c8d1f51f-d978-4221-b11e-e0ef3e878179 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja D. Å iugždinytė                                           Baudž. byla Nr.1A-669-238/2011;Teisėja A. Å iupÅ¡inskaitė             Teisminio proceso Nr.1-64-1-00975-2010-6;Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu 2011 m. gruodžio 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Å iugždinytės, Algimanto Smolsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai ButiÅ¡kienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam N. B., jo gynėjai advokatei AuÅ¡rai Ručienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo N.B. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo N.B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) LR BK 150 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalies 4 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, jas iÅ¡ dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Tuo pačiu nuosprendžiu, iÅ¡ dalies patenkinus nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį, iÅ¡ nuteistojo N.B. priteista M.D. 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,                                                    n u s t a t ė:             N. B. pagal LR BK 150 straipsnio 1 dalį ir pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis seksualiai prievartavo ir kėsinosi išžaginti M.D., tai yra (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusios M.

D., (duomenys neskelbtini), bÅ«kle, M.D., sėdinčiai ant sofos, numovė virÅ¡utines ir apatines kelnes atimdamas nukentėjusiajai galimybę prieÅ¡intis, paėmęs M.D. už kojų, jas prieÅ¡ nukentėjusios valiÄ užsikėlė ant savo pečių ir taip prieÅ¡ M. D. valiÄ kėsinosi jÄ išžaginti, tačiau dėl girtumo nesustandėjus varpai jos negalėjo įvesti į M.D. lytinius organus. Po to, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , M.D. paguldė ant sofos, su viena ranka pražiodinęs burnÄ , kita ranka prieÅ¡ jos valiÄ Ä¯vedė savo lytinį organÄ -varpÄ Ä¯ nukentėjusios burnÄ , kad įvesta varpa sustandėtų, ir tokiu bÅ«du tenkino savo lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du su nukentėjusiÄ ja M.D. prieÅ¡ jos valiÄ , o jai iÅ¡spjovus N. B. lytinį organÄ , jis toliau, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , reikalavo normalių lytinių santykių, priėjęs prie gulinčios ant sofos M.

D. kojų, kėsinosi įvesti savo lytinį organÄ - varpÄ Ä¯ jos lytinius organus, jai Å¡aukiant kaimynÄ , ranka uždengė burnÄ , taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai prieÅ¡intis, lytinių santykių neatliko, nes esant varpai nestandžiai jos neįvedė, bet reikalavo, kad pati M. D. ranka paimtų jo lytinį organÄ - varpÄ ir įsivestų į savo lytinius organus, tačiau to padaryti M.D. nepavyko, nes N.B. lytinis organas - varpa buvo nestandi, todėl esant tokioms aplinkybėms N.B. savo nusikalstamos veikos - išžaginimo - nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.             Apeliaciniu skundu nuteistasis N. B. praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Teigia, jog apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas dėl netinkamai įvertintų įrodymų. Vadovaujantis LR BPK 301 straipsnio 1 dalimi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vien tik nukentėjusiosios parodymais, nepagrįstais kitais įrodymais, o pastarųjų byloje nėra. Mano, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusios M.D. parodymai dėl šališkų ikiteisminio tyrimo įstaigų tyrėjų S.V. ir A.V. veiksmų stebėtinai greitai keitėsi. Pirminėje apklausoje nebuvo nurodytos konkrečios įvykio detalės ir aplinkybės, tačiau vėlesnėse apklausose dėl nesuprantamų priežasčių nukentėjusios parodymai buvo papildomi naujomis aplinkybėmis.

Å ių parodymų patikimumÄ paneigia ir tai, jog teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji M.D. paaiÅ¡kino nieko nebeatsimenanti. KritiÅ¡kai neįvertinti ir nenuoseklÅ«s bei prieÅ¡taraujantys liudytojo V. I. parodymai. 2010-08-16 apklausos metu V.I. nurodė, kad parėjęs namo pamatė, kaip prie (duomenys neskelbtini) lenda apeliantas, matė, kad jis buvo (duomenys neskelbtini)numovęs kelnes, tačiau Å¡iuos parodymus paneigė nukentėjusios parodymai. 2010-09-20 apklausoje Å¡is liudytojas jau nurodė, kad kai įėjo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ant sofutės, buvo be kelnių, jos buvo numestos ant lovos, o apeliantas buvo per tris žingsnius atsitraukęs nuo (duomenys neskelbtini).

