c8d7ef91-38d6-4850-a72a-b848151da78e · Kauno apygardos teismas

Teisėjas Raimundas Krušinys                                              Baudžiamoji byla Nr. 1A-554-594-2014Pranešėjas Albinas Antanaitis                                                        Proceso Nr. 1-64-1-01600-2012-4                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2014 m. spalio 8 d.                                                                         Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Olego Šibkovo, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Kristinai Grikavičiūtei, dalyvaujant prokurorui Sauliui Striaušai, nuteistojo B.

T. advokatei Vitai Nevarauskaitei, nukentėjusiajai I. S., nukentėjusiojo M. B. įstatyminei atstovei ir nukentėjusiajai E. B., nukentėjusiojo M. B. atstovui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, nukentėjusiojo M. V. atstovui advokatui Modestui Voguliui, civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams R. K., advokatui Viliui Masiuliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo M. B. atstovės E. B., nukentėjusiojo M. V., civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ atstovės juristės G.

J., nukentėjusiosios I. S., civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Viliaus Masiulio apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo B. T. nuteistas pagal BK 281 str. 3 d. - 30 MGL dydžio, t. y. 3900 Lt bauda.Taip pat nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir priteista:- I. S. iš civilinio atsakovo AAS „G. B.“ - 4316 Lt neturtinės žalos, o iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 5684 Lt neturtinės žalos bei iš abiejų atsakovų ieškovei po 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų;- M.

V. iÅ¡ civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 50000 Lt neturtinės žalos bei iÅ¡ civilinio atsakovo AAS „G. B.“ - 723,51 Lt turtinės žalos. Jo ieÅ¡kinio reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ civilinių atsakovų AAS „(duomenys neskelbtini)“ bei B. T. atmesta;- M. B. (įstatyminė atstovė E. B.) iÅ¡ civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 100000 Lt neturtinės žalos, o civiliniams ieÅ¡kovams E. ir R. B. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista po 5000 Lt neturtinės žalos, E. B. taip pat priteista iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtos proceso iÅ¡laidas - 2500 Lt už advokato atstovavimÄ .Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

B. T. nuteistas pagal BK 281 str. 3 d. už tai, kad vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai bei sunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata. Nustatyta, kad jis 2012-12-19, apie 7.55 val., kelio (duomenys neskelbtini), vykdydamas darbines pareigas, neatsargiai vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį krovininį automobilį „Mercedes B. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Koegel“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Marijampolės kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p. reikalavimÄ â€“ nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines sÄ lygas, kelio bÅ«klę, kad galėtų laiku sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, dėl ko, nesuvaldęs vairuojamo automobilio, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , kur susidÅ«rė su Kauno kryptimi važiavusiu automobiliu „Mercedes B.

S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko įvyko eismo įvykis. Ä®vykio metu automobilio „Mercedes B. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei I. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, keleiviui T. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, keleiviui M. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o automobilio „Mercedes B. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui M. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.Nukentėjusiojo M. B. atstovė E. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį pakeisti ir padidinti M.

B. iÅ¡ civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistos neturtinės žalos dydį iki 495684 Lt bei priteisti jai turėtas iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai, parengiant apeliacinį skundÄ , apmokėti. Skunde ji teigia, kad teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti prieÅ¡tarauja teismų praktikai, nes jos sÅ«nus neteko 100 procentų darbingumo, jis visiÅ¡kai prarado sveikatÄ ir gyvenimo kokybę, nes jos sÅ«nus yra paralyžuotas, nejuda, nekalba, negali pats maitintis, ryti maistÄ , todėl maitinamas per zondÄ ir tai tęsiasi ilgiau nei metus, pasveikimo prognozė yra bloga.

Tokiu bÅ«du nukentėjo ne tik jis pats, bet ir jo artimieji, o nei sÅ«naus darbinė veikla, nei Å¡eiminis gyvenimas jam nebeįmanomi arba mažai tikėtini ateityje. Be to, teismas nepagrįstai sumažino žalÄ vadovaudamasis kalto asmens turtine padėtimi, nes toks asmuo yra Å¡iuo atveju yra pakankamai turtingas juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiekvienu atveju žala turi bÅ«ti vertinama individualiai, kas turėjo bÅ«ti daroma iÅ¡ Å¡iuo atveju. Nukentėjusysis M. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o skundžiamo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo jam pakeisti ir priteisti jam 350000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Skunde jis teigia, kad medicininiai iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, jog jam konstatuoti daugybiniai sunkÅ«s sužalojimai, dėl kurių jis gali vaikščioti tik trumpais atstumais ramentų pagalba, prarado uoslę, nuolatos pykina, svaigsta galva, dažnai vemia, judeliai per deÅ¡inį keliÄ yra riboti, skausminti. Taip pat abiejų čiurnų sÄ nariai sustingę, judesiai riboti, deÅ¡inės kojos pirÅ¡tai nutirpę, jaučiamas skausmas stuburo juosmeninėje dalyje, skausmas plinta į deÅ¡inės pusės klubo sritį.

Dėl patirtų sužalojimų nuolat iÅ¡nyra deÅ¡inio peties sÄ narys. Ateityje turės bÅ«ti atliekamos kojų, raktikaulio ir nosies operacija. Å iuo metu minėtų operacijų dėl sveikatos bÅ«klės ir galvos pažeidimų jam atlikti negalima. Nepaisant to, kad gydymas yra tęsiamas, medikai yra konstatavę, kad pasveikimo galimybės yra blogos. Skunde teigiama, kad patirti sužalojimai iÅ¡liks visam gyvenimui, M. V., kuris yra jauno amžiaus, galimybės judėti, įsidarbinti bei gyventi pilnavertį gyvenimÄ liks apribotos.

