c8dcea03-8ed2-490c-b7d7-7dcca84057df · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-278-553/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39495-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4; 42.9; 45.5; 121.21(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Rukma“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-21 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1894-545/2014 pagal ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Rukma“ dėl skolos už Å¡ilumos energijÄ , trečiasis asmuo V.

V..Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Rukma“ 1 687,00 Lt skolos už Å¡ilumos energijÄ , 57,80 Lt palÅ«kanų, 6% metinių palÅ«kanų, 89,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Dalyje dėl 99,42 Lt skolos priteisimo ieÅ¡kovas atsisakė savo ieÅ¡kinio reikalavimų atsakovo UAB „Rukma“ atžvilgiu.Nurodė, kad UAB „Vilniaus energija" tiekia centralizuotÄ Å¡ilumÄ ir karÅ¡tÄ vandenį daugiabučiam gyvenamam namui adresu (duomenys neskelbtini), kurio 37 butas nuosavybės teise priklauso atsakovui, be to ir kitam daugiabučiam gyvenamajam namui adresu (duomenys neskelbtini), kurio - butas nuosavybės teise priklauso atsakovui, kuris naudojosi teikiamomis paslaugomis.

Nurodytų butų Å¡ilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo Å¡ilumos energijos tinklų, todėl pagal LR CK 6.384 str., 1.17 str. UAB „Vilniaus energija“ žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu UAB „Rukma“ neterminuotÄ energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas privalo kas mėnesį mokėti už suteiktas komunalines paslaugas LR įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais.

Atsakovas UAB „Rukma“ už Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį mokėjo nepilnai ir nereguliariai, nors Å¡iluma ir karÅ¡tas vanduo buvo tiekiami pastoviai, todėl už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2013-08-15 liko neapmokėta 1786,42 Lt už Å¡ilumos energijÄ . Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko.PaaiÅ¡kino, kad UAB „Rukma“ pagal 2012-07-05 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ Ä¯gijo vieno kambario butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį skolininkui V.

V.. 2012-07-12 atsakovo daiktinės teisės į butÄ buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, tačiau bute ir toliau gyveno ir juo naudojosi V. V., kuris atsisakė atlaisvinti butÄ . Tokiu bÅ«du, galima teigti, kad atsakovas po buto įgijimo realiai dar netapo buto savininku ir Å¡ilumos energijos vartotoju. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1051-599/2013 2013-03-18 priėmė sprendimÄ iÅ¡keldinti V. V. iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Å is sprendimas įsiteisėjo 2013-04-18.

Antstolis A. B. V. V. iš nurodyto buto priverstinai iškeldino 2013-07-02. Taigi, atsakovo teigimu, jis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), galėjo naudotis tik nuo 2013-07-02, o iki nurodyto laiko už paslaugas, teikiamas ieškovo, turėjo prievolę atsiskaityti V. V., kuris buvo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos nariu. Tačiau V. V., pažeisdamas Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties patalpų savininkų bendrijų įstatymo 12 str. l d., nevykdė bendrijos nario pareigos atsiskaityti nustatyta tvarka už teikiamas paslaugas.

EsÄ remiantis LR CK 6.1 str. nuostata, skolininko V. V. prievolė atsiskaityti su kreditoriumi dar nebuvo pasibaigusi, nes tarp skolininko ir kreditoriaus buvo iÅ¡likę teisiniai santykiai: V. V. buvo bendrijos narys, gyveno bute, naudojosi bendro naudojimo patalpomis. Tačiau V. V. prievolės ieÅ¡kovui nevykdė, o ieÅ¡kovas nereikalavo iÅ¡ jo įvykdyti prievolę. Dėl to, atsakovo nuomone, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, todėl pradinis atsakovas keistinas tinkamu atsakovu.

Be to, atsakovas nurodė, kad po V. V. iÅ¡keldinimo iÅ¡ buto, atsakovas 2013-07-08 d. kreipėsi į ieÅ¡kovo padalinį - antrÄ klientų aptarnavimo centrÄ , esantį (duomenys neskelbtini), su praÅ¡ymu atskirti buvusio savininko V. V. skolas ir pateikti atsakovui apmokėjimui PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras, tačiau ieÅ¡kovas šį bei 2013-09-04 raÅ¡tu Nr. 13-10 pakartotinÄ praÅ¡ymÄ ignoravo, todėl atsakovas nežinojo mokėtinų sumų dydžio. Gavus iÅ¡ teismo sÄ skaitas-faktÅ«ras, atsakovas sumokėjo 0,88 Lt už Å¡ilumos energijos tiekimÄ butui (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2013-07-06 iki 2013-07-15 d. ir 98,54 Lt už Å¡ilumos energijos tiekimÄ butui (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2013-07-03 iki 2013-08-16 d.