Jis suprato, kad apeliantas norėjo (duomenys neskelbtini) iÅ¡prievartauti. Po to, kai apeliantas sudavė jam smÅ«gius, (duomenys neskelbtini) be kelnių išėjo į laukÄ (kelnės liko ant lovos). Kai į kiemÄ išėjo kaimynai, jis rado lauke (duomenys neskelbtini) be kelnių, grįžo į (duomenys neskelbtini), nuo lovos atnešė kelnes ir padavė (duomenys neskelbtini), kad pastaroji apsiautų. Tačiau vėliau apklausiamas liudytojas jau tvirtinimo, kad jis nežino, ar (duomenys neskelbtini) buvo su apatinėmis kelnėmis ar tik su ilgomis kelnėmis.

Å ių ir kitų byloje esančių parodymų nenuoseklumas, prieÅ¡taravimai, apelianto nuomone, patvirtina, jog priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ir neobjektyvus. Be to, paskiriant per griežtÄ bausmę buvo neįvertinta, jog N. B. nebuvo teistas ir vienintelis iÅ¡laiko garbingo amžiaus savo (duomenys neskelbtini).              Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.             Nuteistojo N. B. apeliacinis skundas atmestinas.             Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

LR BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Ä®statyme numatyta, kad asmuo atsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Kolegija konstatuoja, kad Å¡iuos įstatymo reikalavimus teismas taikė tinkamai, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, pagrįstai N. B. pripažino kaltu ir nuteisė už išžaginimÄ ir seksualinį prievartavimÄ bei skyrė jam bausmes.IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas nesutinka su įrodymų vertinimu, kurį teismas padarė nuosprendyje.Kolegija pažymi, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – LR BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra ta, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

IÅ¡ esmės nuteistasis ginčija žemesnės instancijos teismo įrodymų, kuriais pagrįsta jo kaltė, vertinimÄ . Pažymėtina, kad LR BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, 3 dalyje – kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, 4 dalyje – kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti LR BPK numatytais proceso veiksmais.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (LR BPK 20 straipsnio 2 dalis). Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi duomenimis, neatitinkančiais LR BPK 20 straipsnyje nustatytų duomenų pripažinimo įrodymais sÄ lygų, teisėjų kolegija neturi pagrindo. LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Å ių reikalavimų teismas nepažeidė. Nuosprendyje teismas nurodė įrodymus, kuriais grindė teismo iÅ¡vadas dėl apeliantų kaltės. Taip pat teismas nurodė motyvus, kuriais remdamasis atmetė nuteistojo nurodytus argumentus dėl jo nekaltumo. Nuosprendyje teismas atliko įrodymų vertinimÄ . Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad LR BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.Ä®vertinusi ir patikrinusi visÄ bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų.

Teismo iÅ¡vados, kad N. B. padarė LR BK 150 straipsnio 1 dalyje ir kėsinosi padaryti (LR BK 22 straipsnio 1 dalis), LR BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, pagrįstos. Išžaginimas - tai lytinis santykiavimas, panaudojant fizinį smurtÄ , grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis ar pasinaudojant bejėgiÅ¡ka nukentėjusiosios bÅ«kle. Skiriamasis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų yra tas, kad lytiÅ¡kai santykiaujama prieÅ¡ nukentėjusiojo asmens valiÄ , tai yra nesutinkant vienam iÅ¡ asmenų, dalyvaujančių lytiÅ¡kai santykiaujant.

Vieno iÅ¡ asmenų nesutikimas turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimÄ . Asmens nesutikimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorÄ , Å¡aukiant pagalbos, arba kitokio pobÅ«džio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininkÄ , stengiantis nuo jo pabėgti, arba kitais bÅ«dais. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti pasinaudoja bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle, nukentėjusysis gali iÅ¡oriÅ¡kai neiÅ¡reikÅ¡ti savo nesutikimo dėl bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, tačiau kaltininkas ar kaltininkai turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ .Seksualinis prievartavimas BK 150 straipsnio prasme – tai lytinės aistros tenkinimas su žmogumi prieÅ¡ jo valiÄ analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du panaudojant fizinį smurtÄ ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudojant bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo asmens bÅ«kle.