Patirtos traumos turi įtakos darbinei veiklai, Å¡eimyniniam gyvenimui, siekiant iÅ¡silavinimo ir kt. Be to, ateityje neiÅ¡vengiamai teks kęsti ne tik patiriamus nepatogumus, atliekamas operacijas, bet ir nuolatinį skausmÄ , todėl nukentėjusysis mano, kad nuosprendžiu priteista neturtinės žalos suma yra per maža ir turėtų bÅ«ti didinama.Civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ atstovė juristė G. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį pakeisti ir nukentėjusiosios I.

S. reikalavimÄ priteisti 1000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų atlygimo solidariai iÅ¡ civilinių atsakovų AAS „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu atmesti. Skunde teigiama, kad nuosprendžio dalis dėl 500 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ yra nepagrįsta, nes nei Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, nei LR Vyriausybės patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklėse nenumatyta, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos galėtų bÅ«ti pripažįstamos žala, o taip pat nenustato draudiko pareigos tokio pobÅ«džio iÅ¡laidas atlyginti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nei CK 6.249 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji norma, apibrėžianti žalÄ ir nuostolius, patirtus dėl teisės pažeidimo, nei CK 6.283 straipsnyje, reglamentuojančiame žalos atlyginimÄ sveikatos sužalojimo atveju, nenurodyta, kad žala galėtų bÅ«ti pripažįstamos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos baudžiamojoje byloje. Advokato atstovavimo iÅ¡laidos yra procesinio pobÅ«džio iÅ¡laidos, atlygintinos proceso įstatymų (Å¡iuo atveju - BPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų.Nukentėjusioji I.

S. apeliaciniu skundu praÅ¡o skundžiamo nuosprendžio dalį pakeisti ir jai priteistos iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturtinės žalos dydį nustatyti 15684 Lt. Skunde ji teigia, kad teismas nesivadovavo teismų praktika ir nustatė per maÅ¾Ä atlygintinos neturtinės žalos sumÄ . Byloje esančiais medicininiais dokumentais nustatyta, kad dėl B. T. veiksmų I. S. buvo padaryti daugybiniai kÅ«no sužalojimai, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko jai buvo atliekamos operacijos, du mėnesius ji negalėjo nei vaikščioti, nei sėdėti, nes buvo priversta gulėti nejudamoje padėtyje dėl reikalingumo suaugti eismo įvykio metu lūžusiems kaulams.

Iškart po įvykio I. S. buvo gydoma VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ anestezijos ir intensyvios terapijos bei traumatologijos skyriuje su diagnoze – politrauma, vėliau ji buvo gydoma stacionare, LSMULKK mišrių traumų skyriuje. 2013-01-09 I. S. buvo atlikta operacija, o nuo 2013-01-21 jai buvo tęsiamas reabilitacinis gydymas. Sveikatos sužalojimo pasekmės ir liekamieji reiškiniai I. S. tęsiasi iki šiol - apsunkinti judesiai vaikštant, kairės kojos tirpimas, galvos skausmus, ko teismas tinkamai neįvertino.

Skunde teigiama, kad iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių matyti, kad esant sužalojimams, panašiems į tuos, kuriuos ji patyrė, analogiškose bylose priteisiamos neturtinės žalos sumos yra didesnės nei 10000 Lt (kasacinės nutartys Nr. 2K-551/2013, Nr. 2K-141/2013, Nr. 2K-384/2013, Nr. 2K-353/2013). Paties autoįvykio metu buvo kilusi reali grėsmė nukentėjusiosios gyvybei ir tik laimingo atsitiktinumo dėka tokių pasekmių išvengta. Be to, ji negalėjo rūpintis, auginti ir auklėti savo mažamečio sūnaus (gim. 2010-11-13), kurį iki tol (ir šiuo metu) augina viena, jai iš dalies padeda tik tėvai.

Skunde nurodoma, kad teismas iÅ¡ esmės neanalizavo įrodymų dėl neturtinės žalos, todėl nuosprendis yra nemotyvuotas, pažeidžiantis BPK 20 str. 5 d. nuostatas, galimai net Å¡aliÅ¡kas, teismui iÅ¡imtinai palaikius vienos iÅ¡ proceso dalyvių - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pozicijÄ . Todėl iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistos neturtinės žalos dydis turi bÅ«ti padidintas iki 15684 Lt.Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Vilius Masiulis apeliaciniu skundu praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį civilinių ieÅ¡kinių dalyje panaikinti ir civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtus.

Skunde jis teigia, kad Å¡ioje byloje ne vien tik nuteistojo B. T. darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudikas AAS „(duomenys neskelbtini)“ turėtų bÅ«ti patraukti civiliniais atsakovais byloje. Apylinkės teismas atmetė civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡ymÄ dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir VÄ® „Marijampolės regiono keliai“ įtraukimo civiliniais atsakovais baudžiamojoje byloje ir baudžiamosios bylos grÄ Å¾inimo tyrimui papildyti, iÅ¡siaiÅ¡kinant ar VÄ® „Marijampolės regiono keliai“ ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pareigÅ«nų ir darbuotojų veiksmuose nėra tarnybos pareigų neatlikimo požymių (BK 229 str.) ar nusikalstamos veikos už kelio netinkamÄ priežiÅ«rÄ požymių (BK 278 str.).

