c8d2b43d-65d1-4781-ba41-2b6f5867f8ee · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                           Administracinė byla Nr. eI-2665-162/2016                                                                                        Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01398-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5; 1.8.2; 3.21(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 25 d.

Klaipėda          Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,           2016 m. lapkričio 21 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro praÅ¡ymÄ atsakovui G. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.          Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė:

           PareiÅ¡kėjas UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, Rinkliavų centras) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 104,09 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ už nuosavybės teise valdomÄ gyvenamosios paskirties nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.            Nurodo, kad vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotas remiantis Pagėgių savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T1-103 patvirtinta Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatų nauja redakcija (toliau – ir Nuostatai).

Teismui pridedami mokėjimo praneÅ¡imai, kuriose nurodyta vietinės rinkliavos apskaičiavimo tvarka ir dydis.          PareiÅ¡kėjas nurodo esantis Tauragės regiono savivaldybių (tame tarpe ir Pagėgių savivaldybės) įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Å ilalės rajono savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 punktas). Pagal Nuostatų 35-37 punktus pareiÅ¡kėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , formuoti sÄ skaitas už Å¡ių paslaugų teikimÄ ir pateikti jas mokėjimui.

Metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal metinę komunalinių atliekų susikaupimo normÄ bendrajam plotui (kg/m2) – savivaldybės tarybos patvirtintÄ vietinės rinkliavos dydį (Nuostatų 1 priedas), padauginus iÅ¡ patalpų bendrojo ploto (Nuostatų 21.1 punktas). Maksimalus apmokestinamas gyvenamosios paskirties pastatų ir sodų paskirties pastatų, kuriuose nuolat gyvenama, plotas yra 100 kv. m. bendro ploto (Nuostatų 21. 1. 1 punktas). Negyvenamosios paskirties ir nenaudojamiems turto vienetams vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Nuostatų 1 priede patvirtintus rinkliavos dydžius, atsižvelgiant į atliekų turėtojų grupę pagal tam tikrÄ veiklÄ (Nuostatų 21.1.3 punktas).

Pagal Nuostatų 4 punktÄ vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ â€“ tai Pagėgių savivaldybės sprendimu už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir jų tvarkymÄ nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kuriÄ kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamÄ jį turtÄ (iÅ¡skyrus įmones, turinčias TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 punktas).

         Vadovaujantis Nuostatų 66 punktu, Pagėgių savivaldybės taryba turi teisę nustatyti vietinės rinkliavos lengvatas, tačiau atsakovo atžvilgiu Pagėgių savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ lengvatos taikymo.           Atsakovas atsiliepime nurodo nesutinkantis su praÅ¡ymu, nes turto objekte, už kurį praÅ¡oma sumokėti vietinę rinkliavÄ , niekas negyvena nuo 2000 metų, jame nenaudojama elektros energija, tik įvyko klaida, nes AB „Lesto“ atsiuntė jo brolio P. P., gyvenančio tame pačiame (duomenys neskelbtini), pažymÄ apie suvartotÄ elektros energijÄ .           PareiÅ¡kėjo atstovas ir atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

PraÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta. Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėjama iÅ¡ esmės bylos Å¡alims nedalyvaujant raÅ¡ytinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis, 78 straipsnio 5 dalis).            Teismas k o n s t a t u o j a :                      Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms.

Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sÄ skaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Vietos savivaldos 6 straipsnio 31 punktas nustato, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sÄ vartynų įrengimas ir eksploatavimas priskirtinos savarankiÅ¡koms savivaldybių funkcijoms. Savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, bÅ«tinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymÄ (Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis, 30 straipsnio 1 dalis).

Pati komunalinių atliekų tvarkymo sistema yra apibrėžiama kaip organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 43 dalis).            Rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavÄ apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytÄ privalomÄ Ä¯mokÄ , galiojančiÄ tos savivaldybės teritorijoje.

Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ . Å io įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavÄ ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.            Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiÅ¡kinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimÄ , pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (aiÅ¡kiais žodžiais) nesieja su atitinkamomis paslaugomis.

Vietinės rinkliavos objektas iÅ¡ esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamÄ teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamÄ vietinę rinkliavÄ . Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

Vietinė rinkliava yra vieÅ¡osios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobÅ«džio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtÄ rinkliavÄ atsiranda pagal tokias sÄ lygas, kurios yra numatytos jÄ nustatančiuose teisės aktuose.                  Savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio Å¡ios sistemos organizavimo modelio.

Pagėgių savivaldybės taryba 2011 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. T-148 1 punktu įvedė savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ bei Å¡io sprendimo 2 punktu patvirtino Pagėgių savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatus. Pagėgių savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T-103 sprendimu patvirtinta nauja Pagėgių savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatų (toliau –ir Nuostatai) redakcija (aktai paskelbti Pagėgių savivaldybės interneto tinklapyje www.pagegiai.lt).