Seksualinio prievartavimo objektyvieji požymiai baudžiamajame įstatyme iÅ¡vardyti kaip alternatyvÅ«s, todėl asmenį pripažįstant seksualinio prievartavimo vykdytoju pakanka, kad jis atliktų bent vienÄ iÅ¡ BK 150 straipsnio dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog nuteistojo kaltė įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta nuosekliais nukentėjusiosios M. D., liudytojų parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, daiktų pateikimo protokolu, daiktų apžiÅ«ros protokolu, kituose procesiniuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis.

Å iuos duomenis teismas pagrįstai laikė įrodymais, nes jie gauti įstatymo nustatyta tvarka, teisėtais bÅ«dais ir nepažeidžiant įrodymų liečiamumo bei leistinumo principų.PrieÅ¡ingai nei skunde teigia apeliantas, nukentėjusiosios M.D. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡samÅ«s ir neprieÅ¡taringi. Pirmosios instancijos teisme M. D. nurodė, jog (duomenys neskelbtini). Paklausęs kur yra (duomenys neskelbtini), ir jai atsakius, kad jis yra užsienyje, N.B. pradėjo jÄ versti ant sofos.

Parvertęs nukentėjusiÄ jÄ ant sofos ir norėdamas jÄ iÅ¡prievartauti, N.B. pasakė, kad jis vis tiek tai padarys ir nutraukė M. D. kelnes. Pasiguldęs nukentėjusiÄ jÄ ant sofos, apeliantas pradėjo jai į burnÄ kiÅ¡ti varpÄ . KiÅ¡o varpÄ Ä¯ burnÄ . Lytinį organÄ bandė įvesti ir į nukentėjusios makÅ¡tį, bet tai padaryti apeliantui neišėjo, nes varpa nesustandėjo. M.D. taip pat patvirtino, jog smurtas prieÅ¡ jÄ nebuvo naudotas, tačiau apeliantas jÄ parvertė skersai sofos, liepė neÅ¡aukti, užėmė jai burnÄ , o atsikelti ji negalėjusi.

Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji M.D. prašė remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes viso įvykio eiliÅ¡kumo tuo metu neprisiminė. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo pagarsinti M.D. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, kad vakare, jai bÅ«nant vienai namuose, į jos butÄ atėjo iÅ¡ matymo pažįstamas vaikinas, kaip vėliau sužinojo, N. B., ir paklausė, (duomenys neskelbtini). Ji atsakė, jog (duomenys neskelbtini). Tuomet N. B. priėjo prie sofos, ant kurios ji sėdėjo, ir pasakė „dabar man duosi“.

Ji atsakė, kad „neduosiu“, tačiau N. B. nutraukė jai virÅ¡utines kelnes ir nusimovęs savo kelnes, rankoje laikydamas savo lytinį organÄ , pasakė, jog jį turės imti į burnÄ . Jai atsisakius, N. B. paėmė jai už burnos ir pražiodinęs įkiÅ¡o savo varpÄ jai į burnÄ . Varpa nesustandėjo ir jis jÄ iÅ¡traukė. Po to apeliantas numovė jai apatines kelnaites, paguldė jÄ ant sofos ir pasakė, kad ji paimtų jo varpÄ ir pati įsikiÅ¡tų į lytinius organus. Jai atsakius, kad to nedarys ir rėks, N. B. ranka užspaudė jai burnÄ ir bandė varpÄ Ä¯kiÅ¡ti į jos lytinius organus, tačiau jam nepavyko, nes varpa buvo nestandi, tada reikalavo, kad ji paimtų ir kiÅ¡tųsi pati jo varpÄ .

Ji paėmė N. B. varpÄ , tačiau ji buvo minkÅ¡ta ir jai varpos įsikiÅ¡ti nepavyko. Tada (duomenys neskelbtini) pasakė, kad žiauriai minkÅ¡ta ir nuo jos atsikėlęs apsiavė savo kelnes, ji atsikėlusi taip pat apsiavė kelnes ir tuo metu grįžo (duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ apklausÄ jÄ sutikęs (duomenys neskelbtini) prašė sakyti, jog ji pati sutiko lytiÅ¡kai santykiauti. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat buvo pagarsinti M.D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2010-08-14 vakare, jai bÅ«nant vienai namuose, į jos butÄ atėjo iÅ¡ matymo pažįstamas vaikinas, kaip vėliau sužinojo, N.B., jis paklausė, (duomenys neskelbtini).

Ji atsakė, jog (duomenys neskelbtini). Tuomet N.B. priėjo prie sofos, ant kurios ji sėdėjo, ir pasakė „dabar man duosi“, ji atsakė, kad „neduosiu“, tačiau N. B. nutraukė jai virÅ¡utines kelnes ir, nusimovęs savo kelnes, rankoje laikydamas savo lytinį organÄ , pasakė, jog jį turės imti į burnÄ . Jai atsisakius, N. B. paėmė jai už burnos ir pražiodinęs įkiÅ¡o savo varpÄ jai į burnÄ . Jo varpa nesustandėjo ir jis jÄ iÅ¡traukė. Po to numovė jai apatines kelnaites, paguldė jÄ ant sofos ir pasakė, kad ji paimtų jo varpÄ ir pati įsikiÅ¡tų į lytinius organus.

Jai atsakius, kad to nedarys ir rėks, N. B. ranka užspaudė jai burnÄ ir bandė varpÄ Ä¯kiÅ¡ti į jos lytinius organus, tačiau nepavyko, nes varpa buvo nestandi. Tada N. B. reikalavo, kad ji paimtų ir kiÅ¡tųsi pati jo varpÄ . Ji paėmė N. B. varpÄ , tačiau ji buvo minkÅ¡ta ir jai varpos įsikiÅ¡ti nepavyko. Tada N. B. pasakė, kad varpa žiauriai minkÅ¡ta ir nuo jos atsikėlęs apsiavė savo kelnes, ji atsikėlusi taip pat apsiavė kelnes ir (duomenys neskelbtini). Jai yra gėda bÅ«nant tokio amžiaus pasakoti, kÄ su ja darė N. B., todėl jaunai tyrėjai ji visko ir nepapasakojo.

Taigi nukentėjusioji M. D., atsižvelgiant į jos amžių, išsamiai ir nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes bei apelianto veiksmus įvykio vietoje. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes jie atitinka vieni kitus ir yra neprieštaringi. Liudytojų (duomenys neskelbtini) parodymai patvirtina aplinkybę, kad nukentėjusioji jiems taip pat pasakojo įvykio aplinkybes analogiškai kaip nukentėjusuioji nurodė apklausos protokoluose. Savo parodymus apie apelianto padarytus nusikalstamus veiksmus nukentėjusioji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.

Teismas neturėjo pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymų teisingumu, nes jos parodymai buvo nuoseklÅ«s, įtikinami ir patvirtinti kitais bylos duomenimis. Teismas nenustatė aplinkybių, kurioms esant nukentėjusioji turėtų pagrindÄ apkalbėti apeliantÄ . Be to, apie tai, kad nuteistasis N.B. kėsinosi jÄ išžaginti ir seksualiai prievartavo, nukentėjusioji tuoj pat informavo savo kaimynus, atvykusį policijos pareigÅ«nÄ . Ta aplinkybė, kad nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) rado apeliantÄ nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, nuteistasis panaudojo prieÅ¡ jį smurtÄ , duoda pagrindÄ tikėti (duomenys neskelbtini) parodymų teisingumu apie nuteistojo netinkamÄ ir nusikalstamÄ elgesį jos atžvilgiu.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei darė iÅ¡vadas, jog N. B. prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ , pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiosios bÅ«kle, atimdamas galimybę prieÅ¡intis, pasikėsino išžaginti M. D. bei tenkino lytinę aistrÄ su M. D. oraliniu bÅ«du. Teismo nuosprendyje iÅ¡samiai pateikti įrodymai, taip pat iÅ¡samiai pateikti motyvai ir iÅ¡vados dėl apelianto kaltės. Tuo pačiu pateiktas nukentėjusiosios ir nuteistojo duotų parodymų vertinimas.Nuteistasis N. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu davė iÅ¡ esmės skirtingus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu jis parodęs, kad pasiÅ«lė M. D. pasimylėti, o ji nieko neatsakiusi movėsi kelnes, tada ir jis nusimovė savo kelnes, tačiau tuo metu grįžo nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini), todėl M. D. pradėjusi Å¡auktis pagalbos. Nors teisiamojo posėdžio metu pakeitęs parodymus apeliantas nurodė, jog ikiteisminio tyrimo tokius parodymus davė įtakotas kriminalisto, tačiau vertindamas nurodytos priežasties pagrįstumÄ , apylinkės teismas teisingai atsižvelgė ir į tai, kad dalyvaujant apelianto gynėjui N. B. buvo apklaustas tyrėjos A.