Taip pat, atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas neteisingai ieÅ¡kinyje paskaičiavo atsakovo nuosavybės teisės į butus atsiradimo ir pabaigos momentus - nuo butų įregistravimo ir iÅ¡registravimo VÄ® Registrų centras dienų, nes nuosavybės teisės į turtÄ atsiranda nuo įgijimo dienos, o pasibaigė atitinkamai - nuo pardavimo dienos. Be to, atsakovo atstovo nuomone, ieÅ¡kovas turi taikyti ne 21 % PVM tarifÄ , nurodytÄ PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose, o 9%. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-21 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai: priteisė iÅ¡ UAB „Rukma“ 1 687 Lt skolos už Å¡ilumos energijÄ , 57,80 Lt palÅ«kanų, 6% metinių palÅ«kanų nuo 2013-12-02, skaičiuojant nuo 1744,80 Lt iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 89 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų UAB „Vilniaus energija“ naudai; priėmė UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinio atsisakymÄ dalyje dėl 99,42 Lt skolos priteisimo atsakovo UAB „Rukma“ atžvilgiu, ir Å¡ioje dalyje civilinę bylÄ nutraukė; priteisė iÅ¡ UAB „Rukma“ 16,68 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas.Teismas nurodė, kad atitinkamu laikotarpiu atsakovui priklausė butai esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Pažymėjo, kad ir tuo atveju jei butas nuomojamas kitiems fiziniams asmenims, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimis, kai šilumos energijos tiekėjas ir patalpų nuomininkas nėra sudarę energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tai šilumos pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas. Remiantis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, nustatė, kad butai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų.

Nenustatė byloje įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų kreipęsis į UAB „Vilniaus energija“ su praÅ¡ymu sudaryti individualiÄ Å¡ilumos bei karÅ¡to vandens pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje butų aptartos jiems priimtinos Å¡ilumos energijos pirkimo – pardavimo sÄ lygos. Teismas, remdamasis CK 6.384 str., 1.71 str., Å ilumos Å«kio įstatymo 19 str. 5 d., Taisyklėmis, ApraÅ¡o 5, 6 p. laikė, kad ieÅ¡kovas konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu neterminuotÄ energijos pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovui, kaip Å¡ių patalpų savininkui, atsirado prievolė mokėti už tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ Ä¯statymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais, be to, Å¡ilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių Å¡alys yra Å¡ilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas - Å¡ilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas - buitinis Å¡ilumos vartotojas.

Atsakovas, bÅ«damas ginčo butų savininku, įgydamas buto nuosavybės teises, kartu perėmė Å¡ildymo įrenginių bute valdymÄ , todėl tapo ieÅ¡kovo abonentu CK 6.384 str.1d. prasme ir nuo nuosavybės teisių įgijimo įgijo Å¡ilumos energijos sutarties su ieÅ¡kovu teises ir pareigas, tarp kurių – prievolę sumokėti už patiektÄ energijÄ . Teismas, vadovaudamasi CK 6.38 str. nuostatomis, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus, priteisė ieÅ¡kovo reikalaujamÄ sumÄ iÅ¡ atsakovo.

Atsakovui sumokėjus dalį skolos, ieÅ¡kovas dalies reikalavimo atsisakė ir teismÄ toje dalyje bylÄ nutraukė. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas UAB „Rukma“ apeliaciniu skundu praÅ¡o: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-21 sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Nurodo, kad:Ginčas tarp proceso Å¡alių kilo ne dėl Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sudarymo fakto, o dėl skolos už Å¡ilumos energijÄ , kuri susidarė dėl to, kad atsakovas negalėjo valdyti buto dėl buvusio buto savininko veiksmų, apmokėjimo, todėl galima teigti, kad teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir paskelbęs sprendimÄ , neatskleidė bylos esmės. Atsakovui įsigijus butÄ , trečiasis asmuo ir toliau jame gyveno ir atsisakė atlaisvinti.

