2022-05-11 Nr. AB-12345-3-61-3-00308-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-1470-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00308-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui N. K. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo N. K. (toliau – ir atsakovas) 40,67 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., bei 1,86 Eur delspinigių.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad jis, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais, patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 (toliau – ir Rinkliavos nuostatai, Nuostatai), atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą. Teigė, kad atsakovas nuosavybės teise valdo 215,23 kv. m ploto gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), taigi atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad pagal Rinkliavos nuostatus vietinė rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų. Nurodė, kad 2018 m. birželio 6 d. atsakovui buvo išsiųstas Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimas Nr. 10064491 su paskaičiuota rinkliava nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., už kurį mokėtina rinkliavos suma – 52 Eur. VASA 2018 metais gavo iš atsakovo šiuos mokėjimus: 2018 m. liepos 31 d. – 6,46 Eur, 2018 m. spalio 31 d. – 9,70 Eur, 2018 m. gruodžio 31 d. – 9,70 Eur, o likusi neapmokėta rinkliavos dalis už mokestinį laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 26,14 Eur. Pažymėjo, kad prasidėjus naujam mokestiniam laikotarpiui 2019 m. vasario 8 d. atsakovui buvo išsiųstas mokėjimo pranešimas Nr. 10657355, o apskaičiuota rinkliavos suma už mokestinį laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. – 78 Eur. VASA 2019 metais gavo iš atsakovo šiuos mokėjimus: 2019 m. balandžio 1 d. – 9,70 Eur, 2019 m. liepos 1 d. – 14,63 Eur, 2019 m. rugsėjo 30 d. – 19,57 Eur, 2019 m. gruodžio 30 d. – 19,57 Eur, o likusi neapmokėta rinkliavos dalis už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. yra 14,53 Eur.

4. Pareiškėjo teigimu, kadangi atsakovas nevykdė savo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, VASA išsiuntė jam skolos pranešimą Nr. 00183380, o likusi nesumokėta vietinės rinkliavos suma už 2018 m. gegužės 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpį sudaro 40,67 Eur. Atsakovui neatlikus prievolės mokėti vietinę rinkliavą laiku, jam kiekvieną ketvirtį už pradelstą dieną buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.), kurių suma sudaro 1,86 Eur.

5. Atsakovas N. K. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl rinkliavos pastoviosios dalies, nes ji yra visiškai apmokėta. Ginčas kilęs tik dėl rinkliavos kintamosios dalies, kai VASA neatliko privalomų veiksmų ir skaičiuoja tariamą skolą. Atsakovas teigė, kad iš VASA gavo mokėjimo pranešimus, tačiau su jais nesutikdamas 2019 m. balandžio 22 d. kreipėsi į pareiškėją, nurodydamas, jog nekilnojamojo turto objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), neteikiama mišrių komunalinių atliekų išvežimo paslauga, todėl prašė patikslinti mokėjimo pranešimus, perskaičiuoti rinkliavos kintamąją dalį už laikotarpį, kai paslauga nebuvo teikiama, bei vietinės rinkliavos dydį (kintamąją dalį) skaičiuoti pagal susidarantį faktinį mišrių komunalinių atliekų kiekį, tačiau VASA jo prašymo netenkino. Atsakovas paaiškino, kad 2019 m. gegužės 14 d. jam priklausančiam nekilnojamojo turto objektui buvo pastatytas atliekų konteineris ir pradėta teikti mišrių komunalinių atliekų išvežimo paslauga. Atsakovas 2019 m. liepos 26 d. kreipėsi ir į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, tačiau jo skundas buvo persiųstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija). Administracija 2019 m. gruodžio 2 d. raštu atsakė į pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų perskaičiavimą, atsisakydama tenkinti jo prašymą. VASA 2020 m. vasario 21 d. mokėjimo pranešime atsakovui paskaičiavo 40,67 Eur skolą.