V.. Be to, iÅ¡ karto po nukentėjusios atžvilgiu atliktų veiksmų, Å¡i nuėjusi Å¡auktis pagalbos ir liudytojams sakiusi, kad bÅ«damas girtas N. B. norėjo jÄ iÅ¡prievartauti, detaliai neaiÅ¡kindama, kÄ jis darė. TÄ patį apie tai nukentėjusioji pasakė ir policijos pareigÅ«nui, atvykusiam į įvykio vietÄ , ir nors jokių tyrimo veiksmų iÅ¡ karto nebuvo imtasi, tačiau pareigÅ«no nurodytu laiku M. D. kreipėsi į policijÄ .Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad V. I. parodymai prieÅ¡taringi.Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ ir iÅ¡samiu bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog N. B., pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiosios bÅ«kle, pasikėsino jÄ išžaginti ir seksualiai prievartavo.

Nuteistojo veikos pagal LR BK 150 straipsnio 1 dalį ir LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK149 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos teisingai. Nuteistojo kaltė pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadomis, paremtomis įstatymų nustatyta tvarka išsamiu, visapusišku ir nešališku bylos aplinkybių ištyrimu. Jos motyvuotos ir pagrįstos bylos duomenimis, nuteistojo N. B. kaltė įvykdžius LR BK 150 straipsnio 1 dalyje ir pasikėsinus įvykdyti (LR BK 22 straipsnio 1 dalis), LR BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas laikytina visiškai įrodyta, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl objektyvių ir neginčijamų apelianto kaltės įrodymų stokos laikytini nepagrįstais ir yra atmetami.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog jam paskirtos bausmės yra per griežtos. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės nuteistajam skirtos teisingai. Kolegija pažymi, kad LR BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sÄ voka ir jos paskirtis. Ä®statyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .LR BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Ä®statyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatÄ , kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.LR BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Baudžiamoji atsakomybė už prievartinius lytinius santykius, priklausomai nuo lytinių santykių ir lytinės aistros tenkinimo bÅ«do, nustatyta dviejuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose, todėl asmens, kuris su nukentėjusiuoju lytiÅ¡kai santykiavo ir tenkino lytinę aistrÄ veikos sudaro nusikaltimų sutaptį ir kvalifikuojamos pagal LR BK 149 ir BK 150 straipsnių atitinkamas dalis. Kadangi N.B. buvo nuteistas už abu minėtus nusikaltimus, tai yra padarė dvi nusikalstamas veikas, teismas pagrįstai apelianto padarytas veikas kvalifikavo pagal LR BK 150 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalies ir 149 straipsnio 1 dalį, paskyrė už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmę ir paskirtas bausmes bendrino vadovaudamasis LR BK 63 straipsnio nuostatomis.

Pagal LR BK 63 straipsnio 1 dalį, jei padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę. Skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėti. LR BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai paskirtas bausmes teismas bendrina apėmimo bÅ«du. Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bausmių skyrimÄ ir jų subendrinimÄ reglamentuojančias įstatymo nuostatas, teisingai įvertino LR BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir pagrįstai skyrė bausmes nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas.

Paskirtos mažesnės negu sankcijų vidurkis laisvės atėmimo bausmės tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežtos, atitinka nuteistojo N.B. padarytų ir pasikėsintų padaryti veikų ir nuteistojo pavojingumÄ , skirtos atsižvelgiant į nuteistojo charakteristikÄ , ir į tai, kad N.B. anksčiau nebuvo teistas.Atsižvelgdama į aukščiau aptartų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo jį naikinti apeliacinio skundo motyvais.

Todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo N.B. apeliacinis skundas atmetamas.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                                                    n u t a r ė :nuteistojo N.B. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                       Danguolė Å iugždinytė Teisėjai                                                    Algimantas Smolskas                                                                  Gytis Večerskas