c8dc9c04-bbdf-4fc7-ae65-26f0acd3de7c · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-735-340/2020 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-03137-2017-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos ZubavičiÅ«tės-Montvilienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės J.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ (toliau – UAB „Tomadas“) ieÅ¡kinį atsakovams J. M., A. J. dėl skolos už automobilio saugojimÄ priteisimo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Tomadas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų J. M. ir A. J. 7392,04 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2015 m. lapkričio 4 d. ieÅ¡kovė su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu sudarė VieÅ¡ojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 10-ST2-286 (toliau – Sutartis). Vadovaujantis Sutarties nuostatomis bei Vilniaus apskrities VPK nurodymu, 2015 m. gruodžio 1 d. ieÅ¡kovė atvyko į įvykio vietÄ ir priverstinai nugabeno transporto priemonę Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei nugabeno jÄ tolimesniam saugojimui į ieÅ¡kovės sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikÅ¡telę, esančiÄ EiÅ¡iÅ¡kių pl. 127, Vilnius.

IeÅ¡kovė nėra subjektas, savarankiÅ¡kai priimantis sprendimus dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ar dėl jų grÄ Å¾inimo savininkams ar teisėtiems valdytojams. IeÅ¡kovė iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK gavo 2016 m. gegužės 9 d. raÅ¡tÄ Nr. 10-S-101136(1.46-10), kuriame automobilio savininke buvo nurodyta J. M., o asmuo, kuris vairavo transporto priemonę ir pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET) – A. J.. IeÅ¡kovė taip pat patikrino VÄ® „Regitra“ duomenų bazę, kurioje atsakovė J.

M. nurodyta automobilio savininke. IeÅ¡kovė 2016 m. gegužės 12 d. praneÅ¡imu informavo automobilio valdytojÄ A. J. apie saugomÄ automobilį bei paragino atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Jam neatsiėmus automobilio ir neatsiskaičius už suteiktas paslaugas, ieÅ¡kovė 2016 m. birželio 15 d. pakartotiniu praneÅ¡imu informavo apie bÅ«tinybę atsiimti automobilį bei atlyginti įsiskolinimÄ už suteiktas paslaugas, tačiau ir vėl jokio atsakymo iÅ¡ jo nebuvo gauta. Tuomet ieÅ¡kovė 2016 m. rugpjūčio 22 d. praneÅ¡imu bei 2017 m. birželio 9 d. pakartotiniu praneÅ¡imu informavo automobilio savininkę J.

M. apie saugojamÄ transporto priemonę. IeÅ¡kovė įsiskolinimÄ paskaičiavo už automobilio saugojimÄ nuo 2015 m. gruodžio 1 d. (automobilio perėmimo) iki ieÅ¡kinio parengimo 2017 m. spalio 30 d., t. y. 700 dienų, vienos paros saugojimo kainÄ skaičiuojant 10,51 Eur (PVM įskaitytas), be transporto priemonės priverstinio nuvežimo kainos (automobilis perimtas iÅ¡ buvusio paslaugų teikėjo ir pagal sutartį ieÅ¡kovė įsipareigojo pergabenti nemokamai).

3. RaÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose ieÅ¡kovė nurodė, jog negalima vertinti įkainių, taikomų įprastinėse aikÅ¡telėse, kur automobiliai saugojami laisva asmenų valia. IeÅ¡kovė pateikė susisteminus duomenis apie analogiÅ¡kų paslaugų – priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų, už kurias ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti atlyginimÄ , rinkos kainas laikotarpiu nuo 2015 metų, kur įkainiai svyruoja net iki 14,00 Eur, todėl ieÅ¡kovės paslaugos kaina negali bÅ«ti pripažinta per didele.

Nurodė, jog automobilis priverstinai nuvežtas 2015 m. gruodžio 1 d., iki ieÅ¡kinio padavimo atsakovai nesirÅ«pino automobiliu, jo neatsiėmė, nepaisė ieÅ¡kovės raginimų, delsė atlikti nuo jų priklausančius veiksmus, lėmusius įsiskolinimo didėjimÄ . Pažymėjo, jog ieÅ¡kovė negavo atsakovų siųstų faksogramų, nes fakso aparato niekada neturėjo, neturėjo ir fakso numerio. Nurodė, kad automobilio savininkė jo priverstinio nuvežimo metu buvo atsakovė J. M..

4. Atsakovė J. M. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2015 metais jos dukra pirko automobilį, bet kadangi turėjo skolų antstoliams, automobilį pirko atsakovės vardu. Dukra automobilį įsigijo, tačiau kaip ji sutvarkė dokumentus atsakovė netikrino. Atsakovė pati šiuo automobiliu niekada nesinaudojo. Kiek pasinaudojus automobiliu jis pradėjo gesti, tada dukra nutarė transporto priemonę parduoti. Tačiau kodėl pardavusi automobilį dukra jo neišregistravo nežino, pasitikėjo dukra, manė, kad viskas bus sutvarkyta tinkamai.

