginčo dėl to, kad transporto priemonė nuosavybės teise priklauso atsakovui S. Å ., kad ji nebuvo drausta privalomuoju draudimu ir kad eismo įvykį sukėlė atsakovas K. B., o ieÅ¡kovas turi regreso teisę dėl iÅ¡mokos draudimo kompanijai, nėra. Ginčas ar dėl žalos atlyginimo (nuostolių) solidari atsakomybė tenka ir maÅ¡inos savininkui, kaip neapdraudusiam transporto priemonės, kartu su žalÄ padariusiu asmeniu.

Pirmosios instancijos teismas laikė, jog teismo nutarimas K. B. administracinėje byloje, kurioje buvo konstatuota, kad K. B. paėmė maÅ¡inÄ Â nežinant jos savininkui S. Å . ir kad pastarasis neatsakingas už neteisėtÄ savo nuosavybės panaudojimÄ , yra prejudicinę reikÅ¡mę turintis faktas ir sprendė, kad dėl ieÅ¡kovui padarytos žalos nėra atsakingas maÅ¡inos savininkas S. Å ., nes be jo sutikimo maÅ¡inÄ paėmė K. B., padaręs žalÄ . Su tuo nesutinka ieÅ¡kovas. Apeliantas teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ginčija iÅ¡ esmės vienu pagrindu, t. y. tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas (toliau- teismas) netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias transporto priemonių savininkų ir jų valdytojų civilinę atsakomybę, draudiko, atlyginusio transporto priemone padaryta žalÄ , atgręžtinio reikalavimo teisę, subjektus, kurių atžvilgiu Å¡is reikalavimas gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas.

Apelianto nuomone, atgręžtinis reikalavimas dėl draudiko nukentėjusiajam asmeniui atlygintos žalos priteisimo gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas tiek asmens, kuris transporto priemone naudojosi, tiek automobilio savininko atžvilgiu ir todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra automobilio savininko solidarios atsakomybės už žalÄ ir kad už žalÄ atsakingas tik jÄ padaręs asmuo- K. B., vairavęs automobilį.Sutiktina su apeliantu, kad pagal TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytÄ reglamentavimÄ transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo bÅ«ti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota, neapdrausta negali naudotis nei patys valdytojai nei leisti naudoti kitam asmeniui.

Å ie įstatymu nustatyti reikalavimai turi imperatyvųjį pobÅ«dį. Neįvykdę Å¡ios pareigos- neapdraudę transporto priemonės ir ja padarę žalÄ turi atlyginti biuro sumokėtas iÅ¡mokas (TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1p, 23 str. 1d) Byloje nustatyta, kad žala nukentėjusiajam buvo padaryta atsakovui S. Å . nuosavybės teise priklausiusia neapdrausta transporto priemone (automobiliu). Tai reiÅ¡kia, kad jis neįvykdė įstatyminės pareigos- apdrausti turimÄ transporto priemonę (TPVCAPDÄ® 4 st. 2 d., 43 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju buvo iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos, kuriomis atlyginta už kaltininko – K. B., jam naudojant neapdraustÄ transporto priemonę, padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovas įgijo regresinę teisę reikalauti žalos(nuostolių) atlyginimo. Solidarų reikalavimÄ jis nukreipė į žalÄ padariusį asmenį ir maÅ¡inos savininkÄ , neapdraudusį maÅ¡inos.Tačiau vien pasyvus asmens (transporto priemonės savininko), privalančio atlikti tam tikrÄ teisinę pareigÄ , elgesys – neįvykdymas įstatymu nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, nagrinėjamos bylos atveju negali suponuoti tokio asmens turtinės atsakomybės, nes jai atsirasti reikalinga papildoma sÄ lyga – žalos padarymas savininkui naudojantis tokia transporto priemone arba savininko leidimas naudotis kitam asmeniui.

Tuo atveju, kai nustatoma, kad transporto priemonės savininkas ne tik neperdavė kitam asmeniui naudoti transporto priemonės, neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, bei tokios transporto priemonės pats nenaudojo, o galimybę valdyti tokiÄ transporto priemonę prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, nesant jo paties kaltės, reiÅ¡kia, kad nustatomos aplinkybės, eliminuojančios transporto priemonės savininko turtinę atsakomybę. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad atsakovo S. S. atsakomybės pagrindas yra ne eismo įvykio, kuriuo padaryta žalos nukentėjusiajam, sukėlimas, o jo, kaip transporto priemonės savininko, pareigos drausti transporto priemonę nevykdymas, ir kad Å¡i pareiga įtvirtinta ne deliktinę atsakomybę nustatančiose CK normose, o draudimo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose (konkrečiai – TPVCAPDÄ®).