Nuostatų 4 punktas numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ â€“ tai Pagėgių savivaldybės sprendimu už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir jų tvarkymÄ nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kuriÄ kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal Nuostatų 5 punktÄ vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamÄ jį turtÄ Pagėgių savivaldybės teritorijoje, iÅ¡skyrus įmones, turinčias TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali bÅ«ti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Toks vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ atliekų tvarkymo srityje taikomÄ principÄ â€žteršėjas moka“, reiÅ¡kiantį, kad atliekų tvarkymo iÅ¡laidas turi apmokėti atliekų turėtojas <...>. IÅ¡ Å¡ių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias iÅ¡laidas, kitaip tariant jis privalo kompensuoti jo aplinkai daromÄ Å¾alÄ bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus iÅ¡laidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu, t. y. jis privalo mokėti už tai, kad „terÅ¡ia“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 12 ir 21 dalys, 5, 25, 28 ir 30 straipsniai).

Todėl nustatyta vietinė rinkliava iÅ¡ esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimÄ ir nėra vertinama kiek Å¡ioje atliekų Å¡alinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per jÄ yra paÅ¡alinęs atliekų ir pan. Nuostatų 21 punktas numato, kad vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal metinę komunalinių atliekų susikaupimo normÄ bendrajam plotui (kg/m2) – savivaldybės tarybos patvirtintÄ vietinės rinkliavos dydį (Nuostatų 1 priedas), padauginus iÅ¡ patalpų bendrojo ploto (Nuostatų 21.1 punktas), o maksimalus apmokestinamas gyvenamosios paskirties pastatų ir sodų paskirties pastatų, kuriuose nuolat gyvenama, plotas yra 100 kv. m. bendro ploto (Nuostatų 21. 1. 1 punktas).

           Pagal Nuostatų 35-37 punktus pareiÅ¡kėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , formuoti sÄ skaitas už Å¡ių paslaugų teikimÄ ir pateikti jas mokėjimui. Mokėjimo praneÅ¡imas vietinės rinkliavos mokėtojui pateikiamas pagal Tauragės RATC registro duomenų bazėje turimÄ adresÄ .           Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as Nr. 50/107484 patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 3/4 namo, esančio (duomenys neskelbtini)Nekilnojamojo turto registro centinio duomenų banko duomenyse taip pat nurodyta, kad namas statytas 1910 metais, jame nėra vandentiekio, nuotekų Å¡alinimo, dujų.           Atsakovas teigia, kad namas nuo 2000 metų naudojamas, jame niekas negyvena.

Šios faktinės aplinkybės patvirtinimui atsakovas pateikė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažymas, kuriose nurodyta, kad G. K. vardu laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. nėra sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis ir elektros energija nėra tiekiama. Pagėgių savivaldybės administracijos Pagėgių seniūnijos 2016 m. rugsėjo 2 d. pažymoje Nr. 3-478 nurodyta, kad G. K. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), 2015-2016 metais niekas negyveno.

UAB „Pagėgių komunalinis Å«kis“ 2016 m. rugsėjo 2 d. pažymoje Nr. S-16-173 nurodyta, kad G. K. už komunalines paslaugas įsiskolinimo neturi. Byloje pateiktos fotonuotraukos leidžia spręsti, kad namas netinkamas gyventi, nes aplūžęs stogas, nėra kai kurių langų, suskilinėjusios sienos, o namo viduje matosi tik įvairių nuolaužų ( t. y. nėra grindų, lubų, sienos aptrupėjusios, sugriauta krosnis, nėra jokių baldų ir kt.).           Nuostatų 26 punktas numato, kad vietinės rinkliavos mokesčiu neapmokestinami fiziniai asmenys, savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantys nekilnojamojo turto objektÄ , jeigu: 26.1. nekilnojamasis turtas sudegęs, netinkamas gyventi ar fiziÅ¡kai sunaikintas; 26.2. nekilnojamasis turtas neiÅ¡likęs, tačiau apskaitomas turto registre; 26.3. fizinis asmuo, turtintis nekilnojamojo gyvenamosios paskirties turto, pateikia pažymÄ iÅ¡ akcinės bendrovės LESTO, kad mokestiniais metais sunaudotas elektros energijos kiekis nevirÅ¡ija 180 kWh.

LESTO pažymos pateikiamos mokestiniais metais nuo spalio 1 d. iki gruodžio 1 d. imtinai (2013 m. balandžio 25 d. Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-119 dėl Nuostatų 26.3 punkto papildymo).           Pagal Nuostatų 26.4 punktÄ asmenys, norintys, kad jiems bÅ«tų taikomi Å¡ių Nuostatų 26.1-26.3.1 punktai Pagėgių savivaldybės administracijai turi pateikti praÅ¡ymÄ ir jį pagrindžiančius įrodymus. Nuostatų 66 punkte numatyta, kad vietinės rinkliavos lengvatas nustato ir taiko Pagėgių savivaldybės taryba atskiru sprendimu.

