c8ccd6a7-210b-4ff9-9769-be95b0decc72 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2YT-3409-1042/2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01098-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.5; (S) 3.4.5.2; Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 1 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Aleksandras Rusakas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos N. N. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę palikimo priėmimo turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau VMI) prie Lietuvos Respublikos (toliau LR) finansų ministerijos, valstybinė įmonė (toliau VÄ®) Turto bankas. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėja N. N. tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. K., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio, R. – J. K., mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ priėmė visÄ R. – J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ .

2. Nurodė, kad pareiÅ¡kėja yra mirusios A. K. duktė ir jos įpėdinė, nes po motinos mirties kreipėsi į notarų biurÄ ir priėmė palikimÄ . A. K. sutuoktinis Ir. – J. K., yra miręs (duomenys neskelbtini). A. K. dukra yra pareiÅ¡kėja, kitų įpėdinių nėra. Po R. – J. K. mirties dukra jo palikimo nepriėmė, į notarÄ nesikreipė, testamentinių įpėdinių taip pat nėra. PareiÅ¡kėjos motina A. K. po savo sutuoktinio R. – J. K. mirties (duomenys neskelbtini) į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau palikimÄ priėmė pradėdama valdyti R.

– J. K. turtÄ iÅ¡kart po jo mirties. R. – J. K. ir A. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas, tai yra žemės sklypas ir gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), kur abu sutuoktiniai ir visÄ laikÄ gyveno. Kadangi po R. – J. K. mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau A. K., toliau likus gyventi jų bendrame name, juo naudotis kaip savo, todėl laikytina, kad A.

K. po savo sutuoktinio R. – J. K. mirties iÅ¡ karto pradėjo valdyti paveldimÄ turtÄ , priėmė palikimÄ . Tam, kad pareiÅ¡kėja galėtų paveldėti visÄ A. K. priklausantį turtÄ yra reikalinga nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. K. po sutuoktinio R. – J. K. mirties, (duomenys neskelbtini), pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ priėmė visÄ R. – J. K. palikimÄ .

3. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės? 5. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre žemės sklypas su pastatu – gyvenamuoju namu ir pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), registruoti A. K. vardu (11-15 b. l.). PareiÅ¡kėjos tėvų R. – J. K. ir A. K. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (8 b. l.). Medicininio mirties liudijimo, mirties liudijimo duomenimis, pareiÅ¡kėjos mama A.

K. mirė (duomenys neskelbtini), o sutuoktinis R. – J. K. – (duomenys neskelbtini) (6,7 b. l.). Po sutuoktinio R. – J. K. mirties A. K. liko gyventi tame pačiame name, prižiÅ«rėjo jį, priėmė sutuoktinio palikimÄ faktiÅ¡kai jį valdydama (15-16, 17-21 b. l.). IÅ¡ Å iaulių miesto 3-ojio notaro biuro notarės N. V. liudijimo, nustatyta, kad po A. K. mirties, pareiÅ¡kėja N. N. priėmė A. K. palikimÄ (22 b. l.). Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas 6. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.1 str. 1 d.).

Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimÄ ir prasideda termino priimti palikimÄ eiga - 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m.

Civilinio kodekso 587 str.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo.

7. Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimÄ , jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir jÄ ginti nuo pažeidimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 586/2007). Tais atvejais, kai palikimÄ sudaro gyvenamoji patalpa, faktiÅ¡kas jos valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ gyvenamojoje patalpoje po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ toje patalpoje, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat gyvenamosios patalpos priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su gyvenamÄ ja patalpa, vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

8. Teismas, atsižvelgdamas į prieÅ¡ tai nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , sprendžia, kad pareiÅ¡kėjos N. N. mama A. K. priėmė po sutuoktinio R. – J. K. mirties atsiradusį palikimÄ pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti, nes turtÄ prižiÅ«rėjo ir juo naudojosi, ir Å¡ie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytÄ terminÄ - per 6 mėnesius nuo palikėjo mirties. Tokie asmens veiksmai, pradedant faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti ir juo rÅ«pinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. Civilinio kodekso 587 str.).

9. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas sprendžia, kad kitokia tvarka, kaip juridinio fakto nustatymas, pareiÅ¡kėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimÄ patvirtinančių dokumentų. Nustačius, kad A. K. palikimÄ priėmė per įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, pradėjęs faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti, nustatytinas Å¡is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Teismui nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. K., po sutuoktinio R. – J. K. mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti, pareiÅ¡kėja turės galimybę priimti visÄ mamos palikimÄ . Å io fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.? Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: Tenkinti pareiÅ¡kėjos N. N. pareiÅ¡kimÄ . Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos N. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) mama A.

K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi ((duomenys neskelbtini)), po sutuoktinio R. – J. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) (a. k. (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimÄ priėmė, pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ Å iaulių rÅ«mus. Teisėjas Aleksandras Rusakas Â