Skunde teigiama, kad kelias (duomenys neskelbtini), kuriame įvyko eismo įvykis, yra kelias A5, magistralinio kelio V. B. dalis, todėl turi bÅ«ti prižiÅ«rimas pagal I lygį. Pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. balandžio 28 d. įsakymÄ Nr. V-103 „Dėl Kelių priežiÅ«ros vadovo I dalies „Automobilių kelių priežiÅ«ros normatyvai“ PN-05 patvirtinimo“, minėta kelio atÅ¡aka yra priskiriama valstybinės reikÅ¡mės automobilių keliams - magistraliniams keliams (19 punktas).

Vadovaujantis Normatyvu 2.1.13 p. magistraliniai keliai turi bÅ«ti valomi visÄ parÄ , kelio danga negali bÅ«ti slidi ir valstybinės reikÅ¡mės automobiliu kelyje negali bÅ«ti jokiu provėžų. IÅ¡ 2013-01-23 „Marijampolės kelių tarnybos“ pažymos matyti, jog esant itin nepalankioms meteorologinėms sÄ lygoms kelio A5 atkarpa Kaunas - Marijampolė - Suvalkai 2012-12-19 paskutinį kartÄ prieÅ¡ eismo įvykį buvo barstoma ir valoma tik apie 4.30 va, o eismo įvykis įvyko apie 7.55 val. Atsižvelgiant į tai, kad kelias iki eismo įvykio buvo valytas seniai, prieÅ¡ 3.5 val., akivaizdu, jog bent viena iÅ¡ eismo įvykio priežasčių buvo tinkamai neprižiÅ«rėtas ir nenuvalytas bei nepabarstytas magistralinis kelias.

Tokios priemonės, kurių ėmėsi kelio valdytojai (itin retas kelio valymas ir barstymas), buvo aiÅ¡kiai nepakankamos užtikrinti saugų eismÄ intensyvios pÅ«gos ir plikledžio sÄ lygomis, kadangi profesionaliam vairuotojui nuteistajam B. T. važiuojant net ženkliai mažesniu greičiu nei leistinas tame kelio ruože, automobilio suvaldyti nepavyko. Kadangi prižiÅ«rėti kelio A5 atkarpÄ Kaunas - Marijampolė - Suvalkai eismo įvykio dienÄ buvo Valstybės įmonės „Marijampolės regiono keliai“ pareiga, kurios įmonė tinkamai neatliko, o Lietuvos automobilių kelių direkcija netinkamai atliko teisės aktų jiems nustatytas (pavestas) pareigas, baudžiamojoje byloje Å¡ie asmenys turėjo bÅ«ti įtraukti civiliniais atsakovais, kuriems kyla pareiga atlyginti žalÄ nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams.

Taigi tik įvertinus VÄ® „Marijampolės regiono keliai“ ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigÅ«nų ir darbuotojų atsakomybės, tame tarpe baudžiamosios, klausimÄ bÅ«tų galima iÅ¡spręsti ir neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ . Skunde teigiama, kad ne tik B. T. padarytas nusikaltimas, bet ir neteisėtas kelio valdytojo neveikimas, kuris pakankamai prisidėjo prie žalos nukentėjusiesiems ir civiliniams atsakovams atsiradimo, todėl VÄ® „Marijampolės regiono keliai“ ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos taip pat turi tekti pareiga atsakyti pagal deliktinę prievolę ir solidariai atlyginti atsiradusiÄ Å¾alÄ .Skunde nurodoma, kad nuteistasis važiavo ženkliai mažesniu nei leistina magistraliniame kelyje greičiu.

Taigi iÅ¡ nuteistojo veiksmų matyti, kad jis ėmėsi priemonių, kurios, jo manymu, tokioje situacijoje buvo bÅ«tinos, kad vairavimas bÅ«tų saugus, bet net tokiu atveju skaudžių pasekmių nepavyko iÅ¡vengti dėl iÅ¡ esmės visiÅ¡kai neprižiÅ«rėto magistralinio kelio bÅ«klės. Be to, po eismo įvykio nuteistasis iÅ¡ karto siekė kiek įmanoma sumažinti neigiamas eismo įvykio pasekmes (iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , policijÄ ). Iki atvykstant medikams laikė nukentėjusįjį M.

V., kuris buvo persisvėręs per priekinį mikroautobuso langÄ , taip siekdamas sumažinti jo kančias. Dėl padaryto eismo įvykio B. T. prisipažino visiÅ¡kai, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių nevertino, todėl nukentėjusiesiems priteisė nepagrįstai didelės neturtinės žalos atlyginimo sumas. Taip pat teismas neįvertino, kad nuteistojo B. T. Å¡iuo metu dirbančio Norvegijoje pajamos yra 7000 Lt, iÅ¡ kurių reikia susimokėti visas pragyvenimo Norvegijoje iÅ¡laidas bei Lietuvoje iÅ¡laikyti tris mažamečius vaikus ir Å¡iuo metu mažamečius vaikus auginančiÄ nedirbančiÄ gyvenimo partnerę, kuri yra paėmusi 40546,80 EUR bÅ«sto kreditÄ iÅ¡ banko.

Duomenų, kad nuteistasis turėtų nekilnojamojo turto ar vertingo kilnojamojo turto byloje taip pat nėra. Skunde nurodoma, kad pagal kasacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , Å¡ioje byloje turi bÅ«ti vertinama bÅ«tent kaltininko (B. T.), o ne civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė padėtis (2012-06-28 LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2012). Skunde pažymima, kad analogiÅ¡kose byloje pagal teismų praktikÄ priteisiamos neturtinės žalos dydžiai yra nuo 10000 Lt iki 25000 Lt (LAT 2010-02-23 nutartis Nr. 2K-126/2009; 2010-03-02 nutartis Nr. 2K-20/2010; 2009-04-21 nutartis Nr. 2K-147/2009).