7. Atsakovo teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2018 m. kovo 21 d. sprendime Nr. 1-1450 numatyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įgyvendinant principą „teršėjas moka“ bus nustatoma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą kas ketvirtį perskaičiuojant kintamąją įmokos dalį, priklausomai nuo faktiškai ankstesnį ketvirtį atiduotų komunalinių atliekų svorio. Tačiau atsakovas įsitikinęs, kad pareiškėjas šios sprendimo dalies nevykdė ir perskaičiavimų neatliko. Atsakovas laikosi pozicijos, jog jis nėra skolingas VASA. Atkreipė dėmesį, jog tiek pareiškėjas, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakovui atsakymus pateikė pažeisdami teisės aktuose nustatytus terminus, todėl VASA neturi teisės reikalauti delspinigių.

8. Pareiškėjas VASA pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Rinkliavos nuostatai nustato vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, apskaičiavimo ir administravimo principus, rinkliavos mokėtojus, rinkliavos mokėjimo, lengvatų teikimo ir permokų grąžinimo tvarką. Rinkliava nustatoma visiems Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamąjį turtą, kurio rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir kuriam savivaldybė yra nustačiusi mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas. Atkreipė dėmesį, kad ši nuostata įgyvendinta aukštesnės galios teisės akto – Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje.

9. Pareiškėjas teigė, kad Tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 2 punktas neteko galios Tarybos 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 1-226, kurio 2 punkte išdėstyta: „pripažinti netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 „Dėl Tarybos 2017-02-01 sprendimo Nr. 1-818 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktą“. Taip pat pažymėjo, kad nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. galiojusios Rinkliavos nuostatų redakcijos 52 punkte buvo įtvirtinta, kad mokestinė prievolė nurodoma rinkliavos mokėtojui iki kiekvienų mokestinio laikotarpio metų kovo 1 d. siunčiamame mokėjimo pranešime, kuriame nurodomos apskaičiuotos mokėtinos sumos už visą mokestinį laikotarpį ir kiekvieną ketvirtį.

10. Pareiškėjas nurodė, kad Tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 2 punktas prieštaravo Rinkliavos nuostatų tekstui, t. y. Tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1450 buvo numatyta, jog rinkliava nuo 2019 m. sausio 1 d. perskaičiuojama kas ketvirtį, o Rinkliavos nuostatų 52 punkte nustatyta, kad vieną kartą metuose siunčiamas mokėjimo pranešimas. Šios nuostatos tarpusavyje nesuderinamos, todėl atitinkamai Tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 2 punktas buvo panaikintas.

11. Pareiškėjo teigimu, nebuvo objektyvių galimybių nustatyti faktinį atliekų kiekį, todėl nebuvo galimybės taikyti reikalavimo skaičiuoti rinkliavą pagal faktinį atiduotų atliekų kiekį, o teisės akto reikalavimai buvo įgyvendinti nedelsiant, kai tik buvo sukurta teisinė bazė. Mano, kad net ir kas ketvirtį neperskaičiavus kintamosios įmokos dalies, priklausomai nuo faktiškai ankstesnį ketvirtį atiduotų komunalinių atliekų svorio, vadovaujantis teismų praktika, atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą.

12. Atsakovas N. K. pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. su skundu kreipėsi į teismą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administravimo subjekto priimto teisės akto teisėtumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Be kitų reikalavimų atsakovas prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 2 punktą ir perskaičiuoti kintamąją įmokos dalį nekilnojamo turto objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), priklausomai nuo faktiškai ankstesnį ketvirtį atiduotų komunalinių atliekų svorio. Teigė, kad teismai jo skundą atmetė, kadangi atsakovas buvo ne VASA, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija. VASA kreipėsi į teismą dėl tariamos skolos, nesulaukusi galutinio teismo sprendimo minėtoje byloje.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjo VASA prašymą tenkino, priteisė pareiškėjui iš atsakovo N. K. 40,67 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos ir 1,86 Eur delspinigių.

