c8dcae53-00f2-4db9-bf92-edc1e42a3d96 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-22775-960/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17530-2021-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. rugsėjo 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas DariuÅ¡ Lučinski, sekretoriaujant Gretai Ribikauskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje vaizdo konferencijos bÅ«du, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos praÅ¡ymÄ dėl termino atnaujinimo kreditoriniams reikalavimams pateikti, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atnaujinti terminÄ kreditoriniams reikalavimams pareikÅ¡ti, numatytÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 4 dalyje. Nurodo, kad I. P. buvo registruota Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba)Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 3 – ajame skyriuje nuo 2019 m. spalio 7 d., o gavus asmens praÅ¡ymÄ , nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. jai buvo paskirta darbo paieÅ¡kos iÅ¡moka.

Užimtumo tarnyba apie I. P. mirties faktÄ duomenis gavo tik 2020 m. lapkričio 12 d. (I. P. mirties data – 2020 rugsėjo 23 d.), o iki tol jie neturėjo duomenų apie jos asmens mirtį. Neturint duomenų apie mirties faktÄ , darbo paieÅ¡kos iÅ¡moka buvo sumokėta iki 2020 m. spalio 31 d. Dėl Å¡ios priežasties laikotarpyje nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. spalio 31 d. susidarė darbo paieÅ¡kos iÅ¡mokos permoka, kurios suma – 247,05 Eur. Gavus duomenis iÅ¡ Gyventojų registro, buvo kreiptasi į Testamentų registrÄ , siekiant nustatyti mirusiosios palikėjus, tačiau jie nenustatyti.

Atsižvelgiant į tai, kad informacija nebuvo gauta apie palikėjus, buvo kreiptasi į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Kadangi duomenys gauti pavėluotai bei didelio darbo krÅ«vio, pareiÅ¡kėjas vėlavo atlikti veiksmus, susijusius su mirusiosios turto palikėjų nustatymu bei kreditorinio reikalavimo teikimo VMI dėl darbo paieÅ¡kos iÅ¡mokos permokos grÄ Å¾inimo. Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad VMI pradėta paveldėjimo byla dėl 2020 m. rugsėjo 23 d. mirusios I. P., priklausančio turto paveldėjimo valstybės vardu. Po mirusiosios mirties liko nepaveldėtos piniginės lėšos – AB SEB banko sÄ skaitoje – 650,61 Eur ir pensijų kaupimo sÄ skaitoje – 685,02 Eur. Kito turto nenustatyta. Paveldėjimo valstybės vardu veiksmai sustabdyti, kol nebus gautas teismo sprendimas nepilnamečio vaiko vardu priimti arba atsisakyti palikimo. Kadangi pareiÅ¡kėjo nurodytos sumos buvo pervestos už laikotarpį, kai I.

P. buvo mirusi, t. y. pasibaigus teisinių santykių tokioms iÅ¡mokoms gauti subjektiÅ¡kumui, konstatuotina, jog mirusioji palikimo atsiradimo metu neturėjo ginčo turto, todėl teisėms į jį įgyvendinti CK penktosios knygos normos netaikomos. 247,05 Eur nurodoma pareiÅ¡kėjo suma nėra palikimo objektas, kurį galėtų paveldėti valstybė, todėl pareiÅ¡kėjas, norėdamas atgauti nepagrįstai pervestas pinigines lėšas, turėtų kreiptis į bankÄ . PareiÅ¡kimas tenkintinas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto.

TerminÄ praleidus, teismas jį gali atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiÅ¡kinimÄ Å¡io straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali bÅ«ti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes prieÅ¡ingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamÄ galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo bÅ«das.

Tokia situacija neatitiktų vieno iÅ¡ pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiÅ¡kumo (CK 1.2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikėjai I. P. 2020 m. rugpjūčio 12 d. paskirta darbo paieÅ¡kos iÅ¡moka, kuri buvo mokama iki 2020 m. spalio 31 d. Palikėja mirė 2020 m. rugsėjo 23 d., o apie jos mirties faktÄ Gyventojų registras pareiÅ¡kėjÄ informavo 2020 m. lapkričio 12 d., praėjus beveik dviem mėnesiams.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėjas nežinojo palikėjos mirties fakto, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. spalio 31 d. susidarė 247,05 Eur darbo paieÅ¡kos iÅ¡mokos permoka. PareiÅ¡kėjui sužinojus palikėjos mirties datÄ , jis kreipėsi į testamentų registrÄ , kuris pateikė atsakymÄ , jog 2021 m. vasario 19 d. Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o duomenimis, nurodytÄ dienÄ niekas nebuvo kreipęsis dėl palikėjos palikimo priėmimo. CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad jeigu palikėjas neturi nei įpėdinių pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ , paveldimas turtas pereina valstybei.