Taigi, nepaisant to, kad atsakovo nuosavybės teisės į butÄ buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, faktiÅ¡kai nei vienos iÅ¡ nuosavybės teisių turinio sudėtinių dalių: valdymo, naudojimo bei disponavimo, dar nebuvo įgyvendinta, todėl negalima teigti, kad po buto įsigijimo, atsakovas tapo buvo savininku ir Å¡ilumos energijos vartotoju. Tik 2013-07-02 trečiasis asmuo buvo priverstinai iÅ¡keldintas iÅ¡ buto ir tik po Å¡io įvykio atsakovas tapo Å¡ilumos energijos vartotoju;Remiantis CK 6.1 str. nuostata, reglamentuojančia prievolės sampratÄ , buvusio savininko trečiojo asmens V.

V. prievolė atsiskaityti su kreditoriumi – ieÅ¡kovu dar nebuvo pasibaigusi, nes tarp skolininko ir kreditoriaus buvo iÅ¡likę teisiniai santykiai: V. V. gyveno bute, naudojosi bendro naudojimo patalpomis, vartojo Å¡ilumos energijÄ . Tačiau trečiasis asmuo prievolės ieÅ¡kovui nevykdė, o ieÅ¡kovas jos įvykdyti nereikalavo;Teismas priėmė sprendimÄ remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-3/2008, 3K-3-280/2009, 3K-3-432/2009, 3K-3-549/2009, o atsakovo nurodytÄ teismų praktikÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012 atmetė dėl nagrinėjamų skirtingų aplinkybių.

Tačiau pastebėtina, kad civilinėse bylose, kuriose suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuria vadovavosi teismas, priimant sprendimÄ , faktinės aplinkybės akivaizdžiai skyrėsi nuo nagrinėjamos bylos. Jose buvo nagrinėjami ginčai dėl atsiskaitymo už Å¡ilumos tiekimÄ Ä¯ daugiabučio namo patalpas, kurių savininkai patys iÅ¡nuomojo jas fiziniams asmenims, tačiau savininkai galėjo valdyti patalpas bei jais naudotis. Be to nagrinėjamoje byloje pardavimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais su buvusiu savininku trečiuoju asmeniu V.

V. ir dar nebuvo nutraukta, jo prievolė atsiskaityti su ieÅ¡kovu dar nebuvo pasibaugusi;IeÅ¡kovo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012 yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant klausimÄ dėl prievolės už Å¡ilumos energijÄ tiekimÄ , reikÅ¡minga nustatyti, ar buvusiam savininkui baigėsi mokėjimo prievolė, ar Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartis su buvusiu savininku nutraukta. Tačiau vien tik vienos Å¡alies pareiÅ¡kimas dėl sutarties nutraukimo nėra pakankamas faktas konstatuoti sutartinių santykių pabaigÄ , bÅ«tina nustatyti ir tokiÄ Å¡alių valiÄ patvirtinančius jų veiksmus;Nesutiko su sprendimo dalimi, kurioje nurodyta, kad atsakovas yra skolingas už Å¡ilumos energijos tiekimÄ butams, esantiems (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadangi dėl buto esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius ieÅ¡kovas atsisakė ieÅ¡kinio reikalavimo dalies dėl 0,88 Lt už Å¡ilumos energijos tiekimÄ Å¡iam butui.

Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje taip pat neteisingai nurodyti skolos laikotarpiai – nuo butų įregistravimo iki iÅ¡registravimo Nekilnojamojo turto registre;Teismas neįtraukė atsakovo praÅ¡omo trečiojo asmens – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos taip priimdamas sprendimÄ , kuris turėjo įtakos jo teisėms ir pareigoms. IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-21 sprendimÄ .Nurodo, kad:Esant ginčui dėl to, kam tenka prievolė sumokėti reikalaujamÄ priteisti įsiskolinimÄ , bÅ«tina buvo iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybę, su kuriuo asmeniu ginčo laikotarpiu buvo sudaryta Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartis.