14. Atsakovas N. K., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo reikalavimą atmesti.

15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eTA-781-629/2021 iš dalies tenkino atsakovo N. K. apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad atsakovas iš esmės nesutinka su jam apskaičiuota vietinės rinkliavos kintamąja dalimi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog N. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 2 d. raštą Nr. 4E-3804 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą“; 2) įpareigoti Administraciją iš naujo svarstyti pareiškėjo 2019 m. liepos 27 d. prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą perskaičiavimo; 3) įpareigoti Administraciją vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 2 punktą ir perskaičiuoti kintamą įmokos dalį, nekilnojamojo turto objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), priklausomai nuo faktiškai ankstesnį ketvirtį atiduotų komunalinių atliekų svorio; 4) pripažinti, kad Administracija pažeidė pareiškėjo teisę laiku ir tinkamai gauti atsakymą į prašymą; 5) ištirti, ar Tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1450 patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai ta apimtimi, kuria nenumato galimybės atleisti atliekų turėtoją nuo rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo, jeigu atliekų išvežimo paslauga nebuvo teikiama dėl VASA kaltės, prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8, 13 punktams. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu N. K. skundą atmetė, Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1411-662/2021 jo apeliacinį skundą taip pat atmetė.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentavo, kad nors skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas anksčiau nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eA-1411-662/2021, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimas nurodytoje byloje jau buvo priimtas, todėl teismas turėjo įvertinti šios administracinės bylos teisinį ryšį su nagrinėjama byla. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 2 punkto taikymas nagrinėjamoje byloje buvo vienas iš esminių argumentų, kuriuo buvo grindžiamas atsakovo nesutikimas su pareiškėjo reikalavimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo pasisakyti dėl esminio atsakovo atsiliepimo į skundą argumento, susijusio su Vilniaus savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 2 punkto taikymu.

III. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinę bylą, 2022 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjo VASA prašymą patenkino visiškai, t. y. priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo N. K. 40,67 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., ir 1,86 Eur delspinigių.

19. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo argumentus dėl rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo, vadovavosi Rinkliavos nuostatų 36–39 punktų nuostatomis. Teismas nurodė, kad iš nustatyto teisinio reglamentavimo matyti, jog kintamosios dalies nemokėjimas yra galimas tokiu atveju, kai nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys yra deklaravę, kad tam tikru laikotarpiu (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai per tuos pačius kalendorinius metus ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu (Rinkliavos nuostatų 36 p.), t. y. pateikia prašymą ir dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį.

20. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Tai lemia, kad atsakovas Rinkliavos nuostatų prasme yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir jam kilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Atsakovas ginčija tai, jog jam nepagrįstai apskaičiuota vietinės rinkliavos kintamoji dalis. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad šioje byloje atsakovas nėra pateikęs jokių duomenų apie tai, jog būtų kreipęsis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ar VASA ir informavęs, jog nekilnojamojo turto objektu, esančiu (duomenys neskelbtini), nesinaudoja ar nesinaudos. Taip pat matyti, jog atsakovui mokėjimo pranešimai buvo siunčiami būtent adresu (duomenys neskelbtini), dalis jų apmokėta, todėl, esant visoms šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad šiuo atveju teisėtai ir pagrįstai buvo apskaičiuota vietinės rinkliavos kintamoji dalis.

21. Dėl atsakovo teiginių, kad pareiškėjas turėjo vadovautis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 2 punktu ir atsakovui kas ketvirtį perskaičiuoti kintamąją įmokų dalį, priklausomai nuo faktiškai ankstesnį ketvirtį atiduotų komunalinių atliekų svorio, teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 yra išaiškinusi, jog vien tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo numatyta aptariamą vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, savaime negali paneigti mokėtojo pareigos mokėti šią rinkliavą. Teismo nuomone, net ir kas ketvirtį neperskaičiavus kintamosios įmokos dalies, priklausomai nuo faktiškai ankstesnių ketvirčių atiduotų komunalinių atliekų svorio, vadovaujantis teismų praktika, atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą.

