2022-12-28 Nr. AB-31953-3-62-3-01891-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1417-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01891-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos ir Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2021 m. balandžio 27 d. raštą Nr. 7-1473 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2021 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 2S-2684; įpareigoti Pravieniškių PN-AK leisti pareiškėjui turėti ir naudotis masažuokliu; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2021 m. kovo 25 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK šeimos gydytoją T. Š. dėl sveikatos problemų, kuris jam pasiūlė pateikti Pravieniškių PN-AK administracijai prašymą išduoti jam masažuoklį gydymo tikslais, gydytojui tarpininkaujant. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 1 d. prašymu, patvirtintu gydytojo T. Š. rezoliucija „Neprieštarauju“, kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, prašydamas leisti pasiimti iš sandėlio masažuoklį ir naudoti jį gydymo tikslais, tačiau Pravieniškių PN-AK skundžiamu 2021 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 7-1473 pareiškėjo prašymo netenkino, motyvuodami tuo, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų dėl masažuoklio pareiškėjui skyrimo.

3. Pareiškėjo teigimu, Pravieniškių PN-AK netinkamai įvertino ginčo situaciją ir nepagrįstai neleido pasiimti iš sandėlio ir naudotis masažuokliu. Pareiškėjo vertinimu, Kalėjimų departamento sprendimas taip pat yra formalus ir nepagrįstas. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė nepatogumus, dvasines ir fizines kančias bei nepilnavertiškumo jausmą.

4. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK ir Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovai akcentavo, kad pagal Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ Nr. 1R-25 (toliau – ir Taisyklės) 20.5.15. punktą, nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti vaistinių preparatų, vitaminų, gydytojo rekomenduotų medicinos priemonių (nuteistiesiems, gavusiems rašytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimą įsigyti ir turėti medicinos priemonių). Pravieniškių PN-AK dėl rekomendacijos išduoti pareiškėjui masažuoklį gydymo tikslais kreipėsi į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kuri įvertinusi įrašus pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje, duomenų apie ginčui aktualiu laikotarpiu gydymo tikslais paskirtą masažuoklį, nerado. Atsakovų teigimu, anksčiau gydytojo pateiktos rekomendacijos dėl konkretaus gydymo, neįpareigoja šiuo metu gydančio gydytojo anksčiau rekomenduotą gydymą pratęsti, kai nėra pagrįstų medicininių indikacijų, o gydytojo T. Š. rezoliucija, anot atsakovų, nėra rekomendacija dėl gydymo ar gydymo paskyrimas.

6. Pravieniškių PN-AK skundžiamu raštu atsisakydami tenkinti pareiškėjo prašymą leisti naudotis masažuokliu, galiojančių teisės aktų nepažeidė. Byloje nėra duomenų arba įrodymų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo (neveikimo) būtų kilusi žala, todėl mano, kad pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK rašto ir Kalėjimų departamento sprendimo, kuriais netenkintas pareiškėjo prašymas leisti jam naudotis masažuokliu gydymo tikslais, bei neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Pravieniškių PN-AK nepagrįstai neleido jam naudotis asmeniniu masažuokliu.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. balandžio 1 d. prašymu, kuris buvo patvirtintas Pravieniškių PN-AK šeimos gydytojo T. Š. rezoliucija „Neprieštarauju“, kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, prašydamas leisti jam pasiimti iš sandėlio ir naudoti masažuoklį gydymo tikslais. Išnagrinėję pareiškėjo prašymą, Pravieniškių PN-AK 2021 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 7-1473 netenkino pareiškėjo prašymo, motyvuodami tuo, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų apie gydymo tikslais pareiškėjui paskirtą masažuoklį. Rašte nurodoma, kad tai, jog pareiškėjui gydytojo specialisto iš anksčiau buvo rekomenduojamas gydymas masažuokliu, nereiškia, kad ir ginčui aktualiu laikotarpiu gydytojas įpareigojamas tęsti anksčiau rekomenduotą gydymą, kai nėra medicininių indikacijų. Akcentuojama, kad T. Š. rezoliucija nėra rekomendacija dėl gydymo ar gydymo paskyrimas. Pareiškėjui apskundus Pravieniškių PN-AK raštą Kalėjimų departamentui, šis 2021 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 2S-2684 netenkino pareiškėjo prašymo dėl šio rašto panaikinimo, kadangi laikėsi analogiškos pozicijos Pravieniškių PN-AK. Kalėjimų departamentas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK administracija, atsisakydama pareiškėjui leisti naudotis masažuokliu, pareiškėjo teisių ir laisvių nepažeidė.

10. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Taisyklių 20.5.15. punktu, kuriame numatyta, kad nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti vaistinių preparatų, vitaminų, gydytojo rekomenduotų medicinos priemonių, konstatavo, kad Taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, jog medicinos priemonės asmenims skiriamos tik esant gydytojo rekomendacijai.

11. Teismas nurodė, jog pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenys patvirtina, kad 2021 m. kovo 25 d. pareiškėjas su šeimos gydytoju T. Š. konsultavosi dėl nemigos, „kaustymo“, negalėjimo susikaupti, prastos nuotaikos, jautrumo, nenorėjimo nieko daryti. Pareiškėjui 2021 m. kovo 25 d. buvo konstatuotas sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais, jam rekomenduota psichiatro konsultacija. Laisvės atėmimo vietų ligoninės medicinos dokumentų išrašai patvirtina, kad 2021 m. birželio 29 d. gydytojas psichiatras pareiškėjui diagnozavo (duomenys neskelbtini). Teismas, be kita ko, iš Lietuvos atėmimo vietų ligoninės pateikto rašto nustatė, kad pareiškėjui 2018 m. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), dėl ko šeimos gydytojas pareiškėjui rekomendavo šviesos terapiją ir masažuoklį. Tačiau teismas vertino, kad vien tai, kad anksčiau pareiškėjui buvo teikiamos rekomendacijos dėl gydymo masažuokliu, nereiškia, jog ir nagrinėjamu atveju turėtų būti tenkinamas pareiškėjo prašymas išduoti masažuoklį.

12. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad nors pareiškėjas tvirtina, kad Pravieniškių PN-AK šeimos gydytojo T. Š. rezoliucija patvirtintas pareiškėjo prašymas yra rekomendacija, tačiau gydytojas parašęs šią rezoliuciją, šį argumentą teismo posėdyje paneigė ir paliudijo, jog tai nėra rekomendacija gydymui ar gydymo paskyrimas. Todėl įvertinęs šiuos duomenis teismas priėjo prie išvados, kad nesant sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijos gydymo tikslais pareiškėjui išduoti masažuoklį, Pravieniškių PN-AK neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl masažuoklio išdavimo. Todėl, Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento priimtus sprendimus pripažino pagrįstais ir teisėtais.

13. Teismas, dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėjo, kad kadangi ginčijami Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento sprendimai pripažinti pagrįstais ir teisėtais, nenustatyta būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, sprendė, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjui jo prašomą neturtinę žalą. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 14. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

15. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad gydytojo T. Š. sutikimas masažuokliui išduoti buvo gautas, gydytojas teismo posėdyje patvirtino, kad masažuoklio išdavimui jis pritarė, rekomendavo jį kaip papildomą gydymo priemonę, tačiau per aplaidumą nepateikė duomenų dėl kokių priežasčių masažuoklį pareiškėjui rekomendavo, be to, kokį skyrė pareiškėjui pagrindinį gydymą, todėl Pravieniškių PN-AK nepagrįstai atsisakė jį išduoti pareiškėjui. Pravieniškių PN-AK direktorius nevertino pareiškėjo prašymo, nes jo netenkino ir sprendimą dėl jo priėmė Saugumo valdymo skyriaus viršininkas L. N., neturėdamas įgaliojimų priimti tokio pobūdžio sprendimą dėl pareiškėjo prašymo. Teismas, be kita ko, pareiškėjo teigimu, nevertino aplinkybės, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateikti duomenys yra prieštaringi, vienu laikotarpiu masažuoklis pareiškėjui rekomenduojamas, kitu – jau nebe.

16. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK ir Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovai laikosi pozicijos, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurių nors jo skunde keliamų klausimų arba argumentų, kuriuos jis buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, be to, nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs procesines ar materialinės teisės normas. Todėl vertina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Kalėjimų departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas jų vertinimo taisyklių. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl Kalėjimų departamentas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas priėmė baigiamąjį procesinį sprendimą ir mano, kad pagrindo naikinti šį sprendimą, nėra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK 2021 m. balandžio 27 d. rašto Nr. 7-1473 „Atsakymas į prašymą“, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas leisti jam naudotis asmeniniu masažuokliu gydymo tikslais, ir Kalėjimų departamento 2021 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. 2S-2684 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pagrįstumo ir teisėtumo bei neturtinės žalos atlyginimo.

21. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. balandžio 1 d. prašymu, kuris buvo patvirtintas Pravieniškių PN-AK šeimos gydytojo T. Š. rezoliucija „Neprieštarauju“, kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, prašydamas leisti jam pasiimti asmeninį masažuoklį gydymo tikslais. Pravieniškių PN-AK 2021 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 7-1473 netenkino pareiškėjo prašymo, nesant gydytojų rekomendacijų, leisti jam naudotis masažuokliu. Pareiškėjas, nesutikdamas su Pravieniškių PN-AK sprendimu, jį apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2021 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 2S-2684 netenkino pareiškėjo prašymo, konstatuodamas, kad Pravieniškių PN-AK administracija, atsisakydama pareiškėjui leisti naudotis masažuokliu, pareiškėjo teisių ir laisvių nepažeidė. Kalėjimų departamentas pritarė Pravieniškių PN-AK pozicijai, kad gydytojo T. Š. rezoliucija nėra rekomendacija gydymui ar gydymo paskyrimas, o duomenų tenkinti pareiškėjo prašymą ir išduoti masažuoklį dėl medicininių indikacijų pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra.

22. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento priimti sprendimai, kuriais atsisakyta leisti pareiškėjui naudotis asmeniniu masažuokliu, yra pagrįsti ir teisėti, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nenustatė duomenų, kad dėl tam tikrų medicininių indikacijų ir esant gydytojo rekomendacijai egzistuotų pagrindas išduoti pareiškėjui jo asmeninį masažuoklį.

23. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jam buvo duotas gydytojo T. Š. sutikimas masažuokliui turėti ir naudoti, todėl Pravieniškių PN-AK nepagrįstai neleido pareiškėjui jo pasiimti ir naudotis. Pareiškėjo teigimu, teismo posėdyje gydytojas patvirtino, kad masažuoklio turėjimui jis pritarė, rekomendavo jį kaip papildomą gydymo priemonę, tačiau per aplaidumą nenurodė šių duomenų pareiškėjo sveikatos istorijoje, t. y. pareiškėjo nusiskundimų dėl sveikatos (nugaros skausmų) ir koks gydymas jam buvo paskirtas be pagalbinės priemonės – masažuoklio. Pareiškėjas taip pat kelia klausimą dėl to, kodėl skundžiamą Pravieniškių PN-AK sprendimą pasirašė ne pataisos įstaigos direktorius ar jo pavaduotojas, o Saugumo valdymo skyriaus viršininkas L. N., kuris neturi įgaliojimų pasirašyti tokio pobūdžio sprendimo. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktų duomenų prieštaringumo.

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat, sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl šią administracinę bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Pabrėžtina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti bylą tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

26. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017).

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas įvertino byloje surinktus įrodymus, sprendime išdėstė nuoseklius ir išsamius motyvus, kurių pagrįstumu nėra pagrindo abejoti. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo nurodytus argumentus ir kitus bylos duomenis nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento priimti sprendimai yra pagrįsti ir teisėti.

28. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 92 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę turėti maisto produktus (išskyrus maisto produktus, kuriuos prieš vartojimą būtina termiškai apdoroti), laikraščius, žurnalus, knygas, drabužius, avalynę, patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, barzdaskutę, higienos ir kanceliarijos reikmenis ir kitus daiktus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms grupėms priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašai nustatomi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. Atvirojoje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas gali leisti turėti ir kitų asmeninių daiktų, jei tai sudarytų sąlygas vykdyti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, gerintų jų sveikatą ir gerovę.