Tačiau, kolegijos manymu, Å¡iuo atveju, atsižvelgiant ir į atsakomybės atsiradimo pagrindÄ , automobilio valdymo praradimas prieÅ¡ savininko valiÄ Â yra reikÅ¡minga aplinkybė sprendžiant ginÄÄ . Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tokiais atvejais taikoma CK 6.270 straipsnio 3 dalies nuostata, jog didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas už padarytÄ Å¾alÄ neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų.

Tokiu atveju už padarytÄ Å¾alÄ atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus Å¡altinį. Teismų praktikoje neteisėtu užvaldymu laikomas didesnio pavojaus Å¡altinio valdymas be valdytojo sutikimo, leidimo ar žinios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2012). Atsakovas, siekiantis įrodyti, kad jam nekyla turtinė atsakomybė, turi pareigÄ nurodyti aplinkybes, Å¡alinančias jo civilinę atsakomybę, bei jas pagrįsti leistinais įrodymais (CPK 178 str.).

Nagrinėjamoje byloje teismas pripažino, kad atsakovui S. Å ., kuris yra automobilio savininkas, neigiant davus sutikimÄ vairuoti automobilį kitam asmeniui, byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių prieÅ¡ingas aplinkybes. Teismas vertino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-11 įsiteisėjusį nutarimÄ , priimtÄ K. B. administracinėje byloje, kurioje konstatuota, kad automobilis ,,Lancia Kappa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo paimtas nežinant savininkui S. Å . ir kuris neatsakingas už neteisėtÄ savo nuosavybės panaudojimÄ (9-11 b. l.), kaip prejudicinę galiÄ turintį rodymÄ .

Sprendė, kad nėra nustatyta valdytojo kaltė dėl didesnio pavojaus Å¡altinio valdymo netekimo ir taikė CK 6.270 straipsnio 3 dalies nuostatas. Sutiktina su apeliantu, kad Å¡is nutarimas neturi prejudicinės galios ir yra vertintinas tik kaip raÅ¡ytinis įrodymas. Tačiau apeliantas nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų minėtÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ - įsiteisėjusį teismo nutarimÄ ir tuo pačiu teismo iÅ¡vadÄ , jog automobilis buvo užvaldytas neteisėtai. Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuotina, kad transporto priemonės savininkas automobilio neteko prieÅ¡ savo valiÄ dėl neteisėtų atsakovo K.

B. veiksmų.Apeliantas skunde teigia, kad neteisėto užvaldymo versija yra neįtikėtina, kadangi S. Å . nepranešė policijai apie transporto priemonės LANCIA KAPPA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę, bendraatsakoviai, bÅ«dami gerai pažįstami, savo Å¡aliÅ¡kais parodymais siekė iÅ¡vengti transporto priemonės konfiskavimo, neįtikėtina, kad S. Å . automobilio raktelius pametė, o K. B., bÅ«damas girtas, juos surado ir suprato, kad rastieji rakteliai yra bÅ«tent nuo tos transporto priemonės, sugalvojo be draugo žinios ja pasivažinėti, o S. Å . nežinojo, jog kartu su juo visÄ vakarÄ besilinksminantis K.

B. ketina pasinaudoti S. Å . priklausančia transporto priemone. Su Å¡iais teiginiais nesutinka abu atsakovai, o apelianto skunde iÅ¡keltos abejonės, samprotavimai nepagrįsti jokiais įrodymais. Todėl jie pripažintini deklaratyviais. Minėta, nenuginčytas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-11 nutarimas ar jo dalis (b.l.9). Teismo iÅ¡vadÄ , kad K. B. be savininko leidimo pasiėmė automobilį, patvirtina aplinkybė, jog sulaikius K. B. jis policijos darbuotojams nepateikė dokumentų, suteikiančių teisę naudotis automobiliu.

Be to, K. B. buvo sulaikytas netrukus po automobilio savavališko pasiėmimo.Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo remtis apelianto nurodytomis nutartimis: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010, Kauno apygardos teismo 2008-04-24 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-440-259/2008, Klaipėdos apygardos teismo 2010-10-15 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-789-253/2010 ir jose pateiktais išaiškinimais.

