Legislator Case Law & Legislation
c8d71824-e1c6-4f97-a23b-bdd9069ec422 AI generated

c8d71824-e1c6-4f97-a23b-bdd9069ec422 · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number c8d71824-e1c6-4f97-a23b-bdd9069ec422
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-2343-644/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01338-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 12 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

c8d71824-e1c6-4f97-a23b-bdd9069ec422 · Kauno apygardos administracinis teismas: teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-2343-644/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01338-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 12 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas E. P. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 6854 Eur (1854 Eur dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ir 5000 Eur dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų (neveikimo)) neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4-7). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016-07-25 iki 2017-06-23 buvo laikomas PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos gyvenamosiose patalpose netinkamomis, kankinančiomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.

Pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu buvo laikomas perpildytoje 15 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, kurioje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo norma. Didelę dalį gyvenamosios patalpos ploto užėmė baldai. Gyvenamoji patalpa buvo apleista, grindys išpuvusios. Virtuvėlėje, prausykloje ir sanitariniame mazge nebuvo ištraukiamosios ventiliacijos, prausykloje neįrengti veidrodžiai ir lentynėlės asmens higienos reikmenims susidėti. Prausyklos patalpos apleistos, sanitariniai įrenginiai išlūžę, elektros instaliacija netvarkinga, neveikia šilto vandens boileris, virtuvėlėje neįrengtas šilto vandens kranas.

Teigė, kad gyvenamasis pastatas padengtas Å¡iferiniu stogu, kas yra žalinga sveikatai. Pažymėjo, kad atsakovas atsisakė PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigÅ«nams pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl pareiÅ¡kėjo sužalojimo, nesiėmė veiksmų apžiÅ«rėti pareiÅ¡kėjo sužalojimus. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik po to, kai pareiÅ¡kėjas pats skundu kreipėsi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, depresijÄ , sveikatos pablogėjimÄ .

Atsakovo atstovas atsiliepimu, kurį papildė, (b. l. 20-26, 63-67) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui gyvenamosiose patalpose ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Akcentavo, kad pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių dienos metu nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Bausmę atliekantys nuteistieji dienotvarkėje numatytu laiku gali vaikščioti tiek lauke, tiek viduje, taip pat dirbti, lankytis koplyčioje, sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, sportuoti, užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla.

Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Pataisos namų 15-ame būryje sumontuoti plastikiniai langai, prausykloje pakabinti veidrodžiai ir lentynėlės higienos priemonėms susidėti, elektros instaliacija tvarkinga. Nuteistųjų gyvenamųjų patalpų langai tvarkingi ir užtikrina savo paskirtį. Kameros baldais ir inventoriumi aprūpinamos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. IR-139 patvirtintomis aprÅ«pinimo normomis. Pataisos namai 2016-11-23 sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizaciįa“, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Nuteistųjų gyvenamÄ sias patalpas nuolat valo patys nuteistieji. Jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo pareigas (tinkamai patalpas valytų, vėdintų), pelėsis neatsirastų. Pažymėjo, kad gyvenamųjų pastatų stogo dangoje yra asbestinio Å¡iferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos.

Ä®staigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos namai ar pareigÅ«nai bÅ«tų netinkamai atlikę savo pareigas, ar, kad dėl pataisos namų veikimo/neveikimo pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilusi žala. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktÄ . Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali bÅ«ti nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys. Skundas atmestinas.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau ir – PravieniÅ¡kių PN-AK) netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2016-07-25 iki 2017-06-23.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus ABTÄ® 24 str. 2 d. 6 p., 25 str., 56 str. 4 d., 68 str.).Dėl kalinimo sÄ lygų.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, jog jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos, dėl ko patyrė 1854 Eur neturtinę žalÄ . Pažymėjo, kad buvo laikomas perpildytose gyvenamosiose patalpose, kur jam nebuvo užtikrintas teisės aktais reglamentuotas minimalus gyvenamasis plotas.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose, pareiÅ¡kėjo buvimo metu, buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.Remiantis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į Å¡ias gyvenamÄ sias patalpas: nuo 2016-07-25 iki 2016-07-26 – 15 bÅ«rio 4 brigadÄ , kurios plotas 34,87 kv. m., įrengta 11 vietų, t. y., vienam asmeniui teko 3,17 kv. m. (34,87/11) ploto, ir nuo 2016-07-26 iki 2017-06-23 - 15 bÅ«rio 3 brigadÄ , kurios plotas 33,16 kv. m., įrengta 10 vietų, t. y., vienam asmeniui teko 3,32 kv. m. (331,16/10) ploto.

Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu 15 bÅ«ryje buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktÄ , skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad 15 būrio 3 gyvenamoji patalpa buvo apleista, grindys išpuvusios, sienos sulietos. Prausyklos patalpos nešvarios ir apleistos, jose buvo pelėsio, sanitariniai įrenginiai išlūžę.Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 34, 35 punktus, laisvės atėmimo vietos bendrojo naudojimo ir gyvenamosios patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka.

Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 punktas). Pagal PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2011-07-20 įsakymu Nr. V-416 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡o 4, 5 punktus, gyvenamosios patalpos kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintÄ ir iÅ¡kabintÄ patalpos budėjimo tvarkaraÅ¡tį. Sanitariniai techniniai įrenginiai, sanitariniai mazgai plaunami ir dezinfekuojami kiekvienÄ dienÄ , juos dezinfekuoja paskirti darbuotojai (b. l. 53-55).

Taigi, pareiÅ¡kėjo teiginys, kad prausyklos patalpos neÅ¡varios ir jose yra pelėsio, patvirtina aplinkybę, kad atsakingas už patalpos tvarkymÄ asmuo neatliko tinkamai savo pareigų. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio, drėgmės ar neÅ¡varos gyvenamosiose bei buitinėse patalpose. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių aplinkybių bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ , byloje taip pat nėra jokių kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose bÅ«tų užfiksuota, kad patalpose formuojasi pelėsis, kad patalpų higieninė bÅ«klė neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Iš Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2017-09-21 pažymos Nr. 77-2948 (b. l.