29. Taisyklių 21 punkte nustatyta, kad paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1–20.1.9, 20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1-20.4.7 ir 20.5 papunkčiuose nurodytus asmeninius daiktus. Šių Taisyklių 20.5.15 punkte numatyta, kad nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti vaistinių preparatų, kuriais Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viršininko nustatyta tvarka leidžiama prekiauti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėms, vitaminų (gamintojų pakuotėmis, ne daugiau kaip 30 tablečių arba kapsulių), gydytojo rekomenduotų medicinos priemonių (nuteistiesiems, gavusiems rašytinį pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriaus leidimą įsigyti ir turėti medicinos priemonių.

30. Taigi, pagal aptartą teisinį reglamentavimą, paprastajai grupei priskirtas pareiškėjas pataisos įstaigoje medicininę priemonę – masažuoklį – gali turėti tik rašytiniu pataisos įstaigos direktoriaus leidimu įsigyti ir/ar turėti tokią medicininę priemonę, esant išduotai gydytojo rekomendacijai.

31. Atsakovo sprendimu pareiškėjui masažuoklis nebuvo išduotas, nesant duomenų, patvirtinančių medicinines priežastis naudoti tokią priemonę, taip pat įvertinus, kad Pravieniškių PN-AK šeimos gydytojo T. Š. rezoliucija tėra tik sutikimas, neprieštaravimas šios medicininės priemonės turėjimui, bet ne rekomendacija gydymui ar paskirtas gydymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo leisti pareiškėjui turėti masažuoklį, kadangi iš pareiškėjo sveikatos istorijos duomenų nenustatyta, jog tokia priemonė, kurią pareiškėjui galėjo būti leista turėti tik esant gydytojų rekomendacijai, buvo rekomenduota gydymo tikslais. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjui 2018 m. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir skirtas gydymas šviesos terapija ir masažuokliu, savaime nepatvirtina, kad šis gydymas turėtų būti tęsiamas ir ginčui aktualiu laikotarpiu. Šiuo aspektu pastebėtina, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2021 m. balandžio 22 d. rašte Nr. S-1724 pažymima, jog nenustatyti duomenys dėl pareiškėjui ginčo laikotarpiu gydymo tikslais rekomenduoto masažuoklio. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad jo sveikatos istorijoje fiksuoti duomenys yra prieštaringi, yra deklaratyvūs, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad ėmėsi veiksmų tokius prieštaravimus pašalinti.

32. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Pravieniškių PN-AK šeimos gydytojo T. Š. rezoliucija „Neprieštarauju“ nėra rekomendacija gydymui ar paskirtas gydymas, kaip teigia pareiškėjas. Rezoliuciją pareiškėjo prašyme parašęs gydytojas teismo posėdyje, vykusiame pirmosios instancijos teisme, pats patvirtino, kad ši rezoliucija nėra rekomendacinio pobūdžio, todėl teisėjų kolegija pritaria vertinimui, kad T. Š. rezoliucija tebuvo sutikimas (neprieštaravimas) šiai pagalbinei medicininei priemonei išduoti, o ne rekomendacija gydymo tikslais Taisyklių 20.5.15 punkto prasme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Pravieniškių PN-AK neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą išduoti ir leisti naudotis masažuokliu. Pažymėtina, kad atsakovo sprendimas neribojo ir neriboja pareiškėjui, esant medicininėms indikacijoms ir gydytojo rekomendacijai, pakartotinai kreiptis į pataisos įstaigos administraciją su prašymu turėti masažuoklį gydymo tikslais.

33. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad sprendimą dėl masažuoklio jam išdavimo turėjo priimti pataisos įstaigos direktorius arba direktoriaus pavaduotojas, o ne Saugumo valdymo skyriaus specialistas L. N. Kaip teisingai skundžiamame sprendime pastebėjo pirmosios instancijos teismas, skundžiamą sprendimą šiuo atveju priėmė ne Saugumo valdymo skyriaus specialistas, kaip teigia pareiškėjas, o laikinai einantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojo pareigas S. S., kuriam ir yra suteikti įgaliojimai priimti ir pasirašyti tokio pobūdžio sprendimą.

34. Pareiškėjas reikalauja priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad valstybės viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246, 6.249 ir 6.247 straipsniuose, buvimo; nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinusi jas patvirtinančius įrodymus, daro išvadą, kad byloje nenustatyta Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Nenustačius viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Milda Vainienė