Dukra pasitikėjo, nes ji studijavo teisę. Apie automobilio pardavimo sutartį pasidomėjo tik gavusi ieÅ¡kinį. Atsakovė transporto priemonės 2015 m. lapkričio 4 d. pardavimo sutarties nepasiraÅ¡inėjo, t. y. sutartyje ne jos paraÅ¡as. Kuomet 2016 metais iÅ¡ ieÅ¡kovės gavo praneÅ¡imÄ dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo, susisiekė su bendrovės atstovu, kuriam paaiÅ¡kino, kad saugomas automobilis buvo parduotas ir faksu nusiuntė minėtÄ 2015 m. lapkričio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį.

Patvirtino, kad nepažįsta nei atsakovo A. J., nei automobilio pirkėjo J. P..

5. Atsakovas A. J. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 8 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino: priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų J. M. ir A. J. ieÅ¡kovės UAB „Tomadas“ naudai 7392,04 Eurskolos, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 7392,04 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisė iÅ¡ atsakovų J. M. ir A. J. ieÅ¡kovės UAB „Tomadas“ naudai po 41,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminio mokesčio).

7. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį solidariai priteisti iÅ¡laidas už transporto priemonės saugojimÄ iÅ¡ transporto priemonės savininkės J. M. ir valdytojo A. J.. Teismas iÅ¡ byloje esančios VÄ® „Regitra“ pažymos nustatė, jog transporto priemonės Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė – atsakovė J. M.. Teismas nesutiko su atsakovės nurodoma aplinkybe, jog atsakovės vardu transporto priemonė Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo registruota, jos vardu tik deklaruotas pardavimas.

Teismas pažymėjo, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog viešame transporto priemonių registre įregistruotas asmuo nebūtinai turi būti konkrečios transporto priemonės savininkas, daikto įregistravimas atitinkamame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas, todėl jeigu asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis įrodo, kad jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre.

Tokiu būdu laikytina, jog transporto priemonės savininkė buvo atsakovė J. M.. Tuo tarpu ginčo byloje dėl to, jog tuo metu transporto priemonę vairavo, t. y. transporto priemonės valdytoju buvo, atsakovas A. J., nėra.

8. Teismas nustatė, kad 2015 m. lapkričio 4 d. ieškovės su Vilniaus AVPK sudarytos Viešojo pirkimo sutarties dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 10-ST2-286pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, saugojimo paslaugas pagal Sutarties Priede Nr. 1 nustatytus įkainius. Iš Priedo Nr. 1 „Paslaugų įkainiai“ teismas nustatė, jog už paslaugas, aprašytas Sutarties 2.1 punkte (priverstinis transporto priemonės nuvežimas ir saugojimas vykdomas asmens interesais (būtinoji pasauga) ir už šias paslaugas turi sumokėti automobilio savininkas ir/ar valdytojas“) taikomas 10,51 Eur (su PVM) saugojimo įkainis vienai parai.

Teismas sutiko su ieÅ¡kovės argumentais, jog ieÅ¡kovės taikytas įkainis atitinka tokių paslaugų rinkos kainas transporto priemonės saugojimo laikotarpiu. Teismas nustatė, kad nuo 2015 m. gruodžio 1 d. ieÅ¡kovės taikytas standartinis 10,51 Eur įkainis vienai parai už transporto priemonės Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimÄ nėra didesnis negu analogiÅ¡kų transporto priemonių saugojimo aikÅ¡telių taikomi įkainiai. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės taikomas įkainis nepažeidžia atsakovų teisių ir teisėtų interesų, atitinka teisingumo ir proporcingumo principus.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės naudai 7392,04 Eur įsiskolinimo sumÄ (35,04 Eur transporto priemonės priverstinio nuvežimo kaina bei 7357,00 Eur įsiskolinimas už transporto priemonės saugojimÄ (700 faktiÅ¡kai transporto priemonės saugojamų parų skaičius nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki ieÅ¡kinio teismui teikimo dienos (2017 m. spalio 30 d.) x transporto priemonės vienos paros saugojimo kaina (10,51 Eur)). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9.

Apeliaciniu skundu atsakovė J. M. praÅ¡o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 8d. sprendimÄ pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies, priteisiant ieÅ¡kovei UAB „Tomadas“ iÅ¡ atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skolÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas; apeliacinės instancijos teismui atmetus 1 punkte nurodytÄ reikalavimÄ â€“ 2019 m. spalio 8 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų priimtÄ sprendimÄ pakeisti ir vadovaujantis aktualia teismų praktika, atsakovės teikiamais įrodymais dėl transporto priemonės vienos paros saugojimo rinkos vertės/tarifo, protingumo, teisingumo, ekonomiÅ¡kumo, sÄ Å¾iningumo principais sumažinti priteistÄ iÅ¡ atsakovų mokėtinÄ sumÄ ieÅ¡kovei iki 795,00 Eur; priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 9.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir netyrė faktinių Å¡ios konkrečios bylos aplinkybių, t. y. kad atsakovė J.