Todėl skunde manoma, kad M. B. priteista 100000 Lt neturtinė žala yra nepagrįstai didelė ir turėtų būti mažintina bei bendrai iš visų civilinių atsakovų priteista neviršijanti 35000 Lt suma. Dėl nukentėjusiajam M. V. priteistos neturtinės žalos dydžio, tai teismas turėjo įvertinti, kad nors M. V. eismo įvykio metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau ligoninėje jis nesilaikė gydymo režimo ir bendros tvarkos, todėl buvo išrašytas iš stacionaro, kas parodo, jog nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų nelabai išgyvena.

Todėl M. V. priteista 50000 Lt neturtinė žala yra nepagrįstai didelė ir turėtų būti mažinama ir bendrai iš visų civilinių atsakovų priteista neturtinė žala M. V. neturėtų viršyti 25000 Lt. Dėl nukentėjusiajai I. S. priteistos neturtinės žalos dydžio skunde nurodoma, kad paprastai analogiškose byloje, kai kaltininkas pripažįsta kaltę ir nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiamos neturtinės žalos dydžiai neviršija 10000 Lt. Kuo remdamasis teismas iš abiejų civilinių atsakovų bendrai priteisė maksimalų neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai, teismas nemotyvavo.

I. S. priteista 10000 Lt neturtinė žala yra nepagrįstai didelė ir turi bÅ«ti mažinama, bei bendrai iÅ¡ visų civilinių atsakovų priteista neturtinė žala I. S. neturėtų virÅ¡yti 6000 Lt. Dėl nukentėjusiojo M. B. tėvų subjektinės teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ skunde nurodoma, kad teismas pripažino nukentėjusiojo M. B. tėvų teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , nes jie nuo pat įvykio visÄ laikÄ slaugo bei prižiÅ«ri savo sunkiai sužalotÄ sÅ«nų ir dėl to patyrė didelę neturtinę žalÄ , tačiau pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimÄ jie neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ .Skunde nurodoma, kad neturtinė žala pagal savo pobÅ«dį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu.

Eismo įvykio metu M. B. tėvai nedalyvavo ir nenukentėjo. Pilnamečio nukentėjusiojo M. B., kuris yra neveiksnus, mama E. B. teismo sprendimu yra pripažinta jo globėja (įstatyminė atstovė). Taigi mama, o tuo pačiu ir tėvas, procese galėjo dalyvauti tik kaip pilnamečio neveiksnaus sÅ«naus atstovai, bet ne kaip civiliniai ieÅ¡kovai. Todėl jiems neturtinė žala priteista nepagrįstai, kÄ aiÅ¡kina ir kasacinis teismas (LAT 2011-10-18 nutartis Nr. 2K-453/2011). Tuo pagrindu skunde manoma, kad nuosprendžio dalis, kuria iÅ¡ dalies tenkintas E. ir R.

B. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, naikintina, o civilinių ieškovų ieškinys atmestinas. Skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų turėtas advokatų pagalbos išlaidas priteisė iš civilinių atsakovų, o ne iš nuteistojo B. T., nes turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti priteisiamos iš kaltinamojo (BPK 106 str.). Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas (LAT 2012-06-28 nutartis Nr. 2K-377/2012).Atsikirtimais į nukentėjusiojo M.

V. apeliacinį skundÄ civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas V. Masiulis praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ nuosprendį M. V. civilinio ieÅ¡kinio dalyje panaikinti ir civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .Atsikirtimais į nukentėjusiojo M. B. atstovės E. B. apeliacinį skundÄ civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas V. Masiulis praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ nuosprendį M. B. civilinio ieÅ¡kinio dalyje panaikinti ir civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .Atsikirtimais į nukentėjusiosios I.

S. apeliacinį skundÄ civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas V. Masiulis praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ nuosprendį I. S. civilinio ieÅ¡kinio dalyje panaikinti ir civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .Atsikirtimais į civilinio atsakovo AAS „G. B.“ apeliacinį skundÄ civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas V. Masiulis praÅ¡o apeliacinį skundÄ patenkinti.Teismo posėdyje apeliantai jų skundus prašė tenkinti.

Nukentėjusiojo M. B. atstovės E. B., nukentėjusiojo M. V., civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“, nukentėjusiosios I. S., civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato V. Masiulio apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). Apeliaciniais skundais nėra ginčijama nusikalstamos veikos kvalifikavimas, bausmė, todėl Å¡ie klausimai iÅ¡samiau nevertinami.

Nesutinkama tik su nuosprendžio dalimi, dėl civilinių ieÅ¡kinių ir proceso iÅ¡laidų priteisimo. Dėl civilinių ieÅ¡kinių palikimo nenagrinėtais Civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienu iÅ¡ apeliacinio skundo reikalavimų praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį civilinių ieÅ¡kinių dalyje panaikinti ir civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtais, kadangi į bylos nagrinėjimÄ civiliniais atsakovais nebuvo įtraukti dėl žalos atsiradimo netiesiogiai atsakingi VÄ® „Marijampolės regiono keliai“ ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, todėl nebuvo sÄ lygų teisingai iÅ¡nagrinėti civilinius ieÅ¡kinius, tačiau su tokiais apelianto skundo motyvais pagrindo sutikti nėra.

BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Tuo tarpu BPK 111 straipsnio 1 dalyje yra paaiÅ¡kinta, kas gali bÅ«ti civiliniu atsakovu, t. y. civiliniais atsakovais gali bÅ«ti tėvai, globėjai, rÅ«pintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytÄ Å¾alÄ .

Materialiai atsakingais asmenimis Å¡ioje baudžiamojoje byloje teisingai pripažinti darbdavys, kuris atlygina žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojo, einančio darbines pareigas ir valdančio didesnio pavojaus Å¡altinį, kaltės, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat draudimo įmonė, kuri atlygina žalÄ esant draudiminiam įvykiui civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu, t. y. AAS „(duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjamoje byloje eismo įvykio kaltininku yra pripažintas krovininio automobilio vairuotojas B.

T.. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis ir dėl jo padaryta žala atsirado B. T. valdant padidinto pavojaus Å¡altinį - transporto priemonę, priklaususiÄ darbdaviui ir einant darbines pareigas, už tokiÄ Å¾alÄ materialinė atsakomybė pagal galiojančius įstatymus pereina darbdaviui, Å¡iuo atveju konkrečiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip transporto priemonės savininkas, buvo sudariusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl įvykyje buvusios transporto priemonės su įmone AAS „(duomenys neskelbtini)“, todėl pareiga atlyginti eismo įvykio metu atsiradusiÄ Å¾alÄ draudimo sutarties pagrindu atsiranda ir draudimo įmonei.

Apeliaciniame skunde minimos įmonės nėra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su žala, atsiradusia dėl nusikalstamos veikos, pareikÅ¡ti ieÅ¡kiniai neturi nieko bendro su minimų įmonių veikla bei padaryta nusikalstama veika, todėl daroma iÅ¡vada, kad apylinkės teismas nagrinėdamas bylÄ , teisingai nustatė asmenis, materialiai atsakingus už nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , jų atsakomybės ribas ir pagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ dėl kitų asmenų įtraukimo į bylÄ civiliniais atsakovais.

Apeliaciniame skunde minimų asmenų įtraukimo į bylÄ pagrindu nurodoma ir teismų praktika, tačiau skunde minimos (skundo dalyje dėl civilinių atsakovų) nutartys yra priimtos civilinėse bylose, kurių nagrinėjimo pagrindas yra kitas. Pažymėtina, kad teismų precedentai yra teisės Å¡altiniai; rėmimasis precedentais yra vienodos, nuoseklios teismų praktikos įgyvendinimo sÄ lyga. Tačiau, teismams sprendžiant bylas, precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Å iuo atveju taip nėra. Atsižvelgiant į paminėtÄ aiÅ¡kinimÄ , darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ ir nustatydamas materialiai už nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ atsakingus asmenis, jų atsakomybės ribas, teisingai taikė įstatymo normas. Remiantis iÅ¡dėstytu apeliacinio skundo motyvai dėl civilinių ieÅ¡kinių palikimo nenagrinėtais atmetami. Dėl neturtinės žalos priteisimo Editai ir R. B. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos atlyginimÄ , Å¡ioje baudžiamojoje byloje taikytos netinkamai.

Baudžiamojo proceso įstatymas nukentėjusiuoju pripažįsta tik tokį fizinį asmenį, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos (BPK 28 str. 1 d.). BK 281 str. 3 d. įtvirtinto nusikaltimo padarymu neturtinę žalÄ patyrė M. B., t. y. bÅ«tent jam dėl nusikalstamos veikos buvo padaryti sužalojimai ir t.t. Neturtinė žala pagal savo pobÅ«dį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-453/2011, 2K-581/2012) laikomasi nuomonės, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos.

Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimÄ paprastai turi Å¡io asmens gyvybės atėmimo atveju. Jei žmogaus amžius, socialinė branda ar psichinės sveikatos bÅ«klė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar teismo sprendimu savo teises įgyvendina per atstovÄ pagal įstatymÄ (BPK 53 straipsnio 2-4 dalys).

Visais atvejais ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ar asmens dėl senatvės, neįgalumo, ligos, kitos priežasties negalinčio pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis) naudai. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Edita ir R. B. eismo įvykio metu nenukentėjo, todėl procese galėjo dalyvauti tik kaip sÅ«naus atstovai. Darytina iÅ¡vada, kad teismai nepagrįstai priteisė neturtinę žalÄ E. ir R. B., todėl Å¡ioje dalyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas tenkinamas, nuosprendžio dalis, kuria priteista neturtinės žalos atlyginimas Editai ir R.

B. keičiama, Editos ir R. B. civilinis ieškinys, dėl jų patirtos neturtinės žalos atlyginimo, paliekamas nenagrinėtu. Dėl nukentėjusiesiems M. B., atstovaujamam E. B., I. S. ir M. V. priteistos neturtinės žalos atlyginimoNusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai, nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama beribės ar savo dydžiu niekaip nepagrįstos kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieÅ¡kovo padėtis negali bÅ«ti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalÄ nukentėjusiesiems atsižvelgė į tai, kad M. V. bei M. B. buvo padaryti sunkÅ«s sužalojimai, I. S. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Liekamieji sužalojimų reiškiniai jaučiami iki dabar. M. V. iki šiol tęsiamas gydymas, numatomos atlikti dar operacijos, asmuo vaikšto tik su ramentais. M. B. padėtis yra dar blogesnė, nes jis iki šiol yra paralyžuotas ir prikaustytas prie lovos, nejuda, nevaikšto, nekalba. Vadovaujantis pateiktais medicininiais dokumentais, M. B. pasveikimo galimybės yra minimalios. Iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini)“ priteisdamas neturtinės žalos sumas I. S., M. V., M. B. bei jo tėvams E. B. bei R.