Jose buvo sprendžiamas klausimas dėl solidarios atsakomybės pasikeitus transporto priemonės savininkams, tačiau pasikeitimo neįregistravus viešajame registre. Nagrinėjamoje byloje nuosavybės teisių perėjimo kitam asmeniui klausimas nėra aktualus. Taip pat nėra pagrindo remtis konkrečiomis apelianto nurodytomis teismų nutartimis, kuriose pasisakyta dėl solidarios savininko, nevykdžiusio pareigos apdrausti transporto priemonę, atsakomybės, dėl skirtingų bylos aplinkybių. Vienoje iš jų - Kauno apygardos teismo 2012-04-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-763-698/2012 , buvo pripažinta, kad savininkas yra atsakingas dėl žalos atsiradimo, įvertinus, kad nors savininkas pats automobiliu nesinaudojo ir vairuotojas buvo paėmęs automobilį savo nuožiūra, tačiau jis žinojo, kur yra automobilio raktai ir automobilis.

AnalogiÅ¡kai kitose apelianto nurodytose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2015-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2203-262/2015, Vilniaus apygardos teismo 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-429-798/2015 ir Vilniaus apygardos teismo 2011-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1427-567/2011) buvo konstatuota kad savininkas yra atsakingas solidariai su žalÄ padariusiu vairuotoju nes nebuvo įrodytas neteisėtas automobilio užvaldymas, nesiimta priemonių užtikrinti, kad automobilio negalėtų vairuoti kitas asmuo, nesikreipta į policijÄ .

Pažymėtina, kad minėtose civilinėse bylose aplinkybės skiriasi nuo Å¡ios bylos. Jose buvo nustatytas neteisėtas automobilio užvaldymo faktas, prieÅ¡ingai nei Å¡ioje. IÅ¡ minėto Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-11 nutarimo, priimto K. B. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A2.6-350-902/2014, matyti, kad K. B. ir suintereresuoto asmens S,Č. paaiÅ¡kinimais K. B.- buvęs S. Č. darbuotojas; S,Č. priklausanti nedrausta maÅ¡ina stovėjo prie jo buvusios darbovietės UAB „Autulė“ kieme, nes buvo paruoÅ¡ta pardavimui; jos dokumentai buvo pas savininkÄ S. Č., o raktelius buvo pametęs, kuriuos surado K.

B.; K. B. be savininko leidimo pasiėmė automobilį ir važiuojant į namus sukėlė eismo įvykį; buvo neblaivus. Teismas, netaikydamas S. Č. priklausančios mašinos konfiskacijos, rėmėsi bylos aplinkybėmis, jog, policijos pareigūnams K. B. nepateikė automobilio registracijos liudijimo, techninės apžiūros rezultatų kortelės ir laikė tikėtina S. Č. versija, jog mašinos dokumentai buvo pas jį, K. B. paėmė automobilį be savininko žinios, o mašina nedrausta, nes paruošta pardavimui.

Nepaneigta ir tai, jog eismo įvykis įvyko neužilgo po to, kad K. B. be savininko leidimo užvaldė maÅ¡inÄ . Esant tokioms Å¡ios bylos aplinkybėms, negalima sutikti su apeliantu, jog teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja suformuotai teisminei praktikai. PrieÅ¡ingai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose Nr. 3K-3-429/2012, 3K-3-555/2013 nurodė, kad savininkui praradus transporto priemonę dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, nesant jo paties kaltės, egzistuoja aplinkybės, eliminuojančios transporto priemonės savininko turtinę atsakomybę.

Å ioje byloje atsakovo S. Č. kaltė nenustatyta.Teisėjų kolegija sutinka su teismo iÅ¡vada, kad automobilio savininkas galimybę valdyti transporto priemonę prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, nesant jo paties kaltės. Neapdraustos transporto priemonės atsakovas S. Å . neperdavė atsakovui K. B. naudotis, Å¡is jį užvaldė be savininko valios, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad S. Å . atsiranda atsakomybė pagal TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, teismo sprendimas atmesti ieÅ¡kinį automobilio savininko atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas jį tinkamai ir iÅ¡samiai motyvavus, kurį pakeisti ar panaikinti ieÅ¡kovo apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p).             Kiti ginčo Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės teisingam ginčo iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ iÅ¡ jo priteistinos atsakovo S. Å . praÅ¡omos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias sudaro 200 Eur už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (CPK 93, 98 str.).

 Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies pirmu punktu, n u t a r i a :            Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, 200 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti S. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Teisėjai                                                                                                          Margarita Dzelzienė                                                                                                                    Laimantas MisiÅ«nas                                                                                                             Laimutė Sankauskaitė