84) matyti, kad pisuarai ir unitazai 15 bÅ«ryje nėra kiauri, sudaužyti sanitariniai įrenginiai yra nedelsiant remontuojami ar keičiami naujais, pataisos namų 2-jo sektoriaus duÅ¡inė tvarkinga, sienos iÅ¡klijuotos glazÅ«ruotomis plytelėmis, patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Kita vertus, teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo Å¡ias aplinkybes. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiÅ¡kėjo skundus ar pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į pataisos namų administracijÄ dėl minėtų aplinkybių byloje nėra.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl netinkamos patalpų bÅ«klės, nedetalizavo, kokiu pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad patalpos apleistos, neÅ¡varios ir neremontuotos, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje laikomi deklaratyviais ir atmetami.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis dėl neįrengtos mechaninės ventiliacijos. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad 15 bÅ«rio patalpos vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, kas atitinka higienos normos reikalavimus. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis dėl patalpų vėdinimo natÅ«raliai per langus. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti patalpų per atveriamÄ langÄ .

Nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad virtuvėlėje nebuvo įrengtas Å¡ilto vandens čiaupas, tačiau, teismas pažymi, kad pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punktÄ , karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas tik į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad prausykloje neįrengti veidrodžiai ir lentynėlės asmens higienos reikmenims susidėti.

Pagal Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patirtintÄ Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normÄ (akto redakcija galiojusi nuo 2010-03-03 iki 2017-01-01), prausykloje turi bÅ«ti įrengta lentynėlė asmens higienos priemonėms bei sieninis veidrodis. IÅ¡ atsakovo atstovo atsiliepimo matyti, kad 15 bÅ«rio prausykloje įrengtas veidrodis ir lentynėlė asmens higienos priemonėms, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje taip pat atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas teigė, kad gyvenamasis pastatas padengtas Å¡iferiniu stogu, kas yra žalinga pareiÅ¡kėjo sveikatai.

Atsakovo atstovas patvirtino, kad gyvenamųjų patalpų stogai degti šiferiu, tačiau paaiškino, kad asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant, apdorojant. Pažymėjo, kad įstaigoje darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių, nevykdomi (b. l. 31-32). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo duomenimis, kad įstaigoje nebuvo vykdomi remonto darbai. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų apie pataisos namuose ginčo laikotarpiu vykdytus remonto darbus.

Byloje taip pat nėra jokių konkrečių įrodymų (raÅ¡ytinių duomenų, susijusių su tam tikrais pareiÅ¡kėjo susirgimais, nustatytomis diagnozėmis ar kt.) dėl asbesto tiesioginės įtakos pareiÅ¡kėjo sveikatai. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , minėti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai vertintini kaip deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai ir atmestini. PareiÅ¡kėjas skunde pažymėjo, kad pataisos namuose elektros instaliacija netvarkinga, neveikia Å¡ilto vandens boileris ir pan. Tačiau, teismas pažymi, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sÄ lygas pataisos namuose, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas Å¡ioje skundo dalyje neįrodė kaltų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto. Dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų (neveikimo).PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis, jog atsakovas laiku nepradėjo ikiteisminio tyrimo dėl pareiÅ¡kėjo sužalojimo, nesiėmė veiksmų, jog bÅ«tų apžiÅ«rėti pareiÅ¡kėjo sužalojimai.

Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik po to, kai pareiÅ¡kėjas pats skundu kreipėsi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir kreipėsi į Seimo kontrolierių. Ikiteisminio tyrimo atlikimo pagrindus, tvarkÄ bei ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmų apskundimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) IV dalies nuostatos. Pagal BPK 64, 65 straipsnių nuostatas ikiteisminį tyrimÄ atlieka ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, o jį organizuoja ir jam vadovauja prokuroras.

Taigi, administraciniam teismui ėmus vertinti pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ , faktiÅ¡kai bÅ«tų perimtos prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijos, nes turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, nors tokios kompetencijos administraciniai teismai neturi. Pagal ABTÄ® 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo keliamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra grindžiamas atsakovo, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto, veiksmais. PareiÅ¡kėjas žalÄ Å¡ioje skundo dalyje sieja su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmais, atliktais tiriant nusikalstamas veikas bei jiems veikiant baudžiamajame procese kaip ikiteisminio tyrimo subjektams. Taigi, byla Å¡ioje dalyje nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytÄ administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategorijÄ , todėl turi bÅ«ti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme (žr.

Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtÄ byloje O. P. v. Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ra, Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtÄ byloje V. A. S. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratÅ«ros).PaaiÅ¡kėjus, kad administracinė byla dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) pradedant ikiteisminį tyrimÄ , buvo priimta Kauno apygardos administracinio teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles, administracinė byla Å¡ioje dalyje perduotina bendrosios kompetencijos teismui – KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismui (ABTÄ® 69 str. 1 d. 2 p.).Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Å ioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimÄ , nenustatyta. IÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-Ak 2017-07-21 medicinos pažymėjimo matyti, kad pareiÅ¡kėjui sveikatos sutrikimų dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nekonstatuota (b. l. 28).

Minėtais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundėsi, jog buvo sukandžiotas blakių, tačiau minėtų aplinkybių skunde nenurodė. Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms.

CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Administracinę bylÄ dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiÅ¡kėjo E. P. atžvilgiu pradedant (atliekant) ikiteisminį tyrimÄ , pagal teismingumÄ perduoti nagrinėti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismui. Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo E. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                    Audrius Grauželis