B., teismas atsižvelgė į tai, jog neturtinė žala nukentėjusiesiems bei civiliniams ieÅ¡kovams buvo padaryta dėl neatsargumo, įvertina padarytos žalos dydį bei nukentėjusiems konstatuotų sveikatos sutrikdymų mÄ stÄ bei sužalojimų liekamuosius reiÅ¡kinius, pasveikimo galimybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei Å¡iuo metų panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose teismų formuojamÄ praktikÄ . Apylinkės teismas motyvuodamas savo sprendimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems atsižvelgė į visumÄ aplinkybių reikÅ¡mingų sprendžiant pamintÄ klausimÄ , tačiau nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepakankamai įvertino kiekvienam iÅ¡ nukentėjusiųjų, (iÅ¡skyrus nukentėjusįjį M.

V.), padarytos žalos dydį, todėl nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems I. S. ir M. B. keistinas. Specialisto išvadoje Nr. G 11/13(09) nurodyta, jog I. S. klinikiniais duomenimis konstatuoti kairio šlaunikaulio išnirimas, kairės pusės gaktikaulio apatinės šakos skeveldrinis lūžimas, kairio dubenkaulio lūžimas gūžduobės srityje, kairio klubakaulio sparno lūžimas, oro susikaupimas kairėje krūtinplėvės ertmėje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, trauminis šokas 10.

Konstatuoti kairio Å¡launikaulio iÅ¡nirimas, kairės pusės gaktikaulio apatinės Å¡akos skeveldrinis lūžimas, kairio dubenkaulio lūžimas gūžduobės srityje, kairio klubakaulio sparno lūžimas ir dėl to iÅ¡sivystęs trauminis Å¡okas 10 sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kiti sužalojimai – nežymų sveikatos sutrikdymÄ (I t., b.l. 142-143). Bylos nagrinėjimo metu apylinkės teisme nukentėjusioji nurodė, kad traumų pasekmes jaučia ir dabar, negali gyventi pilnaverčio gyvenimo.

Tokias aplinkybes patvirtino ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, palaikydama savo skundo reikalavimus. Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji buvo operuota, gana ilgÄ laikÄ gydoma. Å ių aplinkybių visuma leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad dėl Å¡ių patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė skausmÄ , nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, tame tarpe ir dėl sužalojimų negalėdama rÅ«pintis savo mažamečiu vaiku, todėl įvertinus visumÄ nustatytų ir apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, nukentėjusios patirta neturinė žala vertintina 15000 Lt, todėl nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis iÅ¡ civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ didintinas iki 10684 Lt.

IÅ¡ iÅ¡dėstyto seka, kad civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo motyvai dėl Å¡iai nukentėjusiai priteistos neturtinės žalos dydžio mažinimo, atmetami kaip nepagrįsti. Skunde nukentėjusioji I. S. be kita ko teigia, kad nuosprendis nemotyvuotas, pažeidžiantis BPK 20 str. 5 d. nuostatas, galimai net Å¡aliÅ¡kas, tačiau su tokiu teiginiu sutikti negalima. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, teisiamojo posėdžio protokolų, teismas iÅ¡tyrė visus įrodymus, vertino kiekvienÄ jų atskirai ir viseto kontekste.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tariamÄ teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , todėl Å¡ie nukentėjusios skundo argumentai atmetami.Sutikdamas su apylinkės teismo motyvais dėl neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajam M. V., apeliacinės instancijos teismas, daro iÅ¡vadÄ , kad neturinės žalos dydis Å¡iam nukentėjusiajam nustatytas tinkamai. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 8/13(09) nurodyta, jog M. V. klinikiniais duomenimis konstatuoti sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kaktos srities muÅ¡tinės žaizdos, kaktikaulio įspaustinis lūžimas, deÅ¡inio momenkaulio, smilkinkaulio lūžimas, kairio kaktikaulio ančio lūžimas, kaukolės pamato kaulų lūžimas, atviras nosies kaulų lūžimas, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inio pusrutulio smilkininės skilties ir pamato srityse, smegenų pabrinkimas, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inio pusrutulio smilkininėje srityje, kraujo iÅ¡siliejimas po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais, deÅ¡inės ausies bÅ«gnelio trauminis plyÅ¡imas, deÅ¡inio raktikaulio lūžimas, deÅ¡inio Å¡launikaulio lūžimas, deÅ¡inės girnelės lūžimas, abiejų blauzdų kaulų lūžimai, koma, sunkaus laipsnio Å«mus nepakankamumas, nubrozdinimai veide.

Konstatuoti sužalojimai dėl kaukolės pamato kaulų lūžimų, abiejų blauzdikaulių lūžimų, sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, kaktikaulio, smilkinkaulio, momenkaulio, kaktikaulio ančio, nosies kaulų lūžimų, kraujo iÅ¡Å¡liejimo po galvos smegenų dangalais, raktikaulio bei Å¡launikaulio, girnelės lūžimų, ausies bÅ«gnelio plyÅ¡imo dėl ko iÅ¡sivystė koma, sunkaus laipsnio Å«maus nepakankamumo, galvos smegenų pabrinkimo sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ (II t., b. l. 13-14).