22. Teismas pažymėjo, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu buvo negyvenamas. Atsakovas neįrodė, kad jis šiuo adresu neturėjo jokių mišrių atliekų, taigi tai nesudaro pagrindo vertinti, jog ginčo namu nebuvo galima naudotis ir komunalinės atliekos nebuvo ar negalėjo būti tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kurie leistų teigti, kad jis pageidavo mokėti vietinę rinkliavą pagal faktinį iš jo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį.

23. Atsižvelgęs į vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisinį reglamentavimą bei įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus apie atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos pagrįstumą, teismas sprendė, kad atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. susidariusį rinkliavos įsiskolinimą 40,67 Eur yra pagrįstas ir teisėtas.

24. Teismas, vadovaudamasis Rinkliavos nuostatų 59–60, 62 punktų, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, sprendė, kad pareiškėjui iš atsakovo taip pat priteistina 1,86 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

IV. 25. Atsakovas N. K. apeliaciniame skunde prašo įvertinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimo teisingumą ir teisėtumą, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymą atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė: 2021 m. gegužės 14 d. VASA (duomenys neskelbtini) mokėjimo pranešimą Nr. 11618630; 2022 m. vasario 28 d. VASA (duomenys neskelbtini) mokėjimo pranešimą Nr. 11786538.

26. Atsakovas nurodo, kad teismas tinkamai nustatė, kad jis (atsakovas) nagrinėjamoje byloje ginčija paskaičiuotos vietinės rinkliavos kintamąją dalį, tačiau teismas nenurodė, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. įgyvendinant principą „teršėjas moka“ nustatoma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų kas ketvirtį perskaičiuojant kintamąją įmokos dalį, priklausomai nuo faktiškai ankstesnį ketvirtį atiduotų komunalinių atliekų svorio. Ši nuostata buvo taikoma 2019 metais, nes Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 1-226 nuo 2020 m. sausio 1 d. ši nuostata pakeista ir vietoj buvusio 2019 metais kasmėnesinio perskaičiavimo pagal atiduotų atliekų svorį, įvestas perskaičiavimas vieną kartą į metus už visą mokestinį laikotarpį (52.3 papunktis). Atsakovas pažymi, kad nei 2020 metais, nei 2021 metais pas jį nebuvo atliekų ir VASA paslaugos neteikė, todėl kintamoji dalis be jokio atskiro prašymo buvo perskaičiuota ir kintamosios dalies nei už 2020 metus, nei už 2021 metus atsakovui nereikėjo mokėti.

27. Atsakovas pabrėžia, kad teismas nepasisakė dėl pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų argumentų, jog VASA nevykdė Tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 2 punkto nuostatų, nes jis prieštaravo Rinkliavos nuostatams. Atkreipia dėmesį, kad nors atsakovas privalo besąlygiškai vykdyti Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimą, tuo tarpu VASA vertina, jog yra kažkoks teisinis prieštaravimas, todėl VASA gali Tarybos sprendimo nevykdyti. Atsakovas mano, kad taip yra pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtintas lygiateisiškumo principas.

28. Atsakovo teigimu, teismas neanalizavo ir netyrė visų bylai esminę reikšmę turinčių aplinkybių, jų neanalizavo, neįsigilino į skunde dėstomą argumentaciją, dėl jos nepasisakė. Atsakovas mano, kad teismas neištaisė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartyje nurodytų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendime padarytų klaidų.

29. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas sprendime klaidingai nurodė biudžeto surenkamąją sąskaitą, į kurią turėtų būti sumokėtos priteistos sumos. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 131 straipsnis nurodo, jog vietinė rinkliava yra mokama į savivaldybės biudžetą. Biudžeto surenkamąją sąskaitą administruoja ne savivaldybės, o Valstybinė mokesčių inspekcija, ir į ją savivaldos nustatytos rinkliavos nėra mokamos.