          Nagrinėjamoje byloje atsakovas kreipėsi į dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Pagėgių savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. R2-1724 teismui pateikta informacija nustatyta, kad atsakovo prašymui dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo nepritarta, nes prašymas dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokesčio už 2015 metus buvo pateiktas 2016 m. balandžio 5 d. kartu su AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažyma, kurioje nurodyta, kad objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo suvartota 2317,17 kWh elektros energijos.           Byloje pateiktoje AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2016 m. vasario 29 d. pažymoje nurodyta, kad P. P. (bet ne atsakovas G.

K.) turto objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 2015 metais suvartojo 2317,17 kWh elektros energijos. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad P. P. yra jo brolis, gyvenantis tame pačiame kaime, ir Å¡i pažyma iÅ¡duota brolio vardu, kuriÄ per apsirikimÄ pateikė pareiÅ¡kėjui. Tai, kad pažymoje dėl suvartotos elektros energijos kiekio nurodytas kitas asmuo, o ne atsakovas, tai, kad anksčiau sprendime paminėtose AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažymose nurodyta, kad atsakovui 2006-2016 metais elektros energija nėra tiekiama, leidžia spręsti, kad pažyma apie P. P. suvartotÄ elektros energijos kiekį nėra aktuali nagrinėjamai bylai.           Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas Å¡ios kategorijos bylas, yra nurodęs, kad jog vietinės rinkliavos surinkėjas, kaip atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimÄ , turi pagrįsti mokesčio dydį.

Jam tenka pareiga įrodyti mokėtinÄ sumÄ tam pasitelkiant teisinius instrumentus, įtvirtintus Nuostatuose. Pažymėta, kad turėtų bÅ«ti pagrindžiamas ne tik mokesčio dydis, bet ir apskritai tokio mokesčio pagrįstumas. O savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti pareigÄ mokėti mokestį bei apskaičiuoto mokesčio dydį, turi teikti įrodymus apie tokios pareigos nebuvimÄ ar kitokio dydžio mokesčio mokėjimÄ arba jo nemokėjimÄ .            Aptariamu atveju pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ ir praÅ¡ydamas priteisti vietinę rinkliavÄ , nepateikė pakankamai faktinių duomenų, kad atsakovas naudojasi nekilnojamuoju turtu ir sukÅ«rė atliekas, už kurių surinkimÄ ir tvarkymÄ turi atsiskaityti teisės aktų nustatyta tvarka.           Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-640/2013; 2014 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-297/2014; 2016 m. gegužės 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-701-438/2016 ir kt.), kad aiÅ¡kinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimÄ , atsižvelgiant į Dabartinės lietuvių kalbos žodyne nurodytÄ Å¾odžio „įrengti“ apibrėžimÄ ir nustačius, kad nekilnojamasis turtas ginčo laikotarpiu nebuvo tinkamas naudoti pagal gyvenamÄ jÄ paskirtį, jis negali bÅ«ti apmokestintas vietine rinkliava.           Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Pagal Administracinių teismų įstatymo 15 straipsnio 1 dalį vienodÄ administracinių teismų praktikÄ formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.          Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (internetinė versija, - http://dz.1ki.lt, parengtas Lietuvių kalbos instituto) žodžio „įrengti“ reikÅ¡mę aiÅ¡kina kaip padaryti tinkamÄ naudoti, įtaisyti (pavyzdžiui, namas jau įrengtas).          Nagrinėjamam ginčui aktualus atsakovo nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis daiktas, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nurodant duomenis, kad tai pastatas – gyvenamasis namas, kurio statybos metai 1910, jame nėra vandentiekio, nuotėkų Å¡alinimo, dujų.

AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktais duomenimis į jį nuo 2006 metų netiekiama elektros energija. IÅ¡ byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, jog name nėra Å¡ildymo (krosnis sugriauta), elektros tiekimo komunikacijų (matosi tik kabančių laidų fragmentai), neįrengtos jokios tinkamos žmogui gyventi patalpos.           Įvertinus aptartas aplinkybes bei aiÅ¡kinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimÄ , pasitelkiant Dabartinės lietuvių kalbos žodyne nurodytÄ Å¾odžio „įrengti“ apibrėžimÄ , darytina iÅ¡vada, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo turto objektas ginčo laikotarpiu nebuvo tinkamas naudoti kaip gyvenamosios paskirties pastatas, todėl negali bÅ«ti apmokestintas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ .           Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovo 104,09 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ už turto objektÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Pagėgių seniÅ«nijoje, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.           Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

           Uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro praÅ¡ymÄ dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ priteisimo iÅ¡ atsakovo G. K. atmesti kaip nepagrįstÄ .           Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

         Teisėja                                                                                              Dalia Gumuliauskienė