Taigi visuma Å¡ių sužalojimų, kurių liekamieji reiÅ¡kiniai tebesitęsia, yra pagrindu pripažinti, kad nukentėjusysis iÅ¡ tiesų patyrė didelę neturtinę žalÄ , kurios dydį apylinkės teismas individualizavo tinkamai. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės buvo tinkamai įvertintos apylinkės teismo, tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai jog patirti sužalojimai iÅ¡liks visam gyvenimui, liks apribotos galimybės įsidarbinti bei gyventi pilnavertį gyvenimÄ , ateityje teks kęsti operacijas ir nuolatinį skausmÄ yra daugiau deklaratyvaus pobÅ«džio nei paremti objektyviais įrodymais.

Pažymėtina ir tai, kad pagal pateiktus medicininius dokumentus, nedarbingumas apeliantui buvo nustatytas tik iki 2014-06-20 (b. l. 65, T.4). Nors tai, kad kaip nurodoma civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde, nukentėjusysis M. V. nesilaikė gydymo režimo, nėra pagrindu mažinti jau priteistos neturtinės žalos dydį, tačiau į tai atsižvelgiama, sprendžiant nukentėjusiojo M. V. apeliacinio skundo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos dydžio padidinimo, todėl tiek nukentėjusiojo, tiek civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniai skundai Å¡ioje dalyje atmetami.

Nukentėjusiajam M. B. (įstatyminė atstovė E. B.) apylinkės teismas iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė 100000 Lt neturtinės žalos. Specialisto išvadoje Nr. G 10/13(09) nurodyta, jog M. B. klinikiniais duomenimis konstatuoti sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu abiejų pusrutulių srityje, galvos smegenų sumušimas ir suspaudimas, dešinio šlaunikaulio lūžimas, pūlinys virš kietojo galvos smegenų dangalo, šlapimo pūslės ūmus uždegimas, kairio plaučio uždegimas, širdies sumušimas, smegenų pabrinkimas, stuburo kaklinio II-o slankstelio lūžimas, koma.

Konstatuoti kÅ«no sužalojimai dėl sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, kraujo iÅ¡Å¡liejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu abiejų pusrutulių srityse, galvos smegenų sumuÅ¡imo, suspaudimo ir įstrigimo, komos dėl ko buvo taikytas chirurginis gydymas, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ (II t., b. l. 69-70). Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepakankamai įvertino kaltininko turtinę padėtį, tačiau žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

Dominuojantis kriterijus keisti teismo nustatytÄ neturtinės žalos dydį tokiu atveju yra padaryta žala sveikatai bei nukentėjusiojo sveikatos bÅ«klė (kasacinės bylos Nr. 2K-64/2009, 2K-167/2011). Pažymėtina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo motyvai, dėl to, kad teismas priteisdamas neturtinę žalÄ , pakankamai neįvertino nuteistojo turtinės padėties, ir nepagrįstai vertino civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę padėtį, atmetami kaip nepagrįsti.

Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , Å¡iuo atveju tiesiogiai yra taikomos Civilinio kodekso ir Darbo kodekso normos ir kaip jau minėta, už padarytÄ Å¾alÄ yra atsakingas darbdavys, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl kaltinamojo, kaip nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens, turtinė padėtis, nėra esminiu kriterijumi, apsprendžianti neturtinės žalos dydį (CK 6.264 str., 6.268 str., 6.249 str.). Pažymėtina, kad CK 6.263 str. 2 d. numato, jog žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

Tokiu atsakingu asmeniu aptariamu atveju yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (DK 248 str., 249 str., 6.264 str. 1 d.), todėl civilinės teisės prasme, kaltininku atsakingu už žalos atlyginimÄ yra UAB „(duomenys neskelbtini)“.Be abejo bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas, dėl kurio nukentėjusysis patyrė neturtinę žalÄ , padarytas dėl neatsargumo, t. y. kaltinamasis sÄ moningai nesiekė nukentėjusiajam sukelti fizinių kančių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju, tai nėra pagrindu mažinti neturtinės žalos dydį.

Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kaip kaltininko prisipažinimas, gailėjimasis padarius nusikalstamÄ veikÄ , jo veiksmai po eismo įvykio, yra aplinkybės, labiau reikÅ¡mingos individualizuojant bausmę, tuo tarpu skundų dėl paskirtos bausmės gauta nėra. Nors skundžiamame nuosprendyje motyvuojant priteistinos žalos dydį tiesiogiai ir nenurodyta, kad teismas į visas Å¡ias aplinkybes atsižvelgia, tačiau pačiame nuosprendyje Å¡ios aplinkybės yra įvertinos.

Pažymėtina, kad CK 6.250 str. 2 d. nurodytas kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis ir neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimÄ . Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dėl pasekmių Å¡alinimo (operacijomis, specialiomis procedÅ«romis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Piniginė kompensacija už neturtinę žalÄ negali nukentėjusiojo asmens grÄ Å¾inti į pradinę padėtį, buvusiÄ iki teisės pažeidimo, bet ja siekiama maksimaliai suÅ¡velninti neigiamas pasekmes. Nagrinėjamoje byloje, be jau paminėtų aplinkybių, neabejotinai nustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų M. B. tapo neįgalus, jam atlikta ne viena operacija, jis yra pripažintas neveiksniu, jo pasveikimo perspektyva bloga ir mažai tikėtina, t.y. jis patyrė ne tik ilgalaikį skausmÄ dėl patirtų sužalojimų, tačiau faktiÅ¡kai prarado galimybę gyventi pilnavertį gyvenimÄ , juo džiaugtis, mokytis, dirbti ir t.t..