Todėl logiÅ¡ka, jog teismas tyrė aplinkybes dėl Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo fakto su atsakovu. Aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju su atsakovu nėra sudaryta individuali Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartis, nesudaro pagrindo teigti, kad Å¡ilumos tiekimo-vartojimo sutartis apskritai nėra sudaryta. Atsakovas, bÅ«damas ginčo butų savininku, įgydamas buto nuosavybės teises, kartu perėmė Å¡ildymo įrenginių bute valdymÄ , todėl tapo ieÅ¡kovo abonentu CK 6.384 str. 1 d. prasme ir nuo nuosavybės teisių įgijimo momento įgijo Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties su ieÅ¡kovu teises ir pareigas, tarp kurių ir prievolę sumokėti už patiektÄ energijÄ ;ieÅ¡kovo įsitikinimu, svarbu tai, kad teismas teisiÅ¡kai kvalifikuodamas teisinius santykius tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo suformuluota teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisykle, kuri sako, jog Å¡ilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių Å¡alys yra Å¡ilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas – Å¡ilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis Å¡ilumos vartotojas.

Todėl nagrinėjamu atveju, teismas sprendime pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis;Nepaisant to, kad ieÅ¡kinyje yra nurodyti laikotarpiai, kada buvo iÅ¡vieÅ¡inta Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į ginčo butus, tačiau ginčo laikotarpis yra nuo 2013-05-01 iki 2013-08-15. Ginčo, kad bÅ«tent Å¡iuo laikotarpiu butai priklausė atsakovui nuosavybės teise nėra, be to atsakovas nepateikė įrodymų, kad Å¡iuo laikotarpiu nuosavybės teisė į ginčo butus priklausė ne jam;Nors teismas atsisakė įtraukti trečiuoju asmeniu Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ Teisingumo ministerijos, tačiau įtraukė V.

V., buvusį buto (duomenys neskelbtini), savininkÄ , kurio teisėms ir pareigoms sprendimas gali turėti įtakos. Vien tai, kad teismas, nagrinėjęs trečiojo asmens iÅ¡keldinimo bylÄ nesilaikė nustatytų terminų, nereiÅ¡kia, kad Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, tenka pareiga padengti ieÅ¡kovo reikalaujamÄ Ä¯siskolinimÄ . Apeliantas nenurodo, kokioms konkrečiai Lietuvos Respublikos teisėms ir pareigoms įtakos turės priimtas sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino visas aktualaus klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikÅ¡mę kilusio ginčo teisingam iÅ¡sprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti Å¡io teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b.

Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė skolÄ už Å¡ilumos energijÄ iÅ¡ atsakovo - buto savininko.Civilinės bylos duomenimis, UAB „Vilniaus energija“ tiekė Å¡ilumos energijÄ atsakovui nuosavybės teise priklausantiems butams, esantiems (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).

Už Å¡iuose butuose suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2013-08-15 susidarė 1 687,00 Lt bendra skola. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas teikė Å¡ilumos energijÄ ginčo butams ir Å¡iomis paslaugomis buvo naudojamasi. Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, kaip buto savininko, konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių susiklostė prievoliniai santykiai dėl apmokėjimo už suteiktÄ Å¡ilumos energijÄ .

Atsakovas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka.Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi tik 2013-07-02 trečiasis asmuo buvo priverstinai iÅ¡keldintas iÅ¡ buto ir tik po Å¡io įvykio atsakovas tapo Å¡ilumos energijos vartotoju, todėl neturi pareigos mokėti skolos už Å¡ilumos energijÄ , kuri susidarė laikotarpiu, kai bute neteisėtai gyveno buvęs buto savininkas – trečiasis asmuo. Todėl prievolę mokėti mokesčius už Å¡ilumos energijÄ turėjo buvęs buvo savininkas, nes jis faktiÅ¡kai gyveno bute ir teisiniai santykiai tarp skolininko ir kreditoriaus nebuvo iÅ¡nykę.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija.Byloje nustatyta, kad su Å¡ilumos energijos tiekėju nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė Å¡ilumos energijos tiekimo sutartis, taip pat tarp atsakovo ir trečiojo asmens nebuvo sudarytas susitarimas dėl apmokėjimo už komunalines paslaugas. Kadangi ieÅ¡kovas tiekė Å¡ilumos energijÄ ginčo butams ir Å¡iomis paslaugomis naudojosi atsakovo bute gyvenantis trečiasis asmuo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, kaip buto savininko, konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis.