Paveldint kilnojamÄ jį turtÄ , Å¡iuo atveju, pinigines lėšas, paveldėjimo santykiuose valstybę atstovauja VMI. Suinteresuotas asmuo patvirtino, jog yra pradėta paveldėjimo byla dėl mirusiajai priklausiusio turto paveldėjimo valstybės vardu, o po palikėjos mirties liko nepaveldėtos piniginės lėšos – AB SEB banko sÄ skaitoje – 650,61 Eur, o pensijų kaupimo sÄ skaitoje – 685,02 Eur, tačiau nesutinka su pareiÅ¡kėjo pozicija, kadangi iÅ¡mokos permoka palikėjos sÄ skaitoje atsidÅ«rė po jos mirties, todėl tai nėra paveldėjimo objektas.

CK 5.2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.

Teismas sutinka su suinteresuoto asmens argumentu, jog pareiÅ¡kėjo piniginė permoka į palikėjos banko sÄ skaitÄ atlikta jau po palikėjos mirties, t. y. kai pasibaigė jos teisinis subjektiÅ¡kumas, tačiau paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, o įpėdiniai paveldi visÄ palikėjo turtÄ , turtines teises ir pareigas (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Ä®pėdinis, paveldėjęs palikimÄ , o nagrinėjimo atveju, suinteresuotas asmuo, pradėjęs palikėjos palikimo paveldėjimo procesÄ , paveldi visas lėšas, esančias jos banko sÄ skaitose, neskiriant jų gavimo laikotarpio iki ar po mirties, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad mirus banko sÄ skaitos savininkei, banko sÄ skaitoje esantys pinigai yra tinkamas paveldėjimo objektas CK 5.1 straipsnio prasme, nepaisant to, jog piniginės lėšos palikėjos banko sÄ skaitoje atsirado po jos mirties, tačiau esant faktui, jog suinteresuotas asmuo priima jos palikimÄ .

Visas palikimas įpėdiniui pereina neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkretų palikimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013 ir kt.). Be to, vadovaujantis CK 6.922 straipsnio 1 dalimi, lėšos iÅ¡ sÄ skaitos nuraÅ¡omos kliento nurodymu, t. y. sÄ skaitos savininko ar jo įpėdinio (nagrinėjamu atveju – valstybės vardu palikimÄ priimančio suinteresuoto asmens) nurodymu, todėl VMI paveldėjus palikėjos palikimÄ , lėšos iÅ¡ minėtos sÄ skaitos galės bÅ«ti nuraÅ¡omos tik esant VMI nurodymui, o ne bankui savarankiÅ¡kai atliekant lėšų nuraÅ¡ymÄ .

Kaip esmines termino pareikÅ¡ti kreditorinius reikalavimus praleidimo priežastis, pareiÅ¡kėjas nurodo vėlesnį palikėjos mirties sužinojimo faktÄ , duomenų gavimÄ apie galimus paveldėtojus laikÄ ir didelį darbo krÅ«vį. Konkrečiu atveju, pareiÅ¡kimo padavimo dienÄ , pareiÅ¡kėjas terminÄ buvo praleidęs 6 mėnesius (skaičiuojant nuo termino pabaigos). Darytina iÅ¡vada, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas apie palikėjos mirties faktÄ sužinojo praėjus dviem mėnesiams nuo jos mirties, pareiÅ¡kėjui reikėjo laiko nustatyti galimus palikėjos palikimo paveldėtojus, bei tai, kad įstatymų nustatytas terminas neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti, o pareiÅ¡kėjo kreditorinis reikalavimas nepažeistų paveldėtojo teisių, pripažintina, kad termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis ir terminas pareikÅ¡ti kreditorinius reikalavimus atnaujintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsniu, 290-292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 578 straipsniu, teismas, n u t a r i a : praÅ¡ymÄ tenkinti visiÅ¡kai. Atnaujinti pareiÅ¡kėjo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, j. a. k. 190766619, praleistÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ kreditoriniam reikalavimui pareikÅ¡ti. Nustatyti pareiÅ¡kėjui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, j. a. k. 190766619, trijų mėnesių terminÄ nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos, palikėjos I.

P., a. k. (duomenys neskelbtini) turto paveldėtojui kreditoriniam reikalavimui pareikÅ¡ti. Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirÄ jį skundÄ paduodant Vilniaus miesto apylinkės teisme. Teisėjas DariuÅ¡ Lučinski