Jam reikalinga pastovi kitų asmenų priežiÅ«ra, todėl sutiktina su jo atstovės E. B. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad priteista neturtinė žala yra nepakankama. Ä®vertinus tiek Å¡ioje nutartyje, tiek apylinkės teismo paminėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo M. B. patirta neturtinė žala sudaro 140000 Lt, todėl yra pagrindas padidinti nukentėjusiajam M. B. iÅ¡ civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistos neturtinės žalos dydį (įvertinus draudimo bendrovės iÅ¡mokėtÄ neturtinės žalos iÅ¡mokÄ ) iki 135684 Lt..

IÅ¡ iÅ¡dėstyto seka, kad civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo motyvai dėl Å¡iam nukentėjusiam priteistos neturtinės žalos dydžio mažinimo atmetami. Dėl iÅ¡ civilinių atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini) ir AAA „(duomenys neskelbtini)“ priteistų proceso iÅ¡laidųBPK 106 str. 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas paslaugoms apmokti.

AnalogiÅ¡kos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012) yra pasisakęs, kad advokato atstovavimo iÅ¡laidos yra procesinio pobÅ«džio iÅ¡laidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmenų veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sÄ vokÄ , žalai prilyginamos ir kitokio pobÅ«džio iÅ¡laidos, atsiradusios dėl nukentėjusiojo asmens siekio užkirsti keliÄ Å¾alai atsirasti arba padėti, paskaičiuoti žalos dydį, iÅ¡ieÅ¡koti nuostolius ne teismo tvarka.

Tačiau bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡ioje normoje nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka.Kaip teisingai skunde nurodo apeliantas AAS „G. B.“, jo, kaip draudimo bendrovės, atsakomybė yra sutartinė ir draudimo teisinius santykius reglamentuojantys norminiai aktai nenumato draudimo bendrovei pareigos atlyginti nukentėjusiojo iÅ¡laidas, kurios tiesiogiai nesusiję su žala, patirta dėl eismo įvykio. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 1 d. numato, kad iÅ¡moka mokama dėl nukentėjusiesiems padarytos žalos, kai už žalÄ atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė.

Žalos nustatymo ir mokėjimo tvarka nustatyta LR Vyriausybės patvirtintose taisyklėse, tačiau nei vienas iÅ¡ Å¡ių paminėtų teisės aktų, o taip pat ir LR civilinis kodeksas nenustato, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos galėtų bÅ«ti pripažįstamos žala. Apeliantai AAS „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat teisÅ«s teigdami, kad pagal BPK 103-106 str. civilinio ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priskiriamos proceso iÅ¡laidoms, o proceso iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veikÄ padariusio asmens kalte.

Esant Å¡ioms aplinkybėms konstatuojama, jog apylinkės teismas nepagrįstai iÅ¡ draudimo bendrovės AAS „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė procesines iÅ¡laidas, todėl Å¡ioje dalyje nuosprendis atitinkamai keičiamas, proceso iÅ¡laidas, nukentėjusiųjų turėtas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme priteisiant iÅ¡ nuteistojo B. T.. Dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo apeliacinės instancijos teismeKaip jau buvo minėta, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovui, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau tokiu atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-377/2009, 2K-419/2011).

Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiojo M. B. įstatyminė atstovė E. B. patyrė 700 litų iÅ¡laidų advokato pagalbai M. B. apmokėti (b.l. 22, t. 5). Å ios iÅ¡laidos taip pat laikomos pagrįstomis. Nors apeliacinis skundas buvo paduotas ne dėl iÅ¡ nuteistojo, o dėl iÅ¡ civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistos neturtinės žalos dydžio, tačiau procesas pradėtas ir vyksta dėl nuteistojo B. T. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo M. B. įstatyminės atstovės civilinis ieškinys yra tenkinamas, nors ir ne pilna apimtimi, 700 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti E. B. priteistinos iš nuteistojo (BPK 105 str. 1 d., 106 str. 2 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, teismas n u t a r i a : Nukentėjusiojo M. B. atstovės E. B., nukentėjusiosios I. S., civilinių atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AAS „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, nukentėjusiojo M.

V. apeliacinį skundÄ atmesti.Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d nuosprendžio dalį, kuria civiliniams ieÅ¡kovams E. ir R. B. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista po 5000 Lt neturtinės žalos ir civilinių ieÅ¡kovų E. B. bei R. B. ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos jiems priteisimo palikti nenagrinėtu. Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d nuosprendžio dalį, kuria I. S. iÅ¡ civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 5684 Lt neturtinės žalos atlyginimo, M.

B. – 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, priteistas sumas padidinant ir priteisti:- I. S. priteisti 10684 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių Å¡eÅ¡is Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis litus) neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“- M. B. priteisti 135684 Lt (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt penkis tÅ«kstančius, Å¡eÅ¡is Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis litus) neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ .

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d nuosprendžio dalį, kuria E. B. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 2500 Lt už advokato atstovavimÄ , I. S. iÅ¡ civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista po 500 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų: - priteisti E. B. 2500 Lt (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus litų), I. S. – 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) proceso iÅ¡laidų iÅ¡ nuteistojo B. T.. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti nukentėjusiojo M.

B. atstovei E. B. 700 Lt (septynis šimtus litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo B. T.. Kolegijos pirmininkas                                                       Albinas Antanaitis              Teisėjai:                                                                           Olegas Šibkovas                                                                                                                                                                                           Algerdas Urbšys