Dėl to tarp Å¡alių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai dėl apmokėjimo už suteiktÄ Å¡ilumos energijÄ butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Apelianto argumentai, kad jis neturi pareigos mokėti už Å¡ilumos energijÄ , nes atitinkamu laikotarpiu negalėjo naudotis butu dėl neteisėtų trečiojo asmens veiksmų, nepanaikina jo prievolės atsiskaityti už pateiktÄ Å¡ilumos energijÄ , atsakovas, įsigydamas nuosavybėn butÄ varžytynėse, prisiėmė visÄ rizikÄ , susijusiÄ su buvusių savininkų iÅ¡keldinimu ir to sÄ lygotais galimais nuostoliais.Teismas pažymi, kad bet koks atidus ir rÅ«pestingas asmuo, nuosavybės teise įgijęs nekilnojamÄ jį turtÄ (butÄ ), žinodamas, kad jam yra teikiamos paslaugos ar Å¡ilumos energija, kreiptųsi į atitinkamÄ paslaugų ar energijos tiekėjÄ su informacija dėl atitinkamų sutarčių sudarymo.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų informavęs UAB „Vilniaus energijÄ â€œ apie tai, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute neteisėtai gyvena buvęs buto savininkas. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad apeliantas, bÅ«damas ginčo patalpų savininkas, nebuvo rÅ«pestingas ir apdairus, jo veiksmai (neveikimas) neatitiko bonus pater familias elgesio standartų.Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kuriose nagrinėtos skirtingos situacijos ir nepagrįstai nesivadovavo atsakovo nurodyta teismų praktika.

Apeliacinės instancijos teismas tik iÅ¡ dalies sutinka su Å¡iuo apelianto argumentu. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-01-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008 ir kitomis, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl pareigos mokėti mokestį už Å¡ilumos energijÄ nuomos teisinių santykių kontekste. Tačiau paminėta teismų praktika nagrinėjamuoju atveju yra reikÅ¡minga tuo, kad kasacinės instancijos teismas pasisakė, jog Å¡ilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas nepriklausomai nuo to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama Å¡ilumos energija (LAT 2008-01-30 byla Nr. 3K-3-3/2008).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad atsakovo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012, yra aptariamos skirtingos faktinės aplinkybės nei nagrinėjamoje byloje, kadangi Å¡ioje byloje buvo sprendžiamas pareigos mokėti už Å¡ilumos energijÄ klausimas, kai egzistuoja savarankiÅ¡ki Å¡ilumos inžinieriniai tinklai. Tačiau ir atsakovo nurodytoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pasisakė, kad tais atvejais, kuomet Å¡iluma tiekiama į daugiabučiame name esančias gyvenamÄ sias patalpas ir dėl inžinerinių tinklų ypatumų bei bendrų patalpų tokiame name techniÅ¡kai gali bÅ«ti neįmanoma užtikrinti Å¡ilumos tiekimÄ daugiabučiam namui, netiekiant jos daliai patalpų, patalpų savininko prievolė mokėti už tiekiamÄ Å¡ilumÄ inter alia gali kilti ir iÅ¡ įstatyme įtvirtintos juridinių faktų sudėties, kai patalpų savininkas, įgydamas nuosavybės teisę į jas, kartu prisiima ir prievolę atlyginti už tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ .Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis, nes teismas priėmė sprendimÄ , neįtraukęs Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, taip priimdamas sprendimÄ , kuris gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms.

Tokius apelianto argumentus teismas vertina nepagrįstais, nes byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad joje priimtas sprendimas gali turėti įtakos Lietuvos Respublikos teisėms ir pareigoms.Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir neturintys įtakos apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, vadovaudamasi pirmiau nurodytais Å¡ilumos energijos pirkimÄ â€“pardavimÄ reglamentuojančiais teisės aktais bei Å¡iuo klausimu suformuota kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs teismas padarė pagristÄ iÅ¡vadÄ , jog laikotarpiu, už kurį praÅ¡oma priteisti skolÄ už patiektÄ Å¡ilumos energijÄ (nuo 2013-05-01 iki 2013-08-15) turi sumokėti atsakovas, nepaisant to, kad jis faktiÅ¡kai nesinaudojo butu.

Kaip ir pirmosios instancijos teismas nurodė, atsakovas įvykdęs prievolę ieÅ¡kovui, turi teisę pareikÅ¡ti atgręžtinį reikalavimÄ trečiajam asmeniui, t.y. buvusiam buto savininkui.Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo mėn. 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                 Aldona Tilindienė