30. Pareiškėjas VASA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31. Pareiškėjas nurodo, kad vietinė rinkliava yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privalomoji įmoka į savivaldybės biudžetą. Pareiškėjas mano, kad teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 pateiktu išaiškinimu, kad vien tai, jog ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo numatyta aptariamą vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, savaime negali paneigti mokėtojo pareigos mokėti šią rinkliavą. Tad net ir kas ketvirtį neperskaičiavus kintamosios įmokos dalies, priklausomai nuo faktiškai ankstesnių ketvirčių atiduotų komunalinių atliekų svorio, vadovaujantis teismų praktika, atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą.

32. Pareiškėjas pažymi, kad nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. galiojusios Rinkliavos nuostatų redakcijos 52 punkte buvo įtvirtinta, jog mokestinė prievolė nurodoma rinkliavos mokėtojui iki kiekvienų mokestinio laikotarpio metų kovo 1 d. siunčiamame mokėjimo pranešime, kuriame nurodomos apskaičiuotos mokėtinos sumos už visą mokestinį laikotarpį ir kiekvieną ketvirtį. Taigi Tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 2 punktas prieštaravo Rinkliavos nuostatų tekstui, kadangi rinkliava buvo iš anksto paskaičiuojama einamųjų metų laikotarpiui ir mokėjimo pranešimas buvo siunčiamas tik kartą per metus. Teisinė bazė nebuvo pritaikyta perskaičiuoti rinkliavą pagal atiduotų atliekų svorį kiekvieną mokestinio laikotarpio ketvirtį. Šios nuostatos tarpusavyje nebuvo suderinamos, todėl atitinkamai Tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 2 punktas buvo panaikintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 33. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovui N. K. apskaičiuotos nesumokėtos vietinės rinkliavos, kuri susidarė nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., ir delspinigių priteisimo.

34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė pareiškėjui iš atsakovo 40,67 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., bei 1,86 Eur delspinigių.

35. Atsakovas nesutinka su vietinės rinkliavos kintamosios dalies priteisimu, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad teismas neįvertino, jog nuo 2019 m. sausio 1 d., įgyvendinant principą „teršėjas moka“, įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų buvo nustatoma kas ketvirtį perskaičiuojant vietinės rinkliavos kintamąją įmokos dalį, priklausomai nuo faktiškai ankstesnį ketvirtį atiduotų komunalinių atliekų svorio. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nevykdė reikalavimo kas ketvirtį perskaičiuoti kintamąją įmokos dalį, o teismas neįvertino pareiškėjo argumentų dėl šio reikalavimo nevykdymo. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, teigdamas, jog jie patvirtina, kad nei 2020 metais, nei 2021 metais pas atsakovą nebuvo atliekų ir VASA paslaugos neteikė, o vietinės rinkliavos kintamoji dalis be jokio atskiro prašymo buvo perskaičiuota ir kintamosios dalies nei už 2020 metus, nei už 2021 metus atsakovui nereikėjo mokėti.

36. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus, pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ABTĮ 142 straipsnio 3 dalies nuostatas, nutaria nevertinti atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų, nes ginčas byloje yra kilęs dėl vietinės rinkliavos mokėjimo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Šiuo atveju atsakovo pateikti 2021 m. gegužės 14 d. VASA (duomenys neskelbtini) 7 mokėjimo pranešimas Nr. 11618630 už 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpį ir 2022 m. vasario 28 d. VASA (duomenys neskelbtini) 7 mokėjimo pranešimas Nr. 11786538 už 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. laikotarpį nėra susiję su ginčo laikotarpiu.

38. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumo, pažymi, kad, kai yra pagrindas pripažinti, jog, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017).

40. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintos Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 (2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 redakcija) patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės vietinės Rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai.

41. Pagal Rinkliavos nuostatų 20 punktą rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų. Šių Nuostatų 21 punkte nustatyta, kad pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus. Tų pačių Nuostatų 22 punktas numato, jog apmokestinimo rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras. Pagal Nuostatų 24 punktą rinkliava mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą. Pastovioji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą (34 punktas), o kintamoji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą (35 punktas).