M. davė sutikimÄ savo dukrai I. M. parduoti jai priklausančiÄ transporto priemonę Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasekoje dukra ir pardavė už 500,00 Eur atsakovei priklausiusiÄ transporto priemonę pirkėjui J. P.. Ä®galiojimo, kaip raÅ¡ytinio dokumento tarp atsakovės ir jos dukters I. M. nebuvimas, nepaneigia fakto, kad tarp jų buvo sudaryta įstatymo leidžiama žodinės formos pavedimo sutartis. Tarp atsakovės J. M. ir J. P. sudaryta transporto priemonės Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis.

Å iuo atveju turėjo bÅ«ti nustatytos faktinės bylos aplinkybės, patvirtinančios, jog buvo sudaryta žodinė automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, ir kad atsakovė J. M. jau nebuvo transporto priemonės Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė 2015 m. gruodžio 1 d. (transporto priemonės perdavimo ieÅ¡kovei dienÄ ). Teismas turėjo imtis priemonių iÅ¡kviesti naujÄ jį automobilio savininkÄ J. P. jį apklausti dėl transporto priemonės Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sudarymo aplinkybių.

Taip pat teismas turėjo apklausti liudytoju ir automobilio valdytojÄ , t. y. atsakovÄ , ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokiu pagrindu ir iÅ¡ ko atsakovas gavo valdyti automobilį. 9.2. Gavusi iÅ¡ ieÅ¡kovės praneÅ¡imÄ ir raginimÄ susimokėti už priverstinį automobilio nuvežimÄ ir saugojimÄ , atsakovė nedelsiant susisiekė su savo dukra, kuri atsakovei pateikė pirkimo–pardavimo sutartį, kuriÄ atsakovė faksu persiuntė ieÅ¡kovei. Atsakovė buvo įsitikinusi, kad ji ieÅ¡kovei nusiųsdama turimÄ pirkimo–pardavimo sutartį įrodė, kad ji jau nebėra transporto priemonės Audi A6 Avant, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė ir jai nekyla jokia prievolė rÅ«pintis dėl parduoto automobilio (pvz., mokėti už automobilio saugojimÄ ir pan.). Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu teikia VÄ® Regitra 2017 m. vasario 11 d. pažymÄ , patvirtinančiÄ , jog atsakovės vardu nėra registruota jokių transporto priemonių. Atsakovė nėra transporto priemonės Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, todėl jai ir neatsiranda prievolė sumokėti ieÅ¡kovei už priverstinio transporto priemonės nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugas.

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys gali bÅ«ti tenkinamas tik iÅ¡ dalies, priteisiant ieÅ¡kovei skolÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas tik iÅ¡ kito atsakovo, transporto priemonės valdytojo A. J.. 9.3. Pagrindas mažinti priteistinÄ sumÄ yra ir ieÅ¡kovės (saugotojos) pasyvumas, kadangi saugotojas negali nesuprasti besitęsiančio saugojimo neekonomiÅ¡kumo (700 dienų). IeÅ¡kovė saugoti automobilį priėmė 2015 m. gruodžio 1 d., ir tik praėjus daugiau nei 8 mėnesiams, t.y. 2016 m. rugpjūčio 22 d., pradėjo siųsti pirmÄ jį praneÅ¡imÄ atsakovei.

IeÅ¡kovė nepateikė teismui jokių duomenų, kas trukdė jai tai padaryti anksčiau. Skaičiuojant po 10,51 Eur už kiekvienÄ automobilio saugojimo dienÄ , saugojimo iÅ¡laidų suma daug anksčiau virÅ¡ijo transporto priemonės vertę. Jeigu visgi apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad atsakovė yra transporto priemonės savininkė ir privalo atlyginti ieÅ¡kovei susidariusį įsiskolinimÄ , tokiu atveju ieÅ¡kovės saugojimo iÅ¡laidos paskaičiuotinos nuo 2015 m. gruodžio 1 d.(automobilio perėmimo) iki ieÅ¡kovės atsakovei siunčiamo pirmojo praneÅ¡imo momento, t. y. iki 2016 m. rugpjūčio 22 d., kas sudaro 265 dienas. 9.4.

Atsakovei J. M. nebuvo žinoma apie 2019 m. rugsėjo 18 d. 14:30 val. paskirtÄ teismo posėdį pirmojoje instancijoje. Atsakovė J. M. dėl advokatų neveikimo bei jos kaip klientės neinformavimo apie teismo posėdį, buvo neatstovaujama 2019 m. rugsėjo 18 d. 14:30 val. teismo posėdyje, patyrė neigiamus procesinius padarinius, t.y. civilinė byla Nr. e2-7572- 231/2019 buvo iÅ¡nagrinėta atsakovei nedalyvaujant, atsakovė prarado galimybę teikti į bylÄ naujus įrodymus, tame tarpe duomenis apie analogiÅ¡kų paslaugų dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo įkainius tuo pačiu (ar panaÅ¡iu) laikotarpiu ir kt.

Atsakovė yra silpnesnė ginčo Å¡alis, naudojosi kvalifikuota teisininkų pagalba ir tikėjosi bÅ«ti tinkamai atstovaujama. Atsakovė procese dalyvauja pakankamai aktyviai, nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad atsakovė nesÄ Å¾iningai naudojasi ir piktnaudžiauja jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas, matydamas tokiÄ situacijÄ , kai į teismo posėdį neatvyksta nei vienas iÅ¡ advokatų, turėjo teismo posėdį atidėti ar bent padaryti teismo posėdžio pertraukÄ ir imtis priemonių, užtikrinančių silpnesnės Å¡alies, t.y. atsakovės, teises ir teisėtus interesus. 9.5.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės pozicijÄ Å¡ioje byloje, kad ieÅ¡kovės taikytas įkainis neatitinka tokių paslaugų rinkos kainų transporto priemonės saugojimo laikotarpiu, kad ieÅ¡kovės reikalaujamų automobilio saugojimo iÅ¡laidų, virÅ¡ijančių automobilio rinkos vertę deÅ¡imt ar daugiau kartų, priteisimas pažeistų sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus (CK 1.5. straipsnis). 9.6. Nors pirmosios instancijos teismas ir rėmėsi ieÅ¡kovės pateiktais kitų subjektų įkainiais už analogiÅ¡kas paslaugas, tačiau iÅ¡ teismo sprendimo matyti, kad ieÅ¡kovė pateikė, o teismas rėmėsi paslaugų įkainiais, nustatytais sutartyse, sudarytose viešųjų pirkimų bÅ«du.

Pažymėtina, kad tokiu bÅ«du sudaromų sutarčių kainos įprastai yra didesnės už rinkos kainÄ , o teismas visiÅ¡kai nevertino, kokios yra kainos, taikomos kitiems subjektams vieÅ¡osios sutarties (CK 6.161 straipsnis) pagrindu. Å ioje byloje turėjo bÅ«ti nustatinėjami kitų Å«kio subjektų įkainiai pagal vieÅ¡Ä sias sutartis, o ne pagal viešųjų pirkimų metu sudarytas sutartis, taip užkertant keliÄ ieÅ¡kovei pelnytis atsakovės sÄ skaitÄ pagal įkainius, kurie su atsakove niekada nebuvo derinti.

10. IeÅ¡kovė UAB „Tomadas“ atsiliepimu praÅ¡o atsakovės J. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimo atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos atsikirtimus: 10.1. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, jog transporto priemonės priverstinio nuvežimo metu apeliantė buvo Å¡ios transporto priemonės savininke. Apeliantė painiojasi aplinkybėse dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties, kuria automobilis, tariamai, „parduotas“ J.

P., sudarymo aplinkybių bei formos. Apeliantė pati nežino, ar 2015 m. lapkričio 4 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartis be pirkėjo, t. y. J. P., paraÅ¡o buvo sudaryta raÅ¡ytine forma, ar, visgi, buvo žodinė sutartis su minėtu asmeniu (nors tokiu atveju byloje nėra jokių duomenų apie tokios „žodinės“ sutarties datÄ , pardavimo sÄ lygas, kainÄ , pinigų sumokėjimo tvarkÄ ir kt.). Bylos medžiagoje esantis VÄ® „Regitra“ iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog automobilio priverstinio nuvežimo metu apeliantė buvo automobilio savininkė.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos medžiagoje esančių įrodymų visumÄ , pagrįstai sprendė, jog apeliantė automobilio priverstinio nuvežimo metu neabejotinai buvo automobilio savininke. Nenuosekli apeliantės pozicija dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties (formos ir apskritai dėl tokio „sandorio“ aplinkybių) aiÅ¡kiai patvirtina apeliantės, kaip automobilio savininkės, siekį iÅ¡vengti piniginės prievolės prieÅ¡ ieÅ¡kovę už automobilio priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ . 10.2.

Apeliantė meluoja teigdama apie ieÅ¡kovei siųstas „faksogramas“, patvirtinančias informavimÄ apie perleistÄ transporto priemonės nuosavybės teisę dar iki Å¡ios transporto priemonės priverstinio nuvežimo. IeÅ¡kovė pažymi ir patvirtina, jog neturi ir niekada fiziÅ¡kai neturėjo nei fakso aparato, nei fakso numerio, o taip pat savo veikloje apskritai niekada nesinaudojo fakso paslaugomis. 10.3. Dar ginÄÄ nagrinėjant Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų civilinėje byloje Nr. e2-896-424/2018 teismas 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendime teisingai pastebėjo, jog automobilis priverstinai nuvežtas 2015 m. gruodžio 1 d., o visÄ laikÄ nuo automobilio priverstinio nuvežimo iki ieÅ¡kinio padavimo solidarÅ«s atsakovai – apeliantė ir A.

J. nesirÅ«pino priverstinai nuvežtu automobiliu, jo neatsiėmė (nors ieÅ¡kovė solidariems atsakovams 2016 m. gegužės 12 d., 2016 m. birželio 15 d., 2016 m. rugpjūčio 22 d., 2017 m. birželio 9 d. siuntė praneÅ¡imus, ragindama sumokėti už priverstinį automobilio nuvežimÄ ir saugojimÄ , tačiau jie su ieÅ¡kove neatsiskaitė, kas reiÅ¡kia, kad solidarieji atsakovai nedėjo jokių pastangų sumažinti įsiskolinimo didėjimÄ organizuojant automobilio atsiėmimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės aikÅ¡telės).

Taigi, patys solidarieji atsakovai delsė atlikti nuo jų priklausančius veiksmus, įtakojančius įsiskolinimo didėjimÄ . 10.4. Apeliantės ir jos atstovų sutartiniai santykiai nėra pagrindas naikinti sprendimÄ . Apeliantės ir jos tuometinių atstovų santykiai (ar kilę ginčai) yra savarankiÅ¡kas civilinės teisės (sutartinių santykių) objektas. Visus ginčus dėl netinkamo atstovavimo apeliantė su savo buvusiais atstovais turi spręsti savarankiÅ¡koje civilinėje byloje, kreiptis į atstovų profesinę civilinę atsakomybę apdraudusį draudikÄ ir pan. 10.5.

Apeliantė nepagrįstai siekia sulyginti savarankiškų ir skirtingų pagal esmę paslaugų įkainius. Ieškovės teikiama priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslauga nėra ir niekaip negali būti sutapatinama su saugojimo paslauga įprastinėse aikštelėse laisva asmenų valia (kuo apeliaciniame skunde siekia remtis apeliantė), kadangi įprastinė saugojimo paslauga nėra perkama viešojo pirkimo pagrindu, jai nėra keliami iš esmės jokie kvalifikaciniai ir techniniai reikalavimai.

Kasacinis teismas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kino, jog lyginti įprastinių transporto priemonių saugojimo paslaugų privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims laisvu Å¡ių asmenų pasirinkimu įkainių su priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų įkainiais nėra galima. IeÅ¡kovė pažymi, jog jokių įprastinių transporto priemonių saugojimo paslaugų privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims laisvu Å¡ių asmenų pasirinkimu niekada neteikė ir neteikia apskritai, juolab – pagal apeliantės nurodomas „vieÅ¡Ä sias sutartis“, todėl neturi ir negali nurodyti jokių kitų paslaugų įkainių, iÅ¡skyrus įkainius, numatytus priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo vieÅ¡ojo pirkimo sutartyse, sudarytose su apskričių vyriausiais policijos komisariatais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai 11. Dėl naujų įrodymų. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – pažymas apie lengvo automobilio saugojimo įkainius, VÄ® „Regitra“ pažymÄ (el. bylos priedas, b. l. 124, 127), kuriuos praÅ¡o prijungti prie bylos medžiagos.

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Tačiau naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Ginčijamas teismo sprendimas buvo priimtas atsakovei ir jos atstovams nedalyvaujant; apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad jos atstovai – advokatai neinformavo apie teismo posėdžio laikÄ ; advokatai taip pat nedalyvavo teismo posėdyje, nors atstovavimo sutartis nebuvo nutraukta.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neturėjo galimybės pateikti rašytinius įrodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje ir yra pagrindas pritaikyti išimtį bei priimti rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Įrodymai pateikti su apeliaciniu skundu, ieškovė yra susipažinusi su jais, pateikė atsikirtimus.

13. Apeliacinis skundas atmetamas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

15. Byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovės J. M. prievolės atlyginti ieÅ¡kovei ginčo automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidas. Atsakovė įrodinėjo, kad automobilis Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidas praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovės, prieÅ¡ jo sulaikymÄ ir priverstinį nuvežimÄ , jau nebepriklausė jai nuosavybės teise.

16. Byloje nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovės ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sudarytos VieÅ¡ojo pirkimo sutarties dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo pagrindu, ieÅ¡kovė 2015 m. gruodžio 1 d. atvyko į įvykio vietÄ ir priverstinai nugabeno transporto priemonę Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei nugabeno jÄ tolimesniam saugojimui į ieÅ¡kovės sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikÅ¡telę, esančiÄ EiÅ¡iÅ¡kių pl. 127, Vilnius.

Vilniaus apskrities VPK 2016 m. gegužės 9 d. raÅ¡to Nr. 10-S-101136(1.46-10) duomenimis, automobilio savininke buvo nurodyta J. M., o asmuo, kuris vairavo transporto priemonę ir pažeidė Kelių eismo taisykles – A. J.. IeÅ¡kovė 2016 m. gegužės 12 d. praneÅ¡imu ir 2016 m. birželio 15 d. pakartotiniu praneÅ¡imu informavo atsakovÄ A. J. apie bÅ«tinybę atsiimti automobilį bei atlyginti įsiskolinimÄ už suteiktas paslaugas, 2016 m. rugpjūčio 22 d. praneÅ¡imu bei 2017 m. birželio 9 d. pakartotiniu praneÅ¡imu informavo automobilio savininkę J.

M. apie saugojamÄ transporto priemonę. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ automobilio savininkės ir valdytojo solidariai 7 392,04 Eur skolos ir palÅ«kanas už automobilio saugojimÄ nuo 2015 m. gruodžio 1 d. (automobilio perėmimo) iki ieÅ¡kinio parengimo 2017 m. spalio 30 d. Teismas ieÅ¡kinį tenkino.

17. Apeliantė J. M. nesutiko su teismo sprendimu. Esminis skundo argumentas – teismas netinkamai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir neatsižvelgė į tai, kad automobilio paėmimo dienÄ ji nebuvo automobilio savininkė, nes davė sutikimÄ savo dukrai I. M. parduoti jai priklausančiÄ transporto priemonę Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dukra pardavė automobilį už 500,00 Eur pirkėjui J. P.. Pavedimo sutartis buvo žodinė, automobilio pirkimo–pardavimo sutartis taip pat buvo sudaryta žodine forma.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutarčiai teisės aktuose nenustatyta privalomų formos reikalavimų (išskyrus, kai formos reikalavimas išplaukia iš kitų CK nuostatų, kaip antai CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų), todėl tokia sutartis, kaip ir bet kuris kitas sandoris, gali būti sudaroma žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-599-378/2015).

Nuosavybės teisė į nupirktÄ daiktÄ pirkėjui, atsiranda nuo jo įgijimo momento (CK 4.49 straipsnio 1 dalis). Kadangi ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartis galėjo bÅ«ti sudaryta bet kuria forma, tai teisės aktuose nėra nustatytų ribojimų jos sudarymo faktÄ Ä¯rodinėti visomis civiliniame procese leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2014). Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiÅ¡kia, kad iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

19. Pirmosios instancijos teismas, teisminio nagrinėjimo metu įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad atsakovė dar prieÅ¡ ginčo automobilio priverstinį nuvežimÄ ir jo perdavimÄ saugoti, buvo pardavusi automobilį kitam asmeniui pagal žodinę pirkimo–pardavimo sutartį.

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilio nugabenimo metu į priverstinio saugojimo vietÄ (2015 m. gruodžio 1 d.) vieÅ¡ojo registro duomenimis automobilio savininkė buvo J. M.. Apeliantė teigia, kad ji davė sutikimÄ savo dukrai I. M. parduoti automobilį; dukra jos vardu pardavė automobilį J. P.. Pažymėtina, kad nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde apeliantė nenurodė, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryta žodinė automobilio pirkimo–pardavimo sutartis. Apeliantė nurodė, kad gavusi iÅ¡ ieÅ¡kovės raginimÄ susimokėti už priverstinai saugomÄ automobilį, ji susisiekė su savo dukra I. M., kuri apeliantei pateikė 2015 m. lapkričio 4 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartį faksu.

21. Apeliantės vertinimu, Å¡ių duomenų pakanka tam, kad teismas įsitikintų, jog buvo sudaryta žodinė automobilio pirkimo–pardavimo sutartis; jeigu Å¡ių duomenų nepakanka, teismas turėjo veikti aktyviai ir apklausti liudytoju automobilio savininkÄ J. P., apklausti automobilio valdytojÄ â€“ atsakovÄ A. J. ir įsiaiÅ¡kinti, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis gavo valdyti automobilį. Apeliantės vertinimu, raÅ¡ytinio įgaliojimo tarp apeliantės ir jos dukros nebuvimas nepaneigia fakto, kad tarp jų buvo sudaryta žodinės formos pavedimo sutartis; taip pat teismas turėjo savo iniciatyva rinkti įrodymus, patvirtinančius žodinės automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymÄ .

22. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentais. Nagrinėjamu atveju automobilio registracija atsakovės vardu vertintina kaip įrodymas, kad automobilio nuvežimo priverstinai saugoti metu atsakovė (apeliantė) buvo automobilio savininkė; bylos nagrinėjimo metu atsakovė (apeliantė) turėjo pareigÄ paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ . Aplinkybė, kad atsakovė yra fizinis asmuo, o ieÅ¡kovė – juridinis asmuo, nėra pakankamas pagrindas tam kad pripažinti, jog teismas nagrinėjamoje byloje turėjo bÅ«ti aktyvus ir rinkti įrodymus savo iniciatyva.

Atsakovė nagrinėjamoje byloje, be faksu perduotos pirkimo–pardavimo sutarties, nepasiraÅ¡ytos pirkėjo, ir savo paaiÅ¡kinimų, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių automobilio registracijos duomenis. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė prašė apklausti liudytoja jos dukrÄ I. M., tačiau 2018 m. liepos 17 d. teismo posėdžio metu atsisakė nuo Å¡ios liudytojos apklausos. Liudytoja apklausta nebuvo, tariamo automobilio pardavimo aplinkybės (kada, kam buvo parduotas automobilis, automobilio perdavimo ar pinigų gavimo aplinkybės) atskleistos nebuvo.

Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė Valstybės įmonės „Regitra“ pažymÄ , kuria į atsakovės 2017 m. vasario 11 d. praÅ¡ymÄ atsakyta, jog 2017 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrų duomenų apie J. M. vardu įregistruotas transporto priemones nėra. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė duomenų, kada ir kokiu pagrindu automobilio registracija jos vardu buvo panaikinta. Taigi pažymos duomenys nepaneigia byloje nustatyto fakto, kad automobilio priverstinio nuvežimo metu – 2015 m. gruodžio 1 d., apeliantė buvo Å¡ios transporto priemonės savininkė, ir neįrodo, kad automobilio registracija jos verdu buvo panaikinta automobilio pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos iki 2015 m. gruodžio 1 d., pagrindu.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad faksu perduotas neva sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties tekstas be pirkėjo parašo neįrodo tokios sutarties sudarymo fakto. Pažymėtina, kad apeliantės gynybinė pozicija nėra nuosekli – nors apeliantė teigia, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta žodine forma, ji taip pat aiškina, kad jai pareikalavus faksu buvo pateiktas šios sutarties tekstas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog faktas, kad apeliantė iki automobilio priverstinio nuvežimo 2015 m. gruodžio 1 d. buvo sudariusi automobilio pirkimo–pardavimo sutartį žodine forma, byloje neįrodytas.

23. Apeliantė teigia, kad jai nebuvo žinoma apie 2019 m. rugsėjo 18 d. 14.30 val. paskirtÄ teismo posėdį pirmosios instancijos teisme. Atsakovės advokatai E. D. ir D. Ž. turėjo užtikrinti atsakovės atstovavimÄ teismo posėdyje ir pasiruoÅ¡ti bylos nagrinėjimui, tačiau to nepadarė. Advokatai nepranešė teismui apie priežastis, dėl kurių jie negalėjo dalyvauti, nederino teismo posėdžio atidėjimo, taip pat neinformavo atsakovės apie teismo posėdį pirmosios instancijos teisme. Byla buvo iÅ¡nagrinėta atsakovei nedalyvaujant, atsakovė prarado galimybę teikti savo įrodymus apie analogiÅ¡kų paslaugų (priverstinio saugojimo) įkainius tuo pačiu laikotarpiu ir pan. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, matydamas tokiÄ situacijÄ , turėjo teismo posėdį atidėti ir imtis priemonių, užtikrinančių atsakovės teises ir teisėtus interesus.

24. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentais, pažymi, kad byla yra elektroninė, atsakovės advokatai E. D. ir D. Ž. yra prisijungę prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo, jiems yra suteikta prieiga prie bylos. Duomenų apie atstovavimo sutarčių nutraukimÄ teismo posėdžio dienÄ pateikta nebuvo. Esant tokioms bylos aplinkybėms teismas pagrįstai laikė, jog visi procesiniai dokumentai atsakovės pusei yra įteikti, bei nepažeisdamas CPK normų bei proceso koncentracijos principo, nutarė nagrinėti bylÄ atsakovei ir jos atstovams nedalyvaujant. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nutarė priimti su apeliaciniu skundu pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, tokiu bÅ«du užtikrindamas atsakovės teisę įrodinėti nagrinėjamoje byloje.

25. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šioje byloje apeliacinės instancijos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties nurodymus, kad byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatytina, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar savininkui (valdytojui) nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan.

26. Apeliantės vertinimu, nagrinėjamoje byloje teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovė elgėsi kaip rÅ«pestinga savininkė, t. y. gavusi praneÅ¡imÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės, kreipėsi į savo dukrÄ , įsitikino, kad automobilis parduotas bei iÅ¡ karto informavo apie tai ieÅ¡kovę. IeÅ¡kovė nesiėmė aktyvių veiksmų, nesiuntė atsakovei registruotu laiÅ¡ku, neatsakė į jos faksogramÄ , t. y. nepranešė atsakovei, kad jos pateikta informacija neįtikino ieÅ¡kovės ir toliau saugojo transporto priemonę. Tokiu bÅ«du tik ieÅ¡kovės elgesys turėjo neigiamos įtakos transporto priemonės ilgai saugojimo trukmei atsirasti. Turto saugotojo (ieÅ¡kovės) pasyvumas sudaro pagrindÄ mažinti priteistinÄ sumÄ ir priteisti saugojimo iÅ¡laidas nuo 2015 m. gruodžio 1 d. (automobilio perėmimo saugoti) iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. (pirmo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo), kas sudaro 265 dienas.

27. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovė 2016 m. gegužės 12 d. praneÅ¡imu informavo automobilio valdytojÄ A. J. apie saugomÄ automobilį ir paragino jį atsiimti; pakartotinai praneÅ¡imas buvo siunčiamas 2016 m. birželio 15 d. Jam neatsiėmus automobilio ir neatsiskaičius už suteiktas paslaugas, ieÅ¡kovė 2016 m. rugpjūčio 22 d. praneÅ¡imu bei 2017 m. birželio 9 d. pakartotiniu praneÅ¡imu informavo atsakovę apie saugojamÄ transporto priemonę.

Atsakovė 2 kartus buvo raginama atsiimti automobilį, todėl apeliantės teiginys, kad ieÅ¡kovė nebuvo pakankamai aktyvi, nepakankamai informavo atsakovę, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad pati atsakovė teigia, jog faksogramÄ ieÅ¡kovei iÅ¡siuntė iÅ¡ VÅ¡Ä® „Elektrėnų ligoninė“; esant tokioms aplinkybėms, sutiktina, kad ieÅ¡kovės pasirinktas informavimo bÅ«das (raÅ¡tu) yra pateisinamas, tuo labiau, kad pirmÄ ieÅ¡kovės praneÅ¡imÄ atsakovė gavo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė tinkamai įvykdė pareigÄ informuoti atsakovę, mažinti saugojimo iÅ¡laidas dėl ieÅ¡kovės netinkamų veiksmų nėra pagrindo.

28. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – duomenis apie lengvojo automobilio vienos paros saugojimo kainÄ 2015-2019 m. įvairiose privačiose bendrovėse, teikiančiose lengvųjų automobilių saugojimo paslaugas, kuri buvo 3 Eur (su PVM). Nors teismas rėmėsi ieÅ¡kovės pateiktais kitų subjektų įkainiais už analogiÅ¡kas paslaugas, tačiau, apeliantės vertinimu, tai buvo įkainiai, nustatyti viešųjų pirkimų sutartyse, kurios yra didesnės už tokių paslaugų rinkos kainÄ . Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais.

29. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Sutarties pagrindu ieÅ¡kovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, saugojimo paslaugas pagal Sutarties Priede Nr. 1 nustatytÄ Ä¯kainį – 10,51 Eur (su PVM). IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų duomenų iÅ¡ Centrinės Viešųjų pirkimų informacinės sistemos dėl analogiÅ¡kų priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų rinkos kainų laikotarpiu nuo 2015 iki 2022 metų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse matyti, jog 1 paros saugojimo įkainis svyruoja nuo 8,70 iki 19,00 Eur (su PVM).

Vilniaus apskrityje Trakų rajono savivaldybėje laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2017 m. gegužės 9 d. vienos paros transporto priemonės saugojimo įkainis siekė 15,00 Eur (su PVM), Elektrėnų savivaldybėje laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d. – 13,00 Eur (su PVM), dėl to teismas sutiko su ieškovės argumentais, jog ieškovės taikytas įkainis atitinka tokių paslaugų rinkos kainas transporto priemonės saugojimo laikotarpiu, net yra vienas iš mažiausių, taikytinų tuo metu.

Apeliantės pateiktais duomenimis, įmonėje Dagtransas, UAB „Rudalita“, UAB „Evma“ lengvojo automobilio vienos paros saugojimo kaina 2015-2017 m. buvo 3 Eur (su PVM), tačiau apeliantė nepateikė įrodymų, kad jos nurodytos bendrovės teikė analogiškas, t. y. priverstinio saugojimo paslaugas; apeliantės pateikti įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugos ir panašios paslaugos, teikiamos subjekto pasirinkimu, negali būti tapatinamos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-14 690/2019 aiÅ¡kinama, kad priverstinio saugojimo sutarties vieÅ¡ojo prikimo bÅ«du sudarymo atveju sutartyje numatytos kainos taikomos ne sutarties Å¡aliai – transporto priemonės savininkui arba valdytojui; dėl to transporto priemonės savininkas ir (ar valdytojas), nesutinkantis su iÅ¡ jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ dydžiu, turi teisę jį ginčyti.

Teisingo saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Jei teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiškų paslaugų įkainius, turėtų būti įvertinti panašių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti būtinas papildomas išlaidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų.

Taigi apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas priverstinio saugojimo įkainius, neturėjo vadovautis įkainiais, nustatytais viešųjų pirkimų sutartyse, yra nepagrįstas ir atmestinas.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvis Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismo iÅ¡vados atitinka faktinius bylos duomenis, įvertintus pagal įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Todėl pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Virginijus Kairevičius Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė Tatjana Žukauskienė