42. Rinkliavos nuostatų 36 punkte nustatyta, kad kintamoji rinkliavos dedamoji neskaičiuojama atliekų turėtojams (išskyrus į sodininkų bendrijų teritoriją patenkančių žemės sklypų kategoriją ir garažų bendrijas), kurie deklaruoja, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jiems bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra arba bus nenaudojamas tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai per tuos pačius kalendorinius metus ir ne ilgesnį kaip vieni metai), ir pateikia prašymą bei dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį. Pagal Nuostatų 37 punktą atliekų turėtojai, deklaruodami nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu faktą, taip pat turi patvirtinti raštu, kad naudojimosi šiuo nekilnojamojo turto objektu teisės nėra ir deklaruotą laikotarpį nebus perleistos tretiesiems asmenims, nurodytu laikotarpiu nekilnojamojo turto objekte nėra ir deklaruotą laikotarpį nebus gyvenama arba vykdoma ūkinė veikla. Nuostatų 38 punkte įtvirtinta, kad pasibaigus deklaruotam nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpiui, per 30 kalendorinių dienų tokio nekilnojamojo turto objekto savininkas arba jo įgaliotas asmuo, deklaravęs, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, už deklaruotą nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpį pateikia Administratoriui šiuos dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamojo turto objektu nesinaudota: 1) elektros tiekėjo išduotą pažymą apie per mėnesį sunaudotą elektros energiją (sunaudota elektros energija neturi viršyti 10 kWh); 2) vandens tiekėjo pažymą apie per metus sunaudotą vandens kiekį (jei yra miesto vandentiekis, sunaudotas vandens kiekis neturi viršyti 1 m3); 3) kitus dokumentus, pagrindžiančius paslaugos teikimo poreikio nebuvimą / nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą. Minėtų Nuostatų 39 punktas reglamentuoja, kad nepateikus šių dokumentų ar jų kopijų, Administratorius už deklaruotą nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpį priskaičiuoja kintamąją rinkliavos dalį ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išsiunčia tokio nekilnojamojo turto objekto savininkui pranešimą apie prievolę sumokėti rinkliavą.

43. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime įvertinęs nustatytą teisinį reglamentavimą, pagrįstai sprendė, kad kintamosios dalies nemokėjimas yra galimas tik tokiu atveju, kai nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys yra deklaravę, jog tam tikru laikotarpiu (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai per tuos pačius kalendorinius metus ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu (Nuostatų 36 p.), t. y. pateikia prašymą ir dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį.

44. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, tačiau atsakovas siekia būti atleistas nuo kintamosios rinkliavos dalies mokėjimo dėl to, jog jis ginčui aktualiu laikotarpiu nurodo neturėjęs mišrių komunalinių atliekų konteinerio, taigi komunalinių atliekų tvarkymo paslauga jam nebuvo teikiama. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Rinkliavos nuostatuose atsakovo nurodytos aplinkybės nėra numatytos kaip pagrindas atleisti jį nuo vietinės rinkliavos ar jos dalies mokėjimo.

45. Akcentuotina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vietinės rinkliavos mokėtojais, turinčiais vykdyti teisės aktais apibrėžtą pareigą – mokėti vietinę rinkliavą, laikytini asmenys, nepriklausomai nuo to, kad nebuvo sudaryta sutartis, galbūt nepastatytas konteineris ar atliekas tvarkėsi patys (žr., 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1814-261/2016). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį, ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą). Tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Tačiau tokią teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., 2015 m. spalio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-717-438/2015).

46. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ar VASA ir informavo, jog nekilnojamojo turto objektu, esančiu (duomenys neskelbtini), nesinaudoja ar nesinaudos. Byloje pateikti VASA 2019 m. birželio 28 d. raštas Nr. SP-2019-10-04149, kuriuo buvo atsakyta į atsakovo 2019 m. balandžio 22 d. skundą, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus 2019 m. gruodžio 2 d. raštas Nr. (A51-115827/19(3.3.2.26E-ENE), kuriuo buvo atsakyta į atsakovo 2019 m. liepos 26 d. prašymą, nepatvirtina, jog atsakovas pateikė VASA ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą ir dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį. Iš šių raštų turinio matyti, kad atsakovas skundėsi ir prašė perskaičiuoti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą kintamąją dalį, tačiau neįrodinėjo nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu fakto. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu buvo negyvenamas ar ginčo namu nebuvo galima naudotis; atsakovas neįrodė, kad jis šiuo adresu neturėjo jokių mišrių atliekų ir komunalinės atliekos nebuvo ar negalėjo būti tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

47. Vertindama atsakovo argumentus, susijusius su įmokos kintamosios dalies už komunalinių atliekų surinkimą perskaičiavimu kas ketvirtį, priklausomai nuo faktiškai ankstesnį ketvirtį atiduotų komunalinių atliekų svorio, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus 2019 m. gruodžio 2 d. rašto Nr. (A51-115827/19(3.3.2.26E-ENE), Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 „Dėl Tarybos 2017-02-01 sprendimo Nr. 1-818 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punkto nuostata, jog „nuo 2019-01-01, įgyvendinant principą „teršėjas moka“, bus nustatoma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą kas ketvirtį perskaičiuojant kintamąją įmokos dalį, priklausomai nuo faktiškai ankstesnį ketvirtį atiduotų komunalinių atliekų svorio“ nebuvo įgyvendinta, nes iki 2018 metų pabaigos Vilniaus miesto savivaldybės taryba nepriėmė atitinkamo sprendimo, todėl rinkliava 2019 metais ir toliau buvo skaičiuojama pagal galiojančius Rinkliavos nuostatus, t. y. pagal Rinkliavos nuostatų 52 punktą. Pareiškėjas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 „Dėl Tarybos 2017-02-01 sprendimo Nr. 1-818 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktas buvo panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai 2019 m. rugsėjo 16 d. priėmus sprendimą Nr. 1-226, nes nebuvo objektyvių galimybių nustatyti faktinį atliekų kiekį ir todėl nebuvo galimybės taikyti reikalavimo perskaičiuoti vietinės rinkliavos kintamąją įmokos dalį kas ketvirtį pagal faktinį atiduotų atliekų kiekį.

48. Teisėjų kolegijos nuomone, nors šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas turėjo teisėtą lūkestį, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. kintamoji įmokos dalis už komunalinių atliekų surinkimą bus perskaičiuojama kas ketvirtį, atsižvelgiant į faktinį atiduotų atliekų kiekį, tačiau tai savaime nereiškia, kad šiuo nagrinėjamu atveju atsakovas nuo 2019 m. sausio 1 d. apskritai neturėjo pareigos mokėti vietinės rinkliavos kintamosios įmokos dalį. Ta aplinkybė, kad nebuvo kas ketvirtį perskaičiuotas faktinis atiduotų atliekų kiekis, aptariamu atveju yra formalaus pobūdžio ir neturi reikšmės sprendžiant dėl atsakovo pareigos mokėti kintamą vietinės rinkliavos dalį. Kaip jau buvo minėta, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu nesinaudojo, nebuvo atliekų turėtojas, todėl nėra pagrindo vertinti, jog atsakovui pagal Rinkliavos nuostatų 36 punktą neturėjo būti skaičiuojama kintamoji rinkliavos dedamoji. Pažymėtina ir tai, kad ginčas tarp atsakovo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – VASA) dėl vietinės rinkliavos kintamosios dalies perskaičiavimo buvo išnagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1411-662/2021, kurioje teismas nenustatė pagrindo perskaičiuoti atsakovui paskaičiuotą vietinės rinkliavos kintamąją įmokos dalį ir konstatavo, kad vietinės rinkliavos kintamoji įmokos dalis už 2018 m. gegužės 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpį paskaičiuota pagrįstai ir teisėtai.

49. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo N. K. apeliacinį skundą apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė